Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

2008-11-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. 1040 litų pinigine bauda.2010-11-08Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2011-10-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.2012-03-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. 64 str. 1 d. 3 d. aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausime ir 260 litų pinigine bauda. 2012-02-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirtą vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 260 litų piniginė bauda. Teistumas neišnykęs, 2015-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje S. M. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, kad jis 2015 m. liepos 31 d. apie 17 val. 36 min. namie, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,39 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad jis tyčia pastūmė savo šeimos narį tėvą D. M., ko pasėkoje pastarasis nukrito ant grindų ir patyrė sužalojimų nugaros srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą. S. M. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. M. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad tėvas būdamas girtas labai triukšmauja, kabinėjasi, konfliktuoja. Tą dieną jis buvo girtas, pargriuvo ir susižalojo. Jis pargriuvo pats, tačiau iškvietė policiją ir pasakė, kad kaltinamasis jį sumušė. Kaltinamasis jo nemušė. Tai atsitiko vasarą. Kaltinamasis grįžo į namus neblaivus, o tėvas buvo namuose taip pat išgėręs. Jis ėjo atgal, užkliuvo už kibiro ir nugriuvo, tada iškvietė policiją ir pasakė, kad kaltinamasis jį mušė. Ar tuo metu kas nors buvo virtuvėje – nežino. Tarp jo ir tėvo buvo kilęs ginčas. Tėvas krito ant nugaros. Mano, kad jis užkliuvo už krosnies ir krito prie kibirų ant nugaros, tačiau ant grindų nenugriuvo. Neatsiminė, kur tiksliai jis nukrito. Tėvas anksčiau visada kvietė policiją, dabar jų santykiai yra geri. Prieš nugriūvant tėvas stovėjo, o kaltinamasis su juo barėsi, tačiau jis jo nestūmė ir smūgių nesudavė. Kaltinamasis nematė, kad tėvas susižalojo, nubrozdinimus jam parodė pareigūnai. Įvykio metu kaltinamasis buvo išgėręs 2 skardines alaus. Kur tėvas griūdamas atsitrenkė, nematė.

Apklaustas kaip nukentėjusysis D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad santykiai su sūnumi yra geri, jis su žmona, sūnumi ir dukra gyvena kartu. Teigė, kad įvykio nelabai prisimena, nes buvo išgėręs. Pradėjo ginčytis su žmona, paskui parėjo sūnus ir pradėjo jį barti, kad negertų, vėliau jie pradėjo bartis dėl maisto. Tada nukentėjęs atsisuko, užkliuvo už pečiuko. Sūnus apsisuko ir išėjo į savo kambarį, o nukentėjęs toliau šūkavo ir iškvietė pareigūnus, nes buvo girtas ir piktas. Ant sūnaus pyko dėl visko, dažiausiai pyksta ant jo dėl maisto. Teigė, kad jis pargriuvo, sūnus jo nestūmė. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13), paaiškino, kad šie parodymai tikriausiai jo. Tokias aplinkybes nurodė, nes tada jis nesuprato, ką sakė, buvo piktas ant sūnaus. Neprisimena, kaip sūnus sulaužė jam nosį, jis yra teismas, sakė, kad teistas dėl nukentėjusiojo, tačiau jis neprisimena, ar jam 2011 metais buvo sulaužyta nosis. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo pagiringas. Sūnus jo nestūmė, jie po įvykio susitaikė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. M. paaiškino, kad 2015-07-31 tikslaus laiko nurodyti negali, bet jau buvo naktis, jis gulėjo lovoje ir grįžo jo sūnus S. M., kuris pradėjo triukšmauti, rankomis apvertė staliuką, sudaužė langus. Išgirdęs kambaryje triukšmą atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Sūnus elgėsi įžūliai, todėl liepė jam ramintis. Jis neklausė nukentėjusiojo, kuris stovėjo tarp durų. Tuomet sūnus pastūmė nukentėjusįjį ir jis griuvo ir nusibrozdino nugarą. Greitosios pagalbos nekvietė, fizinį skausmą juto. Sūnus pastūmęs nieko nesakė, apsisukęs grįžo į savo kambarį. Sūnus tą naktį buvo neblaivus, nukentėjęs taip pat buvo šiek tiek išgėręs (b. l. 13).

