- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-133-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- O. V.
- Ieškovas
- J. S., D. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-133-212/2016
2016 m. vasario 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7165-956/2015 pagal ieškovų J. S., D. S. ieškinį atsakovei O. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė iškeldinti atsakovę su visais jos asmeniniais daiktais iš jiems nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą paveldėjo po savo senelio/tėvo B. A. S. mirties (duomenys neskelbtini). Bute iki B. A. S. mirties ir iki šiol gyvena atsakovė, kuri gera valia išsikraustyti nesutinka. Atsakovė butą užima ir juo naudojasi savavališkai, be sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, iškeldino atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė iš atsakovės 41 Eur žyminį mokestį, 90 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 1,68 Eur išlaidas už dokumentų kopijavimą – ieškovės J. S. naudai. Nustatė, kad B. A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ieškovai ir butas adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso jiems. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu ieškovės O. V. ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe patenkino iš dalies, o Panevėžio apygardos teismas 2014-10-01 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Po B. A. S. mirties, atsakovė ir toliau liko gyventi ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute, savo deklaruotos gyvenamosios vietos nepakeitė. Tarp šalių nuomos sutartis sudaryta nebuvo, tartasi dėl užmokesčio dėl naudojimosi daiktu taip pat nebuvo, tačiau atsakovė daiktu naudojosi, ko pasėkoje susiklostė neterminuotos panaudos teisiniai santykiai. Ieškovė J. S. paaiškino, kad po senelio B. A. S. mirties, t. y., 2013 metais du kartus žodžiu kreipėsi į atsakovę, kad išsikraustytų iš buto, bei 2014-10-23 registruotu paštu išsiuntė raginimą dėl išsikraustymo iš buto, kuriuo prašoma atsakovės per tris mėnesius (iki 2015-01-23) išsikelti ir išsideklaruoti iš buto adresu (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad 2015-01-23 panaudos teisniai santykiai tarp šalių nutrūko. Tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo, traktavo, kad po panaudos teisnių santykių pasibaigimo, nauji santykiai tarp šalių nesusiklostė, atsakovė naudojasi svetimu daiktu be teisinio pagrindo. Ieškovai gina savo nuosavybės teisę į butą, iš kurio reikalauja iškeldinti atsakovę. Atsakovė iš minėto buto gera valia neišsikelia, todėl iškeldintina priverstinai. Be to, atsakovė teismui įrodymų apie jos galimas teises į ieškovų butą nepateikė. Ieškovai (savininkai) nesutiko, kad atsakovė toliau gyventų jų bute, ribotų jų nuosavybės teisę į butą. Todėl ieškovų teisės ginamos, iškeldinant atsakovę iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Be to, atsakovei yra pasiūlytas vieno kambario socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė sutiko su siūlomu būstu ir šių metų spalio mėnesį socialinis būstas atsakovei bus suteiktas.
Atsiliepimas
Atsakovės nurodytos aplinkybės apie sunkią jos turtinę padėtį, ilgai pragyventą laiką bute adresu (duomenys neskelbtini), esminės reikšmės bylai neturi, todėl jų teismas neaptarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog ji turi teisę gyventi ieškovams priklausančiame bute, nes ji ilgą laiką prieš mirtį slaugė jų tėvą/senelį, o ieškovai juo visiškai nesirūpino ir neišlaikė. Kadangi už ieškovus ji atliko jų prievolę senatvėje prižiūrėti ir išlaikyti B. A. S., todėl jiems atsirado prievolė atlyginti už jų tėvo priežiūrą, slaugą ir išlaikymą. Nors B. A. S. ir gaudavo sąlyginai pakankamas pajamas, jis fiziškai buvo nesavarankiškas – jam 2001-06-17 lūžo kairysis šlaunikaulis, dėl ko jis negalėjo vaikščioti, 2011 m. gegužės mėn. jo sveikata pablogėjo dar labiau, jam buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Todėl jam neišvengiamai buvo reikalinga fizinė kito asmens pagalba. B. A. S. turėjo teisę į išlaikymą iš ieškovų, tačiau to negavo. Apeliantė teikė savo sugyventiniui – ieškovų tėvui/seneliui B. A. S. senatvėje būtiną išlaikymą, todėl negali būti tenkinamas ieškovų reikalavimas apeliantę iškeldinti iš mirusiajam priklausiusio buto. Apeliantės teisė neterminuotai gyventi ieškovų tik formaliai paveldėtame bute būtų nors šiokia tokia dalinė kompensacija už visą sugaištą laiką ir turėtas išlaidas slaugant savo sugyventinį ir visaip kitaip juo rūpinantis. Jeigu ne apeliantė, tai ieškovams būtų reikėję samdyti slaugę ir būtų išleidę žymiai daugiau pinigų negu dabar būtų jiems suvaržytos teisės į butą. Be to, B. A. S. norėjo ginčo butą palikti apeliantei, tačiau nespėjo savo valios patvirtinti notaro kontoroje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iškeldinti