Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo, iš dalies patenkinus A. Š. skundą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 18-ANR_N-865-2021 panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo A. Š. už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 390 (trijų šimtų devyniasdešimties) Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja K. K. 2021 m. gegužės 5 d. A. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18-ANR_P-564-2021, už tai, kad ji 2021 m. gegužės 4 d., 17.06 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimų įsakymo 6 straipsnį teikė manikiūro paslaugas, neturėdama leidimo-higienos paso, todėl šiuose A. Š. veiksmuose įžvelgiami administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. D. (toliau tekste ir – Institucija) 2021 m. birželio 29 d. nutarimu už veikos, numatytos ANK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta A. Š. administracinė nuobauda – 390 Eur dydžio bauda.

4.1. Be to, apylinkės teismas nustatė, kad nutarimą priėmusi pareigūnė L. D. tyrė gautą skundą, aktyviai dalyvavo išaiškinto administracinio nusižengimo tyrimo veiksmuose, įvykio vietoje buvo pagrindinė ir svariausia faktines aplinkybes nustatinėjanti asmenybė. Dėl to vadovaujantis įstatymu L. D., kaip dalyvavusi bylos tyrime pareigūnė, nenurodydama įstatyme numatytų išimčių, nesant išskirtinių aplinkybių dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros, pati negalėjo nagrinėti bylos ir priimti galutinio procesinio sprendimo, t. y. skundžiamo 2021 m. birželio 29 d. nutarimo. Išnagrinėjęs skundą teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant galima būtų nesilaikyti ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrosios taisyklės. Dėl to teismas pripažįsta, kad šiuo atveju, kai nesant išskirtinių aplinkybių buvo taikoma ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. teisė į teisingą ir nešališką procesą. Toks vertinimas pripažįstamas ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-460-898/2019).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6.7. Papildomai atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą - Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, Judgmeni of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad bylose dėl administracinių nusižengimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Be to, ir kasacinis teismas laikosi tokios nuomonės, jog atsižvelgiant į tai, kad administracinių nusižengimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, dėl to jai keliami iš esmės tie patys reikalavimai ir tikslai. Remiantis tuo, darytina išvada, kad įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta teismo išvada, jog ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

10. ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ iš esmės reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Be to, ANK 127 straipsnio 5 dalyje pateiktas administracinės atsakomybės pagal ANK 127 straipsnį taikymo būtinas kriterijus – tai yra neteisėtai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neturi viršyti penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur) sumą. Jeigu per metus iš neteisėtos veiklos gaunamų pajamų dydis ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur) sumą, kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Taigi, tam, kad kvalifikuoti veiką pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik tokios veiklos pastovumą bei nuolatinį jos pobūdį, bet ir iš neteisėtos veiklos gautų pajamų dydį, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

11. Be to, pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-19/2015, Nr. 2AT-35/2019). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių-psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, kas nagrinėjamu atveju taip pat padaryta nebuvo, įrodinėjimo naštą perkeliant traukiamai administracinėn atsakomynėn A. Š..

12. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, byloje nėra. Atsižvelgiant į administracinės atsakomybės tikslus, taip pat ANK 127 straipsnio pavadinimą ir turinį, verslo tvarka kaip šios normos saugoma vertybė sietina su esminiais teisiniais reikalavimais, keliamais ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos legalumui. Kartu pažymėtina, kad ekonominės veiklos požymiais laikytini ne tik pajamų gavimas, bet ir tokios veiklos tęstinumas (nevienkartinis pobūdis), Dėl to, taikant BK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti požymius, kurie atskleistų patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veiklos sąsajumą su įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių, kas nagrinėjamu atveju nuo pat anoniminio skundo gavimo iki bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme ir skundžiamo nutarimo surašymo padaryta nebuvo.

13. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi ir tai, jog nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, nes administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Pažymėtina, jog institucijų pareigūnai, įgalioti priimti sprendimus administracinių nusižengimų bylose, turi pareigą laikytis įstatymų bei nepažeisti asmenų teisėtų interesų.

14. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, gavusi anoniminį pranešimą, jog A. Š. karantino laikotarpiu teikia manikiūro ir pedikiūro paslaugas bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepatikrinusi anoniminio pranešimo pagrįstumo, persiuntė jį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui (toliau – Vilniaus departamentas) (b.l. 18). Vilniaus departamento specialistė, vėlgi, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos persiųstu anoniminiu pranešimu, taip pat nepatikrinusi jo pagrįstumo, konstatavo, kad Vilniaus departamentas leidimo-higienos paso grožio paslaugų teikimo veiklai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra išdavęs. Be to, Vilniaus departamento specialistė, nuvykusi į vietą, taip pat konstatavo, kad ant namo fasado nėra išorinės reklamos, kurioje būtų nurodyta apie grožio paslaugų teikimą, darbo laiką. Specialistei paskambinus į telefonspynę, atsiliepusi A. Š. paneigė, kad atlieka nagų priežiūros paslaugas bute. Tuomet Vilniaus departamentas, nors ir neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie galimai neteisėtą grožio paslaugų teikimą, minėtą informaciją, persiuntė jį Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b.l. 19). Šiame kontekste, pažymėtina, jog Valstybinės darbo inspekcijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento įgaliotų atstovų veiksmuose ir sprendimuose nėra loginio paaiškinimo, kodėl asmuo, kuris nesiverčia komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kuriai reikalinga licencija, privalo ją turėti ir ant jo namo privalomai turi būti iškabinta išorinė reklama, jeigu visuotinai žinoma, kad kone kiekviena moteris savo namuose turi vienokius ar kitokius rankų ir nagų priežiūros įrankius ir priemones (nagų karpymo žirklutes, dildeles, lakus ir pan.), neturėdama tam jokio leidimo-higienos paso.

15. Šiame kontekste pažymėtina, jog remdamiesi anoniminio pobūdžio nepatvirtinta informacija, kad A. Š. karantino laikotarpiu teikia manikiūro ir pedikiūro paslaugas, policijos pareigūnai K. K., A. R. ir L. D. atliko patikrinimą ir apie jo rezultatus nurodė savo identiškuose tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 17, 23, 24).

16. Iš policijos pareigūnės L. D. tarnybinio pranešimo ir apylinkės teismo posėdyje duotų parodymų matyti, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji, A. R. ir K. K. nuvyko pagal gautą anoniminį pranešimą, kad šiame bute neteisėtai atliekamos manikiūro ir pedikiūro paslaugos. Prieš vykstant nurodytu adresu, K. K. patikrino ir nustatė, jog niekada dėl šito buto nėra gauta jokių pranešimų. Duris atidarė moteris, kuri patvirtino esanti A. Š.. Ji (L. D.) paklausė, ar ji namie atlieka manikiūrą, į ką buto šeimininkė pasakė, jog ne. Tada buto šeimininkė įsileido juos butą. Įėjusi į butą, ji (L. D.) pastebėjo viename iš kambarių sėdinčią moterį, įrengtą įrangą bei priemones (lakus, dildes, akutes visokias). Tada ji (L. D.) pradėjo klausinėti buto savininkę, kas ta moteris, esanti jos bute, į ką ji atsakė, kad tai jos draugė, tačiau negalėjo nurodyti tikslių draugės duomenų. Ji (L. D.) klausimus uždavinėjo prie savo kolegų (A. R. ir K. K.). Pasižiūrėję konstatavo, kad moteriai buvo atliekamas manikiūras. Buto savininkė pasakė, kad nagų papuošimą draugei daro neatlygintinai, po to aiškino, kad atlieka paslaugas už šokoladą. Paprašyta parodyti higienos pasą, liudijimą, ji neturėjo nei vieno dokumento, tuomet jie (pareigūnai) paaiškino A. Š., kad ji gali prisipažinti ir jai bus skirta pusė minimalios baudos. A. Š. sutiko su tuo, kad ji daro manikiūrą ir tam neturi dokumentų. Sutikimą išsakė pareigūnei K. K., kuri išaiškino viską dėl nurodymo ir kur gauti higienos pasą. Kadangi moteris sutiko su pažeidimu, protokolą surašė sugrįžę į policijos komisariatą. Paprastai filmavimas vyksta body camera, bet tuo metu kažkas atsitiko jų kamerai ir vaizdo įrašas neišsisaugojo. Filmavo A. R.. Protokolą surašė K. K.. Protokolas buvo jos (L. D.) žinioje, nes ji yra vyriausioji tyrėja, todėl visos medžiagos, protokolai yra jos žinioje, K. K. tik surašė protokolą ir atidavė visą medžiagą jai (L. D.). Bylą taip pat nagrinėjo ji rašytine tvarka, nes prašymo nagrinėti žodine tvarka nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavo asmenys, bet ji neatsimena, ar jie buvo pateikę prašymą, nors atvykę buvo.

17. Apklausto teismo posėdyje liudytojo A. R. parodymai iš esmės identiški L. D. parodymams, be to, jis parodė, kad patikrinimo metu su pareigūno uniforma buvo tik jis ir K. K.. Buto savininkė A. Š. aiškino, kad kažkur studijuoja, gauna užduotis iš mokyklos, bet įvykio vietoje įrodančių dokumentų nepateikė. Jos bute buvo baltos spalvos stalas, šalia stalo lempa, ant stalo buvo daug priemonių (nagų priauginimo visokie reikmenys), jo manymu, vieta buvo skirta manikiūrui daryti, nes ant stalo gulėjo netikri nagai. Jis asmeniškai filmavo body camera, kuri buvo įjungta, tačiau po įvykio, jiems nuvykus į komisariatą ir sutikrinus dokumentus, vyr. tyrėja, kuri turi prieigą prie vaizdo įrašų, nurodė, kad vaizdo įrašas neišsisaugojo.

18. Pažymėtina, jog dalyvavusios patikrinime policijos pareigūnės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. K., surašiusios 2021 m. gegužės 5 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18-ANR_P-564-2021, apklausti apylinkės teismo posėdyje nepavyko (iš pradžių atsisakė dalyvauti dėl ligos, pakartotinai atsisakė dalyvauti dėl vaiko priežiūros atostogų).

19. Taigi, sprendžiant iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnų K. K. (b. l. 17), A. R. (b. l. 25) ir L. D. (b. l. 24) tarnybinių pranešimų matyti, kad įvykio vietoje, jų manymu, buvo rasta įrengta darbo vieta ir priemonės manikiūro paslaugoms teikti bei moteris, galimai klientė, – A. K.-S. Apklausti apylinkės teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai A. R. ir L. D. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jų manymu, buvo rasta įranga manikiūrui daryti (baltas stalas ir lempa), taip pat priemonės (lakai, dildės, akutės, nagų priauginimo reikmenys, ir netikri nagai), buto savininkė A. Š. nurodė teikianti paslaugas neatlygintinai arba už simbolinį atlyginimą – šokolado plytelę. Be to, L. D. ir A. R. patvirtino, kad patikrinimo, vykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu darytas vaizdo įrašas, apygardos teismo vertinimu, galintis patvirtinti arba paneigti ne tik įvykio vietoje buvusią specialią įrangą manikiūrui ar pedikiūrui daryti, bet ir galimai neteisėtus, neadekvačius policijos pareigūnų veiksmus, neišsaugotas. Apklaustas apylinkės teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas A. R. parodė, jog apie tai, kad vaizdo įrašas neišsaugotas, jį informavo vyr. tyrėja J. D., kuri turėjo prieigą prie šio vaizdo įrašo.

20. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant iš policijos pareigūnų parodymų, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. vertėsi nelegalia veikla ir iš to gavo pajamų, byloje nenustatyta, rašytinio A. Š. pasiaiškinimo ir prisipažinimo dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymo byloje nėra, taip pat neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio vietoje buvo rasta speciali įranga bei priemonės manikiūrui ir pedikiūrui daryti, byloje taip pat nėra (šių daiktų apžiūra įstatymo nustatyta tvarka atlikta nebuvo, daiktai nenufotografuoti ir foto lentelės nepadarytos, o vaizdo įrašas neišsaugotas), juolab, kad pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus yra privalomas pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas, todėl A. R. ir L. D. parodymai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasti įrankiai manikiūrui daryti, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

21. Be to, priešingai, nei teigia policijos pareigūnai, byloje nėra duomenų, kad A. Š. būtų pripažinusi savo kaltę. Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. skundų argumentų ir jos parodymų apylinkės teisme matyti, kad ji neigia padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. Š. nurodė, kad policijos pareigūnus į savo butą įsileido geranoriškai. Jie prisistatė, pasakė, kad atėjo patikrinti pagal skundą Kai ji paklausė, pagal kokį skundą, policijos pareigūnė pradėjo gąsdinti, kad turi teisę įsilaužti į jos butą, šūkavo. Su ja bendravo ta pati pareigūnė, kuri nagrinėjo bylą bei surašė nutarimą (L. D.). Prieš ateinant policijos pareigūnams, ji su drauge gėrė kavą. Jos draugė rengėsi šventei, todėl paprašė jos (A. Š.) nupiešti kažką gražaus ant jos nagų, nes ji (A. Š.) yra menininkė, užsiima daile – ant „tipsų“ - piešia meno kūrinius, kurių pavyzdžius laisva valia pateikė teismui kaip patvirtinimą, jog nedaro jokio manikiūro. Tai jos hobis, to niekur specialiai nesimokė, nuo mokyklos baigimo tuo domisi, lankosi parodose, Mokykla „Nagų akademija“, esanti Žukausko g., jai duoda nagų priemones, kad galėtų sugalvoti, ką su jomis galima padaryti, nes turi tam laiko. Policijos pareigūnė, pamačiusi jos draugę, pradėjo neadekvačiai rėkti, jog supranta, ką jos čia daro, ir paprašė kito pareigūno viską nufilmuoti, pradėjo atidarinėti spinteles, kažko ieškoti, vartyti vaiko sąsiuvinius. Tuo metu buvo nuotolinis mokymas, jos vaikas pirmokas, buvo sąsiuviniai, stovėjo kompiuteris. Draugė bandė sakyti, kad jos nieko nedaro, tuomet policijos pareigūnė labai grubia forma liepė nutilti, neprisišnekėki, nes pasidarys sau tik blogiau. Ji (A. Š.) bandė rodyti paveikslų pavyzdžius, sakė, kad nieko neteisėto nedarė, kad A. K.-S. yra jos pažįstama. Tuomet policijos pareigūnė pradėjo klausinėti jos draugės gimimo datos, kur ji gyvena. Ji (A. Š.) pasakė draugės vardą, kad turi šeimą, gimimo datos nežino, nes būna, jog net giminaičių gimimo datos nežino. Toks pareigūnės psichologinis spaudimas ir jos neadekvatus elgesys ją privedė prie isterijos būsenos. Neadekvatų pareigūnų elgesį galėtų patvirtinti filmuota medžiaga, tačiau ši medžiaga dingo. Kaip tai galėjo atsitikti, ji nežino. Bandė viską paaiškinti, bet policijos pareigūnė (L. D.) visiškai nenorėjo jos klausyti, tik pasakė, kad skiria jai baudą. Kai paklausė, už ką baudžiama, jeigu procedūrų neatlieka ir pinigų neima – tiesiog tai jos hobis, policijos pareigūnė atsakė, kad išrašo baudą ir viskas. Išeidama dar pasakė, jog dabar gali savo klientams užkelti kainas, kad galėtų susimokėti baudą, ir visiškai nepaisė jos aiškinimų, kad klientų ji neturi, o A. K.-S. yra jos pažįstama. Atsakydama į teismo posėdyje užduotus klausimus, A. Š. parodė, kad piešia savo malonumui, manikiūro paslaugų neteikia, nes nemoka, be to tam reikalinga speciali įranga, kurios ji neturi, o tam, kad nupiešti kažką ant nagų, nereikia atlikti manikiūro. Iškirpti lipduką reikalingos tik žirklutės, kadangi jos draugės nagai jau buvo sutvarkyti, nulakuoti, ant jų reikėjo tik kažką nupiešti, kas nieko bendro neturi su manikiūro darymu. Administracinio nusižengimo protokolo ji negavo. Kai buvo su drauge lauke ir papasakojo jai situaciją, pastaroji patarė pasidomėti per internetinį tinklapį – „ePolicija“, kur ji pamatė, jog jai yra paskirta bauda, tuomet pasisamdė advokatą, nes nežinojo, ką daryti, pirmą kartą su tuo susidūrė. Niekada neturėjo priešiško nusistatymo policijos atžvilgiu, pati juos įsileido, nes buvo įsitikinusi, kad nieko nepažeidė.

22. Apklausta apylinkės teismo posėdyje liudytoja A. K.-S. iš esmės patvirtino ir papildė A. Š. parodymus bei paaiškino, jog su A. Š. bendrauja daugiau nei metai. Tą dieną ji buvo atėjusi į svečius, bendravo, šnekėjosi, gėrė kavą, A. Š. vaikas išėjo į lauką, ji (A. K.-S.) užsiminė, kad ruošiasi į jubiliejų, tuomet A. Š. jai pasakojo, kad mokosi atlikti nagų dizainą. Ji (A. K.-S.) paprašė, kad papuoštų jos nagus jubiliejui. Ji sėdėjo prie lango ir iš nuotraukų rinkosi dizainą, o nuo jos nagų buvo nuimtas pirmas sluoksnis, kai įėjo trys policijos pareigūnai – vyras ir šviesių plaukų moteris, vilkintys uniformą, bei tamsių plaukų moteris – be uniformos. Ji (moteris be uniformos) pradėjo garsiai šaukti, jog yra skundas, kad A. Š. vykdo neteisėtą veiklą ir štai jie surado klientę, liepė jai (A. K.-S.) parodyti nagus. A. Š. bandė jai aiškinti, jog nelegaliai nieko nedaro, tik atlieka meninį nagų dizainą, į ką pareigūnė liepė jai tylėti. Paskui pradėjo klausinėti kur užrašų knygutė, sakė, kad tuoj ją suras ir tuomet jos pamatys, kas jų laukia. A. Š. pradėjo verkti, pareigūnė pasakė, kad, jeigu ji prisipažins, bauda bus mažesnė. Ji (A. K.-S.) praktiškai visą laiką buvo virtuvėje. Durų ten nėra, yra koridorius su virtuve. Ji nematė, kas vyksta, bet gerai girdėjo, nes policijos pareigūnė labai garsiai kalbėjo. Girdėjo kaip A. Š. sakė policijos pareigūnams, kad ji neatlieka manikiūro, tačiau policijos pareigūnai į tai nekreipė dėmesio ir ieškojo aparato bei priemonių manikiūrui daryti (kur pamirkyti nagus ir pan.), tačiau nieko nerado. Ji (A. K.-S.) žino, jog manikiūras yra atliekamas, kai apkarpomos odelės ir paskui tik einama toliau. Jos nagai yra priauginti ir manikiūrą ji darosi salone, o pas A. Š. atėjo jau su nulakuotais nagais, norėjo tik, kad ji papuoštų juos piešiniu, tačiau nespėjo nieko padaryti, spėjo tik nuimti viršutinį laką, kai atėjo pareigūnai. Kai ji parodė nagus, tyrėja parodė jai pažymėjimą ir pradėjo gąsdinti įstatymais, šaukė, rėkė, aiškino savo teises, tuomet ji (A. K.-S.) išėjo į virtuvę atsigerti vandens, nes labai išsigando. Dar prieš pareigūnams išeinant, tamsi moteris be uniformos pasakė, kad A. Š. galės pakelti kainą savo klientėms ir taip susigrąžinti pinigus.

