Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė S. S. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. S., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą, tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir bausmę sumažinti bei perkvalifikuoti jo padarytą veiką į BK 300 straipsni 2 dalį.

2.3. Nuteistasis S. S. taip pat pažymi, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-37/2012). Todėl prašo patikrinti bylos medžiagą ir šiuo aspektu, nes nebuvo nenustatinėjama, ar užsienyje nurodyti adresai, kuriais buvo siunčiami dokumentai, yra egzistuojantys, neišgalvoti, ar duomenys, įrašyti į dokumentus yra teisiškai reikšmingi, nes niekam jokios žalos padaryta nebuvo, padarinių neatsirado ir neaišku, ar jie būtų atsiradę, jeigu siunta būtų pasiekusi Vokietiją. Be to, jis tik paprašė mamos persiųsti dokumentus, o adresus per „WhatsApp“ programėlę atsiuntė ne jis. Byloje nesiaiškinta, kas buvo tikrasis organizatorius, neapklaustas asmuo, persiuntęs jo motinai pinigus, nesidomėta ir neišaiškinta, kam priklausė telefonas. Jo pokalbių šiais klausimais nėra ir negali būti, nes jis atlikinėjo bausmę. Mano, kad jo veika neturi būti kvalifikuota kaip organizatoriaus. Teigia, kad jis asmens anketinių duomenų dėl dokumentų pagaminimo niekam nenurodė, tokių asmenų nežino, dokumentų pats negamino ir jais nedisponavo, nes esant įkalinimo įstaigoje tai padaryti neįmanoma.

2.4. Kartu nuteistasis pažymi, kad jo padaryta veika nėra smurtinė, šia veika konkretaus asmens interesai nepažeisti, jis gailisi padaręs nusikaltimą, ir prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde ginčija veikos kvalifikaciją ir jam paskirtą bausmę – prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 2 dalį ir sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už tų pačių dokumentų – asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimų pagaminimą, suklastojimą ar disponavimą šiais dokumentais, tačiau nesiejančios baudžiamosios atsakomybės su konkrečiu šių dokumentų kiekiu, nes įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nepateikia didelio kiekio sąvokos išaiškinimo, nekonkretizuoja, koks nurodytų dokumentų kiekis laikomas dideliu, koks dokumentų kiekis laikytinas dideliu, nenurodo ir baudžiamosios teisės doktrina, aiškaus išaiškinimo nerandama ir teismų praktikoje. Be to, nuteistojo teigimu, byloje neįrodyta, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius, nes atlikti organizatoriui būdingus veiksmus esant įkalinimo įstaigoje, neįmanoma. Sutikti su šiais S. S. skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl nuteistojo S. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį

6.1. Teismų praktikoje vertinant BK 300 straipsnio 1 ir kitose šio straipsnio dalyse nurodytų veikų pavojingumą yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-290-1073/2020, 2K-216-628/2021).

6.2. Kaip teisingai pažymėta nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nepateikia didelio kiekio sąvokos išaiškinimo, nekonkretizuoja, koks nurodytų dokumentų kiekis laikomas dideliu. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad BK 300 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta baudžiamoji atsakomybė už vieno dokumento suklastojimą ar disponavimą vienu suklastotu dokumentu. Minėta, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, o pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą <...>. Tuo metu BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dideliu kiekiu gali būti pripažįstamas ir, pavyzdžiui, 7 pasų suklastojimas, ir 19 asmens tapatybės kortelių suklastojimas bei disponavimas jomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-591-303/2015, 2K-107-746/2015). Taigi, nors, kaip nurodo apeliantas, teismų praktikoje dideliu kiekiu pripažįstamas ir sąlyginai nedidelis kiekis asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, tačiau tai nėra viena asmens tapatybės kortelė, vienas pasas, vienas vairuotojo pažymėjimas ar vienas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. S. organizavo netikrų dokumentų, t. y. 3 vairuotojų pažymėjimų ir 1 asmens tapatybės kortelės, pagaminimą, bei tikro dokumento, t. y. 1 paso, suklastojimą – iš viso 7 dokumentų pagaminimą bei suklastojimą, jų laikymą, siuntimą ir pasikėsinimą realizuoti, jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir negali būti perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 2 dalį.

7. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius, be kita ko, yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, jame aprašytus nuteistojo S. S. veiksmus, darytina išvada, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, t. y. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis pats, būdamas įkalinimo įstaigoje, dokumentų negamino ir jais nedisponavimo, nepaneigia, jog pastarasis organizavo žinomai netikrų dokumentų pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą, jų laikymą, siuntimą ir pasikėsinimą realizuoti. Tai, kad būtent S. S., o ne koks nors kitas asmuo, būdamas įkalinimo įstaigoje, per „WhatsApp“ programėlę atsiuntė S. S. adresus, kuriais ji, pastarojo prašymu, išsiuntė suklastotus dokumentus, patvirtina visuma bylos įrodymų. S. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su sūnumi, atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ji bendrauja telefonu, jos telefone sūnaus kontaktas išsaugotas pavadinimu S. 2021 m. balandžio mėnesį jai paskambino sūnus S. ir paprašė išsiųsti siuntinius į Vokietiją, sakė, kad ji gaus laišką į pašto dėžutę. Balandžio mėnesio 23 ar 24 d. į pašto dėžutę gavusi voką su dokumentais, ji apie tai per „Messenger“ programėlę informavo sūnų S. ir tuomet pastarasis jai atsiuntė adresus, bei nurodė, kam kokius dokumentus išsiųsti (1 t., b. l. 131–132, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Apklausiama teisiamajame posėdyje S. S. patvirtino, kad būtent jos sūnus S. paprašė jos persiųsti dokumentus ir būtent jis atsiuntė adresus, kuriais ji turėjo šiuos dokumentus išsiųsti. S. per programėlę „WhatsApp“ jai parašė, kad ateis dokumentai ir parašė adresus, kuriais juos išsiųsti. Jai į sąskaitą buvo pervesta 1 300 Eur, sūnus iš šios sąskaitos liepė 900 Eur pervesti į kitą sąskaitą. Ji suprato, kad pinigai buvo pervesti už vairuotojo pažymėjimus, kalbėdama su S. telefonu, pažino jo balsą (4 t., b. l. 60–62). Taigi neteisus apeliantas skunde teigdamas, kad jo pokalbių minėtais klausimais nėra ir negali būti. Tai, kad būtent S. S. bendravo telefonu per „WhatsApp“ programėlę su savo motina S. S., patvirtina ir S. S. telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad pastarieji ne tik susirašinėjo jiems bendromis gyvenimiškomis temomis, bet ir dėl dokumentų – S. S. prašė motinos S. S. atsiųsti jos gautų dokumentų nuotraukas ir S. S. nusiuntė jam 6 vairuotojų pažymėjimų nuotraukas. Be to, S. S. atsiuntė S. S. adresus, kuriais ji turėjo minėtus dokumentus išsiųsti. Atkreiptinas dėmesys, kad šių susirašinėjimų metu S. S. motinai, be kita ko, parašė: „Palauk tu už pagalba ir gauni“, „Čia tam kur pastoviai ima“, į jos klausimą: „Kiek gausiu?“, atrašė: „Jau gavai 200“, o tai patvirtina S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad sūnaus S. paprašyta ji ir anksčiau yra ne kartą siuntusi dokumentus į Vokietiją, bei jos teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti už vairuotojo pažymėjimus. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats S. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis prašė mamos išsiųsti dokumentus dviem adresais (4 t., b. l. 62–63), todėl nesuprantamas jo skundo teiginys, kad adresus per „WhatsApp“ programėlę atsiuntė ne jis.

7.1. Pažymėtina ir tai, kad S. S., 2021 m. balandžio 24 d. susirašinėdamas su S. S. per „WhatsApp“ programėlę, klausė motinos: „Kaip atrodo pasas ir paso kortelė?“, o pastaroji atsakė: „Gerai“, kas taip pat patvirtina, jog būtent S. S. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir tikro dokumento suklastojimą. Akivaizdu, kad S. S. rūpėjo pagamintų dokumentų kokybė, net ir teisiamajame posėdyje jis nurodė tikėjęsis, kad dokumentai bus suklastoti, tačiau geresnės kokybės. Be to, būtent S. S. rūpėjo gauti duomenis, patvirtinančius, kad dokumentai yra išsiųsti – jis prašė motinos atsiųsti jam siuntų kodus. Šiame kontekste taipogi akcentuotina, kad S. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad kaltinimą pripažįsta „visa apimtimi“, savo apeliaciniame skunde jis taip pat pažymėjo, jog teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tai, kad būtent S. S. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, kad susirašinėdamas su motina S. S. 2021 m. sausio 13 d. ir nurodydamas adresą, kuriuo reikėjo išsiųsti vieną vairuotojo pažymėjimą, jis parašė: „Ant to žmogaus padaręs esu“. Nors, kaip nurodyta S. S. apeliaciniame skunde, asmuo, persiuntęs jo motinai pinigus, nenustatytas, taip pat nenustatyta, ar užsienyje nurodyti adresai, kuriais buvo siunčiami dokumentai, yra egzistuojantys, neišgalvoti, tai nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taipogi nepaneigia. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. S. sukūrė nusikalstamos veikos planą, numatė jo įvykdymo būdus, priemones ir nukreipė kitų bendrininkų (S. S. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų) pastangas bendram tikslui pasiekti, t. y. veikė neteisėtai, organizavo apgaulės įtvirtinimą teisinėje apyvartoje, ir norėjo taip veikti. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad pagaminti netikri dokumentai ir suklastotas tikras dokumentas galėjo įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Dėl nuteistajam S. S. paskirtos bausmės

8. Minėta, kad nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašė ne tik perkvalifikuoti jo veiką, bet ir sumažinti jam paskirtą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika nėra smurtinė, šia veika konkretaus asmens interesai nepažeisti, jis gailisi padaręs nusikaltimą. Tenkinti šį nuteistojo prašymą taip pat nėra pagrindo.

8.1. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

8.2. S. S. padarė apysunkį nusikaltimą, buvo jo organizatorius, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikalto anksčiau būdamas šešis kartus teistas Lietuvos Respublikoje, teistas ir užsienio valstybėje (Vokietijoje), neišnykus teistumui (3 t., b. l. 69–79), atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę pataisos namuose-atviroje kolonijoje, o tai rodo, kad S. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Kadangi S. S. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę, taigi, dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. S. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

8.3. BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus S. S. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, dydžiu mažesnę negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė S. S. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Kadangi naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. S. padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (4 t., b. l. 74), teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taikydamas nuteistajam palankesnį, t. y. dalinį, o ne visišką, bausmių sudėjimo būdą. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, taip pat nėra per griežta.

8.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti šią bausmę S. S. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

9. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

9.1. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. gegužės 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-06294, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 80 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad S. S. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidos apeliacinės instancijos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. S. valstybės naudai 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.