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis S. M. yra jos sūnus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2015-07-31 vakare ji buvo savo kambaryje ir girdėjo triukšmus, daužymus daiktų, bet išėjusi iš savo kambario nebuvo, nes nenorėjo su sūnumi konfliktuoti. Dukra taip pat nieko nematė, nes buvo savo kambaryje, ilsėjosi (b. l. 17).

Apklaustas kaip liudytojas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad atsimena kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, ne kartą yra buvęs pas juos. Buvo iškvietimas, nes konfliktavo tėvas ir sūnus, sūnus pastūmė tėvą ir jis kažkur atsitrenkė. Įvykio vietoje buvo sūnus, tėvas, atrodo buvo motina ir mergina. Ką apie įvykį aiškino kaltinamasis ir nukentėjęs, neprisiminė. Gal tą dieną adresu (duomenys neskelbtini) važiavo du kartus, neprisimena, tačiau tėvas ir sūnus buvo neblaivūs. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 1-3) liudytojas paaiškino, kad jame nurodytos aplinkybės teisingos.

Apklausta kaip liudytoja D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, jis su J. ir N. nuvyko į vietą. Pranešimas buvo apie tai, kad sūnus smurtauja prieš tėvą. Į įvykio vietą vyko du kartus. Pirmą kartą pasiaiškino ir nieko nesulaikė. Antrą kartą asmenį sulaikė ir pristatė į nuovadą. Pirmą kartą aiškinantis tėvas pretenzijų sūnui neturėjo, sūnus buvo ramus, todėl jo nesulaikę. Dėl asmenų blaivumo negalėjo pasisakyti, nes neprisiminė. Antrą kartą buvo pranešta, kad nukentėjusiajam į nugarą buvo suduota, ar spirta iš kojos, neprisiminė tiksliau.

Iš 2015-07-31 Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal pranešimą policijos pareigūnai atvyko į (duomenys neskelbtini), policiją kvietė D. M.. Nustatyta, kad jo sūnus S. M. būdamas neblaivus, konfliktavo, garsiai šūkavo, rėkė „Aš tave užmušiu“, tada pastūmė D. M. pasėkoje D. M. griūdamas susimušė nugarą, prasikirto. S. M. įvykio vietoje paaiškino, kad nieko nedarė, buvo agresyviai nusiteikęs. Garsiai šukavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais (b. l. 1-3).

Iš registruotų įvykių registro duomenų matyti, kad 2015-07-31 17:33 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjo neblaivus sūnus triukšmauja, konfliktuoja, smurtauja. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodyta, jog smurto nebuvo, visi neblaivūs (b. l. 5).

Iš registruotų įvykių registro duomenų matyti, kad 2015-07-31 18:08 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tik išvažiavus pareigūnams sūnus pradėjo muštis. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodyta, jog sulaikytas į 2 PK, ikiteisminis tyrimas (b. l. 6).

Iš 2015-08-04 asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta D. M. nugara, ant kurios matosi tamsiai raudonos spalvos nubrozdinimas (b. l. 9-10).

Iš 2015-07-31 alkotesterio kvito matyti, kad 2015-07-31 18:41 val. S. M. nustatytas 2,39 promilių girtumas (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus, apžiūros protokole užfiksuotus duomenis teismas daro išvadą, jog byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. M. kaltinime nurodytu laiku būdamas neblaivus pastūmė savo tėvą D. M., dėl ko šis griuvo ir nusibrozdino nugarą. Nors teisme apklaustas nukentėjusysis D, M. nurodė, jog jis pats nugriuvo, nes buvo neblaivus, tačiau teismas įvertinęs visu byloje esančius duomenis daro išvadą, kad nukentėjęs buvo pastumtas kaltinamojo ir dėl to pargriuvo. Šias aplinkybes patvirtina D. M. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, registruotų įvykių registro duomenys, tarnybinio pranešimo duomenys ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Iš registruotų įvykių registro, tarnybinio pranešimo ir pareigūnų parodymų matyti, kad primą kartą policijos pareigūnai buvo kviesti 2015-07-31 17:33 val., tuo metu atvykus į vietą nustatyta, kad tiek pranešėjas, tiek sūnus yra neblaivūs, tėvas sūnui pretenzijų neturėjo, akivaizdžių smurto žymių nebuvo, todėl niekas nebuvo sulaikytas. Antrą kartą pareigūnai buvo kviesti 2015-07-31 18:08 val., nurodant, kad išvykus pareigūnams, sūnus pradėjo muštis. Atvykus į vietą, D. M. nurodė, kad sūnus jį pastūmė ir šis griūdamas prasikirto nugarą, tai patvirtina ir prie tarnybinio esanti fotonuotrauka. Tai kad D. M. teisme teigė, jog parkrito pats, o ne jį pastūmė sūnus, teismo nuomone reiškia tai, kad tėvas tokiu būdu bando švelninti sūnaus teisinę padėtį, tačiau kiti bylos duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo teisme nurodytų aplinkybių.

