- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-567-275/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01352-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- D. M., R. M., A. M., S. M.
- Kategorijos
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams D. M., R. M., A. M., S. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. P. pateikė teismui ieškinį, prašydama iškeldinti atsakovus D. M., R. M., A. M., S. M. su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, bei solidariai priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra pirmiau nurodyto gyvenamojo namo savininkė. Atsakovai šiame name gyvena be teisinio pagrindo. Ieškovė leido broliui D. M. su šeima name pagyventi, kol jie susiras kitą gyvenamąjį plotą, tačiau dabartinis atsakovų elgesys verčia ieškovę imtis teisinių priemonių iškeldinant juos iš jai priklausančio namo. Atsakovai naudojasi namo mansardiniu aukštu. Pas juos nuolatos lankosi asocialūs asmenys, jie geria alkoholinius gėrimus, triukšmauja ir konfliktuoja. Atsakovai visiškai netvarko nei savo gyvenamųjų patalpų, nei namo patalpų, todėl patalpos yra ypač netvarkingos ir neprižiūrėtos. Name nėra nei vandens, nei elektros, nei dujų. Ieškovė bijo dėl savo ir savo vaikų saugumo. Atsakovas D. M. nuolat grasina, jog juos nužudys, padegs namą, teigia, jog jam nėra ką prarasti. Dėl nuolatinių pergyvenimų pašlijo ieškovės sveikata, ji jaučia nuolatinį stresą ir baimę, negali gyventi normalaus ir pilnaverčio gyvenimo. Ieškovė vengia lankytis name, bijo, jog apsvaigę nuo alkoholio atsakovai gali ją sužaloti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovus iš jai priklausančio namo.
Atsiliepimas
Atsakovai D. M., R. M., A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pripažino, kad ieškovei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis naudojasi be ieškovės leidimo, tačiau kitos gyvenamosios vietos atsakovai neturi. Atsakovas D. M. šiame name gyvena nuo gimimo, vėliau liko gyventi kartu su šeima, šis būstas yra jų vienintelis būstas, todėl atsakovai prašė ieškovės leisti su ja sudaryti patalpų nuomos sutartį. Atsakovai prašė teismą ieškinį atmesti su galimybe sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Atsakovas S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iškeldino atsakovus atsakovus D. M., R. M. ir S. M. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei R. P. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų D. M., R. M. ir S. M. ieškovės R. P. naudai 331 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; atidėjo sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovų D. M., R. M. ir S. M. iškeldinimo 2 mėnesiams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai D. M., R. M. ir S. M. sudaro neįmanomas sąlygas gyventi ginčo name esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovės A. M. atžvilgiu byloje nebuvo įrodymų, kad ji, gyvendama ginčo name, sudaro neįmanomas sąlygas gyventi ar kad kitaip trukdo ieškovei naudotis nuosavybėje turimu ginčo namu. Atsakovė A. M. yra neįgali, jai yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ji gauna šalpos pensiją, be to dirba, gauna darbo užmokestį, alkoholinių gėrimų nevartoja, netriukšmauja, nesukelia ieškovei nepatogumų. Atsakovai D. M., R. M. ir S. M., gyvendami ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name ir elgdamiesi netinkamai, pažeidžia ieškovės, kaip namo savininkės, teises ir teisėtus interesus. Tokiu savo elgesiu aplinkiniams ir ieškovei, kaip namo savininkei, sudaro neįmanomas ir nesaugias gyvenimo sąlygas. Ieškovė raštu per notarą yra įspėjusi šiuos atsakovus išsikelti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei gindamas ieškovės nuosavybės teisę nuo sistemingų, neteisėtų atsakovų D. M., R. M. ir S. M. veiksmų, sukeliančių neįmanomas sąlygas gyventi, šiuos atsakovus teismas iškeldino su jiems priklausančiu turtu iš ieškovei priklausančio namo CK 4.98 str., 4.35 str. 1 d. pagrindais. Teismas nustatė, kad visų atsakovų gyvenimą name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsprendė šeimyniniai santykiai, nes jie apsigyveno name, kaip tėvų šeimos nariai, o vėliau sukūrus šeimą, liko gyventi kaip buvusios šeimos nariai. Faktiškai atsakovų gyvenimą ginčo name apsprendė susiklostę panaudos sutarties teisiniai santykiai, todėl atsakovus pripažinti gyvenančiais ginčo name be teisinio pagrindo ir tuo pagrindu juos iškeldinti teismas negalėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įgijo ginčo namą dovanojimo sutarties pagrindu, kai atsakovai jau buvo ginčo namo/jo atitinkamos dalies panaudos teisiniuose santykiuose, kurie, pasikeitus