Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria tenkintas A. S. skundas, panaikintas nutarimas Nr. 10-ANR_N-9620-2019 ir byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10- ANR_N-9620-2019 A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d. 9.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį, įvažiuodamas į kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirikdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio, ir atsitrenkė į važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, tai pat apgadino aikštelėje stovėjusį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda .

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas 2019 m. birželio 3 d. dėl jo padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą bei grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir pripažinti, kad institucija padarė esminių proceso pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, priėmusiai nutarimą administracinėje byloje, grąžino pagrįstai.

8. ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Taigi toks reglamentavimas nustato taisyklę, jog tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo bylos ir priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, ir toks reglamentavimas nėra rekomendacinio pobūdžio, numatytos yra tik tam tikros išimtys, kuomet tas pats pareigūnas gali atlikti paminėtame straipsnyje (ANK 615 straipsnio 3 dalyje) numatytus veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų 2019 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokolą surašė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M. (b. l. 7), tas pats pareigūnas 2019 m. gegužės 14 d. priėmė ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. S. nubaudė pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį 50 Eur bauda. Be viso to, kaip matyti iš bylos duomenų tas pats pareigūnas 2019 m. birželio 18 d. teikė atsiliepimą į pateiktą A. S. skundą (b. .l 5) bei atstovavo instituciją vykusiame bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (b. l. 63-67; 83-85). Taigi sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog procesiniai sprendimai, priimti skirtingose administracinio nusižengimo teisenos stadijose, šiuo atveju yra priimti to paties pareigūno, nesant jokių išimtinių aplinkybių. To nenustatyta nei remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, jokios išskirtinės aplinkybės, kurioms esant būtų galima taikyti ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis surašant protokolą ir nutarimą tam pačiam pareigūnui, taip pat nenurodyta. Nesant įstatyme nurodytų paminėtų išimčių ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S. ginčijant tiek administracinio pažeidimo faktines aplinkybes, tiek tai, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės (teisė turėti advokatą, susipažinti su bylos medžiaga), jog A. S. į policijos įstaigą buvo iškviestas liudytojo statusu, o pareigūnas surašė jam administracinio nusižengimo protokolą (ką pripažino ir posėdyje dalyvavęs pareigūnas A. M. vertindamas tai kaip techninę klaidą), šiame kontekste aplinkybė, jog protokolą surašė ir nutarimą administracinėje byloje priėmė tas pats pareigūnas, laikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Pažymėtina, jog institucijų pareigūnai, įgalioti priimti sprendimus administracinių nusižengimų bylose, turi pareigą laikytis įstatymų bei nepažeisti asmenų teisėtų interesų.

9. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nustatytą ANK 615 straipsnio 3 dalies pažeidimą teismas galėjo pašalinti savo iniciatyva. Pažymėtina, jog aplinkybės, kai administracinio nusižengimo protokolą surašė ir nutarimą byloje priėmė tas pats pareigūnas, savarankiškai teismas ištaisyti negali, nes pagal ANK 614 straipsnį ši byla nagrinėtina ne teisme. Tai reiškia, kad protokolą surašyti ir nutarimą administracinėje byloje priimti teisę turi įgaliotos institucijos pareigūnai, o ne teismas. Tokiu atveju, norint užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises bei interesus, nutarimą, kuriuo asmuo patraukiamas atsakomybėn ir jam paskiriama nuobauda, turi priimti būtent institucijos, įgaliotos atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pareigūnas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog norint priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pareigūnai turi atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą bei įvertinti visas bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes, tuo pačiu laikytis įstatymų nuostatų. Tik išsamiai ir nešališkai ištyrus įvykio aplinkybes, galima padaryti išvadą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. ANK 641 straipsnio nuostata įpareigoja teismą patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau ši nuostata nesuteikia teismui galimybės savo iniciatyva priimti nutarimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą vietoje įgaliotos Institucijos atstovo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas, remdamasis minėta nuostata ir tikrindamas nutarimo teisėtumą, nustatė procesinį pažeidimą, todėl nutarimo pagrįstumo klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas. Tad skundo argumentas, jog teismas turėjo pasisakyti dėl A. S. kaltės, eismo įvykio faktinių aplinkybių bei administracinės atsakomybės taikymo yra nepagrįstas.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai motyvavo bylos grąžinimą pakartotiniam administracinio nusižengimo tyrimui tuo, kad Institucija nesprendė klausimo dėl administracinės atsakomybės taikymo M. B. atžvilgiu. Tuo pačiu skunde pažymima, kad automobilio „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. B. veiksmai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes minėtam asmeniui kaltinimai dėl eismo įvykio nebuvo pateikti, o ištyrus įvykio aplinkybes pagrįstai administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas A. S.. Dėl šių priežasčių, Institucijos teigimu, M. B. administracinės atsakomybės klausimas iš vis neturėjo būti nagrinėjamas, todėl tai negali būti pagrindas bylą grąžinti pakartotiniam tyrimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju yra nagrinėjama A. S. administracinio teisės pažeidimo byla ir šioje byloje kito asmens M. B. administracinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Tačiau kartu pažymėtina tai, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, turi būti atsižvelgta į visas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teisingam bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Šiuo atveju įvykus eismo įvykiui, sprendžiant asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, svarbu atsižvelgti į abiejų dalyvių veiksmus bei jų teisėtumą, o kartu įvertinti faktines įvykio aplinkybes, ir teismui nėra draudžiama reikalauti informacijos iš atsakingų institucijų apie kitų asmenų, susijusių su eismo įvykiu, atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus.

11. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ANK 615 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra esminis, pirmos instancijos teismas jo pašalinti negalėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.