- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- eA2-4823-237/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01916-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, K. Ž., A. L., S. L.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Bikbajevienei, suinteresuotam asmeniui R. Ž., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Kondrotavičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. Ž., K. Ž., A. L., S. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Ž. prašo, paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. birželio 16 d. priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja J. Ž. bei jos atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjos tėvas T. B. dar būdamas gyvas buvo padalinęs savo ir žmonos B. žemes dukroms, pareiškėjos seserys susitvarkė po mamos mirties likusias žemes, o tėvas savo 3 ha žemės atidavė anūkui R. Ž., o likusią žemę buvo skyręs pareiškėjai J. Ž.. Todėl dar esant gyvam tėvui T. B., pareiškėja naudojosi 3 ha žemės sklypu bei mišku. Pareiškėja minėtame žemės sklype ganė gyvulius, šienavo, sodino daržą. J. Ž. po tėvo mirties paveldėjo jo asmeninius daiktus laikrodį, nuotraukas, indų servizą. Daiktų nebuvo daug, nes dar tėvui esant gyvam, jo sodyba sudegė, vėliau jis gyvena pas savo dukras. Mirus tėvui, pareiškėja ir toliau naudojosi žemės sklypu, mišku, nes gerai žinojo ribas, o žemės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, jos prašymu, tvarkė R. Ž., todėl visur ant dokumentų yra jo parašai. Pareiškėjos seserys yra mirusios, jų vaikus pareiškėja įtraukė suinteresuotais asmenimis, ginčo dėl žemės sklypų nėra. Atkūrus nuosavybės teises į T. B. žemes, pareiškėja nesikreipė dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo, nes manė, kad tai yra jos nuosavybė, kaip turtinių teisių perėmėjos. Nuo 1997 metų iki šiol pareiškėja laikė save žemės sklypo teisėta savininke, ja naudojasi, prižiūri. Dėl žemės mokesčių nesikreipė, nes galvojo, kad pensininkui nereikia mokėti žemės mokesčio. 2017 metais sužinojo, kad 3 ha žemės sklypą yra paveldėjusi valstybė, tada ji kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo.
2018 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu J. Ž. pareiškimas buvo patenkintas ,t.y. , nustatyta, kad ji priėmė palikimą po T. B., a. k. mirties 1997 m. birželio 16 d. faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.
2018 m. balandžio 20 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi procesas šioje byloje atnaujintas.
Suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atstovė Ingrida Bikbajevienė teismo posėdžio metu pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė spręsti teismo nuožiūra bei nurodė, kad 1997 m. birželio 16 d. mirus T. B. ir iki 2014 metų neatsiradus paveldėtojams, valstybė kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei išdavimo, kuriuo valstybė paveldėjo 3 ha žemės, valstybė neprivalo ieškoti paveldėtojų. Atstovei nėra žinoma dėl kokių priežasčių valstybė paveldėjo tik žemės sklypą, nes po T. B. mirties buvo likę ir 2,28 ha miško. Suinteresuotam asmeniui kilo abejonių, kad po T. B. mirties jo turtą paveldėjo pareiškėja J. Ž., nes žemės nuosavybių teisių atkūrimo dokumentus tvarkė R. Ž., ant dokumentų jo parašai. Pareiškėja J. Ž. dėl susiklosčiusių aplinkybių ilgą laiką nesikreipė dėl palikimo priėmimo, sudegus T. B. sodybai, nėra išlikusių daug jo daiktų, teismo nuožiūra palieka vertinti pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus ir spręsti dėl pakimo valdymo, naudojimo ir disponavimo ir nustatyti juridinį faktą, kas iš tiesų priėmė palikimą.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie LR ŽŪM) atstovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo. Nors žemės nuosavybių teisių atkūrimo dokumentus tvarkė R. Ž., dalyvavo atsiimant dokumentus, tačiau ilgą laiką niekas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo, todėl 2014 metais valstybei buvo išduotas paveldėjimo liudijimas. Suinteresuotas asmuo NŽT prie LR ŽŪM netikrina žemės naudotojų, todėl neturi duomenų, kas mirus T. B. naudojosi jo 3 ha žemės sklypu, valstybė šiuo žemės sklypu nesinaudoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra J. Ž. sesers sūnus. Po senelio T. B. mirties visą turtą valdė