- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-358-368/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08680-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- V. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 27 d. nutarties dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo patvirtinimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., antstolis R. B., antstolė R. S., antstolis M. L., antstolė G. A., antstolis R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, K. G., uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest 2“, PlusPlus Capital AS, veikianti per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą ir uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui V. G. iškelta bankroto byla ir nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 16 d.
2. Pareiškėjo bankroto administratorius V. Š. 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą, kurį patikslino 2024 m. gruodžio 3 d., patvirtinti jo pateiktą bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Kartu su prašymu, be kita ko, buvo pateiktas 2024 m. lapkričio 14 d. VMI raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl finansinio reikalavimo, kuris sudaro 17 246 716,97 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjo kreditorių 21 167 721,73 Eur dydžio finansiniai reikalavimai pagal pateiktą sąrašą: II eilės finansiniai reikalavimai: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EDS Invest“ reikalavimas – 19 321,23 Eur; UAB „EDS Invest 2“ reikalavimas – 3 260 101,32 Eur; UAB „Ignitis“ reikalavimas – 132,16 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimas – 17 246 716,97 Eur; Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimas – 569,94 Eur; PlusPlus Capital AS, veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, reikalavimas – 640 781,22 Eur; akcinės bendrovės „Kauno energija“ reikalavimas – 98,89 Eur.
4. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-205-889/2025 panaikinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas VMI 17 246 716,97 Eur finansinis reikalavimas, ir VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 30 d. nutartimi teismas įpareigojo VMI ir bankroto administratorių pateikti duomenis apie VMI finansinio reikalavimo susidarymą pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjo bankroto administratorius V. Š. atsiliepime, be kita ko, prašė patvirtinti V. G. bankroto byloje VMI antros eilės kreditoriumi su 17 246 716,97 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad VMI reikalavimas yra detalus, tikslus ir pagrįstas įrodymais, atitinka paties pareiškėjo į bankroto bylą pateiktus dokumentus, kuriais remiantis pastarasis įrodinėjo savo nemokumą ir pradelstos skolos konkrečiam kreditoriui dydį, todėl turėtų būti patvirtintas.
8. Pareiškėjas V. G. atsiliepime prašė netvirtinti VMI kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad VMI skaičiavimai susiję su juridinio asmens veiklos vertinimu. Administracinių nusižengimų, dėl kurių būtų paskirtos baudos, pareiškėjas nėra padaręs. Iš VMI pateiktų priedų matosi juridinio asmens apyvartos nagrinėjimas. Iš ieškotų 19 059,32 Eur žemės mokesčiui 312,96 Eur neužteko, nors antstoliai, vykdant priverstinį išieškojimą, pardavė tuos žemės sklypus, už kuriuos ir suskaičiuoti mokesčiai. VMI sprendime minima „Northstar System Corporation“ yra registruota Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), nevykdo ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje, todėl atstovybės Lietuvos Respublikoje nėra įregistravusi. Mokestinis patikrinimas ne Lietuvos Respublikos ūkio subjekto oficialiai niekada nebuvo pradėtas, todėl VMI darbuotojai neteisėtai pasisavino iš Medicinos banko „Northstar System Corporation“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, t. y. atskleidė kompanijos komercinę paslaptį, kurią sužinoję dėl savo tarnybos ar darbo juridinio asmens apyvartines lėšas priskyrė fizinio asmens pajamomis, t. y. be įrodymų apkaltino pareiškėją pasisavinus (ar pavogus) juridinio asmens apyvartines lėšas ir nuo jų nesumokėjus GPM nuo 2006 m. sausio 1 d. Sprendimu ar patikrinimu nepagrįstai tirtas ir juridinis asmuo „Northstar System Corporation“, kurio apyvartinės lėšos gautos ir išleistos pagal juridinio asmens sudarytus sandorius buvo įvertintos kaip fizinio asmens – mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) pajamos, todėl buvo neteisingai ir nepagrįstai atliktas mokestinių prievolių apskaičiavimas. Pareiškėjo atžvilgiu mokestiniai patikrinimai vyko už 2004 m. – 2010 m., nors MAĮ 68 straipsnis reglamentuoja, kad mokestinis patikrinimas atliekamas už einamuosius ir praėjusius 5 (šiuo metu trejus metus) kalendorinius metus. Pareiškėjas nesutinka