Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovei advokatei (duomenys neskelbtini), atsakovams (duomenys neskelbtini), atsakovų atstovei advokatei (duomenys neskelbtini), vertėjaujant Audronei Adomavičienei, nedalyvaujant (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštą atsakovams (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei bei solidariai priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Namas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, namą jai padovanojo motina. Ieškovei priklausančiame name šiuo metu gyvena jos sūnus (duomenys neskelbtini), dukra (duomenys neskelbtini), ieškovės brolis (duomenys neskelbtini) bei kitas jos brolis (duomenys neskelbtini) su šeima, t.y. žmona (duomenys neskelbtini), sūnumi (duomenys neskelbtini), dukra (duomenys neskelbtini). Atsakovai šiame name gyvena be teisinio pagrindo, t.y. nėra nei namo savininkai, nei teisėti nuomininkai. Ieškovė leido broliui (duomenys neskelbtini) su šeima name pagyventi, kol jie susiras kitą gyvenamąjį plotą, tačiau dabartinis atsakovų elgesys verčia ieškovę imtis teisinių priemonių iškeldinant juos iš jai priklausančio namo. Atsakovai naudojasi namo mansardiniu aukštu. Pas juos nuolatos lankosi asocialūs asmenys, jie geria alkoholinius gėrimus, triukšmauja ir konfliktuoja. Asakovas (duomenys neskelbtini) yra baustas administracine tvarka už lindynių laikymą. Šios aplinkybės buvo nustatytos ir užfiksuotos policijos pareigūnų. Atsakovai visiškai netvarko nei savo gyvenamųjų patalpų, nei namo patalpų, todėl patalpos yra ypač netvarkingos ir neprižiūrėtos. Name nėra nei vandens, nei elektros, nei dujų. Atsakovams tokia situacija priimtina, jie neketina imtis priemonių gyvenimo sąlygoms gerinti. Kartą dėl neatsakingo elgesio atsakovai buvo padegę namą, jame kilo gaisras, apdegė namo stogas. Ieškovė buvo priversta namą remontuoti savo lėšomis. Atsakovai atsisakė prisidėti prie namo remonto išlaidų. Ieškovė bijo dėl savo ir savo vaikų saugumo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) nuolat grasina, jog juos nužudys, padegs namą, teigia, jog jam nėra ką prarasti. Dėl nuolatinių pergyvenimų, pašlijo ieškovės sveikata, ji jaučia nuolatinį stresą ir baimę, negali gyventi normalaus ir pilnaverčio gyvenimo. Ieškovė vengia lankytis name, bijo, jog apsvaigę nuo alkoholio atsakovai gali ją sužaloti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovus iš jai priklausančio namo.

Atsakovai (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog pripažįsta, kad ieškovei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi be ieškovės leidimo, tačiau atsakovai kitos gyvenamosios vietos neturi. Atsakovas (duomenys neskelbtini) šiame name gyvena nuo gimimo, vėliau liko gyventi kartu su šeima, šis būstas yra jų vieninteliu būstu. Todėl atsakovai prašo ieškovės leisti su ja sudaryti patalpų nuomos sutartį. Pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nes šiuo atveju atsakovas šiame name faktiškai gyvena nuo pat gimimo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovai prašo teismą ieškinį atmesti su galimybe sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Pripažino, jog atsakovams sunku išsikelti gyventi kitur, kadangi jie šiame name gyvena visą gyvenimą. Tačiau jų gyvenimo būdas pasidarė nesugyvenamu. Atsakovai nuolatos triukšmauja, girtauja, konfliktuoja, šiame name nuolatos lankosi policija, kartą atsakovai padegė namą, visiškai namu nesirūpina, netvarko namo aplinkos. Ieškovė nuolatos jaučia baimę tiek dėl namo, tiek dėl name gyvenančių savo vaikų saugumo, nemato jokios galimybės sudaryti su atsakovais taikos sutartį arba išnuomoti jiems patalpas. Apie galimą iškeldinimą ieškovė atsakovus perspėjo prieš 7 metus, tačiau per tą laiką niekas nepasikeitė. Po teismo sprendimo priėmimo, ieškovė sutinka maksimaliai du mėnesius leisti atsakovams name pagyventi, taip suteikiant galimybę jiems susirasti naują būstą.

Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti, leisti atsakovams sudaryti patalpų nuomos sutartį su ieškove. Pažymėjo, jog atsakovai kito gyvenamojo būsto per du mėnesius negalės surasti, atsakovams naujo būsto paieškoms reikia bent pusės metų, o jeigu padėtų Savivaldybė, galėtų ir greičiau būstą surasti. Pažymėjo, kad atsakovai problemų su policija neturėjo, kad policija namuose lankėsi dėl atsakovo (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu ieškovės name nebegyvena, gyvena su drauge kitame bute. Atsakovai nežino dėl ko ir kaip name kilo gaisras, niekada ieškovei ar jos vaikams negrasino, jokių svečių pas juos į namus neateina, nieko blogo nedarė. Atsakovai (duomenys neskelbtini) pripažino, jog kartas nuo karto išgeria, tačiau išgėrę niekam netrukdo. Atsakovė (duomenys neskelbtini) teismui pažymėjo, jog ji niekada negeria, gauna darbo pajamas ir invalidumo pašalpą, kurių dalį duoda tėvams, nuperka šeimai maisto.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) teismui nurodė, kad yra ieškovės sūnus, gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teismui paaiškino, kad name gyvena apie 7-8 metus, kartu name gyvena ir atsakovų šeima. Gyvenimo sąlygos name yra ekstremalios. Atsakovų šeimoje nuolatos girtaujama, į namus yra kviečiama policija, vyksta barniai, name vaikščioja daug pašalinių žmonių, kurie šiukšlina. Atsakovai netvarko aplinkos, buvo sukėlę gaisrą. Liudytojas yra sulaukęs grasinimų iš atsakovų. Dėl to buvo kreiptasi su pareiškimu į policijos pareigūnus. Liudytojas pažymėjo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) vienintelė iš atsakovų elgiasi normaliai, jam netrukdo.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) į paskirtą teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys patenkintas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pagal 2007-08-30 dovanojimo sutartį priklauso žemės sklypas, ūkiniai pastatai ir gyvenamasis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovei padovanojo tėvai, šiuo metu tėvai yra mirę. Iš šalių paaiškinimų ir iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name gyvena ieškovės (duomenys neskelbtini) vaikai – (duomenys neskelbtini), ieškovės brolis (duomenys neskelbtini) ir kitas ieškovės brolis atsakovas (duomenys neskelbtini) su savo šeima: žmona (duomenys neskelbtini), dukra (duomenys neskelbtini) bei sūnumi (duomenys neskelbtini), kuris kitų atsakovų teigimu, šiame name nebegyvena, jame nesilanko, kadangi gyvena su drauge kitame bute. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovų gyvenimo būdas pasidarė nesugyvenamu dėl nuolatinio girtavimo, triukšmavimo, nuolatinių grasinimų jai ir jos vaikams, dėl netvarkomos namo aplinkos, šiukšlinimo, dėl atsakovų elgesio nuolat kviečiama policija dėl to, kad jos name pas atsakovus lankosi asocialūs asmenys, kad dėl netinkamos namo priežiūros buvo kilęs gaisras. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovus iškeldinti iš ieškovei priklausančio namo, nes jie name gyvena be teisėto pagrindo, nes ieškovė nesutinka, kad atsakovai gyventų jai priklausančiame name, nes 2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovė per notarą išsiuntė atsakovams raštišką pranešimą išsikelti iki 2015 m. spalio 15 d. nes atsakovai gera valia iki šiol neišsikėlė iš ieškovei priklausančio namo, nes jų elgesys trukdo kitiems gyventi name.

Teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, kad gyvena ieškovei priklausančiame name be teisėto pagrindo, tačiau prašė leisti su ieškove sudaryti gyvenamų patalpų nuomos sutartį. Priešieškinio byloje atsakovai nepareiškė. Atsakovai nesutinka būti iškeldinti iš namo, nes name ilgai gyvena, niekam netrukdo, kad priverstinis jų iškeldinimas pažeis konstitucines jų teisės į būsto neliečiamybę. Atsakovai pripažino faktą, kad kartais piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.