apeliantę pažeidžia jos nuosavybės teises. Mano, jog ji turi teisę gyventi bute, kurį savo darbu yra užgyvenusi. Socialinis būstas, kuris jai yra siūlomas – yra mažos kvadratūros, su skolomis, todėl persikelti į šį butą nepageidauja. Be to, ji ieškovams siūlė iš jų nupirkti butą, tačiau jie nesutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jis ir jos dėdė butą, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį paveldėjo iš senelio/tėvo. Apeliantė liko gyventi tame bute, nors su ja ieškovai nebuvo susitarę dėl buto naudojimosi, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad susiklostė neterminuotos panaudos santykiai. Apeliantei 2014-10-23 buvo išsiųstas raginimas dėl išsikraustymo bei neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo. Todėl apeliantei nebėra jokių teisių likti bute. Mano, jog teismas pagrįstai iškraustė apeliantę iš buto, nesuteigdamas kitos gyvenamosios vietos. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie kitas bylas, neturi jokios reikšmės šiai bylai. Be to, apeliantė kelia naujas aplinkybes apeliaciniame skunde dėl nesirūpinimo ir išlaikymo neteikimo B. A. S., tačiau šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme ir nėra reikšmingos šioje byloje. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie savo teises į butą, todėl teismo sprendimas nepažeidžia jos nuosavybės teisių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai D. S. ir J. S. nuosavybės teise valdo po ½ buto (duomenys neskelbtini), kuri paveldėjo pagal įstatymą po B. A. S. mirties (b. l. 6-10). Ieškovai 2014-10-23 registruotu paštu išsiuntė atsakovei O. V. Raginimą, kuriuo informavo atsakovę, kad iki 2015-01-23 (per tris mėnesius) išsikraustytų ir išsideklaruotų iš jiems nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Apeliantės nuomone, teismas neįvertino jos nurodytos aplinkybės, suteikiančios jai teisę neatlygintinai gyventi ieškovų tik formaliai paveldėtame, kad ji ieškovų tėvui ir seneliui teikė senatvėje būtiną išlaikymą, o ieškovai piktybiškai vengė juo rūpintis; nesirėmė aplinkybė, kad ji siūlė butą iš ieškovų nupirkti; neįvertino, kad B.A. S. ruošėsi sudaryti testamentą jos naudai, bet nespėjo.
Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovams. Nuosavybės teisė įregistruota 2014-10-28 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu, kuris nėra panaikintas ar nuginčytas. Apeliantės argumentai, kad ji turi teisę gyventi bute, nes B. A. S. ilgą laiką prižiūrėjo, teikė jam būtiną išlaikymą, dėl ko jai buvo žadėta palikti butą yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ir nepaneigiantys ieškovų nuosavybės teisių į butą. Priešingai, Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas O. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3322-956/2015 pagal O. V. ieškinį atsakovams D. S. ir J. S. dėl skolos už priežiūrą ir slaugymą priteisimo, konstatavo, kad O. V. kasdieniniams poreikiams tenkinti naudojosi mirusiojo B. A. S. gaunamomis lėšomis, gyveno pastarojo būste naudodamasi visomis paslaugomis, nes savo būsto neturėjo, per laikotarpį nuo 2002-12-01 iki 2013-04-14 dirbo vos kelis mėnesius ir gavo pakankamai nedidelę, tam tikrais laikotarpiais nei 100 Eur nesiekiančią socialinę pašalpą (civilinė byla Nr. 2A-49-544/2016). Byloje neginčijamos aplinkybės, kad apeliantė nuo 2002 metų pabaigos gyveno kartu su B. A. S., mirusiu (duomenys neskelbtini), pastarojo bute, kad šiam susirgus, nuo 2011 metų pabaigos, jį slaugė ir prižiūrėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė siekė mirusiojo B. A. S. butą pripažinti bendrąja daline judviejų nuosavybe, tačiau jos reikalavimas nebuvo patenkintas (b. l. 11-14). Tačiau minėtos aplinkybės nesuteikia apeliantei nuosavybės teisių į butą, kurio savininkai yra ieškovai ir kurių teises apeliantė pažeidinėja, neleisdami jiems butu naudotis pagal savo poreikius. Ieškovai 2014-10-23 raginimu aiškiai išreiškė savo valią, pareikalavo iš jiems priklausančio buto išsikraustyti ir išsideklaruoti, tačiau apeliantė iki šiol to nepadarė. Bylos duomenimis O. V. suteiktas socialinis būstas ir šią aplinkybę patvirtino apeliantė 2015-09-30 teismo posėdyje (b. l. 56-58, b. l. 53).
Kadangi atsakovė nesikreipė į ieškovus dėl nuomos, ar panaudos sutarčių sudarymo, laikytina, kad atsakovė ginčo bute po 2014-10-20 gyvena be jokio pagrindo. Atsakovė, gyvendama ginčo bute be ieškovų sutikimo, pažeidė jų, kaip buto bendraturčių, teises, apribodama galimybę valdyti turtą savo nuožiūra. Toks valdymo teisės apribojimas naikintinas, iškeldinant atsakovę iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako, nes jie neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo, o taip pat nesudaro pagrindo naikinti sprendimą apeliacine tvarka.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.