- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-467-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-3554-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- T. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-49-1003/2017,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos – pakeitimo. Atsakovas T. D. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, nustatant, jog: 1) nepilnamečio sūnaus V. D. pasimatymų su tėvu T. D. vaiko gyvenamojoje vietoje Vokietijoje išlaidas (kelionės bilietų, apgyvendinimo, transporto) abu tėvai dengia lygiomis dalimis; ieškovė kompensuoja atsakovui tokias išlaidas; 2) ieškovė įsipareigoja atvykdama į kiekvieną teismo posėdį šioje byloje kartu į Lietuvą atsivežti ir sūnų V. D. jo ne trumpesniam kaip vienos dienos pasimatymui su tėvu; 3) ieškovė iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje įsipareigoja ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius iš anksto suderinusi su atsakovu parvykti su nepilnamečiu sūnumi V. D. į Lietuvą ne trumpesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui, kad tėvas kitų artimųjų giminaičių aplinkoje galėtų bendrauti su sūnumi teismo nutartyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad atsakovas gyvena D. B., o ieškovė su vaiku – Vokietijoje, todėl atsakovas negali visapusiškai įgyvendinti pasimatymų su sūnumi galimybių pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tam reikalingos papildomos laiko sąnaudos ir neadekvačios išlaidos. Atsakovas per metus turi 28 kalendorines dienas atostogų, kurias naudoja grįžimui į Lietuvą pas artimuosius giminaičius ir sąlygų sugrįžimui į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui susikūrimui. Vykdamas pasimatyti su sūnumi į Vokietiją jis patyrė 66 Eur išlaidas lėktuvo bilietams, 165 Eur – apartamentams kelioms dienoms apsigyventi, 102,51 Eur – automobilio nuomai. Atsakovo išlaidos būtų mažesnės, jei ieškovė atsivežtų vaiką pasimatymams į Lietuvą, vaikas galėtų pasimatyti su atsakovo giminaičiais. Pažymi, kad tarp šalių kyla ginčai dėl informacijos atsakovui pateikimo apie vaiko sveikatą, gydymo įstaigą, atliktą gydymą, tyrimų rezultatus, auklėjimo, ugdymo įstaigą, nes vaikas gyvena Vokietijoje, o atsakovo galimybės gauti reikiamą informaciją yra ribotos.
Ieškovė pateikė prieštaravimus dėl atsakovo prašymo, su atsakovo prašomomis pakeisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutiko, nurodydama, kad lėktuvo bilietai vykti į Vokietiją yra pigesni nei vykti į Lietuvą, atsakovo nurodytos kelionės į Vokietiją išlaidos yra neadekvačios, nepagrįstai didelės, atvykęs į Vokietiją atsakovas gali naudotis viešuoju transportu, rasti pigesnį būstą laikinam apsistojimui. Ieškovės turtinė finansinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, ji dirba pusė etato, lanko vokiečių kalbos kursus, augina mažametį sūnų. Atsakovas turi savo įmonę, dirba dvejuose darbuose. Atsakovas neteikia tikruosius sūnaus poreikius atitinkančio išlaikymo, niekuo papildomai neprisideda prie kasdieninių vaiko poreikių patenkinimo. Nesutinka, kad skrendant į teismo posėdžius ji kartu pasiimtų ir vaiką, nes atskrenda į teismo posėdį vienai parai, netikslinga kelionėmis varginti vaiką. Nesutinka, kad teismas įpareigotų ją atvežti vaiką į Lietuvą keturis kartus per metus po savaitę, nes turi tik 24 kalendorines dienas atostogų per metus, nuolat lanko vokiečių kalbos kursus, kuriems atostogos nenumatytos. Atsakovo artimi giminaičiai nei karto nesikreipė į ieškovę dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ji neteikia atsakovui informacijos apie vaiko sveikatos būklę ir kt. Prašo nubausti atsakovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus nuolatinius reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes atsakovo veiksmai vertintini kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi iš dalies pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir įpareigojo ieškovę E. D. ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas nuo sužinojimo pateikti atsakovui T. D. raštu (elektroniniu paštu) informaciją apie sūnaus V. D. sveikatos problemas (susirgimus), informaciją apie sveikatos priežiūros, gydymo, auklėjimo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos, kitas įstaigas, į kurias V. D. užregistruotas, būrelius, kuriuos vaikas lanko. Likusioje dalyje atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Taip pat atmetė ieškovės E. D. prašymą dėl baudos atsakovui T. D. skyrimo.
