Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajai A. M., jos gynėjai Jutai Kareivei, kaltinamosios atstovei pagal įstatymą A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini), besimokanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2021 m. lapkričio 15 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, prispaudusi prie viešosios bibliotekos sienos mažametę G. L. (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį kojos keliu jai į kairį šoną kirkšnies srityje bei, laikydama mažametę už pečių, papurtė, dėl ko pastaroji galva trenkėsi į pastato sieną, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš mažametę G. L. (duomenys neskelbtini) sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji A. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d., vakaro metu, prie (duomenys neskelbtini) prasilenkiant su pažįstama G. L., ši spyrė jai į nugarą, trenkė į galvą ir pabėgo. Paaiškino, kad konfliktai tarp jų prasidėjo, kai G. L. pradėjo rašyti jos draugui apie ją negražias žinutes per „Messenger“ programėlę. Pasivijusi G. L., supurtė ją, po to, kojos keliu trenkė jai kažkur į pilvo sritį (kirkšnies sritį). G. L. truputį verkė, o nuėjusi toliau nuo bibliotekos, atsisukusi pasakė, kad ją papjaus. Gailisi sudavusi G. L. smūgį. Labai norėjo jos atsiprašyti, tačiau, kai nuėjo į jos namus, G. L. mama ją išvarė. Galėjo gražiai su ja pasikalbėti, buvo nebūtina jos stumdyti. Su G. L. šio metu bendrauja, nes pati G. nori bendrauti. Lėšų ir savo turto neturi. Pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra labai didelis ir nesąžiningas.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, nes kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamosios gynėja ir jos atstovė pagal įstatymą, taip pat nukentėjusiosios įgaliotas atstovas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo bei duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. L. pranešė, jog į namus grįžusi jos dukra G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), verkdama paaiškino, kad jai labai skauda kairį šoną, nes prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ją sumušė A. M.. Liudytojo apklausos metu G. L. nurodė, kad dukra verkdama pasakojo, jog su drauge G. P. einant pro Naujosios Akmenės bibliotekos pastatą, ją pasivijo A. M.. Ji išvadino jos dukrą necenzūriniais žodžiais ir, prispaudusi ją prie minėto pastato sienos, vieną kartą kojos keliu trenkė jai į kairį šoną. Dukrai po suduoto smūgio skauda kairį šono, dėl to ji kvietė Greitąją medicinos pagalbą (I t., b. l. 20–21).

Iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK 0121000735028) matyti, kad 2021 m. lapkričio 15 d. 19.50 val. G. L. pranešė, kad jos dukrą G. L., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė A. M., gimusi (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 16 d. 20.21 val. Šiaulių Respublikinės ligoninės vaiko ir motinos klinikų slaugytoja pranešė, jog 19.30 val. Greitoji medicinos pagalba vyko į iškvietimą pas mažametę G. L., kuriai diagnozuotas kairės kirkšnies srities sumušimas, mažametę sumušė pažįstama mergina, ji gydoma ambulatoriškai (I t., b. l. 7).

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 9. Fotolentelėje užfiksuoti šio pastato vaizdai (I t., b. l. 11–15).

Nukentėjusioji mažametė G. L., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad įvykio dieną, apie 20.00 val., ji susitiko pažįstamą A. M.. Ji su A. M. prieš tai buvo susipykusios, nes ji A. M. draugui siuntė žinutes per „Messenger“ programėlę, kurias jis persiuntė A. A. M. dėl siųstų jos draugui žinučių jai grasino. Įvykio vakarą prie (duomenys neskelbtini) susitikus su A. M., ji šaukdama necenzūriniais žodžiais trenkė jai kojos keliu į šoną ties klubu (parodė kairįjį šoną). Patirtą skausmą įvertino 10 balų iš 10, nes labai skaudėjo. Tada A. M., ją suėmusi pečių, purtė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Bandė A. M. nustumti nuo savęs, tačiau jai nepavyko. Yra jautri, dėl to drebėjo, bijojo, kad A. M. jai dar kažko nepadarytų. Ir po įvykio jos bijojo. Po A. M. suduoto smūgio į šoną, jai labai skaudėjo, dėl to verkė. Grįžusi namo apie tai, kas įvyko, papasakojo savo mamai G. L., kuri kvietė Greitąją medicininę pagalbą ir policijos pareigūnus. Pirmą dieną dėl skaudančio šono vykti į ligoninę atsisakė, gėrė nuo skausmo vaistus, o į ligoninę nuvyko antrąją dieną. Įvykį, kurio metu buvo sumušta, galėjo matyti O. O. ir A. T.. G. P. kartu su ja nebuvo, nes ji buvo išėjusi į namus (I t., b. l. 51–54).

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad G. L. kvietimu vykta adresu (duomenys neskelbtini), pas pacientę G. L. (nurodytas atvykimo laikas 20.00 val.). Pagalbos kvietimo protokole pažymėta pagalbos kvietimo priežastis – pilvo skausmas, vykti į gydymo įstaigą atsisakė (I t., b. l. 61–21).

Iš 2022 m. sausio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. L. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Kairės kirkšnies srities diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (I t., b. l. 63–64).

Liudytoja nepilnametė G. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad G. L. pažįsta, kartų lanko dienos centrą. Apie tai, jog A. M. pastūmė G. L. ir jai spyrė į šoną, sužinojo iš G. L.. Tą dieną G. L. jai apie tai pati papasakojo ir prašė ateiti pas ją į namus. Kai nuėjo į jos namus, šį buvo nusiverkusi ir susinervinusi, jai skaudėjo šoną, gėrė vaistus. Iš tikrųjų G. L. per „Messenger“ programėlę visaip išvadino A. M., todėl ji pasigavo Gabiją ir sumušė. Kodėl G. L. taip vadino A. M., nežino. Po šio įvykio su A. M. nebendravo (I t., b. l. 74–76).

