Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės UAB „RR Logistika“ atstovui direktoriui R. R., atstovui advokatui R. V.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. B.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „RR Logistika“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016-05-16 rašto Nr. 8SD-2865-(14.8.7) pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei UAB „RR Logistika“ dėl 2006-04-24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2016-148 nutraukimo ir žemės sklypo atlaisvinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „RR Logistika“ ieškiniu (t. 1, b. l. 1-5) prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2016-05-16 raštą Nr. 8SD-2865-(14.8.7.), kuriuo pranešta, kad vienašališkai nutraukiama 2006-04-24 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2006-148. Nurodė, kad 2016-07-11 UAB „RR Logistika“ (toliau - Ieškovė) gavo iš Atsakovės 2016-05-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus (toliau - Atsakovė) rašto Nr. 8SD-2865-(14.8.7.) kopiją, kuriuo buvo pranešama apie 2006-04-24 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. I N19/2006-148 (toliau - Sutartis) vienašališką nutraukimą suėjus 2 mėnesiams po Rašto gavimo. Sutartimi ieškovė yra iš valstybės 47 metų terminui išsinuomojusi 0,8202 ha žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sklypas). 2016-07-11 Ieškovė kreipėsi į Atsakovę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Rašto pagrįstumo, tačiau jokio atsakymo negavo. Atsakovė vienašališką Sutarties nutraukimą grindžia tuo, kad Sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių; Sklypas nėra naudojamas; Sklype priversta statybinio laužo, blokuojančio per Sklypą servituto pagrindais einantį kelią. Ieškovė nesutinka su kaltinimais, tapusiais pretekstu formaliu pagrindu inicijuoti Sutarties nutraukimą. Atsakovės teiginius Ieškovė ginčija dviem aspektais: 1) Atsakovės Rašte išdėstyti teiginiai neatitinka faktinės situacijos; 2)

Atsakovė neturi teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas -pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Ieškovės pagrindinė veikla yra logistikos paslaugų teikimas. Dėl šios priežasties Ieškovė, planuodama statyti veiklos plėtrai reikalingus sandėlius, sudarė Sutartį dėl Sklypo nuomos. 2015-04-27 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 150427 dėl techninio darbo projekto „Sandėliavimo paskirties statinių, (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos projekto“.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 73-77) nurodė, kad 0,8202 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypas patikėjimo teise yra valdomas atsakovės. Atsakovė teigė, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. atliko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimo patikrinimą ir nustatė, jog sklype nėra nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato – mazutinės su mazuto rezervuarais, sklypas nėra naudojamas, dalis sklypo apaugę daugiamečiais krūmais. Atsakovė nurodė, jog žemės sklypas daugiau nei 9 metus nėra naudojamas pagal tikslinį jo naudojimo būdą, todėl atsakovė kaip žemės sklypo patikėtinė turi teisę vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos byloje pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 101-107), prašydama nutraukti 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2006-148, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 02-01-4384 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos“, įpareigoti ieškovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą pašalinant jame esančius statinius bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro, o tuo atveju jei ieškovė neatlaisvins žemės sklypo leisti atsakovei juos pašalinti pačiai ir pateikti prašymą dėl statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš ieškovės, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog reikalavimą nutraukti žemės nuomos sutartį ir atlaisvinti žemės sklypą grindžia tuo, kad nuomojamame sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, sklypas nėra naudojamas, sklype priversta statybinio laužo, blokuojančio per sklypą servituto pagrindais einantį kelią. Atsakovė teigė, jog ieškovė palikusi nykti, o vėliau ir išregistravusi žemės sklype buvusius pastatus-mazutines su mazuto rezervuarais, prarado teisę ne aukciono tvarka nuomotis valstybinę žemę, todėl tai yra pagrindas sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti ir įpareigoti ieškovę atlaisvinti žemės sklypą.

Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, atsiliepime į priešieškinį (t.1, b. l.125-131) nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatytos neteisingos faktinės aplinkybės, teigė, jog ieškovė išsinuomojusi žemės sklypą išvalė jo gruntą, įvykdė sandėliavimo paskirties pastato statybos žemės sklype parengiamuosius darbus, o sklypas yra sutvarkytas, o jame nustatytas kelio servitutas nėra blokuojamas, todėl atsakovės teiginiai, jog žemės sklypas yra nenaudojamas, yra nepagrįsti. Ieškovė teigė, jog atsakovė neturi teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, o atsakovė siekdama vienašališkai ją nutraukti, tikisi nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. R. pagal 2006-04-24 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2006-148 išsinuomojo 0,8202 ha žemės sklypą, esantį

(duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 1901/0221:33 (t. 1, b. l. 8-9, pried.Nr.3). 2007-03-20 buvo sudarytas Susitarimas dėl 2006-04-24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-148 pakeitimo (pried.Nr .4), kuriuo nuomos sutartis buvo pakeista pakeičiant nuomininką iš R. R. į ieškovę. Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina , kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto vienetai, esantys išsinuomotame žemės sklype: 1) kiti inžineriniai statiniai – aikštelė Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.2.; 2) dujų tinklai – vidutinio slėgio dujų tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.3.

