- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-2165-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14744-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, „RR Logistika“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RR Logistika“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio, Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RR Logistika“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2865-(14.8.7) pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RR Logistika“ dėl 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2016-148 nutraukimo ir žemės sklypo atlaisvinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „RR Logistika“ ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą, kuriuo jai pranešta, kad vienašališkai nutraukiama 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis. Nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. gavo iš atsakovės 2016 m. gegužės 16 d. rašto kopiją, kuriuo buvo pranešama apie 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą. Sutartimi ieškovė iš valstybės 47 metų terminui yra išsinuomojusi 0,8202 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 11 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl rašto pagrįstumo, tačiau jokio atsakymo negavo. Atsakovė vienašališką sutarties nutraukimą grindžia tuo, kad sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, sklypas nėra naudojamas, sklype priversta statybinio laužo, blokuojančio per sklypą servituto pagrindais einantį kelią. Ieškovė su tokiais teiginiais ir sutarties nutraukimu nesutinka ir mano, jog atsakovės rašte išdėstyti teiginiai neatitinka faktinės situacijos, be to, atsakovė neturi teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovės pagrindinė veikla yra logistikos paslaugų teikimas. Dėl šios priežasties ieškovė, planuodama statyti veiklos plėtrai reikalingus sandėlius, sudarė sutartį dėl sklypo nuomos. Sklypas nėra apleistas, o jo būklė yra iš esmės pagerinta, lyginant su sutarties sudarymo diena. Ieškovė siekia naudoti sklypą pagal jo paskirtį, pastatyti sandėliavimo paskirties pastatus. Visa sklypo teritorija ieškovės pastangomis yra sutvarkyta ir paruošta statybai. Ieškovė sutarties nepažeidė, taigi nėra jokio teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį.Atsakovė NŽT priešieškinyje teismo prašė nutraukti 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, pašalinant jame esančius statinius bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro, o tuo atveju, jei ieškovė neatlaisvins žemės sklypo, leisti atsakovei juos pašalinti pačiai ir pateikti prašymą dėl statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš ieškovės, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuomojamame sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, sklypas nėra naudojamas, sklype priversta statybinio laužo, blokuojančio per sklypą servituto pagrindais einantį kelią. Ieškovė palikusi nykti, o vėliau ir išregistravusi žemės sklype buvusius pastatus-mazutines su mazuto rezervuarais, prarado teisę ne aukciono tvarka nuomotis valstybinę žemę, todėl tai yra pagrindas nutraukti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir įpareigoti ieškovę atlaisvinti žemės sklypą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pripažino negaliojančiu NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą, kuriuo pranešta UAB „RR logistika“, kad vienašališkai nutraukiama 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, priteisė iš atsakovės 2 800 Eur atstovavimo išlaidas ir 43 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „RR Logistika“.Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 24 d. R. R. su Lietuvos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria R. R. buvo išnuomotas 0,8202 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 22 d. ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo teritorijoje esantį pažeistą pastatą – mazutinę su mazuto rezervuarais, todėl ieškovė 2007 m. kovo 20 d. su Lietuvos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, sudarė susitarimą dėl 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo žemės sklypo nuomininkas R. R. buvo pakeistas į ieškovę. Iki pat 2016 m. gegužės 16 d., kai buvo parengtas ginčijamas atsakovės raštas, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė, todėl teismas sprendė, kad atsakovė laikė, jog ieškovė valstybinės žemės nuomos sutartį vykdo tinkamai ir tai atitiko atsakovės interesus. Ieškovė, tapusi žemės sklypo nuomininke, atliko parengiamuosius sandėliavimo paskirties pastato statybos žemės sklype darbus – išvalė ir nugriovė žemės sklype stovėjusį pastatą-mazutinę su mazuto rezervuarais, išregistravo šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro, gavo specialiuosius architektūros reikalavimus sandėliavimo paskirties statybai, sudarė sutartį dėl ekogeologinio tyrimo žemės sklype atlikimo, gavusi Lietuvos geologijos tarnybos pažymą, sudarė sutartį dėl mazuto atliekų su dumblu išsiurbimo iš žemės sklypo grunto, kurios pagrindu iš nuomojamo žemės sklypo buvo išvežta 22,09 tonos naftos atliekomis užteršto grunto, suprojektavo, pastatė bei Nekilnojamojo turto registre įregistravo dujų tinklus bei aikštelę. Visi šie ieškovės atlikti veiksmai parodo ieškovės aiškias bei aktyvias pastangas sutvarkyti išsinuomotą žemės sklypą ir pastatyti jame sandėliavimo paskirties pastatą.Teismo vertinimu, vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovei nuomojamame žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, nėra pakankama pripažinti ieškovę iš esmės pažeidus sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją nutraukti. Teismas nustatė, kad pastatas-mazutinė su mazuto rezervuarais iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas 2015 m. gegužės 12 d. Taigi formali padėtis, kuri neišvengiamai atsirado ieškovei siekiant pastatyti nuomojamame žemės sklype sandėliavimo paskirties pastatą ir kurią atsakovė laiko pagrindu nutraukti sudarytą žemės nuomos sutartį, prasidėjo 2015 m. gegužės 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas-mazutinė su mazuto rezervuarais buvo nugriauta siekiant pastatyti jame kitą tos pačios paskirties pastatą, atitinkantį žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo naudojimo būdą, savarankiškai funkcionuojančio statinio nebuvimas atsakovei atliekant žemės naudojimo patikrinimą, negali būti laikomas iš esmės pažeidžiančiu atsakovės interesus. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 47 metų laikotarpiui, todėl negalima laikyti, jog dėl savarankiškai funkcionuojančių statinių nebuvimo žemės sklype atsakovės interesai buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Be to, atsakovė dėl tariamo valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo nepatyrė realios žalos.Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, kurių atsakovė neginčijo, teismas nustatė, kad ieškovei išnuomotas žemės sklypas buvo užterštas naftos gaminiais ir jame jokia naujų objektų statyba iki tol, kol buvo atlikti žemės grunto išvalymo darbai nebuvo galima. Ieškovė atliko aktyvius veiksmus tam, kad išnuomotame žemės sklype būtų pastatytas sandėliavimo paskirties pastatas. Nepaneigta ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog minimų statinių nepavyko pastatyti anksčiau dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių – 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, kuri yra laikytina visuotinai pripažįstama aplinkybe.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o apeliacinio skundo netenkinus, nepriteisti ar sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovės nuomojamame žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovę iš esmės pažeidus sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją nutraukti. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi statinių nebuvimas žemės sklype yra pakankamas pagrindas nutraukti 2007 m. balandžio 24 d. valstybinę žemės nuomos sutartį prieš terminą, kadangi žemės sklypas nėra naudojamas atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.Valstybinės žemės sklypai ne aukciono būdu gali būti išnuomojami tik jame esančių statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, o ne planuojamiems statyti statiniams.