- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-178-744/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01864-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Institucija
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir VERT) pirmininko pavaduotojo J. M. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 327 straipsnyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 100 Eur dydžio bauda. R. Š. buvo nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais be AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) sutikimo įrengė metalo konstrukcijų atitvarą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančių 0,4 kV elektros kabelių linijų (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje, einančių į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš skirstomojo punkto (duomenys neskelbtini). Tuo R. Š. pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (toliau – ir taisyklių), 16.1 papunktį (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).
2. Nesutikdamas su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojo J. M. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. Š. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojo J. M. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirtą 100 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartimi R. Š. skundas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo netenkintas ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimu. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis tyrimo atlikimo metu galiojusiais teisės aktais, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą R. Š. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. 2021 m. spalio 19 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Apeliantas skunde nurodo, kad jis neįvykdė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 327 straipsnyje. Pažymi, kad 2019 metų birželio mėnesį eismo saugumo atitvaras buvo įrengtas ne žemėje (kuri tariamai patenka į elektros apsaugos zoną), bet automobilių stovėjimo aikštelėje. Bendrovė ne statė kokį naują statinį, o iš esmės atliko jai nuosavybės teise priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje aikštelę apsaugančio atitvaro įrengimą, kuris iš esmės nėra savarankiškas statinys, o yra aikštelės priklausinys. Eismo apsauginis atitvaras buvo įrengtas išimtinai ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies), kuriuos įrengė pati bendrovė, kurių (aikštelės ir pėsčiųjų tako) įrengimas jau buvo suderintas ir su ESO (yra tvirtinimo žymos ant brėžinio), kuriuos įregistravo VĮ „Registrų centras“ ir kurios (registracijos) teisėtumą ir nuosavybės faktą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-686/2016, todėl atliekant apsauginio metalinės konstrukcijos atitvaro įrengimo darbus šios aikštelės - papildomi suderinimai su ESO nebuvo reikalingi.
4.2. Apelianto teigimu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentai prieštarauja nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiam Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui (XIII-2166). Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad požeminių kabelių linijos apsaugos zona – tai išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Vadinasi, žemės virš šios juostos nėra laikoma elektros kabelių apsaugos zona. Todėl, net ir neturint iš ESO bei VERT tikslių duomenų apie tai, kokiame gylyje buvo įrengti ESO ir VERT minimi elektros kabelių linijos, remiantis minėtomis teisės normomis ir iš bendros informacijos apie tokių tinklų įrengimo reikalavimus, konstatuotina, jog bendrovės įrengtas apsauginis eismo atitvaras virš elektros kabelių minėtų tinklų apsaugos zonos akivaizdžiai nepažeidžia.
4.3. Apelianto nuomone, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai daromos nuorodos į Taisyklių 6.3. punkte numatytą elektros tinklų apsaugos zonos apibrėžimą, kadangi šiuo atveju reikalinga vadovautis aukštesnės galios įstatymo numatytomis formuluotėmis, kad į apsaugos zoną žemės virš kabelių linijos nepatenka. Tuo tarpu nutartyje ir nutarime nurodomas apsaugos zonos plečiamasis aiškinimas. Be to, minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje yra numatyta, kokie veiksmai yra draudžiami elektros tinklų apsaugos zonose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei vieno iš minėto straipsnio dalių punkto nepažeidė ir juose nurodytų draudžiamų atlikti veiksmų neatliko.