Pagal byloje esantį VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į įregistravimą Nekilnojamojo turto registre , 2007-02-22 ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype esantį pastatą – mazutinę su mazuto rezervuarais – 2 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2016-05-12 atsakovei atlikus žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir parengus Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-109-(14.8.66.) (t. 1, b. l. 10-11) nustatyta, kad žemės sklype nėra pastatų-mazutinių su mazuto rezervuarais, nes kaip paaiškino ieškovės direktorius ir nurodo atsakovė savo priešieškinyje minimi statiniai 2016-05-12 buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Žemės naudojimo patikrinimo metu atsakovė taip pat nustatė, kad žemės sklypas nėra naudojamas, dalis sklypo apaugę daugiamečiais krūmais, žolėmis ir medžiais, dalyje sklypo priversta statybinio laužo, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelio servitutas yra užblokuotas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl sklypo būklės ar nustatyto servituto blokavimo ir nurodė, kad atsakovė siekia nutraukti valstybinės žemės sutartį tik dėl to, kad žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių.

Atsakovė 2015-04-17 parengė raštą Nr. 8SD-2111-(14.8.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ adresuotą ieškovei, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad atskiras atsakovės sutikimas dėl statinio statybos/rekonstrukcijos valstybinėje žemėje nereikalingas, jei teisė statyti/rekonstruoti statinius valstybės žemės sklype yra numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (pried.Nr.12).

Ieškovė sudarė su A. G. 2015-04-27 projektavimo darbų sutartį Nr. 150427 (pried.Nr.13), kuria ieškovė užsakė, o A. G. įsipareigojo atlikti „Sandėliavimo paskirties statinių, (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos projekto“ techninį darbo projektą ir suderinti projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

Ieškovei 2015-05-29 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-405 (pried.Nr.6) dėl trijų sandėliavimo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos.

Ieškovės atstovas direktorius R. R. teismo posėdžio metu parodė, jog valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu ieškovei išnuomotas sklypo gruntas buvo stipriai užterštas, jame stovėjo mazutinės, kuriose buvo likę apie 150 tonų mazuto. Ieškovė savo lėšomis atliko mazuto išvežimo, mazutinių išvalymo bei mazutinių nugriovimo darbus. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, jog žemės sklypo gruntas buvo stipriai užterštas, dėl ko teko atlikti jo valymo darbus, kurie ieškovės atstovo teigimu dėl mazuto fizinių savybių galėjo būti atliekami tik karšto oro sąlygomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir UAB „GEOTECH Baltic“ 2015-06-22 sudarė sutartį Nr. GEO/20150622/1 (pried.Nr.14), kuria ieškovė užsakė atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą žemės sklype, parengti ataskaitą bei pateikti ją Lietuvos geologijos tarnybai vertinamajai išvadai gauti. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2015-07-30 pateikė raštą Nr. (6)-1.7.-2528 „Dėl ataskaitos pateikimo ir vertinimo“ (pried.Nr.15), kurioje nurodoma, jog žemės sklype planuojamų statybos metu vizualiai aptikti taršos židiniai grunte turi būti rekultivuoti (atskiesti, sumaišyti su neužterštais arba likviduoti) iki leistino taršos lygio.

Ieškovė ir UAB „Lūsta“ 2015-10-21 sudarė sutartį Nr. 15-10/21 (pried.Nr.17), kuria ieškovė užsakė mazuto atliekų su dumblu išsiurbimo, talpų išplovimo ir teršalų utilizavimo darbus. Iš byloje esančių krovinio važtaraščių ir pavojingų atliekų lydraščių nustatyta , kad iš žemės sklypo teritorijos buvo išvežta iš viso 22,09 tonos naftos gaudyklių dumblo bei naftos produktų/vandens separatorių

tepaluoto vandens.

