Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-396-852/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
2S-396-852/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01768-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
N. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-396-852/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01768-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui N. K. (N. K.) dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu nustatytos šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su jo tėvu tvarkos priverstinio vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu buvo nustatyta atsakovui N. K. bendravimo su šalių vaiku tvarka. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. M., todėl reikalavimo teisę šioje sprendimo dalyje turi atsakovas, o ieškovė privalo netrukdyti tėvui N. K. realizuoti šią teisę teismo sprendime nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą.

4. Ieškovė nurodo, kad skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį vykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Šioje situacijoje tai neįmanoma, nes įvykdyti teismo įpareigojimą gali tik patys proceso dalyviai. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Pažymėjo, kad tėvai turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą bendrauti su savo vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu nustatytos šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su jo tėvu tvarkos priverstinio vykdymo.

8. Teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-467-368/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-505-230/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2870-794/2018 ir kt.), t. y. skyrium gyvenantis tėvas ar motina, nustačius bendravimo tvarką, nėra įpareigojami bendrauti su savo vaiku. Tuo tarpu tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Laikytina, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnyje nustatyta nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka, neturi teisės versti vaiką vykti pas tėvą (motiną) ir (ar) tėvą (motiną) privesti atvykti pas vaikų motiną (tėvą) ir būti nustatytu laikotarpiu su savo vaiku, nes tėvo ir vaiko bendravimas turi būti vykdomas laisva valia. Kai sąmoningai nesilaikoma esminių tėvų valdžios vaikams teisių ir pareigų vaiko tėvui, gyvenančiam skyrium nuo vaikų ir nesiekiančiam įgyvendinti savo teisės jų tinkamai auklėti, prižiūrėti, domėtis jų sveikata ir socialine aplinka, atitinkamai gali atsirasti teisinės pasekmės – ribojama tėvų valdžia (CK 3.180 straipsnis).

9. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad galimas tokio pobūdžio vykdomojo rašto išdavimas ir vykdymas priverstine tvarka tik tada, kai išieškotojas yra vienas iš vaiko tėvų, gyvenantis skyrium ir turintis teismo sprendimą, kuriuo jam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ir kuris negali ta tvarka naudotis, nes jam neleidžia kitas vaiko tėvas, o ne atvirkščiai.

10. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovės R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas