Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo M. Č. ieškinys atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Ieškovo pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Atsakovė susipažino su atskiruoju skundu ir kartu su juo pateiktais įrodymais, dėl jais įrodinėjamų aplinkybių pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmių

13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies, kuris reglamentuoja ieškovo (jo atstovo) neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, pagrindu. Paminėta CPK norma nustato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

14. Aiškindamas CPK 246 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jame neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025, 53 punktas).

15. Pažymima, kad aptartas teisinis reglamentavimas, be kita ko, skatina byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, jog byla būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso.

16. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad vien procesinio dokumento išsiuntimas per EPP nereiškia realaus ieškovo informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Ieškovas, jo teigimu, faktiškai apie teismo posėdį nežinojo, jam nebuvo išsiųsti prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenys, su ieškovu nebuvo bandoma susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu.

17. CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

18. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

19. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.) (toliau – Aprašas), reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, prie kurio jungiamasi per EPP, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

20. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – Taisyklės), numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Pažymima, kad paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8 punktas, 9.1 papunktis). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

21. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas – aktyvus LITEKO VEP vartotojas. Ieškovas, aktyvuodamas savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Pažymima ir tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė visus jam skirtus procesinius dokumentus byloje siųsti per EPP. Duomenų, kad ieškovas būtų atšaukęs sutikimą procesinius dokumentus gauti per EPP, byloje nėra. Priešingai – iš elektroninės bylos kortelės LITEKO matyti, kad visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką ieškovas teikė ir gavo procesinius dokumentus tik per EPP.

22. Nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 12 d. 13.30 val. turėjęs vykti teismo posėdis buvo atidėtas, bylą nagrinėjančios teisėjos 2025 m. lapkričio 11 d. rezoliucija patenkinus ieškovo prašymą atidėti teismo posėdį dėl ligos. Kitas teismo posėdis paskirtas 2026 m. sausio 13 d. 13.30 val. Duomenys apie teismo posėdžio vietą ir laiką (prisijungimo duomenys į nuotolinį teismo posėdį) šalims išsiųsti 2025 m. lapkričio 11 d. teismo pranešimu per EPP.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantys įstatymai ne tik suteikia asmeniui, kurio byla nagrinėjama teisme, procesines teises, bet kartu nustato ir pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Ieškovas, turėdamas aktyvią LITEKO VEP paskyrą ir išreiškęs sutikimą visus procesinius dokumentus byloje gauti per EPP, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismo procesiniai dokumentai bus siunčiami į jo paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo per LITEKO VEP ypatybė ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP paskyrą (elektroniniu pranešimu paskyroje), bet ir į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje.

24. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismui išsiuntus 2025 m. lapkričio 11 d. pranešimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką (prisijungimo duomenis į nuotolinį teismo posėdį) ieškovui per EPP, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), o teismui nekilo pareiga ieškovą informuoti apie teismo posėdį kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais.

25. Nors ieškovas apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai, ieškovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko (prie nuotolinio teismo posėdžio neprisijungė), iki teismo posėdžio pradžios prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodant priežastis, nepateikė, kitokiu būdu, pavyzdžiui, telefonu ar elektroniniu paštu, apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, nurodant svarbias neatvykimo priežastis, teismo neinformavo. Nors ieškovas nurodo, kad jis buvo išvykęs į užsienį, todėl nežinojo apie paskirtą teismo posėdį ir informuoti teismo apie dalyvavimą jame neturėjo galimybės, tačiau iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų skrydžių bilietų matyti, jog ieškovas užsienyje buvo nuo 2025 m. gruodžio 25 d. iki 2026 m. sausio 4 d. Tuo tarpu teismo posėdis paskirtas ir teismo pranešimas apie paskirtą teismo posėdį išsiųstas 2025 m. lapkričio 11 d., t. y. beveik pusantro mėnesio iki ieškovo kelionės pradžios, o teismo posėdis įvyko daugiau nei po savaitės po ieškovo grįžimo į Lietuvą. Pažymima ir tai, kad elektroninėje bylos kortelėje įkelta ekrano nuotrauka iš LITEKO, iš kurios matyti, jog, 2026 m. sausio 13 d. duomenimis, ieškovas paskutinį kartą prie EPP buvo prisijungęs 2026 m. sausio 12 d. Aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas iki paskirto teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko ir realias galimybes prisijungti prie EPP bei sužinoti apie paskirtą teismo posėdį ir iš anksto informuoti teismą apie neatvykimą į teismo posėdį bei to priežastis.

26. Neturėdamas duomenų apie ieškovo neatvykimo priežastis bei negalėdamas įvertinti jų svarbos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog ieškovas į paskirtą teismo posėdį negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių, nes lankėsi gydymosi įstaigoje dėl ligos, bei kartu su skundu pateikta 2026 m. sausio 15 d. medicininė pažyma nesudaro pagrindo situacijos vertinti kitaip ir apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį dėl svarbių priežasčių bei dokumentai, pateisinantys neatvykimą, teismui turi būti pateikti iki paskirto teismo posėdžio pradžios, kad teismas galėtų įvertinti tokio prašymo pagrįstumą, priežasčių svarbumą ir nuspręsti dėl tolesnio bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju atskirajame skunde nurodytos neatvykimą pateisinančios aplinkybės bei prie skundo pridėta medicininė pažyma pateikti pavėluotai. Ieškovas, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, galėjo laiku pateikti teismui prašymą dėl iš anksto suplanuoto teismo posėdžio atidėjimo. Tokiu atveju teismas būtų galėjęs apsvarstyti prašymą ir nuspręsti dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbos. Ieškovo nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis vertinti retrospektyviai ir jas pripažinti svarbiomis apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo. Be to, nors ieškovas teigia, kad paskirto teismo posėdžio dieną jis lankėsi gydymosi įstaigoje, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Kartu su atskiruoju skundu pateikta medicininė pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovas 2026 m. sausio 13 d. į teismą negalėjo atvykti dėl ligos, išrašyta praėjus dviem dienoms po paskirto teismo posėdžio.

28. Ieškovui nepranešus teismui apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį, nenurodžius to priežasčių, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbos, todėl pagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Ieškovui išaiškinama, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl to paties ginčo.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl, palikęs ieškinį nenagrinėtą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.