Ieškovė atsisako ginčą spręsti alternatyviais būdais, nesutinka išnuomoti atsakovams patalpas arba leisti jiems toliau gyventi name dėl to, kad nemato galimybės, kad situacija ateityje gali pasikeisti, mano, kad atsakovų gyvenimo būdas jau nepasikeis, kadangi apie galimą iškeldinimą ieškovė atsakovus buvo perspėjusi žodžiu prieš 7 metus. Nuo to laiko atsakovų elgesys nesikeitė.

LR CK 4.93 str. numato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. CK 4.98 str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė, būdama namo savininke, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (LR CK 4.35 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudaro neįmanomas sąlygas gyventi ginčo name esančiame (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ne tik ieškovės ir liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kiti ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bet ir duomenys (gauti CPK 179 str. 3 d. pagrindu) esantys teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Iš šių duomenų matyti, kad name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuolatos girtaujama, sukeliami konfliktai, trikdoma viešoji tvarka. Iš policijos pranešimo Nr. 10-S-311089 nustatyta, kad per 2015 metus užregistruoti 48 pranešimai apie ginčo name buvusius įvykius. 2015-07-27 atsakovui (duomenys neskelbtini) yra surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-34635885-15, kurio pagrindu jam skirta 28 EUR bauda už LR ATPK 182 str. 1 d. padarytą pažeidimą, t.y. už tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) savo namuose adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) suteikia pašaliniams asmenims galimybę vartoti alkoholinius gėrimus, trikdyti viešąją tvarką bei aplinkinių rimtį, kad taip (duomenys neskelbtini) savo namo dalyje laiko lindynę. Tai, kad (duomenys neskelbtini) sukelia name konflikus, savo tėvų šeimoje triukšmauja, vartoja fizinį smurtą patvirtina ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-03-08 nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-498/2012, bei šios bylos apeliacinės instancijos – Vilniaus apygardos teismo nutartis. Atsakovų (duomenys neskelbtini) nesugyvenamumą ir dalyvavime konfliktuose patvirtina ir Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendis, priimtas 2016-03-04 baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-827/2016 Iš liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymų irgi nustatyta, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) name nuolat girtauja, triukšmauja, konfliktuoja, šiukšlina namo patalpas, nesirūpina ir neprisideda prie namo gerbūvio, aplinkos ir pačio namo tvarkymio. Byloje yra ne pavieniai, bet sistemingi įrodymai, kurie patvirtina, kad ginčo name esančiame (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nuolatinai vartojamo alkoholio yra triukšmaujama, smurtaujama, name nuolat vyksta konfliktai, kas sudaro ieškovei neįmanomas sąlygas gyventi, tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu namu.

Vienos iš atsakovių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji gyvendama ginčo name sudaro neįmanomas sąlygas gyventi ar kad kitaip trukdo ieškovei naudotis nuosavybėje turimu ginčo namu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) yra neįgali, jai yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ji gauna šalpos pensiją, be to dirba, gauna darbo užmokestį. Iš teisme duotų atsakovės (duomenys neskelbtini) parodymų nustatyta, kad ji alkoholinių gėrimų nevartoja, netriukšmauja, nesukelia ieškovei nepatogumų. Iš liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimų teismui irgi matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) yra vienintelė iš atsakovų šeimos kuri aplinkiniams netrukdo, negeria, netriukšmauja, kartu mano, kad dėl neįgalumo viena pati savimi pasirūpinti negalėtų. Pažymėtina, kad ir ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų dėl konkrečių atsakovės (duomenys neskelbtini) kaltų veiksmų kuriais gali būti pažeista ieškovės nuosavybės valdymo teisė. Priešingai, bylos įrodymai (šios atsakovės paaiškinimai, liudytojo parodymai, pažymos apie jos gaunamas pajamas ir kt.) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) , nors ir būdama neįgali, stengiasi gyventi tvarkingai, dirba, netriukšmauja, visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų.

