Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei K. A. dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovių prašymui, 2020 m. gruodžio 23 d. byloje priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.

Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje.

Teismo posėdžio metu ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė Eleonora Slovikaitė palaikė ieškinio dalį dėl atsakovės iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jame nurodytais motyvais, prašė šią ieškinio dalį tenkinti. Atsakovė nesilaikė Socialinio būsto nuomos sutarties, mokesčiai už būstą nebuvo mokami, ieškinio pateikimo teismui dieną skola sudarė 807,80 Eur. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė padengė prašomą priteisti skolą, tačiau įsiskolinimas buvo padengtas tik iškėlus bylą teisme ir priėmus byloje sprendimą už akių, mokesčiai laiku nebuvo mokami, todėl ieškovė neatsisako savo reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto. Prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Dalyvaudama teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad skolą pripažįsta, bylos nagrinėjimo metu visą skolą ji jau sumokėjo. Nesutinka su ieškovių reikalavimais dėl jos iškeldinimo iš socialinio būsto. Paaiškino, kad ji už butą nemokėjo mokesčių dėl sunkios finansinės padėties, tačiau ateityje pasižada visus mokesčius sumokėti laiku. Ji yra neįgali, gauna mažas pajamas, ir ji neturinti, kur išsikelti. Be to, dėl to, kad ji visą skolą sumokėjo, turi teisę ir toliau likti gyventi socialiniame būste.

Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą ieškovei yra žinoma, posėdžio atidėti neprašė. Teisme 20212 m. balandžio 12 d. gautas ieškovės atstovės Alvydos Derbutaitės prašymas bylą nagrinėti ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovei nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje ieškovių pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei K. A. 2017 m. spalio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo K. A.“ Nr. 13B-1940 skirtas butas (duomenys neskelbtini), sudarant neterminuotą socialinio būsto nuomos sutartį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Su atsakove 2017 m. spalio 23 d. sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 21T-289 dėl buto nuomos. Atsakovė, pasirašydama socialinio būsto nuomos sutartį, įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka (sutarties 4.1., 4.6., 4.10., 12., 14. ir 15 punktai), tačiau mokesčiai nemokami. Per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. susidarė 807,80 Eur skola už butą, kurią sudaro 138,30 Eur skola už buto nuomą, 658,12 Eur skola už komunalines paslaugas ir 11,38 Eur delspinigiai. Atsakovė yra skolinga už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Paslaugų kainos paskaičiuotos vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2016 m. gruodžio 15 d. Nr. 13B-1979, 2011 m. lapkričio 24 d. Nr. 1TS-386, 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. 1TS-266, Nr. 1TS-267, Nr. 1TS-268 ir Nr. 1TS-98 patvirtintomis kainomis. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1TS-58 patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Nuomininkė skolinga už šaltą vandenį, paskaičiuotą pagal vandens apskaitos prietaisų parodymus. Atsakovė skolinga už šaltą vandenį, paskaičiuotą pagal vidutinį suvartojamo vandens kiekį, patvirtintą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989, nors bute yra įrengti vandens apskaitos prietaisai, tačiau nuomininkė nedeklaruoja sunaudoto vandens kiekio. Atsakovei 2020 m. spalio 2 d. buvo surašytas ir išsiųstas įspėjimas dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau skola iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo sumokėta, butas nustatyta tvarka nepriduotas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo visą skolą, tai yra teismui pateikė įrodymus apie 2020 m. gruodžio 14 d. sumokėtą 538,26 Eur dalį skolos, 2021 m. vasario 17 d. pateikė įrodymus apie sumokėtą 90 Eur dalį skolos.

Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė teismui 2021 m. balandžio 1 d. pateiktame pranešime nurodė, kad atsakovė padengė visą įsiskolinimą už butui (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas. Pranešimo surašymo dieną (2021 m. balandžio 1 d.) skolų už minėtą būstą nėra. Ieškovės atstovė 2021 m. balandžio 13 d. pranešimu teismą informavo, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 18 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta ieškovių reikalavimą dėl 796,42 Eur įsiskolinimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas bei eksploatacines išlaidas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., ir šią skolą sumokėjo po bylos iškėlimo. Taip pat atsakovė pripažįsta ieškovių prašomus priteisti 11,38 Eur delspinigius, procesines palūkanas ir 18 Eur žyminį mokestį. Šias sumas atsakovė taip pat sumokėjo po bylos iškėlimo teisme.

Su ieškovių reikalavimais dėl socialinio būsto nuomos nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, atsakovė nesutinka, prašo šiuos reikalavimus atmesti.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių, o nesutrumpinti motyvai surašomi dėl atsakovės ginčijamų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.583 straipsnio 1 dalis numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo bute gyvena ir naudojasi komunalinėmis paslaugomis buto nuomininkė K. A., tačiau atsakovė mokesčių už buto nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas nemoka.

Remiantis bylos duomenimis, ieškovių atstovių paaiškinimais, nagrinėjamoje byloje prašomas priteisti įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas yra susidaręs laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo skolą, delspinigius ir ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ teismui pateiktuose pranešimuose patvirtino, kad atsakovė padengė visą įsiskolinimą už butui (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas ir sumokėjo ieškovei 18 Eur žyminį mokestį. Pranešimo surašymo dieną (2021 m. balandžio 1 d.) skolų už minėtą būstą nėra.

Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalis dėl 796,42 Eur skolos, 11,38 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikoma įvykdyta, o ieškovėms nuo šios ieškinio dalies neatsisakius, atmetama.

Ieškovės ieškinyje prašo nutraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. spalio 23 d. sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 21T-289, sudarytą su atsakove, ir iškeldinti atsakovę K. A. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos

Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis, ieškovės prašo atsakovę iškeldinti iš ginčo buto, yra tas, kad atsakovė nemoka buto nuomos ir kitų mokesčių. Įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas yra susidaręs laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.

Žmogaus teisę į būsto neliečiamybę ginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės gerbimą apribojimo forma ir bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme, o skundžiamas apribojimas laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitinka primygtinį socialinį poreikį ir yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos, pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuris numato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei: nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio terminio) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas; nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi (CK 6.611 straipsnis). Teismų praktikoje numatyta, taikant CK 6.611 straipsnį, vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti nuomininko kaltę dėl sutarties pažeidimo, o bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto nustatyti šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1124/2003, Nr. 3K-3-410/2010).

Atsakovė, dalyvaudama teismo posėdyje, su ieškinio reikalavimais dėl nuomos sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesutiko. Savo nesutikimą ieškovė grindė tuo, jog ji nenori būti iškeldinta, kitos gyvenamosios patalpos ji neturi, o dėl sunkios finansinės padėties, neturės galimybių išsinuomoti kitą būstą.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis).

Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovė skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2098-658/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė bute (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Socialinio būsto nuomos sutartis su atsakove nuo 2017 m. spalio 23 d. sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Nuomojamame bute atsakovė gyvena ilgiau nei trejus metus. Sutiktina su ieškovėmis, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokesčio ir mokesčių už buto komunalines paslaugas, tačiau, sprendžiant dėl ieškovių prašomų taikyti CK 6.611 straipsnyje nustatytų padarinių, būtina įvertinti šios priemonės proporcingumą ir pagrįstumą.

Teismas, susipažinęs, su byloje pateiktais įrodymais, daro išvadą, jog pagrindinė buto nuomininkė atsakovė K. A. nuomos skolos už socialinį būstą ir komunalinių mokesčių už būstą, kuriame gyvena, negalėjo sumokėti dėl sunkios finansinės padėties ir ligos. Atsakovė dėl savo ligos negali dirbti (jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis), gauna neįgalumo pensiją, kuri per mėnesį sudaro 140 Eur. Atsakovės teigimu, pradelsti jos mokėjimai už butą nebuvo dėl piktybiško vengimo mokėti už savivaldybės skirtą būstą, o dėl finansinių sunkumų. Ateityje pasižada mokėti mokesčius už socialinį būstą reguliariai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo visą iš jos prašomą priteisti skolą. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, iš atsakovės įsiskolinimai už nuomojamą socialinį būstą anksčiau nebuvo iš jos priteisiami.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia skolos susidarymo priežasčių objektyvumą. Bylos duomenys patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovė gaunanti mažesnes nei minimalias pajamas, ilgą laiką neturėjo galimybės susimokėti už buto nuomą ir komunalines paslaugas, ginčo bute nuolat gyvena nuo 2017 m. spalio mėnesio ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kas Konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Nėra duomenų, kad pagrindinė buto nuomininkė atsakovė K. A. piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų, nors turėjo pakankamai lėšų ar pan., elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, neteisingai, taip pat, kad atsakovė vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš nuomos teisinių santykių, kadangi atsakovė visą skolą bylos nagrinėjimo metu sumokėjo. Taip pat pažadėjo ateityje mokėti mokesčius už būstą reguliariai. Atsakovė neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų asociali ar vestų asocialų gyvenimo būdą. Todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui bei prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Žyminis mokestis priteisiamas ieškovui iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“, paduodama ieškinį teismui, už turtinį reikalavimą sumokėjo 18 Eur žyminį mokestį, kurį bylos nagrinėjimo metu atsakovė ieškovei sumokėjo, todėl žyminis mokestis iš atsakovės nepriteisiamas.

Už reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinio dalį dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos atmetus, žyminis mokestis už šiuos reikalavimus valstybei iš atsakovės nepriteisiamas.

Ieškinį atmetus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.