4.4. Apeliantas pažymi, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę vykdyti statybas žemės sklype (esančiame (duomenys neskelbtini)) yra pripažinusi tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) centrinis skyrius, tiek NŽT Šiaulių skyrius, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir VTPSI), tiek Lietuvos Aukščiausiais Teismas. Taigi esant bendrovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako) ((duomenys neskelbtini)) įrengimo teisėtumo faktui, taip pat kasaciniam teismui ir netgi NŽT raštu pripažinus bendrovės teisę nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdyti statybas, konstatuotina, kad ant tokių teisėtai įrengtų ir įregistruotų inžineriniu statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies) įrengtas apsauginis atitvaras taip pat laikytinas įrengtu teisėtai. 2019 m. birželio 21 d. patikrinimą vietoje atlikusi VTPSI konstatavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), įrengta apsauginė tvorelė yra I-os grupės nesudėtingas statinys, kuriam statybos leidimas nereikalingas ir VTPSI jokių pretenzijų dėl aptariamo statinio (ne)teisėtumo bendrovei iki pat šiol nėra pareiškusi (taigi jų neturi), įskaitant ir dėl VERT nurodomos apsaugos zonos tariamo pažeidimo, nors tokios apsaugos zonos VTPSI neabejotinai yra ir buvo (turėjo būti) žinomos. Nesant privalomam reikalavimui tokiam statiniui gauti statybos leidimą, konstatuotina, kad nėra privaloma gauti ir kitų kokių tai asmenų sutikimus, įskaitant ESO ir/ar VERT ir dėl to bendrovė/pareiškėjas nėra laikomi pažeidę Taisyklių 16.1. punktą.
4.5. Apeliantas nurodo, kad tokioje situacijoje, kai skirtingos valdžios institucijos, jų pareigūnai, vertindami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atliktų veiksmų (veiklos) teisėtumą ir spręsdami jo kaltumo klausimą laikosi iš esmės prieštaraujančių viena kitai pozicijų, yra pagrindas vadovautis taisykle, kad tokios valdžios institucijų ar jų pareigūnų abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo).
4.6. Apelianto tvirtinimu, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas VERT atstovui iš esmės tinkamai ir visapusiškai nebaigus administracinio nusižengimo tyrimo, tai yra pirmiau buvo nuspręsta tiesiog surašyti pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir tik vėliau nagrinėti su tyrimu susijusias aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus argumentus. VERT Šiaulių skyriaus atstovas ne tik, kad neatliko visapusiško tyrimo, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, tačiau turėjo dar ir akivaizdžiai išankstinę nuomonę, taip pat nebuvo objektyvus. Tai patvirtina žodžiu dar iki protokolo surašymo pareiškėjui tiesiogiai jo išsakyti tokie teiginiai, kaip „...aš nieko nesprendžiu, man vadovybės yra nurodyta surašyti protokolą“, „aš tik surašau protokolą, o Jūsų argumentus vertins teisininkai (duomenys neskelbtini)“ ir pan. Be to, VERT Šiaulių skyriaus atstovas iki protokolo surašymo visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, jų jokia apimtimi nekomentavo, nepateikė jokių nesutikimo su pareiškėjo pozicija argumentų, tuo iš esmės ne tik, kad neatlikdamas jokio objektyvaus tyrimo, tačiau neatlikęs ir elementaraus įrodymų tyrimo, neištyręs įrodymų viseto, ar yra byloje vienas kitam prieštaraujančių įrodymų, neįvertinus principo in dubio pro reo taikymo pagrindų buvimo.
4.7. Apelianto nuomone, administracinio nusižengimo protokole visiškai nėra išskirta ir detalizuota, kokia konkrečia neteisėta veika (veikimu ar neveikimu) jis tariamai pažeidė protokole nurodytų teisės normų nuostatas. Remiantis minėtu abstrakčiu protokolu, nebuvo pagrindo priimti skundžiamo nutarimo, kuriuo būtų konstatuotas neva tai jo atliktas ANK pažeidimas. Taigi VERT nutarimas priimtas neteisėtai ir pažeidžiant ANK 608 straipsnio 1 dalies ir 609 straipsnio nuostatas. Byloje esantys pateikti įrodymai apie tyrimo netinkamą atlikimą, įrodymų nevertinimą, išankstinės VERT atstovo nuomonės ir sprendimo buvimą bei apie protokolo surašymo procesą sudaro pagrindą teigti, kad išsamus ir objektyvus tyrimas atliktas nebuvo.
