- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- e2-45-670/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00036-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- Z. J., P. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui prokurorui Virgilijui Čirpui, atsakovę atstovaujančios Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Eimantui Skaržinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. J. ir P. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Z. J. ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; ieškovas P. J. ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 48 671 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. birželio 3 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK) pareigūnai, atvykę į ieškovo Z. J. gyvenamąją vietą, be savininko leidimo įėjo į gyvenamąsias patalpas ir prieš ieškovus Z. J. ir P. J. atliko neteisėtus veiksmus, panaudojo fizinę prievartą, dėl ko ieškovams buvo sutrikdyta sveikata, tą patvirtina byloje pateiktos specialistų išvados. Abu ieškovai kreipėsi į Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti, nes nepateikta duomenų dėl netinkamų pareigūnų veiksmų. Ieškinyje pažymima, kad P. J. ir Z. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK RS vyresniojo tyrėjo N. Z. tarnybinį pranešimą, kad 2021 m. birželio 3 d., (duomenys neskelbtini) sulaikant asmenį Z. J., įtariamą padariusį nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, sulaikomas Z. J. ir jo brolis P. J. aktyviais veiksmais vengė Z. J. sulaikymo, sulaikomi pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tačiau ikiteisminis tyrimas P. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, o ikiteisminis tyrimas Z. J. atžvilgiu baigėsi kaltinamojo akto surašymu. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Z. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 286 straipsnyje, tačiau Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu Z. J. išteisino.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodo, kad Kauno apygardos teismas padarė priešingas išvadas nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei pirmosios instancijos teismas, kuris nurodė, kad būtent brolių atžvilgiu pirmieji fizinę prievartą panaudojo policijos pareigūnai norėdami išskirti brolius ir nepranešė, kad jų atžvilgiu bus panaudotos specialiosios policijos priemonės.
Ieškovas Z. J. nurodo patyręs 40 000 Eur neturtinę žalą, teigia, kad pareigūnai neteisėtais veiksmais sužalojo akį ir petį, jam buvo sumažėjusios galimybės judėti, užsiimti įprastine veikla. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jam buvo atlikta akies operacija, išoperuoti vyzdžiai, rega neatsistatė ir po operacijos. Negana to, kad ieškovas patyrė didelius fizinius skausmus, baimę ir nerimą dėl savo ateities, jis dar buvo persekiojamas teisėsaugos institucijų dėl tariamo priešinimosi pareigūnams.
Ieškovas P. J. nurodo patyręs 50 000 Eur neturtinę žalą, jis ilgą laiką kentė ir iki šiol kenčia fizinius skausmus, rankos operacija buvo paskirta 2021 m. rugpjūčio mėn., iki tol jautė nepakeliamą skausmą, situacija nepagerėjo ir po operacijos, buvo taikyta imobilizacija įtvaru 6 savaitėms, vėliau taikytas ilgas reabilitacijos laikotarpis, jis negalėjo pats savimi pasirūpinti, reikėjo kitų asmenių pagalbos, dėl ko jis jautėsi pažemintas, yra netekęs dalies nedarbingumo. Dėl esamos situacijos ieškovas išgyvena itin didelį stresą, jis negali ir nežino ar galės dirbti pagal savo profesiją.
Įvykio dieną ieškovas dirbo dviejose darbovietėse, (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) viso vidutinės ieškovo mėnesinės pajamos sudarė apytiksliai apie 2970 Eur, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. balandžio 12 d., (įskaitant ligos išmokos 15120,96 Eur), iš viso ieškovo prarastos pajamos dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais sutrikdytos sveikatos siekia 15 372 Eur (30 492 Eur (10 mėn. ir 8 d. atlyginimas) - gautos išmokos).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu panaikino tik Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria Z. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir jį pagal šį straipsnį išteisino, tačiau teismas paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kuria Z. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo patvirtino, jog Z. J. baudžiamasis persekiojimas dėl šios nusikalstamos veikos buvo teisėtas ir pagrįstas. Iš nuosprendžio matyti, kad pats Z. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad prisipažino, jog priešinosi policijos pareigūnui ir tokiu būdu padarė jam sužalojimus, parodė, kad ėmėsi rankomis („galinėjosi“) su pareigūnu, nesidavė paimamas, nes nenorėjo niekur važiuoti iš namų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad Z. J. su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, temperamentingai, buvo neblaivus, nesutiko būti sulaikomas, stumdėsi su broliu nenorėdami vienas kito paleisti, grūmėsi su pareigūnu, siekdamas išvengti sulaikymo. Nurodo, kad ieškinyje nurodytus galimai padarytus sužalojimus ieškovai patyrė dėl jų pačių neteisėtų veiksmų (ką patvirtina aukščiau aptarti tiek teismų nuosprendžiai, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų nutarimai) priešinantis teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Taigi pasipriešindami, patys atlikdami neteisėtus veiksmus, ieškovai turėjo numatyti ir galimas pasekmes, kuriomis ieškinyje grindžiama turtinė ir neturtinė žala.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad nuosprendyje ir nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus pagal ieškovų pareiškimus nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų mušę ieškovus ar siekę tyčia juos sužaloti. Policijos pareigūnai prievartą ir specialiąsias policijos priemones panaudojo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, o tai atitinka Lietuvos Respublikos policijos įstatymą (toliau – Policijos įstatymas) ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytas sąlygas. Marijampolės AVPK policijos pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, savo veikloje vadovavosi įstatymais. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas advokatas Mindaugas Vagonis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, pažeista specialiųjų priemonių panaudojimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant pareigūnus nebuvo fiksuota, kad pareigūnai buvo apklausiami dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Byloje pateikti vaizdo įrašai tik patvirtina, kad buvo iškviestas papildomas policijos ekipažas, ieškovai buvo nuvesti į pirmąjį namo aukštą ir tada prasidėjo neteisėti veiksmai, pareigūnai turi perspėti asmenis, kad bus naudojamos spec. priemonės. Apie tazerio panaudojimą taip pat neperspėti, ir kokia buvo būtinybė jį naudoti antrą kartą, kai ieškovas tuo metu buvo paguldytas ant stalo. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad P. J. stovi tarpduryje, o pareigūnas purškia jam į akis dujas. Konkrečiai žala padaryta pareigūnų Z., M. ir S., jie naudojo teleskopinę lazdą, tazerį ir ašarines dujas. Padaryta eilė policijos veiklos įstatymo pažeidimų. Kauno apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovai nepadarė nusikalstamos veikos, tik galimai administracinį teisės pažeidimą. Priemonės buvo naudojamos intensyviai, pareigūnai galimai siekė asmenis sužaloti. Administracine tvarka ieškovai nebausti. Yra visos būtinosios atsakomybės sąlygos, pateiktos specialistų išvados patvirtina, kad sužalojimai padaryti, nurodytas sužalojimų padarymo mechanizmas, neįgalumai išlikę abiem ieškovams. Kauno apygardos teismas nuosprendyje 22.1 punkte nurodė, kad fizinę prievartą pirmiausia panaudojo pareigūnai, šis nuosprendis turi prejudicinę galią, konstatuota aplinkybė, kad broliai nebuvo įspėti dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Šiame nuosprendyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra akcentuota, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovas prokuroras Virgilijus Čirpus teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, su ieškiniu nesutinka. Nesupranta kodėl ieškovai byloje atsakovės atstovu patraukė prokuratūrą, byla susijusi su policijos veiksmais. Pačių ieškovų neteisėti veiksmai lėmė įvykį, jie nepakluso policijos pareigūnų reikalavimų. Z. J. išteisintas dėl pasipriešinimo pareigūnams, tačiau yra nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Aukštesnės instancijos teismai nustatė, kad Z. J. veiksmuose nebuvo pasipriešinimo, tačiau jis gali būti patrauktas atsakomybėn dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, policijos pareigūnų veiksmai vertinti nebuvo. Imuniteto skyrius tikrino skundus ir pažeidimų nenustatė. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko turėdami teisinį pagrindą ir patyrė pasipriešinimą. Atvykę pareigūnai kvietė dar vieną ekipažą, kas parodo pavojingumą.
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės AVPK, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai į ieškovo Z. J. gyvenamąją vietą atvyko pagal I. J. iškvietimą. Buvo aiškinamos įvykio aplinkybės, viso pokalbio metu pareigūnai elgėsi mandagiai, jie aiškino, kad Z. J. reikia vykti į policijos komisariatą, abu broliai tarpusavyje galynėjosi. Norėdamas išskirti brolius pareigūnas S. pasakė, kad pasitraukti, tačiau P. J. pareigūną pastūmė. Norint pasikalbėti su Z. J. reikėjo sutramdyti P. J., buvo panaudota fizinė jėga ir specialios priemonės. Po šio įvykio ieškovai rašė skundus Imuniteto valdybai ir prokuratūrai dėl pareigūnų veiksmų, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir ieškovų atžvilgiu, P. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Z. J. yra nuteistas dėl I. J. sužalojimo. Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad pareigūnai pirmieji panaudojo veiksmus, nes bandė išskirti brolius. Su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tu o j a
ieškinys netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei Lietuvos valstybei kyla civilinė atsakomybė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.
Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014 ir kt.).
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 3 d., policijos pareigūnai į ieškovo Z. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko gavę I. J., t. y. ieškovo P. J. sutuoktinės pranešimą dėl įvykio. Tuo metu pranešėjos sutuoktinis P. J. buvo brolio Z. J. namuose. I. J. aiškino, kad jos vyro P. J. brolis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, nes moteris atėjo parsivesti savo vyro iš brolio namų. Marijampolės AVPK pareigūnai I. S., N. Z. kartu su I. J. nuvyko į ieškovo Z. J. namus, į vidų juos įleido moteris ir nuvedė į namo antrą aukštą, kur miegojo broliai P. J. ir Z. J.. Policijos pareigūnai pažadino Z. J. su tikslu patikslinti įvykio aplinkybes, po to atsibudo ir P. J.. Pareigūnams bandant aiškintis aplinkybes, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos prieš I. J., Z. J. neklausė pareigūnų nurodymų, atsisakė vykti į policijos komisariatą, todėl pareigūnai prieš ieškovus panaudojo fizinę jėgą ir specialias priemones.
Po šio įvykio dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į policiją kreipėsi tiek pareigūnai, tiek patys ieškovai. Iš byloje pateikto 2021 m. liepos 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2021 m. liepos 20 d. buvo gautas P. J. pareiškimas, kad į jo brolio Z. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sužalojo ir galimai piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Iš 2021 m. birželio 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2021 m. birželio 16 d. buvo gautas Z. J. pareiškimas, kad į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie be jokio pateisinamo pagrindo įėjo į jo namus ir pradėjo smurtauti, panaudojo ašarines dujas, elektrošoką, galimai piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad P. J. ir Z. J. atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK RS vyresniojo tyrėjo N. Z. tarnybinį pranešimą, kad 2021 m. birželio 3 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), sulaikant asmenį Z. J., įtariamą padariusį nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, sulaikomas Z. J. ir jo brolis P. J. aktyviais veiksmais vengė Z. J. sulaikymo, sulaikomi pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.
2021 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas P. J. atžvilgiu buvo nutruktas nustačius, kad P. J. policijos pareigūnų atžvilgiu smūgių nesudavė, jų nelaikė, nesmaugė, pargriovęs jų nebuvo ir tokių veiksmų atlikti nesiekė. Nutarime konstatuota, kad P. J. veiksmų pobūdis ir intensyvumas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau, ieškovo Z. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas užbaigtas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos perdavimu teismui. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-523/2022 Z. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, Z. J. nuteistas už tai, kad savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia, norėdamas išvyti iš savo namų brolio žmoną I. J., ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, uždėjo koją ant gerklės ir spaudė, nustūmė nuo laiptų, iš viso I. J. padarydamas mažiausia keturiolika smūgių ar trauminių poveikių, I. J. padarė poodines kraujosruvas žąstuose, dilbiuose, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą ir nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kairiame kelio sąnaryje, blauzdose, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 3 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengdamas būti sulaikytas, kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime dėl I. J. sužalojimo, piktybiškai nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų vykti į Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK, panaudojo fizinį smurtą prieš vyresnįjį tyrėją N. Z., t. y. bandant uždėti specialiąją priemonę – antrankius, stangino rankas, stumdėsi, nepakluso pareigūnų tesėtiems reikalavimams nesipriešinti, vengdamas sulaikymo grumtynių metu tyčia pargriovė ant žemės ir bandė suduoti smūgį ranka į veidą N. Z., tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Minėtą nuosprendį P. J. apskundė, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-397/2022, Z. J. išteisino pagal BK 286 straipsnį, teismas konstatavo, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendyje (22.1 punktas) aukštesnės instancijos teismas nurodė, kad vaizdo medžiaga patvirtina, jog būtent policijos pareigūnai, norėdami išskirti brolius Z. ir P. J., pirmieji panaudojo fizinę prievartą brolių atžvilgiu, be to, prieš tai neįspėję jų apie tai, kad priešinantis sulaikymui jų atžvilgiu bus panaudotos specialiosios policijos priemonės. Taigi, Kauno apygardos teismas išteisino Z. J. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnio padarymą, tačiau paliko galioti nuosprendžio dalį dėl I. J. sužalojimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat, Kauno apygardos teismas minėtame nuosprendyje pažymėjo, kad šiuo atveju Z. J. veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, požymių (23 punktas).