Teismas nustatė, kad atsakovas, prašydamas jam kompensuoti kelionės išlaidas Vokietijoje, po Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo, tik vieną kartą per tris mėnesius pasinaudojo nutartyje nustatyta bendravimo tvarka ir nuvyko kelioms dienoms į Vokietiją pas sūnų. Teismas įvertino, kad ieškovei tenka ir didesnė vaiko auginimo, priežiūros, išlaikymo pareiga lyginant su atsakovu, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovei užkrauti dar ir atsakovo patirtų kelionės išlaidų dalinio apmokėjimo pareigos. Pažymėjo, jog atvykdamas pas vaiką, bendraudamas su juo atsakovas realizuoja savo teisę matytis su sūnumi, palaikyti su juo ryšį, perteikti gyvenimišką patirtį, žinias, ugdyti, lavinti sūnų, todėl atsižvelgiant į realiai susiklosčiusį atsakovo bendravimo su sūnumi intensyvumą, sprendė, jog atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos padengti visas atsakovo kelionės į Vokietiją pas sūnų išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovas prašydamas įpareigoti ieškovę nepilnametį vaiką laikinai atvežti į Lietuvą ne trumpesniam kaip vienos dienos pasimatymui su tėvu dėl kelionės intensyvumo, jos užimtumo yra netikslinga kelionėmis varginti vaiko ir trikdyti nustatytą gyvenimo stabilumą. O įpareigoti ieškovę ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius parvykti su nepilnamečiu sūnumi V. D. į Lietuvą ne trumpesniam kaip vienos savaitės laikotarpiu pagal atsakovo poreikius ir pageidavimus, būtų neteisinga.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesu, kadangi nuolatinių prašymų teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatytos tvarkos pakeitimo teikimas kyla dėl šalių konfliktinių santykių ir nesugebėjimo geranoriškai susitarti dėl elementariausių su bylos nagrinėjimu susijusių klausimų.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo T. D. prašymas ir šioje dalyje išspręsti iš esmės, priimant naują nutartį; kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl kelionės ir pragyvenimo išlaidų Vokietijoje kompensavimo, motyvavo tuo, kad atsakovas uždirba dvigubai daugiau nei ieškovė, byloje nėra įrodymų, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, pats atsakovas galimybių intensyviai pagal nutartyje nustatytą tvarką bendrauti su sūnumi neišnaudoja. Tačiau teismas neįvertino, jog atsakovo išlaidos pagyvenimui Anglijoje yra ženkliai didesnės nei ieškovės, ieškovė galimai gauna socialines lengvatas, o atsakovas, nors išlaikymas ir nėra priteistas, skiria sūnui kas mėnesį ne mažiau kaip po 200 Eur. Todėl mano, kad ieškovei kompensavus dalį atsakovo kelionės išlaidų, jo bendravimas su sūnumi būtų intensyvesnis.
Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl šalių nepilnamečio vaiko laikino atvežimo į Lietuvą vienai dienai, vykstant teismo posėdžiams ir ilgesniam laikotarpiui per atostogas, visiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, taip suabsoliutindamas ieškovės ribotas atostogų dienas, užimtumą. Mano, kad jo padėtis vykdant pakeistą 2017-09-30 nutartį šiuo atveju yra blogesnė nei ieškovės, jo teisės ir galimybės matytis su sūnumi labiau apribotos ir sukelia jam daug nepatogumų, finansinių neadekvačių išlaidų, dėl ko neužtikrina būsimo teismo sprendimo vykdymo. Tokia tvarka pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, lemia dideles išlaidas.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė E. D. prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas klaidina teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes – neteisingai nurodo, kad apie patirtas išlaidas, jų pobūdį ir dydį sužinojo tik po apsilankymo pas sūnų Vokietijoje. Atsakovui turėjo būti iš anksto suprantama, kad nepriklausomai nuo to, kur ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena Lietuvoje ar Vokietijoje, atsižvelgus į tai, jog pats atsakovas gyvena D. B., pareikalauja papildomų jo laiko ir finansinių sąnaudų.
Atsakovas atvykęs vieną kartą į Vokietiją sąmoningai siekė patirti kuo daugiau išlaidų: apsigyveno brangiuose apartamentuose miesto centre, kai tame pačiame mieste galima rasti ir pigesnių apgyvendinimo vietų, nuomojosi automobilį, nors Vokietijoje puikiai išvystytas viešasis transportas.