Kiti atsakovai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvendami ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name ir elgdamiesi netinkamai, t.y. nuolatos girtaudami, triukšmaudami, konfliktuodami ir t.t. pažeidžia ieškovės, kaip šio namo savininkės, teises ir teisėtus interesus. Tokiu savo elgesiu aplinkiniams ir konkrečiai ieškovei, kaip namo savininkei sudaro neįmanomas ir nesaugias gyvenimo sąlygas. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė raštu per notarą yra įspėjusi šiuos atsakovus išsikelti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ginant ieškovės nuosavybės teisę nuo sistemingų, neteisėtų atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmų, sukeliančių neįmanomas sąlygas gyventi pastarieji atsakovai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) su jiems priklausančiu turtu iškeldintini iš ieškovei priklausančio namo CK 4.98 str., 4.35 str. 1 d. pagrindais.

Atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nėra iškeldintini iš ieškovei priklausančių patalpų papildomai ieškovės nurodytu motyvu, dėl to, kad jie gyvena ieškovei priklausančiame name be teisėto pagrindo. Tiek pateiktos pažymos apie atsakovų deklaruotas gyvenamas patalpas, tiek vienareikšmiai šalių paaiškinimai rodo, kad ginčo namas priklausė ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) tėvams, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) gyvena ginčo name nuo gimimo, kad kiti jo šeimos nariai – žmona (duomenys neskelbtini) ginčo name gyvena nuo santuokos, sudarytos su (duomenys neskelbtini) momento, o jų vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo gimimo. Taigi, atsakovų gyvenimą name, esančiame (duomenys neskelbtini) apsprendė šeimyniniai santykiai, jie apsigyveno name, kaip tėvų šeimos nariai, o vėliau sukūrus šeimą, liko gyventi kaip buvusios šeimos nariai. Faktiškai atsakovų gyvenimą ginčo name apsprendė susiklostę panaudos sutarties teisniai santykiai. Atsakovus pripažinti gyvenančiais ginčo name be teisinio pagrindo negalima dėl nustatytų panaudos teisinių santykių. Ieškovė įgijo ginčo namą dovanojimo sutarties pagrindu. Dovanojimo sutarties dienai atsakovai buvo ginčo namo/jo atitinkamos dalies panaudos teisiniuose santykiuose, kurie pasikeitus savininkui nenutrūksta, o tęsiasi. Tačiau šių santykių buvimas neatleidžia atsakovų, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo civilinės atsakomybės už nuosavybės teisės pažeidimus, padarytus sistemingai sudarant savininkui ir kitiems asmenims neįmanomas sąlygas gyventi, pažeidžiant bendro pobūdžio visuotinai nustatytas pareigas elgtis taip, kad savo elgesiu ir veiksmas nedaryti teisės pažeidimų.

Dėl atsakovų nurodyto argumento (teisės į būsto neliečiamybę pažeidimo). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę, analogiškai ir Žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiama jo būsto neliečiamybė. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos standartais, formuojamais „būsto“ netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ar ši teisė jam ribojama. Tik konstatavus, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą ir ši teisė yra ribojama (gresiantis iškeldinimas pripažįstamas rimčiausia šios teisės suvaržymo forma), toliau analizuotinos ribojimo pateisinamumo sąlygos – teisėtas tikslas. Kaip aukščiau yra nustatyta atsakovai naudojasi namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalimi panaudos teisinių santykių pagrindu. Susiklosčiusius panaudos sutarties santykius ieškovė perėmė iš ankstesnių savininkų dovanojimo sutarties pagrindu. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu turima teisė į gyvenamas patalpas yra absoliuti, šiuo atveju nėra sąlygų konstatuoti atsakovų teisę į būsto neliečiamybę vien tuo argumentu, kad jie pagal panaudą ilgą laiką gyvena ginčo name. Teismų praktikoje Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Atsakovų teisės naudotis ieškovei priklausančia namo dalimi pagrindas, trijų atsakovų motyvai dėl jų padarytų pažeidimų, yra neproporcingi konkrečioms šiuo atveju pasekmėms, kliudančioms savininkui netrukdomai naudoti pagal tikslinę paskirtį turimą nuosavybėje namo dalį. Atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elgesys, jų atliekami kalti veiksmai gyvenant ieškovės nuosavybės teise priklausančiame name, nesugyvenamumas, nuolatiniai girtavimai, triukšmavimai, konfliktų kėlimas, nesirūpinimas namu, gyvenamo namo dalies pavertimas landyne yra proporcingas iškeldinimo reikalavimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šie atsakovai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi būti iškeldinti iš atsakovei priklausančių patalpų.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė iškeldinti atsakovus maksimaliai po 2 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad ginčo šalis sieja artimi giminystės santykiai, į teisingumo ir protingumo kriterijus nustatoma priimamo teismo sprendimo vykdymo tvarka. Nustatoma, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi būti iškeldinti iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų po 2 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas sudarytų sąlygas geriausiai užtikrinančias šalių interesus, atsakovams bus suteikta galimybė per nustatytą sprendimo vykdymo terminą susirasti naują būstą.