Liudytoja nepilnametė O. O., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, tačiau patvirtino mačiusi, kaip įvykio vakarą A. M. prie (duomenys neskelbtini) sienos paėmusi G. L. už pečių tris ar keturis kartus supurtė ir trenkė jai kojos keliu į kairį šoną. Paklausus, kaip reagavo į suduotą smūgį G. L., paaiškino, kad ji nereagavo, tiesiog stovėjo (I t., b. l. 100–102).

Liudytojas nepilnametis A. T., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad įvykio vakarą prie (duomenys neskelbtini) buvo su A. M. ir O. O.. A. M. atrėmė G. L. į bibliotekos sieną ir trenkė keliu jai į pilvą. Su A. M. apie įvykį nekalbėjo, ji taip elgėsi todėl, kad G. L. norėjo nuvilioti jos vaikiną. Trenkusi G. L., A. M. ją paleido. G. L. verkė, tačiau apsisukusi, pradėjo rodyti vidurinį pirštą ir sakė A. M.: „aš tau policiją iškviesiu“ (I t., b. l. 97–99).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios A. M. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 3 dalyje, atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina pačios kaltinamosios prisipažinimas ir duoti parodymai teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti duomenys, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyta, jog nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prokuroras prašo kaltinamąją A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Paskirti auklėjamojo poveikio priemonę.

Kaltinamoji A. M., būdama nepilnametė, neteista, administracine tvarka nebausta, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai (b. l. 124). Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-599-875/2014 nepilnametei A. M. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėja (rūpintoja) paskirta A. A., kuri yra A. M. močiutė. Iš Nepilnametės asmenybės ir brandos vertinimo matyti, kad jai nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (b. l. 120). Teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, jog norėjo atsiprašyti nukentėjusiosios, buvo nuėjusi į jos namus, tačiau nepavyko, nes nukentėjusios įstatyminė atstovė jai neleido.

Iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinamąją charakterizuojančių duomenų matyti, jog kaltinamosios A. M. nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, galima daryti išvadą, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl A. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jai skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas (BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis).

Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (I t., b. l. 151–152), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje mažametės nukentėjusiosios G. L. įgaliotas atstovas advokatas Algimantas Ruginis pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai iš kaltinamosios A. M. (I t., b. l. 65–66). Nurodoma, jog nukentėjusiajai mažametei G. L. buvo padaryta neturtinė žala, ji patyrė skausmą, baimę, nepatogumus, jaučiasi pažeminta ir pan. Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog įvertinus visus bylos duomenis, kaltinamosios bendrą šeimos situaciją ir gaunamas pajamas, sutinka, kad ieškinio suma būtų mažinama iki 500 Eur, taip pat neprieštaravo, kad teismas priteistos sumos mokėjimą išdėstytų dalimis. Prokuroras pritarė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau reikalaujama priteisti suma – 1 000 Eur, pernelyg didelė, įvertinus byloje surinktus duomenis, optimali suma – 500 Eur.

Kaltinamosios A. M. atstovė pagal įstatymą A. A. nurodė, jog globojamos anūkės poelgį vertina neigiamai, supranta, kad padaryta žala turi būti atlyginama, tačiau su pareikšto ieškinio dydžiu nesutinka, nes prašoma suma pernelyg didelė. Kaltinamosios gynėja prašė atsižvelgti į ypač mažas kaltinamosios atstovės gaunamas pajamas ir reikalaujamą sumą sumažinti iki 100 Eur, išdėstant ją mokėti dalimis. Kaltinamosios gynėja prašo atsižvelgti į kilusias pasekmes nukentėjusiajai, kilusio konflikto ištakas bei į pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, o kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Kaip minėta, vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad nors šiuo metu byloje ir nėra duomenų apie nukentėjusiosios kančių tęstinumą, tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. L. po suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų, tai patvirtina 2021 m. lapkričio 15 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad G. L. skundėsi skausmu pilvo srityje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiosios patirti išgyvenimai būtų sukėlę jai ilgalaikes ypač neigiamas pasekmes. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šiuo metu yra nepilnametė, ji mokosi vidurinio lavinimo mokykloje, nedirba, yra jauno amžiaus, jai nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina, iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteistina 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant atlyginti priteistą neturtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant po 50 Eur per mėnesį, likusi ieškinio dalis atmestina (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė, o šių asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju taikytina subsidiarioji atsakomybė nepilnametės kaltinamosios A. M. įstatyminės atstovės A. A. atžvilgiu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinės laikmenos su nepilnamečių liudytojų apklausomis (DVD diskai prisegti prie bylos I tomo viršelio, 3 vnt.), paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 302-308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirti A. M. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Kaltinamajai A. M. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios G. L. įgalioto atstovo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai G. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš A. M., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jos atstovės pagal įstatymą – A. A., gim. (duomenys neskelbtini), (iki kol A. M. sulauks pilnametystės), 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą G. L., gim. (duomenys neskelbtini). Priteistą 300 Eur sumą išdėstyti mokėti dalimis 6 (šešiems) mėnesiams, mokant per mėnesį po 50 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterines laikmenas (3 vnt.) su nepilnamečių liudytojų apklausomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.