S. M. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savi šeimos nariui. Tai pasireiškė tuo, kad jis tyčia pastūmė savo šeimos narį tėvą D. M., dėl ko šis nukrito ir patyrė sužalojimus nugaroje, tokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis neigė stūmęs nukentėjusįjį, teisme teigdamas, kad jis pats nukrito ir pats susižalojo, nes buvo girtas. Jie tik barėsi, bet jis tėvo nemušė ir nestūmė. Nukentėjęs teisme teigė, kad jis pats nugriuvo, sūnus jo nestūmė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog stovėjo tarpduryje ir sūnus jį pastūmė, dėl ko jis nugriuvo ir susižalojo nugarą. Tačiau atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra numatyta tik už tyčinius veiksmus, t. y. tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio sužalojimo, todėl veiksmus vertinant pagal šį BK straipsnį svarbu nustatyti, kad veiksmais buvo siekiama tyčia sukelti skausmą ar tyčia sužaloti. Iš kaltinimo formuluotės sektų, kad nukentėjusiajam fizinis skausmas sukeltas būtent sužalojimu - nubrozdinimu, todėl būtina nustatyti, kad kaltinamasis siekė tyčia sukelti sužalojimą arba nesiekė sužaloti ir taip sukelti fizinį skausmą, bet sąmoningai leido atsirasti tokioms pasekmėms. Tam kad nustatyti tyčinius veiksmus būtina išsiaiškinti aplinkybes, kaip buvo atlikti, kur atlikti kaltinime nurodyti veiksmai, t. y. kaip buvo pastumtas nukentėjusysis, kur, kaip jis griuvo, į ką susižalojo ir pan. Šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos. Iš nuketėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji yra labai abstrakti – tiesiog pastūmė, nugriuvo ir susižalojo. Iš tiek aplinkybių nėra aišku, ar pastybimas buvo stiprus, tyčia nukreiptas į tai, kad asmenį pargriauti, ar tik stumtelėta. Kurioje vietoje buvo žmogus pastumtas, ar pastumiant jį buvo galima suprasti, kad jis neišvengiamai griūdamas susižalos. Kiek prie nugriuvimo ir susižalojimo prisidėjo pastūmimas, o kiek nukentėjusiojo girtumas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis, nors buvo apklausiamas 2015-08-04, tačiau nurodo, kad įvykio metu buvo vakaras, jau naktis, nors iš skambučio BPC laiko matyti, kad 2015-07-31 18:08 val. turėjo būti dar šviesu, taip pat ir iš prie tarnybinio pranešimo matyti, kad lauke tuo metu buvo šviesu. Taigi, nukentėjusysis galimai ikiteisminio tyrimo metu taip pat nevisiškai teisingai atsiminė įvykį. Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad nėra byloje nustatyta konkrečių S. M. veiksmų padarymo aplinkybių ir nėra galimybės šiuo metu jas nustatyti, nėra galimybės daryti išvados, kad kaltinime nurodytos pasekmės, taigi ir pati nusikalstama veika buvo padaryta tyčia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. M. kaltinamas tuo, jog mušdamas sukėlė fizinį skausmą, tačiau byloje nenustatyti smūgių sudavimai, nustatyta pastūmimas, tai reiškia, kad nebuvo mušamas nukentėjęs, o buvo kitaip smurtaujama. Nėra galimybės spręsti, ar pats pastūmimas kaip toks buvo skausmingas ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. To nerodo jokie objektyvūs duomenys – mėlynės ant kūno ar pan. taigi fizinis skausmas galėjo būti sukeltas tik nukritus patiriant nubrozdinimą ant nugaros, o nubrozdinimo atžvilgiu kaltinamojo veiksmai galėjo pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargiai, Kadangi išlieka nepaneigtos abejonė, kad nubrozdinimas nukentėjusiajam sukeltas neatsargiai, teismas vertina, kad S. M. veiksmų negalima kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jis turi būti dėl šio kaltinimo išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Jam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.