savininkui, nenutrūksta, o tęsiasi. Tačiau šių santykių buvimas neatleidžia atsakovų D. M., R. M. ir S. M. nuo civilinės atsakomybės už nuosavybės teisės pažeidimus, padarytus sistemingai sudarant savininkui ir kitiems asmenims neįmanomas sąlygas gyventi, pažeidžiant bendro pobūdžio visuotinai nustatytas pareigas elgtis taip, kad savo elgesiu ir veiksmais nedarytų teisės pažeidimų. Teismui taip pat nebuvo sąlygų konstatuoti atsakovų teisę į būsto neliečiamybę vien tuo argumentu, kad jie pagal panaudą ilgą laiką gyvena ginčo name. Atsakovų D. M., R. M. ir S. M. elgesys, jų atliekami kalti veiksmai, gyvenant ieškovės nuosavybės teise priklausančiame name, nesugyvenamumas, nuolatiniai girtavimai, triukšmavimai, konfliktų kėlimas, nesirūpinimas namu, gyvenamo namo dalies pavertimas landyne, yra proporcingas iškeldinimo reikalavimui, todėl jie turi būti iškeldinti iš ieškovei priklausančio namo. Tuo tarpu neįgalios atsakovės A. M. iškeldinimas, nesant įrodymų dėl jos netinkamo gyvenimo būdo, netinkamo ginčo namo naudojimo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitiktų CK 1.5 straipsnio 1 dalies principų ir tarptautinio bei vietinio teisinio reglamentavimo nuostatų. Atsakovė A. M., nors turi neįgalumą, yra pilnametė, dirba, ji gali prisidėti prie namo tvarkymo ir mokesčių mokėjimų, ginčo name gyvena labai ilgą laiką, kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl pagal ieškovės teismui pateiktus įrodymus yra neproporcinga jos atžvilgiu taikyti griežčiausią teisinę pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš patalpų. Tokia išvada atitinka ir faktinius nusistovėjusius name gyvenimo santykius. Ieškovė R. P. teismui nurodė, kad jos name gyvena ir kitas brolis V. M., kurio ieškovė neprašo iškeldinti ir kurio elgesys bei naudojimasis namu jai nesukelia valdymo teisės pažeidimų. Dėl šių priežasčių ieškinį atsakovės A. M. atžvilgiu teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę A. M., iš šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl atsakovės A. M. iškeldinimo patenkinti; panaikinti sprendimą dalyje, kuria atidėtas sprendimo vykdymas dėl atsakovų iškeldinimo 2 mėnesiams; atitinkamai perskirstyti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
Ieškovei tinkamai nutraukus panaudos teisinius santykius, t. y. įstatyme nustatytu terminu informavus per notarą apie panaudos teisinių santykių nutraukimą, bei ieškovei nepageidaujant, kad pašaliniai asmenys toliau naudotųsi jai priklausančiomis patalpomis, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę A. M. iš ieškovei priklausančio namo, kai ši atsakovė neginčijo ieškovės nuosavybės teisės į ginčo namą, neįrodinėjo, kad ji turi teisę į šį namą kokių nors prievolinių teisinių santykių pagrindu, ir jokių teisių į ginčo namą ji neturi. Taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos atsakovės teisės į būstą, kaip faktinę jos gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą skundžiamojoje dalyje dėl A. M. iškeldinimo, vadovavosi Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktika, tačiau tokia praktika taikytina ne tokio pobūdžio bylose, o bylose, kuriose sprendžiamas asmenų iškeldinimo klausimas, kai ieškovas yra savivaldybė ar kita valstybės institucija, ir tai yra suprantama, nes būtent valstybė privalo socialiai remtiniems ir mažai uždirbantiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Nėra jokio teisės akto ar teismų praktikos, kurios pagrindu ieškovė turėtų pareigą užtikrinti atsakovei gyvenamąjį plotą ir leisti jai gyventi ginčo name neribotą laiko tarpą. Vadovaujantis galiojančia praktika, kuriose nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos, teismai laikosi vienodos pozicijos: toks valdymo teisės apribojimas naikintinas (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-133-212/2016). Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atsakovės A. M. palikimas gyventi name iš esmės toliau kels grėsmę ieškovei ir jos šeimos nariams. Iškeldinus atsakovės tėvus ir brolį, jie neabejotinai toliau lankysis name pas savo dukterį, tuo tarpu ieškovė neturės jokių teisinių priemonių tai riboti. Atsakovai buvo paprašyti išsikraustyti iš ginčo namo 2015 m. rugsėjo 15 d. pranešimu, todėl turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu. Byla ir taip buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiko tarpą, buvo rengiami 4 teismo posėdžiai, dėl ko ieškovė patyrė tiek papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurių neabejotinai ateityje nesusigrąžins, tiek dvasinių išgyvenimų, nes atsakovai iki šiol gyvena name ir grasina jos vaikams, toliau kelia jiems pavojų. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovė prašo panaikinti sprendimą dalyje, kuriuo sprendimo vykdymas yra atidėtas dviems mėnesiams.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad nebuvo sąlygų konstatuoti atsakovų teisę į būsto neliečiamybę vien tuo argumentu, kad jie pagal panaudą ilgą laiką gyvena ginčo name, atmetimas ieškinio atsakovės A. M. atžvilgiu pripažintinas neatitinkančiu teismo padarytų išvadą. Ieškinys atsakovams byloje buvo reiškiamas ne tik tuo pagrindu, kad dabartinis atsakovų elgesys ( jie geria alkoholinius gėrimus, triukšmauja ir konfliktuoja) verčia ieškovę imtis teisinių priemonių, iškeldinant juos iš jai priklausančio namo, bet ir nurodė kitus iškeldinimo pagrindus – atsakovai naudojasi namo mansardiniu aukštu, tačiau
visiškai netvarko nei savo gyvenamųjų patalpų, nei namo patalpų, patalpos yra ypač netvarkingos ir neprižiūrėtos, name nėra nei vandens, nei elektros, nei dujų. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo savininkė, atsakovai šiame name gyvena be teisinio pagrindo, tačiau iš susiklosčiusių santykių, kurių pagrindu jie naudojasi ieškovei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis matyti, kad šie santykiai vertintini kaip panaudos teisiniai, nes atsakovai naudojasi svetimu daiktu. Šiuos santykius ir tokios sutarties nutraukimą reglamentuoja CK XXXII skyriaus – „Neatlygintinis naudojimasis daiktu ( panauda )“ normos. Šio skyriaus 6.642 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė raštu per notarą įspėjo atsakovus išsikelti. Pateiktas įspėjimo tekstas, iš kurio matyti, jog 2015-09-15 d. visų atsakovų buvo prašoma iki 2015-10-15 d. išsikelti iš ieškovei priklausančio namo, priešingu atveju, nurodyta, jog ieškovė kreipsis įtesimą dėl priverstinio jų iškeldinimo. Šiuo pranešimu įvykdytos sąlygos, nurodytos CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, nors buvo prašoma atsakovų išsikelti per 1 mėn., tačiau tai, kad šis įspėjimas buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 15 d., o byla pirmosios instancijos teisme buvo baigta nagrinėti 2016 m. liepos 29 d., apeliacine tvarka nagrinėjama praėjus 1 metams ir 4 mėnesiams nuo įspėjimo išsiuntimo, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai buvo spėti, kad turi išsikelti daugiau, nei prieš tris mėnesius, todėl teismas turėjo pagrindo CK 6.642 straipsnio 1 dalies pagrindu iškeldinti visus atsakovus, nors ir nesant įrodymų, kad atsakovė A. M. dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, triukšmavimo sudaro ieškovei nepatogumus. Sprendime nurodyta, kad neįgalios atsakovės A. M. iškeldinimas, nesant įrodymų dėl jos netinkamo gyvenimo būdo, netinkamo ginčo namo naudojimo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitiktų CK 1.5 straipsnio 1 dalies principų ir tarptautinio bei vietinio teisinio reglamentavimo nuostatų, tačiau neįrodžius vieno iš ieškinio pagrindų, bet esant kitam iškeldinimo pagrindui, atsakovė A. M. taip pat turi būti iškeldinta ir ieškovei priklausančių patalpų. Tai kad ji gali prisidėti prie namo tvarkymo ir mokesčių mokėjimų, ginčo name gyvena labai ilgą laiką, kitos gyvenamosios vietos neturi, nėra aplinkybėmis, kurios leistų atmesti savininko reikalavimus dėl asmens, kuris naudojasi panaudos pagrindais jo nuosavybe, iškeldinimo. Teismo sprendimas keistinas CPK 330 straipsnio pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.642 straipsnio 1 dalies normos, kuri turėjo būti taikoma byloje.
Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmestinas, nes teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovams turi būti sudaryta galimybė išsikelti gera valia iš patalpų, o 2 mėn. terminas išsikėlimui nepažeis ieškovės interesų.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo ieškovė - 331 Eur buvo paskirstytos tarp 3 atsakovų, tenkinant ieškinį ir atsakovės A. M. atžvilgiu, išlaidos paskirstomos lygiomis dalimis iš 4 atsakovų, nustatant konkrečią priteistiną iš kiekvieno sumą, t.y. po 82,75 Eur. Ieškovė už apeliacinį skundą nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, skundžiant teismo sprendimo dalį, šis mokestis turėjo būti 31 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės A. M. valstybei, nes jos atžvilgiu tenkinamas apeliacinis skundas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir iškeldinti atsakovę A. M. ( a(duomenys neskelbtini)) iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti ieškovei R. P. iš atsakovų D. M., R. M., S. M. ir A. M. po 82,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės A. M. priteisti 31 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.