Vėliau byla buvo peržiūrėta kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2023 Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį paliko nepakeistą ir pažymėjo, kad išteisinamojo nuosprendžio pagal BK 286 straipsnį priėmimą lėmė ne policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas, bet apeliacinės instancijos teismo tiesiogiai ištyrus bylos įrodymus padarytos išvados, kad Z. J. tyčia neatliko kaltinime nurodytų pasipriešinimo policijos pareigūnui veiksmų.
Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009, 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015 ir kt.).
Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas išteisindamas ieškovą Z. J. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino N. Z. ir kitų pareigūnų veiksmų jų teisėtumo aspektu, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyku. Teismas išteisindamas ieškovą Z. J. konstatavo, kad nėra objektyvaus pagrindo Z. J. veiksmuose konstatuoti esant tiesioginę tyčią sutrukdyti valstybės tarnautoją atlikti savo tiesiogines pareigas.
Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia pareigūnų veiksmų neteisėtumo.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu.
Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1-2 punkte numatyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi).
Šios bylos duomenys patvirtina, kad gavę pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą policijos pareigūnai turėjo pareigą vykti į įvykio vietą aiškintis įvykio aplinkybes, o taip pat reikalauti, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas Z. J. vyktų į policijos komisariatą. Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad Z. J. su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, temperamentingai, buvo neblaivus ir galimai nesuprato kas vyksta, ir tai galėjo įtakoti jo elgesį, jis nesutiko būti sulaikomas, stumdėsi su broliu P. J. nenorėdami vienas kito paleisti, grūmėsi su pareigūnu siekdamas išvengti sulaikymo ir jo manymu reikalavimas vykti į policijos komisariatą buvo neteisėtas (22.1 punktas). Pareigūnai įvertinę situacijos pavojingumą į įvykio vietą iškvietė dar vieną ekipažą, kadangi ieškovai vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus ir nurodymus, todėl siekiant priversti asmenis paklusti pareigūnai priėmė sprendimą panaudoti specialiąsias priemones – dujas, elektroimpulsinį prietaisą, antrankius ir fizinę jėgą, tačiau byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų piktnaudžiavę ar viršiję savo įgaliojimus. Z. J. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarymo, jis ranka sudavė brolio žmonai I. J. į veido sritį, uždėjo koją ant gerklės ir spaudė, nustūmė nuo laiptų, iš viso padarydamas mažiausia keturiolika smūgių ar trauminių poveikių. Vienas iš bendrųjų civilinės teisės principų yra protingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, tai yra turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.
Įvykio dieną Z. J. smurtavo prieš moterį, atvykus policijos pareigūnams liepė paaiškinti kokiu pagrindu šie įėjo į patalpas. Šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvykio eigą sąlygojo abiejų ieškovų veiksmai, akivaizdu, kad pareigūnams nebūtų reikėję naudoti jokių specialiųjų priemonių jeigu Z. J., tuo metu įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, būtų vykdęs pareigūnų reikalavimus ir vykęs į policijos komisariatą. Abu ieškovai buvo neblaivūs, susikabinę nepaleido vienas kito, P. J. trukdė pareigūnams sulaikyti Z. J..
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad būtent pačių ieškovų veiksmai ir jų elgesys lėmė įvykį ir šio įvykio pasekmes, o išteisinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka priėmimas Z. J. atžvilgiu dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad įvykio dieną pareigūnai elgėsi netinkamai, o ieškovų elgesys buvo teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams nepadarė išvados, kad šioje kaltinimo dalyje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (ar atsisakyta pradėti) ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas aiškiai nepagrįstai.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).
Ieškovas Z. J. prašo priteisti 40 000 Eur neturtinę žalą, teigia, kad pareigūnai neteisėtais veiksmais sužalojo jam akį ir petį, dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jam buvo atlikta akies operacija, patyrė didelius fizinius skausmus, baimę ir nerimą dėl savo ateities, jis dar buvo persekiojamas teisėsaugos institucijų dėl tariamo priešinimosi pareigūnams.
Ieškovas P. J. prašo priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, nes jis ilgą laiką kentė ir iki šiol kenčia fizinius skausmus, rankos operacija buvo paskirta 2021 m. rugpjūčio mėn., iki tol jautė nepakeliamą skausmą, jis negalėjo pats savimi pasirūpinti, jautėsi pažemintas, yra netekęs dalies darbingumo. Dėl esamos situacijos ieškovas išgyvena itin didelį stresą, negali ir nežino ar galės dirbti pagal savo profesiją.
Byloje pateiktos 2021 m. liepos 29 d, 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 31 d. specialisto išvados, kuriose nurodyti P. J. padaryti sužalojimai: padaryta kairės alkūnės raumens, bendrosios tiesiamųjų raumenų sausgyslės, išorinių kolateralinių raiščių plyšimas, užpakalinio išorinio stipinkaulio galvutės nestabilumas, bendrosios tiesiamųjų raumenų sausgyslės smulkus įplyšimas, alkūnės sąnario tepalinio maišelio uždegimas, alkūnės sąnarinio skysčio padidėjimas, kairio kelio sąnario sumušimas; Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės alkūnės raumens, bendrosios tiesiamųjų raumenų sausgyslės, išorinių kolateralinių raiščių plyšimo, užpakalinio išorinio stipinkaulio galvutės nestabilumo, bendrosios tiesiamųjų raumenų sausgyslės smulkaus įplyšimo, alkūnės sąnario tepalinio maišelio uždegimo, alkūnės sąnarinio skysčio padidėjimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d.
2022 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. G 339/2022(10) buvo konstatuota, kad įvykio metu neteisėtais pareigūnų veiksmais ieškovui Z. J.: nustatyti kairio peties sąnario antdyglinės sausgyslės dalinis plyšimas bei kairės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs traumine katarakta, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2021 m. birželio 3 d.; Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kairio peties antdyglinės sausgyslės plyšimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Ieškovas P. J. prašo priteisti 48 671 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad įvykio dieną dirbo dvejose darbovietėse, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), viso vidutinės ieškovo mėnesinės pajamos sudarė apytiksliai apie 2 970 Eur, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. balandžio 12 d., (įskaitant ligos išmokos 15120,96 Eur), iš viso ieškovo prarastos pajamos dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais sutrikdytos sveikatos siekia 15 372 Eur (30 492 Eur (10 mėn. ir 8 d. atlyginimas) - gautos išmokos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę gauti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Patikrinus duomenis, Teismų informacinėje sistemoje LITEKO gaunamus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, apie ieškovo P. J. darbovietes nustatyta, kad ieškovas 2021 m. birželio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) buvo nedraudiminiame laikotarpyje. Iš šios pažymos duomenų nustatyta, kad ieškovo P. J. ieškinyje nurodytas jo gaunamas užmokestis neatitinka minėtoje pažymoje nurodytus duomenis.
Analizuojant rašytinius įrodymus matyti, kad „Ortopedijos technika“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. P. J. buvo atlikta operacija ir sumokėta 750 Eur priemoka už pasirinktą operacinį gydymą, slaugą ir komfortą. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendime nurodo, kad P. J. pateikė skundą dėl nustatyto darbingumo lygio, kuriame nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d. buvo sužalotas pareigūnų, nutrauktos sausgyslės ir raiščiai dėl ko buvo skubiai operuotas. Sprendime išvardintos ligos, kurios buvo nurodytos VšĮ Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro siuntime dėl darbingumo lygio nustatymo, pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 9 d. atlikta operacija – UKR plastika, siuntime taip pat pažymėta, kad P. J. eilę metų skundžiasi dėl peties problemų, gydomas nuo 2019 m. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad P. J. dėl peties sąnario buvo gydomas keletą metų, todėl daryti išvadą, kad sužalojimai atsirado po 2021 m. birželio 3 d. įvykio, nėra pagrindo.
2023 m. spalio 30 d. NDNT Kauno I teritorinio skyriaus Sprendime dėl nedarbingumo nustatymo Z. J. nurodoma, kad NDNT pateiktuose dokumentuose Z. J. nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Taigi, tokie duomenys prieštarauja ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kad Z. J. buvo sužalota akis, kai medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad ligos dėl (duomenys neskelbtini) atsirado dėl ieškovo Z. J. amžiaus, bet ne dėl pašalinio poveikio. Šie duomenys nepatvirtina, kad ieškovams netektas darbingumas buvo nustatytas išimtinai dėl sužalojimų 2021 m. birželio 3 d.
Teismas dėl turtinės ir neturtinės žalos išsamiau nepasisako, kadangi nenustačius valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, kas yra viena iš privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, teismas atskirai nepasisako dėl ieškovų reikalavimų pagrįstumo dalyje dėl patirtos žalos dydžio kaip neturinčių įtakos teismo padarytai išvadai dėl ieškinio atmetimo.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ieškinys dėl 40 000 Eur turtinės žalos Z. J. atlyginimo ir 50 000 Eur neturtinės žalos ir 48 671 Eur turtinė žalos P. J. priteisimo iš valstybės, atmetamas ieškovams neįrodžius valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.246-6.247 straipsniai, 6.249 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys netenkintinas, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 8 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos kiekvienai šaliai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovų Z. J. ir P. J. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujančiai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.