Atsakovas teismui nenurodė, kad be nuolatinio darbo D. B., kuriame uždirba 1600 Eur kas mėnesį, jis yra įkūręs ir nuosavą verslą. Tuo tarpu ieškovė, gaudama mažesnes pajamas, patiria dideles išlaidas, kurias sudaro vaiko bei savo poreikių tenkinimas, jokių socialinių lengvatų iki šiol iš Vokietijos valstybės negauna, jai tenka kasdieninis rūpinimasis vaiku ir jo priežiūra, ko atsakovas neįvertina.
Atsakovas siekia visą bendravimo su vaiku laiką praleisti Lietuvoje, t. y. visas savo turimas 28 dienas atostogų, tokiu būdu išvengiant nustatyto bendravimo su vaiku Vokietijoje ir apribojant ieškovę darbo, mokslo ir teisės į atostogas su vaiku atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo T. D. atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. D. ir atsakovas T. D. 2013 m. liepos 13 d. sudarė santuoką, 2014 m. gruodžio 9 d. jiems gimė sūnus V. D.. Nuo 2016 m. balandžio mėn. teisme nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo ir kitų išvestinių reikalavimų, šalys nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovės E. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo byloje priėmimo tenkintas, nepilnamečio vaiko V. D. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovo T. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tenkintas iš dalies, nustatyta atsakovo T. D. bendravimo su sūnumi V. D. tvarka. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis pakeista, iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Šiaulių apylinkės teismui 2017-03-06 pateiktas dar vienas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis), tačiau nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (žr. 1994 m. gegužės 26 d. sprendimą byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 290, par. 50, 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, peticijos Nr. 32250/08, par. 170, 176).
Vienas esminių nagrinėjamos bylos aspektų yra tai, jog ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko į Vokietiją kartu su nepilnamečiu vaiku, kad atsakovas siekia intensyvesnės bendravimo tvarkos, nustatant jam dalies kelionės išlaidų, vykstant į Vokietiją pasimatyti su sūnumi, kompensavimo, taip pat pageidauja, jog ieškovė bent vienai parai vykdama i teismo posėdžius, atsivežtų ir mažametį sūnų bei būtų teismo įpareigota atvežti vaiką į Lietuvą keturis kartus per metus po savaitę.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Cristescu prie Rumuniją, peticijos Nr. 13589/07), todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.
Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovė gyvena Vokietijoje, atsakovas D. B.. Pagal teismo nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, atsakovas turi teisę lankyti sūnų Vokietijoje, tačiau atsakovas pageidauja, kad jo vykimo į Vokietiją išlaidas iš dalies kompensuotų ieškovė, kadangi tai leistų jam dažniau nuvykti į Vokietiją ir intensyviau bendrauti su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atvykdamas pas vaiką, bendraudamas su juo atsakovas realizuoja savo teisę matytis su sūnumi, palaikyti su juo ryšį, todėl tai yra paties atsakovo pareiga rūpintis ir išlaidomis, kurias jis patiria įgyvendindamas savo teisę. Juo labiau, atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos padengti visas kelionės į Vokietiją pas sūnų išlaidas, o pageidavimas permesti šią finansinę naštą ieškovei, kuri gauna ne tik mažesnes pajamas, bet ir jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei yra nelogiškas.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atskirajame skunde išdėstytas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę atsivežti vaiką į Lietuvą ne trumpesniam kaip vienos dienos pasimatymui su tėvu, taip pat įpareigoti ieškovę ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius parvykti su nepilnamečiu sūnumi V. D. į Lietuvą ne trumpesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui yra netikslingas ir neteisingas. Akcentuotina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nes abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo giminaičiams būtų trukdoma matytis su šalių nepilnamečiu sūnumi, jie negalėtu realizuoti galimybių bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Pabrėžtina, kad teismas nustatė atsakovo ir vaiko bendravimo telekomunikacijų priemonėmis tvarką, kuri taip pat padeda užtikrinti reguliarų atsakovo, jo giminaičių ir vaiko bendravimą. Tai padeda užtikrinti reguliarų atsakovo ir sūnaus bendravimą, kai jie negali susitikti ir tiesiogiai bendrauti dėl to, kad gyvena skirtingose valstybėse.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.