Ieškiniu prašoma pripažinti atsakovės raštą, kuriuo ieškovė buvo informuota apie vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, negaliojančiu, nes ieškovės teigimu, atsakovė neturi teisės vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi ieškovė tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas.

Priešieškiniu motyvuojant išnuomoto žemės sklypo nenaudojimu prašoma nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį bei įpareigoti ieškovę atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo nuomotojo iniciatyva, motyvuojant žemės sklypo nenaudojimu ir statinių nuomojamame žemės sklype nebuvimu.

Pažymėtina, jog CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Pagal 6.564 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (su vėlesniais pakeitimais), kurių 28.1 punkte įrašyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. Pagal šį punktą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl jau sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, todėl tokiu atveju taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimą, šiuo konkrečiu atveju būtent CK 6.217 ir 6.564 straipsniai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014, 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016; ir kt.). Požymiai, kurių pagrindu sprendžiama, ar sutarties pažeidimas yra esminis, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos naudoti nuomojamą žemės sklypą pagal paskirtį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kit.

Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar

nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; kt.)

Iš byloje esančių įrodymų bei šalių pateiktų duomenų nustatyta, jog 2006 m. balandžio 24d. R. R. su Lietuvos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.N19/2006-148, kuria R. R. buvo išnuomotas 0,8202 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2007-02-22 ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo teritorijoje esantį pažeistą pastatą – mazutinę su mazuto rezervuarais (2 vnt.), todėl ieškovė 2007 m. kovo 20 d. su Lietuvos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, sudarė susitarimą dėl 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-148 pakeitimo, kuriuo žemės sklypo nuomininkas R. R. buvo pakeistas į ieškovę. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė neginčija valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo teisėtumo.

Iki pat 2016 m. gegužės 16d., kuomet buvo parengtas ginčijamas atsakovės raštas Nr. 8SD-2865-(14.8.7.), atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė, todėl darytina išvada, kad atsakovė laikė, jog ieškovė valstybinės žemės nuomos sutartį vykdo tinkamai ir tai atitiko atsakovės interesus. Ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį), tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog tapusi žemės sklypo nuomininke ji atliko parengiamuosius sandėliavimo paskirties pastato statybos žemės sklype darbus – išvalė ir nugriovė žemės sklype stovėjusį pastatą-mazutinę su mazuto rezervuarais, išregistravo šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro, gavo specialiuosius architektūros reikalavimus sandėliavimo paskirties statybai , sudarė sutartį dėl ekogeologinio tyrimo žemės sklype atlikimo , gavusi Lietuvos geologijos tarnybos pažymą (pried.Nr.15), sudarė sutartį dėl mazuto atliekų su dumblu išsiurbimo iš žemės sklypo grunto (pried.Nr.17), kurios pagrindu iš nuomojamo žemės sklypo buvo išvežta 22,09 tonos naftos atliekomis užteršto grunto, suprojektavo, pastatė bei Nekilnojamojo turto registre įregistravo dujų tinklus bei aikštelę. Visi šie ieškovės atlikti veiksmai parodo ieškovės aiškias bei aktyvias pastangas sutvarkyti išsinuomotą žemės sklypą ir pastatyti jame sandėliavimo paskirties pastatą.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą grindžia išimtinai ta aplinkybe, jog ieškovei nuomojamame žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių. Teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovę iš esmės pažeidus sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją nutraukti.

Vertinant atsakovės teisę vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį aktualu įvertinti tai, ar atsakovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš atsakovės priešieškinyje pateiktų duomenų nustatyta, kad pastatas – mazutinė su mazuto

rezervuarais (2 vnt.) iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas 2015 m. gegužės 12 d. Ieškovės atstovas direktorius R. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog mazutinės su mazuto rezervuarais išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro buvo atliktas, kadangi buvo siekiama gauti specialiuosius architektūros reikalavimus, kurių išdavimas buvo siejamas su statinių žemės sklype nebuvimu. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, jog savarankiškai funkcionuojančių statinių sklype nebuvo tik laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 12 d., kai iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas pastatas - mazutinė su mazuto rezervuarais. Formali padėtis, kuri neišvengiamai atsirado ieškovei siekiant pastatyti nuomojamame žemės sklype sandėliavimo paskirties pastatą, ir kurią atsakovė laiko pagrindu nutraukti sudarytą žemės nuomos sutartį, prasidėjo 2015 m. gegužės 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas – mazutinė su mazuto rezervuarais buvo nugriauta siekiant pastatyti jame kitą tos pačios paskirties pastatą, atitinkantį žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo naudojimo būdą, savarankiškai funkcionuojančio statinio nebuvimas atsakovei atliekant žemės naudojimo patikrinimą, negali būti laikomas iš esmės pažeidžiančiu atsakovės interesus. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 47 metų laikotarpiui, todėl negalima laikyti, jog dėl savarankiškai funkcionuojančių statinių nebuvimo žemės sklype atsakovės interesai buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti.

