- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-349-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00823-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- O. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo; institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017.
2. Nurodė, kad atsakovas nevykdo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto sąlygos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. nepilnamečio sūnaus D. D. negrąžina į jo gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 patvirtintos taikos sutarties 1 punkto, kuriame nustatyta: „1. Nepilnamečio sūnaus D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta taikos sutarties dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra tinkamai vykdoma, todėl ieškovės ir jos atstovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo laikytas pagrįstu.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas gali pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, nekeisdamas taikos sutarties esmės. Šeimos bylose sprendžiant kai kuriuos klausimus, yra galimas sprendimo pakeitimas iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Vienas iš tokių atvejų yra vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, viena iš esminių aplinkybių yra vaiko nuomonė ir pageidavimas dėl jo gyvenamosios vietos, į kurį neatsižvelgiama tik vienu atveju - jei toks vaiko pageidavimas prieštarauja jo paties interesams. Negalima vaiko priverstinai nuvežti pas kurį nors iš tėvų prieš jo valią, nes tai prieštarauja vaiko interesams.
5.2. Išvadą teikiančios institucijos atstovė E. T. buvo šališka atsakovo atžvilgiu, jos per posėdį pasakyti teiginiai apie esamą situaciją prieštaravo oficialioms institucijos išvadoms, išdėstytoms jų sudarytuose dokumentuose.
5.3. CPK 646 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą išsiaiškinti visas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių sprendimas nevykdomas, ir dėl jų pasisakyti sprendime dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas ne visas aplinkybes detaliai išsiaiškino, o dėl tų, kurias aiškinosi, visiškai nepasisakė. Teismas, neišklausęs vaiko nuomonės, priėmė sprendimą išduoti vykdomąjį raštą, kas iš esmės reiškia prievartinį vaiko perdavimą ieškovei. Sprendžiant tokį klausimą buvo privalu išklausyti vaiką teisme per psichologą ir tik tada priimti galutinį sprendimą.
5.4. Prieš tai, kai buvo nagrinėjamas ieškovės prašymas, atsakovas pareiškė ieškinį teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tos pačios sudėties teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8215-523/2020 formaliais pagrindais pareikalavo minimo ieškinio trūkumų šalinimo. Tokie teismo veiksmai leidžia abejoti jo nešališkumu ir laikytini išankstinės nuomonės apie atsakovo naujai pareikštą ieškinį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo išreiškimu, kas yra draudžiama. Esant pareikštam ieškiniui dėl sprendimo, pagal kurį prašoma išduoti vykdomąjį raštą, pakeitimo, vykdomasis raštas nebegali būti išduodamas, pradinis sprendimas nebegali būti vykdomas priverstinai, ypač kai yra pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis bylos nagrinėjimo laikotarpiu siekiama sustabdyti pradinio sprendimo galiojimą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį yra nustatyta su ieškove. Byloje surinkti įrodymai įrodo, kad atsakovas nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, piktnaudžiauja tėvo valdžia ir jau nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. sūnaus negražina į vaiko gyvenamąją vietą. Dėl nusikalstamo jo elgesio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariate pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44928-20. Melagingas atsakovo teiginys, jog D. D. faktinė gyvenamoji vieta yra su juo, atskirojo skundo pateikimo faktas turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
6.2. Byloje nėra jokių patikimų duomenų dėl sūnaus norų. Atsakovo teiginys, kad sūnus pats atsisako grįžti pas motiną, vertintinas kritiškai, kadangi paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai („VSV D. tėčio-3“, 11 punktas) ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad būtent jis nesudarė sąlygų nepriklausomai psichologei pasikalbėti su mažamečiu sūnumi.
6.3. Teismo iniciatyva gautais duomenimis, atsakovas naudoja narkotines medžiagas, yra linkęs į smurtinį elgesį, kurį trečiųjų asmenų atžvilgiu naudoja nepilnamečio sūnus akivaizdoje. Taigi dabartinė padėtis yra ne tik neteisėta, bet ir pavojinga nepilnamečiam, todėl vienintelė galimybė greičiau ištaisyti esamą padėtį yra vaiko grąžinimas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą per antstolį, kadangi pats tai padaryti atsakovas kategoriškai atsisako. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8215-523/2020 atsisakė tenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti D. D. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo motyvuodama tuo, kad atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį.
11. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos medžiagos nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 patvirtino šalių 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys 1 punktu susitarė, kad nepilnamečio sūnaus D. D. gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. Š. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl detalios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos.
13. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.
15. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nevykdo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto sąlygos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. nepilnamečio sūnaus D. D. negrąžina į jo gyvenamąją vietą, dėl kurios šalys susitarė 2017 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutartimi. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytos sąlygos yra aiškios, suprantamos, jas įmanoma vykdyti priverstinai.
16. Atsakovas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, iš esmės remiasi tuo, kad šiuo metu šalių sūnus gyvena su juo, teismas neišklausė vaiko nuomonės, atsakovas yra pareiškęs ieškinį teisme dėl pradinio sprendimo, pagal kurį prašoma išduoti vykdomąjį raštą, pakeitimo, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
17. Sutiktina su atsakovu, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.), tačiau tai savaime nestabdo teismo patvirtintos taikos sutarties, tėvų sudarytos dėl vaiko gyvenamosios vietos, galiojimo. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė antrajam iš tėvų reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pasikeitus aplinkybėms nepanaikina CPK 18 straipsnyje įtvirtinto vieno iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo (apeliantas tai pripažino, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant laikiną sūnaus gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu, Marijampolės apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 16 d. iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-8215-523/2020 dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo, jo turto valdytojo uzufrukto teisėmis paskyrimo ir bendravimo tvarkos nustatymo).
18. Apelianto teiginiai dėl vaiko nuomonės išklausymo bus aktualūs byloje Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8215-523/2020, sprendžiant dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo (dabartinis numeris e2-481-523/2021), tuo tarpu apeliacine tvarka tikrinamoje byloje šalys taikos sutartimi yra jau susitarę dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Remdamasis CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo galimybe pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką apeliantas nepagrįstai teigia, kad taikos sutarties vykdymo tvarka gali būti pakeista atsisakant išduoti vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas gali pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Minėta, jog šalių taikaus susitarimo esmė yra jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Apeliantas siekia pakeisti ne taikos sutarties vykdymo tvarką, o susitarimo esmę.
19. Pažymėtina, kad ir civilinėje byloje Nr. e2-481-523/2021 Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi nepatenkino ieškovo A. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė nederamai elgiasi su vaiku, piktnaudžiauja motinos teisėmis, daro žalą vaiko psichikai, netinkamai amoraliai ar kitaip neprognozuojamai elgiasi vaiko atžvilgiu, kad toje byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti pagrįstas išvadas, jog atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia realią grėsmę ir daro neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams. Tai, kad minima teismo nutartis šiuo metu dar neįsiteisėjusi (atsakovas dėl jos pateikė atskirąjį skundą), nėra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vykdomojo rašto dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies neišdavimas pažeistų ieškovės interesus, jos teisėtus lūkesčius ir teisinį apibrėžtumą, siejamą su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principu, nepagrįstai sudarytų galimybę atsakovui ir toliau nevykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
20. Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti teisingą, teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
24. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.