4.8. Apeliantas pažymi, kad nėra vienareikšmiškai aišku, kaip įvardijamas atitvaras pažeidžia ESO ar VERT interesus, tai yra kokią žalą ar kokius kitus nepatogumus patiria ESO ar VERT dėl minimo statinio buvimo, taip pat kokią grėsmę VERT minimas statinys kelia ar gali sukelti VERT nutarime minimiems elektros tinklams. Tai, kad ESO nurodė, jog atitvaras apsunkintų gedimų ir/ar avarijų šalinimo darbus įvykus gedimams, yra laikytina deklaratyviu suinteresuoto ir subjektyvias išvadas teikiančio ESO teiginiu, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino VĮ „Registrų centras“ skelbiamus įrašus, kadangi minimo subjekto duomenų bazėje nėra nurodoma (nėra išviešinta) konkreti ir aiškiai koordinačių sistemoje apibrėžta teritorija ar jos dalis, kuri patenka į VERT minimą apsaugos zoną. Taip pat nėra neabejotinų duomenų, kad būtent situacijos fiksavimo vietoje galimai nustatyti kabeliai nuosavybės teise priklauso būtent ESO, kadangi minėtas pastatų kompleksas įrenginėtas prieš daugiau kaip 30 metų, todėl toje vietoje galėjo būti elektros kabelių kitų ir įvairių. VERT minimos elektros tinklų apsaugos zonos nėra apibrėžtos konkrečiais taškais, nėra įregistruotos taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti tokių tinklų buvimą.
4.9. Apelianto teigimu, apylinkės teismas iš esmės netinkamai aiškino tariamo administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybes. Aptariamas eismo saugumo atitvaras buvo įrengtas 2019 m. birželio mėnesį. Taigi administracinio nusižengimo protokole ir VERT nutarime nurodomas tariamo administracinio nusižengimo padarymo laikas (nuo 2019 m. gruodžio 12 d.) akivaizdžiai nurodomas neteisingai ir apie pusę metų vėliau ir šis neatitikimas yra reikšminga aplinkybė vertinant atlikto tyrimo (ne)tinkamumo kontekste. Be to, 2020 m. spalio 14 d. eismo saugumo atitvaro didžioji dalis buvo demontuota. VERT administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad pažeidimas tariamai yra trunkamasis ir atliekamas iki pat 2021 m. liepos 7 d., tačiau tokia VERT išvada, kuri nurodoma tiek protokole, tiek nutarime, yra akivaizdžiai nepagrįsta.
4.10. Apelianto nuomone, skundžiamame nutarime ir nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad už tariamo pažeidimo padarymą yra atsakingas jis, bendrovės vadovas. Tyrimo metu nebuvo atskleista ir objektyviais rašytiniais įrodymais įrodyta jo asmeninė atsakomybė dėl tariamo administracinio nusižengimo padarymo. Byloje nėra duomenų, kad jis įrengė eismo saugumo atitvarą ar kad minėtas eismo saugumo atitvaras būtų buvęs įrengtas jo nurodymu (įsakymu, pavedimu, užsakymu, sutarties pagrindu ar kt.). Be to, nutarime nenurodyta, kokia kaltės forma galimai padarytas jam inkriminuojamas ANK pažeidimas, neatskleidžiamas jo kaltės turinys. Tuo tarpu pagal įstatymą administraciniu nusižengimu laikoma šiame ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.) .
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas R. P. prašo R. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde keliamas R. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nes atliekant apsauginio metalinės konstrukcijos atitvaro įrengimo darbus papildomi suderinimai su ESO nebuvo reikalingi, todėl apeliaciniu skundu prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
8. Pagal ANK 327 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimą. ANK 327 straipsnio norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojo J. M. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. Š. pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 16.1 papunktį (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), kuriame nurodyta (nusižengimo padarymo metu), kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius.
9. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 327 straipsnyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog R. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas jo skundas ir paliktas galioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojo J. M. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. Š. nubaustas pagal ANK 327 straipsnį 100 Eur bauda.
