Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. ir atsakovo T. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

2. Ieškovė byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 200 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino ieškovės A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Atsakovas T. L. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą pakeisti nustatytą laikinąją jo bendravimo su dukra tvarką, išdėstant taip:

4.1. Nepilnametės tėvas, vaiko mokymosi laikotarpiu, bendrauja su vaiku nepertraukiamai kas antrą savaitę nuo trečiadienio iki sekančios savaitės pirmadienio - tai yra vaiko mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda einamosios savaitės trečiadienį pasibaigus vaiko ikimokykliniam ar privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį, o pasibaigia kitos savaitės pirmadienį prasidedant vaiko ikimokykliniam ar privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas tuo metu yra.

4.2. Vaiko vasaros atostogų laikotarpiu nepilnametės dukros tėvas bendrauja su vaiku nepertraukiamai kas antrą savaitę nuo pirmadienio iki pirmadienio ir bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 12.00 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 12.00 val. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra.

4.3. Bendravimas švenčių dienomis - per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas bei vaiko gimtadienio dieną - papildyti tuo, kad atsakovas dukrą paima šventės išvakarėse ir sekančią dieną, einančią iškart po šventinės dienos, grąžina dukrą namo arba nuveža dukrą į lankomą mokyklą, jei sekanti po šventinės dienos einanti diena yra darbo diena; dukros gimtadienio dieną, sutampančią su darbo diena, atsakovas paima dukrą iš mokymo įstaigos pasibaigus mokymams pagal nustatytą grafiką ir sekančią dieną, einančią po gimtadienio dienos, nuveža dukrą į mokyklą arba į namus. Jei dukros gimtadienis sutampa su nedarbo diena - atsakovas paima dukrą gimtadienio išvakarėse ir sekančios dienos vakare parveža dukrą į namus.

2. Be to, atsakovas prašė patenkinus jo prašymą dėl laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, laikinojo išlaikymo sumą sumažinti iki 150 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė atsakovo T. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies, pakeisti 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytos T. L. laikinosios bendravimo su dukra tvarkos pirmąją dalį ir nustatyti, kad T. L. bendrauja su dukra nepertraukiamai kas antrą savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio. Vaiko mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda trečiadienį pasibaigus vaiko ikimokykliniam ar privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį, o vaiko ugdymui nevykstant – vaiką paimant trečiadienį 17 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. Vaiko paėmimą ir grąžinimą organizuoja atsakovas T. L..

4. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. kovo 18 d. teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, numatanti tėvo bendravimą su vaiku vieną savaitgalį per mėnesį, vertinama, kaip nepagrįstai siaurinanti tėvo teises. Atsakovas argumentų dėl bendravimo tvarkos pakeitimų su vaiku dėl kalendorinių švenčių ir vaiko gimtadienio metu nenurodė, todėl nustatytos bendravimo tvarkos šioje dalyje teismas nepakeitė.

5. Sprendžiant dėl atsakovo teikiamo laikinojo išlaikymo sumažinimo, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad minimalus išlaikymas vaikui orientuojamas į minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 518 Eur po mokesčių. Kiekvieno iš tėvų teikiamas išlaikymas vaikui turėtų būti 259 Eur. Iš atsakovo priteistas laikinasis išlaikymas – 200 Eur, todėl ta aplinkybė, kad vaikas ilgesnį laiką gyvens pas tėvą, neduoda pagrindo mažinti iš jo priteistą laikinąjį išlaikymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovas T. L. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti iš dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir patvirtinti jo prašomą bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš ieškovės A. L. atsakovo T. L. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmos instancijos teismas nemotyvavo dėl ko atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra netinkama, nepagrįstai apribojo atsakovo bendravimą su dukra, absoliučiai neatsižvelgdamas nei į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nei į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM pateiktą išvadą, nei į vaiko išreikštą norą bendrauti su tėvais – ieškove ir atsakovu, jai įprastu būdu – tai yra modeliu „50x50 laiko” ir nepagrįstai nustatė iš esmės minimalią bendravimo tvarką.