Vertinant atsakovės rašto, kuriuo yra pranešama apie vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, pagrįstumą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė dėl tariamo valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo nepatyrė realios žalos.

Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-148 4 punkte yra nurodyta, kad ieškovei išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo įmonių statyba, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statyba. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurių atsakovė neginčijo, ieškovei išnuomotas žemės sklypas buvo užterštas naftos gaminiais ir jame jokia naujų objektų statyba iki tol, kol buvo atlikti žemės grunto išvalymo darbai nebuvo galima. Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, jog ieškovė atliko aktyvius veiksmus tam, kad išnuomotame žemės sklype būtų pastatytas sandėliavimo paskirties pastatas. Nepaneigta ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog minimų statinių nepavyko pastatyti anksčiau dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių – 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, kuri yra laikytina visuotinai pripažįstama aplinkybe.

Atsižvelgus į minimas aplinkybes darytina išvada, jog aplinkybė, kad ieškovei nuomojamame žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pateiktu ieškiniu ieškovė reikalauja pripažinti negaliojančiu atsakovės raštą, kuriuo yra pranešama apie vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą praėjus dviem mėnesiams nuo rašto gavimo dienos. Ginčijamas raštas yra parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio, veikiančio pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip valstybinės žemės patikėtinio. Kadangi subjekto veikiančio kaip valstybinės žemės patikėtinės pateiktas raštas ieškovei sukuria tam tikras teises ir pareigas, CK 1.63 straipsnio 3 dalies prasme atsakovės raštas yra laikytinas vienašaliu sandoriu. CK 1.138 straipsnio 5 punktas numato, kad civilines teises teismas gina nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės rašte nurodytas vienašališkas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas, motyvuojant ieškovei išnuomoto žemės sklypo nenaudojimu, yra neteisėtas, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovės raštą, kuriuo yra pranešama apie vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, yra pagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė pateiktu priešieškiniu reikalavo nutraukti su ieškove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir įpareigoti ieškovę atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą. Atsakovės priešieškinio reikalavimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį grindžiamas faktinėmis bei teisinėmis

aplinkybėmis, kurios iš esmės yra analogiškoms aplinkybėms išdėstytoms atsakovės rašte, kurį pateiktu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu.

Teismas pasisakė dėl ieškovės veiksmų ,vykdant sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir šių veiksmų vertinimo sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pakartotinai šių aplinkybių nevertina.

Kaip minėta, teismas ištyręs visas faktines aplinkybes ir įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų bei duomenų pagrindžiančių, jog ieškovės veikimą (neveikimą) būtų galima laikyti pakankamu pagrindu nutraukti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį (CPK 178, 185 str.), todėl atitinkamas atsakovės reikalavimas yra laikytinas neįrodytu bei nepagrįstu. Taigi, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Nustačius, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, teismas išvestinių priešieškinio reikalavimų dėl įpareigojimo ieškovę atlaisvinti žemės sklypą nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

Teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintas, o priešieškinis atmestas, ieškovės naudai iš atsakovės yra priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovė patyrė 1500,00 Eur išlaidų už teisines konsultacijas, dokumentų analizę ir ieškinio parengimą, 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 300 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2017-03-15 teismo posėdyje bei rašytinių paaiškinimų parengimą ir 500 Eur išlaidų už pasirengimą bei atstovavimą 2017-05-18 teismo posėdyje, iš viso 2800 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodytos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtintų dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl ieškovei priteistina visa patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas suma – 2800 Eur.(b.l.151-155).

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės yra priteisiama 43 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Išlaidos, susiejusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybei nepriteistinos ,nesant minimalios nustatytos sumos (3,00 Eur.)

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 8SD-2865-(14.8.7.), kuriuo pranešta UAB „RR logistika“, kad vienašališkai nutraukiama 2006 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2006-148.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k. 188704927, buveinės adresas Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, 2800,00 Eur (du tūkstančius aštuonis

šimtus Eur 00 euro ct) atstovavimo išlaidų ir 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) sumokėto žyminio mokesčio ieškovės UAB „RR Logistika“, į. k. 300650613, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), LT-46351 Kaunas, naudai.

2016 m. liepos 28 d., 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.