10. Apeliantas tvirtina, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas iš esmės tinkamai ir visapusiškai nebaigus administracinio nusižengimo tyrimo, visiškai nevertinus ir nepasisakius dėl jo argumentų, be to, tyrimą atlikęs VERT atstovas turėjo dar ir akivaizdžiai išankstinę nuomonę, nebuvo objektyvus. Tačiau apygardos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba administracinio nusižengimo tyrimą atliko išsamiai ir visapusiškai, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik atlikus tyrimą, administracinio nusižengimo protokolas surašytas vadovaujantis ANK 609 straipsnyje nurodytais reikalavimais, o tyrimo metu surinkti įrodymai buvo pakankami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimui. Administracinio nusižengimo protokole, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, aiškiai nurodyta, kokia neteisėta veika R. Š. pažeidė protokole nurodytų teisės normų nuostatas. Priimant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, buvo konstatuota, kad byloje turimi įrodymai nepagrindžia išvados, kad nagrinėjamu atveju įrengiant atitvarus buvo vykdomi žemės kasimo darbai, pažeidžiant Taisyklių 16.2 papunktį, todėl šis Taisyklių punktas iš kaltinimo pašalintas. Apelianto nurodyti teiginiai dėl tyrimą atlikusio VERT specialisto šališkumo yra nepagrįsti objektyvia bylos medžiaga. Apygardos teismas, išnagrinėjęs jam pateiktą adimistracinio nusižengimo bylos medžiagą, nenustatė jokių šio specialisto nušalinimo pagrindų, dėl kurių jis nebūtų galėjęs atlikti administracinio nusižengimo tyrimo.
11. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas R. Š. skundą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei R. Š., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
13. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. Š. fakto, kad prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas metalo konstrukcijų atitvaras, neginčija, tačiau nesutrinka, kad šiems darbams reikėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutikimo. Teigia, kad eismo apsauginis atitvaras buvo įrengtas išimtinai ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies), kuriuos įrengė pati bendrovė, kurių (aikštelės ir pėsčiųjų tako) įrengimas jau buvo suderintas ir su ESO. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę vykdyti statybas žemės sklype (esančiame (duomenys neskelbtini)), šią teisę yra pripažinę tiek NŽT centrinis skyrius, tiek NŽT Šiaulių skyrius, tiek VTPSI, tiek Lietuvos Aukščiausiais Teismas. Taigi esant bendrovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako) (esančių (duomenys neskelbtini)) įrengimo teisėtumo faktui, taip pat kasaciniam teismui ir netgi NŽT raštu pripažinus bendrovės teisę nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdyti statybas, konstatuotina, kad ant tokių teisėtai įrengtų ir įregistruotų inžineriniu statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies) įrengtas apsauginis atitvaras taip pat laikytinas įrengtu teisėtai. Nesant privalomam reikalavimui tokiam statiniui gauti statybos leidimą, konstatuotina, kad nėra privaloma gauti ir kitų kokių tai asmenų sutikimus, įskaitant ESO ir/ar VERT ir dėl to bendrovė/pareiškėjas nėra laikomi pažeidę Taisyklių 16.1. punktą. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
14. Kaip matyti iš šių apeliacinio skundo argumentų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. painioja aikštelės ir pėsčiųjų tako statybą, kurių projektas buvo suderintas su ESO, ir metalo konstrukcijų atitvaro įregimą, kuris, kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas parastojo remonto būdu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto reglamento 8 punkto nuostatą, naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Nagrinėjamu atveju kiemo aikštelė, kurioje buvo įrengtas atitvaras, klasifikuota kaip kiti inžineriniai statiniai, yra įregistruota, o atitvaras įrengtas į aikštelę, todėl pagal Reglamento 8 punkto nuostatas, atitvaro įrengimas nėra naujo antžeminio statinio statyba ir aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę vykdyti statybas žemės sklype, šiuo atveju neturi reikšmės. Pagal Reglamento 12 punktą statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Kaip jau minėta, pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1 papunktį (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius. Taigi nagrinėjamu atveju metalo konstrukcijų atitvaro įrengimui ESO sutikimas paprastojo remonto darbams buvo privalomas.
15. R. Š. teigimu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentai prieštarauja nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiom Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (XIII-2166) nuostatoms. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad požeminių kabelių linijos apsaugos zona – tai išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Vadinasi, žemės virš šios juostos nėra laikoma elektros kabelių apsaugos zona. Todėl bendrovės įrengtas apsauginis eismo atitvaras virš elektros kabelių minėtų tinklų apsaugos zonos akivaizdžiai nepažeidžia.
16. Apygardos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra ad hoc (esant konkrečiai situacijai) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, neprieštarauja 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioms Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms požeminių kabelių linijos apsaugos zoną. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse tik tiksliau nurodoma, kas yra elektros tinklų apsaugos zona ir kaip ji nustatoma. Šių Taisyklių 6.3 papunktyje išdėstyta, kad elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos išilgai požeminių elektros kabelių linijų – žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų – 1 metro, o iki statinių pamatų – 0,6 metro atstumu.
17. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikto atsakymo, (duomenys neskelbtini) eksploatavimo žinialapių ir 0,4kV kabelių linijų paso matyti, kad 0,4kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) buvo įrengtos 1983 metais ir vykdoma jų eksploatacija. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tarp jų – elektros linijų apsaugos zonos (nuo 2001 m. gruodžio 7 d.). ESO byloje pateikė 2003 m. spalio 31 d. Nuosavybės ir aptarnavimo ribų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įrodo, kad nurodyti įrenginiai yra ESO nuosavybė ir jame nustatytos nuosavybės ir aptarnavimo ribos adresu (duomenys neskelbtini), 0,4 kV kabelių spintoje (duomenys neskelbtini) apskaitos skyduose ant kabelių įvadų (duomenys neskelbtini) prijungimo gnybtų. Iš 2020 m. birželio 18 d. patikrinimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengtas metalo konstrukcijų atitvaras yra ESO nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje, kuriame užfiksuoti prietaisu nustatyti apsaugos zonos atstumai (metalo konstrukcijų elementų atstumai iki kabelių linijų tam tikrose vietose yra mažesni nei 1 metras). Atsižvelgus į šiuos duomenis apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad metalo konstrukcijų elementai (įrengtas atitvaras) yra ESO nuosavybės teise priklausančių kabelių linijų (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje ir toks pažeidimas ateityje galėtų turėti įtakos elektros ar dujų komunikacijų eksploatavimui, nes, kaip nurodė ESO atstovas, atsakydamas į Tarybos paklausimą, atitvaras apsunkintų gedimų ir/ar avarijų šalinimo darbus įvykus gedimams. Taigi apeliacinio skundo argumentai, įrengtas apsauginis eismo atitvaras virš elektros kabelių minėtų tinklų apsaugos zonos akivaizdžiai nepažeidžia, yra nepagrįsti.
18. Apelianto teigimu, apylinkės teismas iš esmės netinkamai aiškino tariamo administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybes. Aptariamas eismo saugumo atitvaras buvo įrengtas 2019 m. birželio mėnesį. Taigi administracinio nusižengimo protokole ir VERT nutarime nurodomas tariamo administracinio nusižengimo padarymo laikas (nuo 2019 m. gruodžio 12 d.) akivaizdžiai nurodomas neteisingai ir apie pusę metų vėliau ir šis neatitikimas yra reikšminga aplinkybė vertinant atlikto tyrimo (ne)tinkamumo kontekste. Be to, 2020 m. spalio 14 d. eismo saugumo atitvaro didžioji dalis buvo demontuota.
19. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 39 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021).
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos VERT 2019 m. spalio 11 d. gavo NŽT Šiaulių skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tvoros įrengimo darbai Lyros g. 13, Šiauliuose, galėjo būti vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir persiuntė Tarybai nagrinėti pagal kompetenciją AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2019 m. spalio 2 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojo J. M. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dieną pažeidimas nebuvo nutrauktas, nors dalis atitvaro 2020 m. spalio 14 d. ir buvo demontuota. Taigi pažeidimas po 2020 m. spalio 14 d. buvo tęsiamas ir toliau ir ANK 39 straipsnyje nurodytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojo J. M. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dieną nebuvo pasibaigęs.
21. Apelianto nuomone, skundžiamame nutarime ir nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad už tariamo pažeidimo padarymą yra atsakingas jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nes byloje nėra duomenų, kad jis įrengė eismo saugumo atitvarą ar kad minėtas eismo saugumo atitvaras būtų buvęs įrengtas jo nurodymu (įsakymu, pavedimu, užsakymu, sutarties pagrindu ar kt.). Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu R. Š. ėjo direktoriaus pareigas. Bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. R. Š., būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad už jam inkriminuotus veiksmus yra atsakingas kitas asmuo, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės vadovas yra atsakingas už visą bendrovės veiklos organizavimą, administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 327 straipsnį pagrįstai buvo surašytas būtent R. Š..
22. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad R. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnyje, yra įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, R. Š. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.