9.2. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeista bendravimo tvarka pažeidžia ne tik atsakovo teises, bet ir dukros, nes pirmos instancijos teismas turėjo orientuotis į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų, suvienodinimą.

9.3. Atsakovas įsitikinęs, jog jo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka labiau atitinka dukros interesus, o pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka akivaizdžiai menkina atsakovo ir dukros emocinį ryšį.

9.4. Atsakovo vertinimu, skundžiama nutartis keistina ir tuo aspektu, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovo elgesys kenktų ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti dukros kasdienius poreikius bendraujant su vaiku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dukra nenorėtų bendrauti su tėvu. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino bei neatsižvelgė į nurodytą dukros norą bei parinko akivaizdžiai ydingą vaiko interesams ir prieštaraujančią jo norams bendravimo tvarką.

7. Ieškovė A. L. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo T. L. atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo T. L. ieškovės A. L. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Ieškovė nurodo, kad atsakovas klaidiną teismą, teigdamas, kad tarp tėvų buvo susitarimas dėl „50x50 laiko“ bendravimo su dukra modelio. Iki ieškovės kreipimosi į teismą tarp šalių nebuvo konkretaus susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tėvai bendravimo su dukra laiką skirstydavo priklausomai nuo situacijos. Ieškovė pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo ir dukros bendravimo tvarka suteikė nepilnametei dukrai pastovumą, pagerėjo mokymosi rezultatai. Atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka prieštarauja dukros interesams turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, turėti stabilią aplinką. Be to, pagal atsakovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką vasaros atostogų metu, ieškovė neturi jokių realių galimybių suplanuoti atostogas su dukra, išvykti su ja ilgesniam, nei vienos savaitės laikotarpiui, išleisti dukrą į stovyklą ir panašiai.

10.2. Tėvui gyvenant Lentvaryje, o dukrai lankant mokyklą Vilniuje, jai tenka rytais keltis keliomis valandomis anksčiau, nei gyvenant Vilniuje, kad tėvas spėtų laiku nuvežti ją į mokyklą, kas išbalansuoja organizmo fiziologines funkcijas.

10.3. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad ieškinio pateikimo stadijoje ji nurodė, jog atsakovas neatsakingai įgyvendina savo teises dukros atžvilgiu – piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vežioja dukrą automobiliu manipuliuoja ir nuteikinėja dukrą prieš motiną, taip įtraukdamas ją į tėvų konfliktą, kas žaloja vaiko psichiką, tačiau teismas to neįvertino.

8. Ieškovė A. L. pateikė teismui atskirąjį skundą kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartį. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

11.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta laikinoji tėvo ir dukros bendravimo tvarka, kaip parodė jos taikymo praktika, labiau atitinka šalių dukros A. L. interesus, nei prieš kreipimąsi į teismą tarp tėvų nusistovėjusi tvarka.

11.2. Atsakovas be bendravimo su dukra savaitgaliais gali nevaržomai su ja bendrauti ir kitomis priemonėmis ir taip palaikyti emocinį ryšį su dukra.

9. Atsakovas T. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės A. L. atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Tiek 2022 m. kovo 18 d. nutartimi buvusi nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tiek ginčo nutartimi pakeista bendravimo tvarka neatitinka 4 metų vykdytos bendravimo su dukra tvarkos, kuri tiek šalims, tiek šalių dukrai buvo įprasta bei priimtina.

12.2. Atsakovas pažymi, kad teismo posėdžio metu apeliantės atstovė neprieštaravo bendravimo su vaiku modeliui – „50x50 procentų laiko“. Be to, vaiko palikimui pas atsakovą ilgesniam nei vienos savaitės laikotarpiui apeliantei netrukdė ir nekėlė jokių abejonių dėl vaiko saugumo, nei atsakovo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, nei kitos aplinkybės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepateikė įrodymų dėl vaiko mokslų rezultatų pagerėjimo ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytus faktus.

12.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovo elgesys kenktų ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti dukros kasdienius poreikius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas dukrai darytų neigiamą įtaką ar blogai atliktų savo pareigas, kad dukra nenorėtų bendrauti su tėvu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą su dukros A. L. klasės mokytoja. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, kliudžiusių ieškovei minėtus įrodymus pateikti pirmos instancijos teismui ir / arba aplinkybės, jog pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti, atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, į tai, jog ieškovė nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik ginčą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, ir į tai, kad jie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, teismas dėl jų nepasisakė, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl jų pasisakyti negalėjo, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

15. CK 3.175 straipsnyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

16. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

Dėl ieškovės atskirojo skundo

20. Ieškovė savo pateiktame atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo ir dukros bendravimo tvarka suteikė nepilnametei dukrai pastovumą, pagerėjo mokymosi rezultatai, o atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka prieštarauja dukros interesams turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, turėti stabilią aplinką. Be to, ieškovė nurodo, kad pagal atsakovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką vasaros atostogų metu, ieškovė neturi jokių realių galimybių suplanuoti atostogas su dukra, išvykti su ja ilgesniam, nei vienos savaitės laikotarpiui, išleisti dukrą į stovyklą ir panašiai.

21. Pagal teismų formuojamą praktiką, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Šiuo atveju ieškovės nurodyti argumentai, kad pagal atsakovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką vasaros atostogų metu ieškovė neturi jokių realių galimybių suplanuoti atostogas su dukra, atmestini, kadangi, vaiko atostogų laikas ir jo paskirstymas orientuojamas ne į abiejų tėvų poreikius, bet į vaiko interesus. Vaikas turi turėti galimybę bendrauti ir praleisti laiką su abiem tėvais proporcingai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

22. Apeliantė atskirajame skunde papildomai nurodo, kad atsakovas neatsakingai įgyvendina savo teises dukros atžvilgiu – piktnaudžiauja alkoholiu, manipuliuoja ir nuteikinėja dukrą prieš motiną, taip įtraukdamas ją į tėvų konfliktą, kas žaloja vaiko psichiką.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, savaime nereiškia, kad dėl šių priežasčių vaiko tėvui gali būti ribojama teisė bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog faktas, kad atsakovui yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, neleidžia padaryti išvados, kad atsakovas negalės užtikrinti vaikui mokyklos ir neformalaus lavinimo užsiėmimų lankymo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra dagiau jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, ar kitokį atsakovo elgesį nukreiptą prieš nepilnametės dukters interesus.

24. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta laikinoji tėvo ir dukros bendravimo tvarka suteikė nepilnametei dukrai pastovumą, nepaneigia pirmos instancijos teismo teisiškai pagrįstos išvados, kad 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nustatanti tėvo bendravimą su vaiku vieną savaitgalį per mėnesį, nepagrįstai siaurina tėvo teises, kas, remiantis, be kita ko, anksčiau šioje nutartyje nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sudarė pagrindą nustatytą bendravimo tvarką pakeisti.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

25. Iš atsakovo atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad jis nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo palikta galioti 2022 m. kovo 18 d. nutartimi įtvirtinta jo bendravimo su dukra vasaros atostogų, kalendorinių švenčių ir dukros gimtadieniu metu.

26. 2022 m. kovo 18 d. nutartimi byloje buvo nustatyta tokia laikina (iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo) atsakovo bendravimo su dukra tvarka: dukros A. L. vasaros atostogų metu tėvas T. L. turi teisę ir pareigą pasiimti dukrą dviem savaitėms, dukros paėmimo ir grąžinimo laiką iš anksto (prasidėjus vasaros atostogoms) suderinęs su motina A. L.; poriniais metais Šv. Kalėdas dukra A. L. leidžia su tėvu T. L., o Šv. Velykas su motina A. L., neporiniais metais Šv. Kalėdas dukra A. L. leidžia su motina A. L., o Šv. Velykas su tėvu T. L.; dukra A. L. savo gimtadienius švenčia su vienu iš tėvų rotacijos būdu – poriniais metais su motina A. L., o neporiniais metais su tėvu T. L..