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iki 2016 m. gegužės 16 d., kai buvo parengtas ginčijamas atsakovės raštas, NŽT jokių pretenzijų ieškovei dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė ir laikė, jog ieškovė valstybinės žemės nuomos sutartį vykdo tinkamai. NŽT Kauno miesto skyriaus vyriausiasis specialistas 2016 m. gegužės 12 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad valstybiniame žemės sklype nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas-mazutinė su mazuto rezervuarais valstybiniame žemės sklype nerastas, neišlikęs, nėra nei šio pastato konstrukcijų, nei pamatų likučių, t. y. minėtas pastatas nefunkcionuoja ir nėra naudojamas. Žemės sklypas nėra naudojamas, dalis sklypo apaugę daugiamečiais krūmais, žolėmis ir medžiais, dalyje sklypo priversta statybinio laužo, kitoje dalyje supiltas gruntas. Taigi tik 2016 m. gegužės 12 d. atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę paaiškėjo aplinkybės, kad žemės sklype nėra ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas nėra eksploatuojamas pagal tikslinį jo naudojimo būdą jau nuo 2007 m. kovo 20 d., kai buvo pasirašytas susitarimas dėl 2006 m. balandžio 24 d. sutarties pakeitimo, o tai yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, kurio pagrindu tokia nuomos sutartis turi būti nutraukiama.Teismas nepagrįstai nurodė, jog NŽT dėl tariamo valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo nepatyrė realios žalos. Valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei.Nesutiktina su argumentu, kad žemės sklypo gruntas buvo stipriai užterštas, dėl ko teko atlikti jo valymo darbus, kurie, ieškovės teigimu, dėl mazuto fizinių savybių galėjo būti atliekami tik karšto oro sąlygomis. Ieškovė jau sudarydama nuomos sutartį turėjo įvertinti, kad žemės sklypas yra užterštas, o ją pasirašydama prisiėmė atsakomybę naudoti, tvarkyti ir eksploatuoti žemės sklypą.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, kilusi ginčo situacija ieškovės atstovui nėra nauja, kadangi Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla, kurioje keliami analogiški reikalavimai. Archyvinė byla nėra didelės apimties, todėl preziumuojama, kad nebuvo sugaišta daug laiko susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant procesinį dokumentą. Taigi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir vienareikšmiškai per didelės, pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Ieškovė UAB „RR Logistika“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės nuomojamas sklypas yra užstatytas ir naudojamas. Sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre, t. y. aikštelė ir vidutinio slėgio dujų tinklai. Ieškovės sklypo naudojimas pasireiškia ir tuo, jog ieškovė visą nuomos sutarties laikotarpį atliko aktyvius veiksmus, siekdama sklype pastatyti sandėliavimo paskirties pastatą. Atsakovės nurodomas teisinis reguliavimas apibrėžia valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo stadiją, bet ne tokios nuomos sutarties vykdymo ar nutraukimo stadiją, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog šalių ginčo dalyką reglamentuoja būtent teisės normos, nustatančios sutarčių nutraukimo tvarką. Atsakovė laikotarpiu nuo nuomos sutarties sudarymo iki 2016 m. gegužės 16 d. jokių pretenzijų ieškovei dėl nuomos sutarties vykdymo nereiškė ir jokių pretenzijų dėl nuomos sutarties vykdymo neturėjo. Atsakovė dėl tariamo nuomos sutarties pažeidimo nepatyrė realios žalos. Ieškovė sudariusi nuomos sutartį atliko visą eilę sklypo sutvarkymo darbų, kurių metu buvo išvalytos ir nugriautos sklype stovėjusios mazutinės su mazuto rezervuarais, kuriuose buvo 150 tonų mazuto, išvalytas mazutu užterštas sklypo gruntas, atlikti pasiruošiamieji darbai, kurie yra reikalingi tam, kad sklype būtų pradėtas statyti sandėliavimo paskirties pastatas. Taigi ieškovė aktyviais savo veiksmais siekė pastatyti sandėliavimo paskirties pastatą sklype, kuris būtų naudojamas ieškovės verslo veikloje ir kuris padėtų sukurti naujų darbo vietų, pagerintų vietovės estetinį vaizdą. Toks ieškovės siekis turi būti laikomas atitinkančiu valstybės (kaip sklypo savininkės) interesus, nes valstybė yra suinteresuota, kad jos turtas būtų naudojamas racionaliai ir teiktų naudą visuomenei. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių ir nėra pagrindo jų mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ginčas byloje kilo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 24 d. R. R. su Lietuvos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria R. R. buvo išnuomotas 0,8202 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 47 metų terminui. Šalys 2007 m. kovo 20 d. susitarimu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo susitarė dėl nuomininko pakeitimo iš R. R. į ieškovę UAB „RR logistika“. Ieškovei UAB „RR logistika“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštu buvo pranešta, kad vienašališkai nutraukiama 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, nutraukimą grindžiant tuo, kad sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių ir sklypas nėra naudojamas, jame priversta statybinio laužo, blokuojančio servituto teise naudojamą kelią. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą dėl vienašališko 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, o atsakovė priešieškinyje prašė nutraukti šią valstybinės žemės nuomos sutartį ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė, kadangi nustatė, jog ieškovė dėjo pastangas sutvarkyti sklypą ir jame pastatyti sandėliavimo paskirties pastatą, o sklype buvusi mazutinė su mazuto rezervuarais buvo nugriauta siekiant pastatyti kitą tos pačios paskirties pastatą. Be to, sprendė, kad atsakovė dėl tariamo nuomos sutarties pažeidimo nepatyrė realios žalos ir tai nelaikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo sprendimu, esminiu motyvu nurodo, kad statinių nebuvimas išnuomotame žemės sklype yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi sklypas išnuomotas turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o ne planuojamiems statyti, nesutinka, kad valstybė nepatyrė realios žalos, kadangi valstybei priklausanti žemė turi būti naudojama visuomenės, o atskirų asmenų interesais.
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo
Ginčo objektas yra valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų vykdymas ir dėl jų nevykdymo atsiradusio pagrindo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo iniciatyva. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta:1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.Atsakovė, grįsdama priešieškinio reikalavimus nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, rėmėsi CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y., kad ieškovė naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ir tai sieja su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovė neeksploatavo pastato – mazutinės su mazuto rezervuarais – paliko juos sunykti, o vėliau išregistravo ir įregistravo kitus inžinerinius statinius – aikštelę ir dujų tinklus, todėl, atsakovės nuomone, ieškovė prarado teisę į žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka.Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės išnuomojimą, 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.Ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis – pramonės ir sandėliavimų objektų statyba. Šios sutarties 5.1 papunktyje šalys susitarė, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam tvarkymo režimui. Sutarties 18 punkte šalys susitarė, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. Taigi ginčo esmę sudaro tai, ar ieškovė išnuomotą valstybinės žemės sklypą naudojo pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškovė atliko veiksmus, kurių tikslas išnuomotame žemės sklype pastatyti sandėliavimo paskirties pastatą. Su tokia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2015-04-27 yra sudariusi su A. G. sutartį dėl techninio darbo projekto „Sandėliavimo paskirties statinių (duomenys neskelbtini), statybos projekto“, 2015-05-29 iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus gavo specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-405 trims sandėliavimo paskirtiems pastatams statyti, 2015-09-17 iš UAB „Kauno vandenys“ gavo prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, 2015-11-25 d. buvo sudaryta sutartis dėl sandėlio patalpų dujofikavimo ir pasirengiant statyboms 2016 m. buvo įrengta ir įregistruota aikštelė ir dujų tinklai. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad išnuomotame žemės sklype buvo tik pagalbinis pastatas – mazutinė, kuriai dar 2006 nustatyta žyma „fiziškai pažeistas“, taip pat nurodyti mazuto rezervuarai, todėl šio statinio ir rezervuarų panaikinimas, tvarkant žemės sklypą, tačiau nekeičiant žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio, nepanaikina nuomininko teisės į išnuomotą žemės sklypą, nes joje buvo numatyta ir galimybė tai pačiai veiklai (sandėliavimo) statyti reikalingus statinius ir įrenginius. Be to, ieškovė 2015 m. birželio 22 d. su UAB „GEOTECH Baltic“ sudarė sutartį Nr. GEO /20150622/1 dėl sklypo ekogeologinio ištyrimo, o 2015 m. spalio 21 d. su UAB „Lūsta“ sudarė sutartį dėl mazuto