- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- e2S-2056-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14744-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RR Logistika“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RR Logistika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RR Logistika“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2865-(14.8.7.) pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme 2016 m. liepos 18 d. gautas ieškovės UAB „RR Logistika“ ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2865-(14.8.7.) pripažinimo negaliojančiu.Ieškovė nurodė, jog iš valstybės 47 metams yra išsinuomojusi 0,8202 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 16 d. raštu atsakovei buvo praneša apie 2006 m. balandžio 24 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2006-148 vienašališką nutraukimą suėjus 2 mėnesiams po rašto gavimo, kuris, ieškovės nuomone, yra neteisėtas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas nustatė, kad ieškovės prašomu panaikinti raštu nutraukiama 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2006-148, kuria ieškovė 47 metams išnuomojo 0,8202 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pramonės ir sandėliavimo įmonių statybai. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 43 Eur žyminio mokesčio valstybei kaip už neturtinį ginčą. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje reiškiamu reikalavimu keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto – žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 75 100 Eur – ir teisių į jį, kad ieškinio patenkinimo atveju nuomininkas įgytų sutartimi sulygtas ilgalaikes teises į vertingą įvairiais aspektais objektą, sprendė, kad pareikštas reikalavimas laikytinas turtiniu, o ieškinio suma dėl reikalavimo panaikinti sandorį turi būti nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą taisyklę, pagal kurią nagrinėjamu atveju ieškinio suma laikytina turto (nuomojamo žemės sklypo) rinkos vertė, kuri ir lemia rūšinį civilinės bylos teismingumą. Kadangi ieškovės pareikšto ieškinio suma yra didesnė kaip 43 500 Eur, teismas, vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertino, kad pareikštas ieškinys teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „RR Logistika“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio sumą prilygino nuomojamo žemės sklypo vertei. Teismas konstatavo, kad ieškinio suma šiuo atveju apskaičiuojama pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kuris numato, jog bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Apeliantė pažymi, kad ieškovė neturi daiktinių teisių į nuomojamą sklypą, tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę prievoliniai nuomos teisiniai santykiai. Tuo labiau, kad atsakovė ginčijamame rašte vienašalį Sutarties nutraukimą grindžia CK 6.564 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties (prievolinių santykių) nutraukimą, kas patvirtina, kad šalys laiko, jog yra saistomos prievolinių teisinių santykių. Be to, Juridinių asmenų registro duomenų bazėje ieškovės sudaryta nuomos sutartis įvardijama kaip juridinis faktas, o ne kaip daiktinė teisė.
Šalies argumentai
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimą laiko turtiniu. Ieškovės nuomone, pateiktu ieškiniu prašant pripažinti vienašalį sandorį negaliojančiu, ginčas laikytinas neturtiniu. Teismas klaidingai nurodo, kad minėtas ginčijamas raštas jau yra sukūręs teisinius padarinius – nutraukta šalių sudaryta sutartis. Priešingai, nuomos sutartis dar nėra nutraukta, dviejų mėnesių sutarties nutraukimo terminas skaičiuojamas tik nuo 2016 m. liepos 11 d. kuomet ieškovė gavo atsakovės raštą. Be to, pripažinus ginčijamą raštą negaliojančiu, restitucija nebūtų taikoma, tiesiog atsakovei būtų neleista vienašališkai nutraukti sutarties.
6.3. Apeliantė pažymi, kad ginčai, kylantys iš prievolinių nuomos teisinių santykių yra tesmingi apylinkės teismams, o mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo teismo atskirąjį skundą tenkinti.
8. Atsakovė sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškininiu keliamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties turi būti nagrinėjamas ir yra teismingas Kauno apylinkės teismui. Pažymi, kad ginčo šalis sieja prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, todėl kilusiam ginčui taikytinas bendrasis teismingumas. Tuo labiau, kad ieškovė neturi daiktinių teisių į žemės sklypą, Juridinių asmenų registre nuomos sutartis įvardijama kaip juridinis faktas, bet ne kaip daiktinė teisė, o ginčijamas raštas dar nėra sukėlęs jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 8SD-2865-(14.8.7.), kuriuo atsakovė informuoja (įspėja) ieškovę apie vienašalį valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą po 2 mėnesių nuo rašto gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, pareikštą ieškinio reikalavimą kvalifikavęs kaip turtinį ir teismingą Kauno apygardos teismui (CPK 127 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsisakė ieškinį priimti. Ieškovė su skundžiama nutartimi nesutinka, nurodydama, kad tarp bylos šalių yra susiklostę prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, o ieškovė neturi daiktinių teisių į nuomojamą žemės sklypą, todėl ieškovės reikalavimas yra neturtinis. Tuo tarpu ginčai kylantys iš prievolinių teisinių santykių teismingi apylinkių teismams – nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismui.Taigi, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bylos teismingumo, t. y. kuris iš teismų – apylinkės ar apygardos turi nagrinėti bylą pirmąja instancija.CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos, darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą, todėl kilusio ginčo tinkamas kvalifikavimas yra svarbus nustatant bylos teismingumą. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio sumos, konstravęs, kad ginčijamas raštas sukūrė teisinius padarinius (nuomos sutarties nutraukimą), dėl ko jis pripažintinas sandoriu, vadovavosi CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, kuri taikoma ginčams dėl daiktinių teisių į turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbi yra aplinkybė, kad ginčijamu raštu ieškovė buvo tik įspėta dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau pati nuomos sutartis dar nebuvo nutraukta, todėl ginčijamo rašto negalima laikyti administraciniu aktu (sandoriu), sukuriančiu ar pakeičiančiu ieškovės turtines (neturtines) teises bei pareigas. Iš to seka, kad minėtas raštas bylos šalims nesukūrė tų teisinių padarinių, kurie turėtų įtakos nagrinėjamam ginčo (bylos teismingumo) klausimui spręsti, o tai sudaro pagrindą ieškovės pareikštą reikalavimą kvalifikuoti kaip neturtinį ir teismingą apylinkės teismui.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino turtinio ginčo sąvoką, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašto pripažinimo negaliojančiu yra turtinis ginčas ir teismingas apygardos teismui. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.