pareiškėja, niekam nekilo abejonių, kad 3 ha žemės sklypas ir 2,28 ha miško sklypas priklauso pareiškėjai. Senelis dar būdamas gyvas padalijo savo žemę, žmonos žemę atidavė kitoms dukroms, o pareiškėja visada naudojosi minėtu žemės sklypu ir mišku. Senelis ir jam dar būdamas gyvas perleido 3 ha žemės. Senelio sodybai sudegus, jis gyveno ir pas jo mamą, ir pas pareiškėją. Žemės dokumentus dėl nuosavybių teisių atkūrimo buvo pradėjęs tvarkyti dar seneliui esant gyvam, po senelio mirties jis tvarkė toliau dokumentus, pareiškėjos paprašytas tvarkė ir jos dokumentus. Tik kai vyko miško matavimai, jie sužinojo, kad 3 ha žemės sklypą paveldėjo valstybė. Pareiškėja visą laiką naudojosi tiek žemės sklypu, tiek mišku, ir šiuo metu toliau naudojasi žeme, pareiškėjos prašymu žemę yra užsėjęs, miško negalima kirsti, nes yra draustinis.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra J. Ž. žentas, jis pažinojo T. B.. Pareiškėja visą laiką valdė ir dirbo 3 ha žemės sklypą bei mišką, jis padėdavo šienauti, sodinti bulves, malkas vežti iš miško. Žemės ribas jis žino, nes padėdavo dirbti darbus, niekada nekilo abejonių, kad žemė priklauso pareiškėjai. Pareiškėja jau 10 metų gyvena kartu, ji prižiūri mirusiojo kapą.
Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Ž. yra jos žentas, T. B. ji pažinojo. Žino, kad liko žemė, kuria visada naudojosi pareiškėja, ganė gyvulius, šienaudavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys K. Ž., A. L., S. L. atsiliepimo nepateikė, teismo dokumentai įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VMI prie FM prašymą atmesti.
Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad 2,28 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso T. B.. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad 3,0 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Iš mirties įrašo matyti, kad T. B. mirė 1997 m. birželio 16 d. Iš pažymos apie asmens duomenis ir iš 1995 m. spalio 16 d. pažymėjimo matyti, kad T. B. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2001 m. spalio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo matyti, kad T. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,28 ha miškų ūkio ir 3,00 ha žemės ūkio sklypus. Iš pažymėjimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre matyti, kad Lietuvos Respublika pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei K. Š. po T. B. mirties, 2014 m. birželio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, T. B. 3,00 ha žemės sklypą paveldėjo valstybė. Iš 1994 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono policijos komisariato pažymos matyti, kad kilusio gaisro metu T. B. sodyboje sudegė visi pastatai. Iš kvitų matyti, kad 2001 m. gruodžio 12 d. ir 2003 m. gruodžio 11 d. pareiškėja už T. B. sumokėjo žemės mokesčius. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pareiškėja turi po T. B. mirties likusius jo šventuosius paveikslus, sūrio spaustuvus, indų servizą, laikrodžius, vestuvinę nuotrauką.
Motyvuojamoji dalis
Pagal T. B. mirties metu (mirė 1997 m. birželio 16 d.) galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Remiantis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. B. mirė 1997 m. birželio 16 d., pareiškėja J. Ž. po tėvo mirties į notarų biurą nesikreipė, nes tėvas mirties momentu neturėjo jokio jo vardu registruoto turto, sodyba buvo sudegusi. Sudegus T. B. sodybai, ką patvirtina byloje esanti 1994 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono policijos komisariato pažyma, jis iki mirties gyveno tai pas pareiškėją, tai pas kitą savo dukrą. Pareiškėja J. Ž. faktą, kad pradėjo valdyti T. B. priklausantį turtą, visų pirma įrodinėjo žodiniais paaiškinimais nurodydama, kad ji po tėvo mirties paėmė jo asmeninius daiktus, kad ji tiek prieš tėvo mirtį, tiek po tėvo mirties dirbo tėvui priklausantį žemės sklypą ir naudojosi jam priklausančiu mišku (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji dar iki tėvo mirties valdė ir naudojo jam priklausantį žemės sklypą ir mišką, patvirtino byloje apklausti asmenys R. Ž., A. R., G. K.. Jų teigimu, niekam nekilo abejonių, kad 2,28 ha miško ir 3 ha žemės sklypą valdo pareiškėja J. Ž., nes ji žemės sklype ganė gyvulius, šienavo, sodino bulves, tvarkė mišką, ruošė malkas.
Iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų ir nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančio Kauno apskrities 2001 m. spalio 29 d. sprendimo matyti, kad nuosavybės teisės į 3,0 ha žemės sklypą ir 2,28 ha miško T. B. buvo atkurtos jau po jo mirties. Suinteresuoto VMI prie FM atstovė Ingrida Bikbajevienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ant visų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų yra ne pareiškėjos, bet vaikaičio R. Ž. parašas.
Suinteresuotas asmuo R. Ž. nurodė, kad dar gyvas būdamas T. B. jam perleido 3 ha žemės, todėl jis pradėjo tvarkyti žemės dokumentus, o mirus T. B., pareiškėjos prašymu, kartu tvarkė ir pareiškėjos žemę, ką patvirtina T. B. nuosavybės teisės atkūrimo byla. Visi liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvas būdamas T. B. buvo padalinęs žemę, kitoms dviem dukroms jis buvo atidavęs žmonos Banevičienės žemę, o J. Ž. naudojosi likusia jo žeme ir mišku. Pareiškėjos teigimu, ji po tėvo T. B. mirties jo turtu ėmė naudotis kaip savo, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, prižiūri ir iki šiol. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kad 2001 m. gruodžio 12 d. sumokėjo žemės nuomos mokestį bei 2003 gruodžio 11 d. sumokėjo žemės mokestį T. B. vardu. Sudegus T. B. sodybai, neliko daug daiktų, pareiškėja byloje pateikė nuotraukas daiktų, kuriuos ji paveldėjo po tėvo mirties: šventųjų paveikslus, sūrio spaustuvus, indų servizą, du laikrodžius, vestuvinę nuotrauką. Iš teismo posėdžiuose apklaustų asmenų paaiškinimų akivaizdu, kad visi jie J. Ž. laikė žemės sklypo savininke ir valdytoja, nes visą laiką tik ji dirbo ir rūpinosi žemės sklypu ir mišku.
Pareiškėja J. Ž. nurodė, kad ji per visą tą laiką nesikreipė dėl palikimo paveldėjimo, nes turėdama 2001 m. spalio 29 d. Kauno apskrities sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. B. turtinių teisių perėmėjams, manė, kad yra teisėta žemės savininkė. Pareiškėjai nesikreipus dėl palikimo priėmimo, 2014 m. birželio 19 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Suinteresuoto asmens NŽT prie LR ŽŪM atstovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie netikrina žemės naudotojų, todėl neturi duomenų, kas mirus T. B. naudojosi jo 3 ha žemės sklypu, tačiau valstybė šiuo žemės sklypu nesinaudoja. Pareiškėjos ir liudytojų parodymais J. Ž. ir toliau dirba minėtą žemės sklypą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne gauto turto vertė, bet palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai sudaro pagrindą vertinti, jog įpėdinis priėmė palikimą faktiniais veiksmais. Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi aplinkybė, kad nepaisant to, jog faktiškai dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. B. į 5,28 ha žemės dokumentus tvarkė R. Ž., tačiau jis niekada nelaikė savęs tų sklypų savininku, visus veiksmus atliko prašomas bei tardamasis su pareiškėja J. Ž. ir pretenzijų dėl T. B. žemės neturi. Ne tik rūpinimasis žemės sklypais, mokesčių mokėjimas, tačiau ir pareiškėjos J. Ž. veiksmai paimant palikėjo daiktus – šventųjų paveikslus, sūrio spaustuvą, indų servizą, laikrodžius, vestuvinę nuotrauką, patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Pareiškėjos seserys ir brolis mirę, jų vaikus pareiškėja įtraukė suinteresuotais asmenimis (R. Ž., K. Ž., A. L., S. L.), per visą laikotarpį kiti įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat kiti įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl J. Ž. teisės paveldėti T. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti.
Nustatytos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, esantys rašytiniai dokumentai, leidžia daryti išvadą, kad J. Ž. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti tėvo T. B., mirusio 1997 m. birželio 16 d., palikimą, t. y. J. Ž. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Todėl 2018 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens, VMI prie FM, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašymą iš naujo spręsti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą ir juridinio reikšmę turinčio fakto netvirtinti, atmesti.
Atmetus prašymą, iš suinteresuoto asmens, VMI prie FM, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, turėtų būti priteistos 9,90 Eur teismo turėtos pašto išlaidos. Kadangi suinteresuotas asmuo VMI prie FM nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
2018 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-495-674/2018 palikti nepakeistą, suinteresuoto asmens, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, prašymą iš naujo spręsti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą ir juridinio reikšmę turinčio fakto netvirtinti, atmesti.
Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.