su 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pakartotinio patikrinimo metu VMI mokesčio negali apskaičiuoti už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. Šis Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įteiktas nebuvo. Pareiškėjo sąskaitos areštuotos, o turtas realizuotas priverstine tvarka. Atliekant mokestinį patikrinimą nebuvo vertinta, kad pareiškėjas nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. negalėjo gauti pajamų, o gautos lėšos buvo išieškomos per antstolius dėl žlugusio įmonių verslo ir prisiimtų asmeninių prievolių. Pažymi, kad MAĮ 42 straipsnis įpareigoja mokesčių mokėtoją pranešti apie savo sąskaitas užsienio bankuose, tačiau mokestinės prievolės apskaičiuotos ir vertinti ne užsienio banke laikomi mokėtojo pinigai, bet užsienio kompanijos (juridinio asmens) piniginių lėšų apyvarta, todėl buvo neteisingai apskaičiuota fizinio asmens prievole, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai ir baudos. Mokesčių administratorius privalo įvertindamas užsienio kompanijos gautų lėšų ir mokestines prievoles pasisakyti ir dėl to, kokiu teisės aktu vadovaujasi ir koks teisės aktas jam suteikia galimybę atliekant tyrimą mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) gautas pajamas per tikrinamąjį laikotarpį, pridėti kito, ne Lietuvos Respublikos ūkio subjekto, JAV įkurto juridinio asmens apyvartines lėšas. Jei šios lėšos tapatinamos, tai neaišku kokiu būdu buvo tikrinama juridinio asmens veikla, ar buvo surašyti nurodymai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir kt. Kadangi šis klausimas nebuvo atsakytas VMI, jis turi būti ištirtas tvirtinant VMI reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 27 d. nutartimi teismas patvirtino V. G. bankroto byloje 17 246 716,97 Eur VMI finansinį reikalavimą.
10. Teismas pažymėjo, kad VMI 2025 m. vasario 7 d. pateikė papildomus įrodymus, kurie pagrindžia įsiskolinimo susidarymą. Pateikti motyvuoti skaičiavimai, kaip (kada ir kokiu pagrindu) kito pareiškėjui suskaičiuota mokestinė nepriemoka, baudos. Pateiktas Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuris 2015 m. rugpjūčio 11 d. įteiktas pareiškėjui. Šį faktą patvirtina į bylą pateiktas Lietuvos pašto išrašas, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad šio dokumento negavo.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad VMI 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimo paduoti ir pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo laikė nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą ir vėliau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1024-575/2018, palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui dėl minėto Kauno AVMI sprendimo paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas teise apskųsti minėtą VMI sprendimą tinkamai nepasinaudojo ir prarado teisę ginčyti Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimą, todėl šioje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl minėto VMI sprendimo teisėtumo.
12. Teismas konstatavo, kad Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, yra įsiteisėjęs, privalomas ir vykdytinas. VMI 2024 m. lapkričio 14 d. rašte dėl finansinio reikalavimo pateikimo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas 17 246 716,97 Eur sumai yra suskaičiuotas pagrįstai – pagal įsiteisėjusį 2015 m. liepos 21 d. Kauno AVMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bei žemės mokesčio deklaracijas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija VMI pateiktų skaičiavimų teisingumo, o ginčija VMI reikalavimo teisėtumą dėl netinkamai ir nepagrįstai atlikto mokestinio tyrimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius dėl patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei VMI finansinio reikalavimo nepagrįstumo atmetė. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjo bankroto byloje patvirtinti VMI 17 246 716,97 Eur finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-17914-1211/2024 dalyje dėl kreditorės VMI 17 246 716 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-205- 889/2025 nurodė, kad VMI prašyme dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo nurodyta 17 246 716,97 Eur skolos valstybės biudžetui detalizacija, nepatvirtina, kaip suskaičiuota pagrindinė skola, baudos ir delspinigiai, ir kad ši skola valstybės biudžetui yra 17 246 716,97 Eur. Minėtoje nutartyje teismas akcentavo, kad pareiškėjui keliant klausimą dėl nurodytų duomenų pagrįstumo, turi būti vertinami pirminiai skolos ir netesybų susidarymo ir jų kitimo priežasčių duomenys, be to teismui nepateikti motyvuoti skaičiavimai, kaip (kada ir kokiu pagrindu) kito apeliantui apskaičiuota ir šalių suderina skola ir netesybos.