Kaip aukščiau nustatyta atsakovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra įrodymų, patvirtinančių jos kaltus veiksmus naudojant ieškovei priklausantį turtą, ginčo namą. Jos atžvilgiu taikytinos Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 24 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios žmogaus būsto neliečiamumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr. 47148/99) remiasi aiškinimu, kad sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei tai, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam tikslui, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( LAT 2011-06-07 Nr. 3K-3-267/2011). Teismams uždėta pareiga kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų patalpų. Tokia tarptautinio ir vietinio reglamentavimo praktika uždeda pareigą ieškovei siekiančiam ir šios atsakovės iškeldinimo pateikti teismui objektyvius, pakankamus, nekeliančius abejonių įrodymus. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl šios atsakovės netinkamo gyvenimo būdo, t.y. kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nesilaiko bendro gyvenimo taisyklių, kad ji name daro netvarką, kad jos gyvenimas ir buvimas ginčo name sukelia pavojų greta gyvenantiems asmenims. Tai, kad jos artimi šeimos nariai gyvena netvarkingai, neįrodo atsakovės (duomenys neskelbtini) netvarkingumo ir netinkamo elgesio gyvenant ginčo name. Taip pat teismui labiau tikėtina, kad ieškovės tėvai -atsakovės (duomenys neskelbtini) seneliai palikę-dovanoję namą nuosavybės teise ieškovei, o ne sūnums, galvojo, jog būtent ieškovė tinkamiausiai pasirūpins šiuo namu, pasirūpins artimais šeimos nariais, leis jiems gyventi šiame name, jei šie prisidės ir rūpinsis namu. Šiuo atveju neįgalios atsakovės (duomenys neskelbtini) iškeldinamas susidariusioms aplinkybėms nesant jokių įrodymų dėl jos netinkamo gyvenimo būdo, netinkamo ginčo namo naudojimo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitiktų Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalies principų ir aukščiau įvardyto tarptautinio ir vietinio teisinio reglamentavimo nuostatų. Atsakovė (duomenys neskelbtini), nors turi neįgalumą, yra pilnametė, dirba, ji galių prisidėti prie namo tvarkymo ir mokesčių mokėjimų, ginčo name gyvena labai ilgą laiką, kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl pagal ieškovės teismui pateiktus įrodymus yra neproporcinga jos atžvilgiu taikyti griežčiausią teisinę pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš patalpų. Tokia išvada atitinka ir faktinius nusistovėjusius name gyvenimo santykius. Ieškovė (duomenys neskelbtini) teismui nurodė, kad jos name gyvena ir kitas brolis (duomenys neskelbtini), kurio ieškovė neprašo iškeldinti ir kurio elgesys, bei naudojimasis namu jai nesukelia valdymo teisės pažeidimų. Dėl aukščiau išdėstyto ieškinys atsakovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra atmetamas.

Atsakovai byloje nepareiškė priešieškinio Be tinkamai suformuoto reikalavimo, esant panaudos teisiniams santykiams spręsti jų pakeitimą ir jų forminimą kitokiais - nuomos teisiniais santykiais pagrindo nėra.

Byloje yra bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 31 EUR sumokėtas žyminis mokestis bei 300 EUR už advokatės teisinę pagalbą, t.y. iš viso 331 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys dėl iškeldinimo buvo patenkintas iš dalies, t.y. patenkintas atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tačiau atmestas dėl atsakovės (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į tai bei remiantis LR CPK 93 str. ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo tarpu iš atsakovės (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai, tačiau CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 str. 1 d.), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalis, t.y. lygiomis dalimis.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 331 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atidėti sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovų (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), iškeldinimo 2 (dviems) mėnesiams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.