27. Pirmos instancijos teismas, skundžiama nutartimi konstatavęs, kad atsakovas neįrodė patvirtintos tvarkos ydingumo, laikinai nustatytą atsakovo bendravimo su dukra per kalendorines šventes, vasaros atostogų metu ir per dukros gimtadienį, tvarką paliko nepakeistą. O atsakovas siekia, kad ir vasaros atostogų metu jis galėtų bendrauti su dukra nepertraukiamai kas antrą savaitę nuo pirmadienio iki pirmadienio ir bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 12.00 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 12.00 val. Tokį reikalavimą atsakovas argumentuoja, tuo, jog bendraujant su dukra kiekvieno mėnesio kas antrą savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio, jis retai matys vaiką ir negalės niekur su vaiku išvykti ilgesnių atostogų.

28. Su pastaraisiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pastebėtina, kad atsakovas be 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (neišskiriant vasaros atostogų laiko), su dukra turi galimybę vasaros metu atostogauti nepertraukiamai dvi savaites pagal 2022 m. kovo 18 d. nutartimi įtvirtiną ir ginčijama nutartimi nepakeistą tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia tvarka nepažeidžia nei nepilnamečio vaiko nei jo tėvų teisių ir teisėtų interesų, todėl keisti ją nėra tikslinga.

29. Atsakovas atskiruoju skundu prašo „nustatyti, Atsakovo laikinas bendravimas švenčių dienomis – Šv. Velykos ir Šv. Kalėdos bei vaiko gimtadienio dieną dukrą paima šventės išvakarėse ir sekančią dieną, einančią iškart po šventinės dienos, grąžina dukrą namo arba nuveža dukrą į lankomą mokyklą, jei sekanti po šventinės dienos einanti diena yra darbo diena; Dukros gimtadienio dieną, sutampančią du darbo diena, Atsakovas paima dukrą gimtadienio dieną, paimant vaiką iš mokymo įstaigos pasibaigus mokymams pagal nustatytą grafiką ir sekančią dieną, einančią po gimtadienio dienos nuveža dukrą į mokyklą arba į namus. Jei dukros gimtadienis sutampa su nedarbo diena – Atsakovas paima dukrą gimtadienio išvakarėse ir sekančios dienos vakare parveža dukra į namus“

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo atskiruoju skundu siekiamas bendravimo su vaiku per kalendorines šventes ir vaiko gimtadienį tvarkos modelis, kai visas Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes bei vaiko gimtadienio dienas su dukra bendrautų tik jis, iš esmės tokią galimybę atimant iš vaiko motinos, neatitinka siektino vaiko bendravimo su abiem tėvais proporcingumo principo. 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta tvarka, pagal kurią poriniais metais Šv. Kalėdas šalių leidžia su tėvu T. L., o Šv. Velykas su motina A. L., neporiniais metais Šv. Kalėdas dukra leidžia su motina A. L., o Šv. Velykas su tėvu T. L., be to, savo gimtadienius dukra švenčia su vienu iš tėvų rotacijos būdu – poriniais metais su motina A. L., o neporiniais metais su tėvu T. L. visiškai atitinka tiek vaiko interesus, tiek ir tėvų lygias (vienodas) teises bendrauti su vaiku, todėl ją keisti nėra pagrindo.

31. Reikšminga akcentuoti ir tai, kad pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį esminiai pasikeitus aplinkybėms, šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo.

32. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad nėra įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovo elgesys kenktų ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti dukros kasdienius poreikius bendraujant su vaiku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dukra nenorėtų bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiais atvejais, teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų patirtų, apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje suteikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą, todėl keisti ją nėra teisinio pagrindo, o šalių atskirieji skundai atmestini.

34. Šalys, pateikdamos byloje atskiruosius skundus, yra sumokėjusios žyminius mokesčius. Abiejų šalių atskiruosius skundus atmetus, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstytinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Apelianto T. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.