atliekų su dumblu išsiurbimo, talpų išplovimo ir teršalų utilizavimo, kas ir buvo atlikta, ir tai patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Visi šie ieškovės veiksmai rodo, kad ji žemės sklypą naudoja pagal tikslinę žemės paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir jos veiksmai neprieštarauja valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms. Pažymėtina, kad ir atsakovė, ieškovei kreipiantis dėl sutikimo žemės sklype statyti 3 sandėliavimo paskirties pastatus, 2015-04-17 rašte Nr. 2111(14.8.7) nurodė, kad toks jos sutikimas nereikalingas, jeigu sutartyje teisė statyti/rekonstruoti statinius numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje ir planuojama statyba/rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Tokiu būdu ir pati atsakovė iš esmės išreiškė sutikimą dėl naujų tos paties paskirties pastatų statybai. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškovė valstybinės žemės nuomos sutartį vykdė tinkamai, todėl nebuvo pagrindo ją nutraukti. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog tai, kad šiuo metu nuomojame žemės sklype nėra statinių, kurių eksploatavimui buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ir tai teikia pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, yra nepagrįsta. Pirmiausia, valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra įtvirtinta, kad žemės sklypas yra išnuomotas vien tikslu jame buvusiems pastatams (mazutinei ir mazuto saugykloms) eksploatuoti, atvirkščiai, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis sutartyje susietas su pramonės ir sandėliavimų objektų statyba. Atsakovės argumentai, susiję su valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka reglamentavimu, galėtų būti reikšmingi ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl valstybinės žemės nuomos pagrįstumo ir teisėtumo, o dėl tokios sutarties netinkamo nevykdymo ir jos nutraukimo, tačiau, kaip jau nustatyta, ieškovės veiksmai rodo jos siekį naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį ir naudojimo būdą bei pobūdį. Pirmosios instancijos teisumas pagrįstai nustatė, kad pastatas-mazutinė su mazuto rezervuarais buvo nugriauti ir jie 2015 m. gegužės 12 d. išregistruoti ieškovei siekiant pastatyti kitą analogiškos paskirties pastatą, atitinkantį žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo naudojimo tikslinę paskirtį ir jo būdą. Nors ieškovė pasirengimo statyti naujus sandėliavimo pastatus veiksmus pradėjo vykdyti faktiškai tik 2015 m., kai buvo panaikinti anksčiau buvę statiniai – mazutinė su mazuto rezervuarais o duomenų, kad žemės sklypas buvo naudojamas bei prižiūrimas ir anksčiau, byloje nėra pateikta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovė, vykdydama žemės sklypo naudojimo kontrolę, tik 2016 m. gegužės 12 d. atliko patikrinimą, spręstina, jog ji iki tol to nelaikė esminiu sutarties pažeidimu. Kolegija taip pat sprendžia, kad dėl to, jog ieškovė kurį laiką valstybinės žemės sklypo galimai nenaudojo pagal paskirtį, o atsakovė dėl to nereiškė pretenzijų, tačiau ieškovė nuo 2015 metų ėmėsi aktyvių sklypo sutvarkymo ir naudojimo pagal jo paskirtį veiksmų ir dėl to yra patyrusi tam tikrų išlaidų, kartu įvertinus ekonominės krizės padarinius, tai nelaikytina esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio buvo patirta kokia nors reali žala.Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi faktinės ir teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį ir atmetęs priešieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisė 2 800 Eur turėtas atstovavimo išlaidas. Atsakovės nuomone, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir vienareikšmiškai per didelės, pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, kilusi ginčo situacija ieškovės atstovui nėra nauja, kadangi Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla, kurioje keliami analogiški reikalavimai. Archyvinė byla nėra didelės apimties, todėl preziumuojama, kad nebuvo sugaišta daug laiko susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant procesinį dokumentą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.Pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus užmokesčio už ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių paslaugų teikimo metu galiojo 2016 m. I ir II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už ieškinį negali viršyti 1 870 Eur, o už atsiliepimą į priešieškinį 1 929,75 Eur. Už minėtų procesinių dokumentų parengimą ieškovė ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 2 000 Eur sumą. Ši suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl, įvertinus suteiktų paslaugų kiekį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą, laikytina pagrįsta.Ieškovė taip pat prašė priteisti 800 Eur sumą už pasirengimą 2017-03-15 ir 2017-05-18 teismo posėdžiams bei atstovavimą šiuose teismo posėdžiuose, taip pat pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo ir rašytinių paaiškinimų dėl žyminio mokesčio dydžio parengimą. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo ir rašytinių paaiškinimų dėl žyminio mokesčio dydžio parengimą neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis (Rekomendacijų 8.16., 8.17. punktai). Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2017-03-15 teismo posėdyje ieškovei priteistos nepagrįstai (teismo posėdžio trukmė 11 min., pagal Rekomendacijų 9 p. apvalinama iki 0 val.), o maksimali priteistina suma už atstovavimą 2017-05-18 teismo posėdyje yra 82,28 Eur (teismo posėdžio trukmė 1 val. 16 min., pagal Rekomendacijų 9 p. apvalinama iki 1 val.) (0,1 x 1 x 822,28). Taip pat pažymėtina, jog nei ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kiek konkrečiai valandų ieškovė buvo konsultuojama, todėl prašoma priteisti už konsultacijas suma mažintina iki bendros 161,61 Eur sumos (už dvi konsultacijų valandas, rengiantis 2017-03-15 ir 2017-05-18 teismo posėdžiams) – (0,1 x 1 x 793,30) + (0,1 x 1 x 822,80).Nesutiktina su apeliantės skundo argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju turėtų būti sumažintos, įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovės atstovas dalyvauja Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017, taigi ieškovės atstovui ginčo situacija nėra nauja. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog civilinė byla Nr. e2-17815-920/2017 yra iškelta 2017 m. gegužės 30 d. (tuo tarpu ši civilinė byla iškelta 2016 m. rugsėjo 29 d.), minėtoje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje skiriasi tiek šalys (ieškovė), tiek faktinės bylos aplinkybės, tiek ieškinio dalykas (pareikštas prevencinis ieškinys). Taigi ta aplinkybė, jog ieškovės atstovas nuo 2017 m. gegužės mėnesio dalyvauja kitos (panašios) civilinės bylos nagrinėjime, nesudaro pagrindo išvadai, jog ši civilinė byla nėra sudėtinga, o kilusi ginčo situacija ieškovės atstovui nėra nauja. Todėl ieškovės atstovo dalyvavimas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-17815-920/2017 nesudaro pagrindo mažinti šioje civilinėje byloje ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas dėl archyvinės bylos nedidelės apimties, dėl ko, anot atsakovės, nebuvo sugaišta daug laiko susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant procesinį dokumentą. Pažymėtina, jog ginčo situacijos analizė ir procesinio dokumento parengimas apima ne tik susipažinimą su atsakovės archyvinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau ir faktinių aplinkybių įvertinimą bei aprašymą, teisinį situacijos įvertinimą, procesinį dokumentą pagrindžiančių įrodymų surinkimą (ne visi ieškovės pateikti įrodymai yra atsakovės archyvinėje byloje), procesinio dokumento dalyko suformulavimą ir pan., todėl tai, kad archyvinė byla nėra didelės apimties, neturi įtakos ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose numatytus dydžius, ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos nuo 2 800 Eur iki 2 363,89 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 1 000 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą negali viršyti 1 062,88 Eur (817,60 x 1,3). Tačiau įvertinus ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, apeliacinį skundą dėl materialiųjų reikalavimų atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 800 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, sumažinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RR Logistika“ (juridinio asmens kodas 300650613) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį nuo 2 800 Eur iki 2 363,89 Eur sumos.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RR Logistika“ (juridinio asmens kodas 300650613) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 800 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.