13.2. Teigia, kad patvirtintas kreditorinis reikalavimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo nutartį, kuria grąžintas kreditorinio reikalavimo tvirtinimas nagrinėti iš naujo, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo atsiliepime dėl kreditorinio reikalavimo, išdėstytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje antrą kartą patvirtino VMI kreditorinį reikalavimą, esant tik formaliems pagrindams, išskirtinai vadovaudamasis anksčiau priimtais teismų sprendimais, neanalizuodamas ir nevertindamas pirminių buhalterinių dokumentų.
Atsiliepimas
13.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas neginčija VMI pateiktų paskaičiavimų (nutarties 14 punktas). Pažymi, kad teismas nevertino pareiškėjo atsiliepime į VMI prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, nurodytus motyvuotus paaiškinimus ir prieštaravimus. Akcentuoja, kad teismas neišreikalavo pirminių skolos faktą galimai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų iš kreditorės. Nutarties 15–18 punkte išdėstyti argumentai nėra susiję su pirminių skolos susidarymą patvirtinančių dokumentų išreikalavimu, jų analizavimu ir vertinimu, be to, tokių dokumentų teismas neišsireikalavo. Pažymi, kad teismui nepateikti motyvuoti skaičiavimai, kaip (kada ir kokiu pagrindu) kito V. G. apskaičiuota skola ir netesybos. Akcentuoja, kad nėra galimybės nustatyti skolos susidarymo, jos pagrįstumo, kadangi privalo būti vertinami pirminiai, o ne procesiniai dokumentai.
13.4. Prašome išaiškinti, ar įstatymo reikalavimas teikiant ir tvirtinant kreditorinį reikalavimą privalo būti pagrįstas pirminiais skolos susidarymą patvirtinančiais dokumentais yra tik formalus ir jį galima ignoruoti, jei yra priimti procesiniai kreditoriaus (VMI sprendimai) ar teismų sprendimai, kuriais priteistas įsiskolinimas. Pateikia savo argumentus dėl VMI priimto AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimo pagrįstumo.
14. Suinteresuotas asmuo kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o V. G. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. VMI teismui pateikė duomenis apie susidariusį 17 246 716,97 Eur įsiskolinimą valstybei – pateikė pareiškėjo įsiskolinimo detalizavimo lentelę, aplinkybes patvirtinančius įsiskolinimą įrodančius dokumentus (Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), deklaracijas).
Šalies argumentai
14.2. Pareiškėjas, prašydamas pateikti sąskaitas, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš esmės ginčija VMI atliktą mokestinį patikrinimą ir Sprendimą, kuriuo jam pagal patikrinimo aktą apskaičiuota 16 825 682,53 Eur mokėtina suma ir kuris yra įsiteisėjęs. Akcentuoja, kad pareiškėjas teise apskųsti VMI Sprendimą tinkamai nepasinaudojo ir prarado teisę jį ginčyti. Pabrėžia tai, kad pareiškėjas neginčija jo paties deklaracijose nurodytų sumų ir neprašo pateikti tose deklaracijose nurodytas sumas pagrindžiančius dokumentus, tačiau ginčija Sprendimą ir pateikia argumentus dėl netinkamai atlikto mokestinio patikrinimo.