23. Apygardos teismas sprendžia, kad patrauktos administracinėn atsakomybėn A. Š. ir liudytojos A. K.-S. parodymai liko nepaneigti. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesant administracinio nusižengimo sudėties, traukiamam asmeniu nedalyvaujant, klaidingai nurodant, kad A. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atliekamos manikiūro paslaugos, nepagrįstai jas tapatinant su nagų meniniu apipavidalinimu. Duomenų, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo A. Š. pasirašytini įteiktas, išaiškinus jai jos teises ir suteikus galimybę įrašyti pastabas bei paaiškinimus, byloje taip pat nėra. Toliau ši objektyviais duomenimis nepagrįsta versija buvo klaidingai plėtojama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutarime Nr. 18-ANR_N-865-2021, kuris buvo pripažintas šališku ir panaikintas. Šiame kontekste pažymėtina, jog skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarime, apylinkės teismas, viena vertus, pripažino, kad vyriausiosios tyrėjos L. D. 2021 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-865-2021 buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. teisė į teisingą ir nešališką procesą, konstatuodamas: kad šiame nutarime nėra užfiksuoti jokie A. Š. paaiškinimai ir nurodytos kitos aplinkybės, kurios tokiu atveju žodiniame procese neabejotinai turi būti vertinamos; kad ši aplinkybė verčia pripažinti pagrįstais pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, jog, A. Š. atvykus į bylos nagrinėjimą su advokatu, nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti įstatymo numatyta teise dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, kad apklausta teisme nutarimą priėmusi pareigūnė L. D. nurodė, jog bylą ji išnagrinėjo rašytine tvarka, nes asmenys atvykę buvo, bet nebuvo pateikę prašymo dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime; kad tokie pareigūnės parodymai patvirtina, jog bylos nagrinėjimo procedūra buvo ne tik netinkama, bet ir neteisėta, nes neatitiko ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatytų bylos nagrinėjimo nuostatų. Kita vertus, apylinkės teismas, prieštaraudamas savo paties sprendimui, padarė visiškai nelogiškas išvadas, konstatuodamas, kad neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, jų parodymais teisme, nes nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų patikimumu, todėl, anot apylinkės teismo, jis pagrįstai remiasi nesuinteresuotų pareigūnų, atlikusių jiems pavestas funkcijas parodymais užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus departamento raštu dėl teikiamų nagų priežiūros paslaugų. Visos minėtos aplinkybės, apylinkės teismo vertinimu, liudija ir patvirtina bylos tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybės ir teisingą jų įvertinimą pripažįstant, kad A. Š. teikė grožio ir manikiūro paslaugas, neturėdama tam privalomo leidimo-higienos paso. Pačios A. Š. paaiškinimai teismui apie tai, kad tokiu būdu ji neva tik kūrė meną ir manikiūro paslaugų neteikė, apylinkės teismo vertinimu, neatitinka tikrovės faktų ir pačios pripažintų aplinkybių tyrimo metu.

24. Apygardos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu spręsdamas A. Š. kaltės pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį klausimą, byloje surinktus įrodymus bei jų visumą įvertino netinkamai, selektyviai ir atsietai nuo bendro konteksto, ignoruodamas tai, jog nėra visų būtinų šio administracinio nusižengimo sudėties požymių, nepagrįstai atmesdamas kaip teisiškai nereikšmingus, A. Š. skundo apylinkės teismui argumentus, taip pat jos ir jos atstovo bei liudytojos A. K.-S. teisme duotus parodymus ir paaiškinimus, išskirtinai vadovaudamasis tik galimai suinteresuotų policijos pareigūnų: vyriausiosios tyrėjos L. D., vyresniojo tyrėjo A. R., tyrėjos K. K. tarnybiniais pranešimais bei L. D. ir A. R. apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais (nepaisydamas to, kad vyriausioji tyrėja L. D., priimdama 2021 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-865-2021, buvo šališka, ką konstatavo ir pats teismas, panaikindamas šį nutarimą), dėl to priėmė neteisingą ir teisiškai nemotyvuotą procesinį sprendimą, kuriuo nepagrįstai pripažino A. Š. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje. Toks apylinkės teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.