14.3. Pažymi, kad VMI sutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais. Pareiškėjas nepasinaudojo teise dėl patikrinimo akto pateikti rašytines pastabas, todėl Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. Sprendimu patvirtino 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis Sprendimas, kurį pareiškėjas skunde nurodytais argumentais bando ginčyti, yra įsiteisėjęs, privalomas ir vykdytinas. Vertina, kad VMI 2024 m. lapkričio 14 d. rašte dėl finansinio reikalavimo pateikimo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas 17 246 716,97 Eur sumai yra suskaičiuotas pagrįstai – pagal įsiteisėjusį Sprendimą bei žemės mokesčio deklaracijas. Pabrėžia, kad esant galiojančiam 2015 m. liepos 21 d. Kauno AVMI Sprendimui, pareiškėjo teiginiai dėl patikrinimo akto ir Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei VMI finansinio reikalavimo nepagrįstumo yra nepagrįsti. Mano, kad pareiškėjas neginčija pateiktų finansinio reikalavimo skaičiavimų teisingumo, o ginčija VMI reikalavimo teisėtumą, pateikdamas argumentus dėl netinkamai ir nepagrįstai atlikto mokestinio tyrimo.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjo atstovas nemokumo administratorius V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo V. G. atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-2098-1211/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Kreditorės VMI pareikštas reikalavimas V. G. atžvilgiu yra detalus, jo sudedamosios dalys (pagrindinė skola ir netesybos) aiškios ir aiškiai apskaičiuotos bei pagrįstos dokumentais (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 21 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įsiteisėjęs, privalomas ir vykdytinas, bei kt. reikalavimą pagrindžiančiais priedais), todėl administratorius neturi pagrindo nesutikti su teismo nutartimi ir palaikyti V. G. atskirąjį skundą.
16. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo išspręsti klausimą dėl pareiškėjo atskirojo skundo pagal byloje esančius duomenis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atskirajame skunde nėra skundžiami Nacionalinė mokėjimo agentūros veiksmai (neveikimas) ar priimti sprendimai, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nėra suinteresuota ginčo išsprendimu pareiškėjo ar VMI naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui V. G. iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas V. Š.. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 16 d. Bankrutuojančio asmens V. G. nemokumo administratorius 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą, kurį patikslino 2024 m. gruodžio 3 d., patvirtinti jo pateiktą bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), šio akto surašymo dieną V. G. buvo skolingas 16 825 682,53 Eur.
Dėl kreditorinio reikalavimo
19. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 1–2 dalis, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
20. Iš apelianto atsiliepimo į kreditorės VMI kreditorinį reikalavimą bei atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija kreditorinio reikalavimo teisėtumą, pateikdamas argumentus dėl netinkamo ir nepagrįsto mokestinio tyrimo bei kelią klausimą dėl delspinigių paskaičiavimo.
21. Kreditorė VMI 2024 m. lapkričio 14 d. VMI rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl finansinio reikalavimo, nurodė, kad jos finansinis reikalavimas bankrutuojančiam fiziniams asmeniui V. G. yra 17 246 716,97 Eur.
22. Kreditorė VMI papildomai 2025 m. vasario 7 d. pateikė fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui papildomus duomenis (Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), deklaracijas) ir 2025 m. vasario 7 d. raštą Dėl informacijos pateikimo, kurio 5 punkte pateikta lentelę, kurioje nurodyta V. G. 17 246 716,97 Eur įsiskolinimo 2025 vasario 6 d. detalizavimas. Pažymėtina, kad V. G. 16 825 682,53 Eur įsiskolinimo suma paskaičiuota 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu, iš kurio nustatyta, kad V. G. 7 869 374,71 Eur įsiskolinimas valstybei susidarė dėl Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nepriemokos nuo 2006 m. sausio 1 d., taip pat suskaičiuoti 6 010 704,95 Eur delspinigiai bei skirta 2 360 812 Eur bauda. Taip pat nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo 2009 m. sausio 1 d., kurios sudaro 284 791,76 Eur, suskaičiuoti delspinigiai 214 562,11 Eur bei skirta 85 437 Eur bauda. Taip pat nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo 2009 m. sausio 1 d., kurios sudaro 284 791,76 Eur, suskaičiuoti delspinigiai 214 562,11 Eur bei skirta 85 437 Eur bauda. Be to, iš kreditorės VMI pateiktų duomenų (Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2021 m., 2025 m. vasario 7 d. rašto Dėl informacijos pateikimo 5 punkte pateiktos lentelės) nustatyta, kad apeliantas nuo 2009 m. sausio 1 d. yra nesumokėjęs 312,96 Eur žemės mokesčio, suskaičiuoti delspinigiai – 17,83 Eur.
23. Kreditorė VMI 2025 m. vasario 7 d. rašte Dėl informacijos pateikimo pateikė paaiškinimus dėl mokesčių ir delspinigių sumos kitimo: GPM prievolė pagal patikrinimo aktą už 2006 m. sumažėjo 20 092,98 Eur, nes 1 033,66 Eur buvo užskaityti iš turėtos GPM permokos; 19 059,32 Eur buvo antstolio išieškoti nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. liepos 31 d.; įskaičius turėtą 1 033,66 Eur GPM permoką, delspinigiai buvo perskaičiuoti, delspinigiai pagal patikrinimo aktą sumažėjo 455,99 Eur; antstolių išieškoti 444,47 Eur įskaityti GPM delspinigių prievolei pagal patikrinimo aktą; apeliantui per Sprendime nurodytą terminą nesumokėjus apskaičiuotų mokesčių sumų, papildomai suskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų nuo teisės išieškoti dienos, t. y. delspinigiai skaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 27 d.; papildomai suskaičiuota 424 891,80 Eur GPM delspinigių; papildomai už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 27 d. suskaičiuota 15 379,20 Eur privalomojo sveikatos draudimo delspinigių.
24. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad Sprendimas, kurio pagrindu yra susidaręs apelianto įsiskolinimas yra įsiteisėjęs. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jam Sprendimas nebuvo įteiktas. Iš kreditorės VMI pateiktų papildomų duomenų nustatyta, kad Sprendimas ir priedai prie šios sprendimo apeliantui buvo įteikti 2015 m. rugpjūčio 11 d. Apeliantui pateikus skundą dėl Sprendimo, VMI 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu, netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimo paduoti ir apelianto skundą dėl šio sprendimo laikė nepaduotu bei grąžino jį apeliantui. Apeliantui apskundus minėtą VMI 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7752-189/2016 apelianto skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1024-575/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas dėl savo paties nepakankamo rūpestingumo ir atidumo bei pasirinkto netinkamo elgesio modelio teisės aktų nustatytu terminu neginčijo Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimo, o skundą VMI dėl šio sprendimo padavė tik praėjus beveik 8 mėnesiams po jo gavimo, t. y. ženkliai praleidęs skundo padavimo terminą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui dėl minėto Kauno AVMI sprendimo paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Apibendrinant pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra praradęs teisę ginčyti Sprendimą.
26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kai kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 49 punktas).
27. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra įsiteisėjęs ir apeliantas yra praradęs teisę jį ginčyti, Sprendimas yra įgijęs res judicata galią, todėl fizinio asmens bankroto byloje šio Sprendimo pagrindu kilęs finansinis reikalavimas yra tvirtintinas, nereikalaujant pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje į tai atsižvelgė ir pagrįstai neanalizavo pradinių finansinių dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Sprendimu.
28. Nagrinėjamu atveju kreditorės VMI prašomas patvirtinti 17 246 716,97 Eur finansinis reikalavimas yra paskaičiuotas remiantis Sprendimu ir pateiktomis žemės mokesčio deklaracijomis už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2021 m. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių argumentų, susijusių su delspinigių paskaičiavimu.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2025 m. sausio 23 d. nutartį nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. e2S-205-889/2025), remdamasis tuo metu buvusiais byloje duomenimis, t. y. byloje nesant kreditorės VMI pateiktų papildomų dokumentų. Aktualią skundžiamą nutartį priimdamas pirmosios instancijos teismas, analizavo kreditorės pateiktus duomenis, kurių nebuvo byloje nagrinėjant ankstesnį apelianto atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinto VMI kreditorinio reikalavimo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ir įvertino kreditorės VMI 2025 m. vasario 7 d. rašte Dėl informacijos lentelėje pateiktus detalius duomenis apie paskaičiuotą skolą ir delspinigius, įvertino duomenis nurodytus pateiktose žemės mokesčio deklaracijose ir, kaip nurodyta jau anksčiau šioje nutartyje, dėl įsiteisėjusiame ir res judicata galią turinčiu Sprendimu patvirtintos apelianto skolos ir netesybų, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas net neturėjo pareigos dar kartą vertinti šio įsiskolinimo susidarymo teisėtumo.
30. Kiti atskirojo skundo motyvai yra susiję su VMI atliktu mokestiniu tyrimu, kurio pagrindu yra įsiteisėjęs Sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė FABĮ normas, atsižvelgė į ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje esančius išaiškinimus ir įvertinęs kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, pagrįstai patvirtino kreditorės VMI finansinį reikalavimą visa apimtimi, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.