Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. e2A-13-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
e2A-13-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27092-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos architektų rūmams
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-13-440/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27092-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11. ; 3.3.1.14. ; 3.1.7.6., 3.3.1.18.1. ; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo D. S. apeliacinį skundą perduotą nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-33781-933/2017 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, V. K., uždaroji akcinė bendrovė „AUM studio“, uždaroji akcinė bendrovė „Paremo invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Puiki investicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Consolus“, uždaroji akcinė bendrovė „Artex“ studija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2017-03-16 sprendimą Nr. 2017/04. Nurodė, kad ieškovas (projektuotojo UAB „Artex“ studijos vadovas) yra atestuotas architektas. Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba, išnagrinėjusi architekto V. K. prašymą dėl architekto D. S. galimai padarytų profesinės etikos pažeidimų, vadovaujant objekto (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbo projekto rengimui, priėmė 2017-03-16 sprendimą Nr. 2017/04, kuriuo nutarė, jog architektas D. S. pažeidė profesinės etikos nuostatas, įtvirtintas Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punktuose. Ieškovas apie ginčo sprendimą sužinojo 2017-05-29, kuomet jis viešai buvo paskelbtas Lietuvos architektų rūmų interneto tinklapyje. Ieškovas nesutinka su sprendimu, kadangi nepadarė sprendime nurodomų profesinės etikos pažeidimų. Sprendimas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes realiai neegzistavusių profesinės etikos pažeidimų padarymo konstatavimas ir jų paviešinimas žemina tiek ieškovo, kaip fizinio asmens, garbę ir orumą, tiek ieškovo, kaip atestuoto architekto, profesinę (dalykinę) reputaciją, sukelia tiesioginių neigiamų pasekmių. Tarp UAB „Paremo invest“, kaip statytojo, ir uždarosios akcinės bendrovės ( toliau-UAB) „AUM studio“, kaip projektuotojo, 2013-10-15 buvo sudaryta Projektavimo sutartis Nr. 2013-10-15/AUM, pagal kurią projektuotojas įsipareigojo sukurti techninį projektą, o statytojas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutartimi buvo rengiamas UAB „Paremo invest“ nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlio (lF3p), cecho (3P1p) ir ūkinio pastato (8Ilž)), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į administracinius pastatus techninis projektas. Sutarties šalys (UAB „Paremo invest“ ir UAB „AUM studio“) tarpusavyje nesulygo dėl darbo projekto rengimo, t. y. šalys viena kitos atžvilgiu neprisiėmė įsipareigojimų bei nenustatė draudimų dėl darbo projekto, kuris vėlesniame statinio projekto rengimo etape, po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, yra parengiamas techninio projekto pagrindu (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4 ,14.2 p.). Pasirašant Techninio projekto rangos sutartį, statinio projekto vadovu nuo 2013-10-15 buvo paskirtas projektuotojo UAB „AUM studio“ vadovas (direktorius) architektas V. K.. Vėliau, paaiškėjus, jog architektas V. K. neturi teisės eiti projektuojamo statinio projekto vadovo pareigų, statinio projekto vadovu nuo 2014-02-14 buvo paskirtas architektas R. Ž., kuris iš statinio projekto vadovo pareigų nebuvo atšauktas. Projektuotojo UAB „AUM studio“ parengto Techninio projekto pagrindu statytojui UAB „Paremo invest“ 2015-08-26 buvo išduotas Leidimas statyti naują(-us) statinį(-ius)/rekonstruoti statinį(-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us). Statytojas UAB „Paremo invest“ sudarytos Techninio projekto rangos sutarties pagrindu įgijo visas išimtines nuosavybės teises į parengtą Techninį projektą. Tarp UAB „Paremo invest“, kaip pardavėjo, ir UAB „Puiki investicija“, kaip pirkėjo, 2016-11-17 buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įskaitant ir tuos, kuriems buvo parengtas rekonstravimo darbų techninis projektas. Tarp UAB „Puiki investicija“, kaip statytojo, ir UAB „Consolus“, kaip projektuotojo, 2016-12-02 buvo sudaryta Statinio projektavimo darbų ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. CO_16-12-02, pagal kurią projektuotojas įsipareigojo paruošti darbo projektą, o statytojas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šia sutartimi buvo sutarta Techninio projekto ir Leidimo statyti pagrindu, nekeičiant Techninio projekto sprendinių, parengti UAB „Puiki investicija“ nuosavybės teise priklausančių pastatų - sandėlio (lF3p), cecho (3Plp) ir ūkinio pastato (8Ilž), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į administracinius pastatus darbo projektą. Be to, UAB „Puiki investicija“, kaip statytojas, su UAB „Consolus“, kaip statybos valdytoju, 2016-12-23 sudarė Statinio statybos valdymo sutartį Nr. CO 16-12-23, pagal kurią statybos valdytojas įsipareigojo teikti statytojui statybos valdymo paslaugas. Darbo projekto rangos sutarties 4.1 punktas numatė, jog statinio projekto vadovu darbo projekto rengimo etape turi būti paskirtas architektas R. Ž., kuris statinio projekto vadovo pareigas ėjo ir techninio projekto rengimo etape. Vadovaujantis Darbo projekto rangos sutarties 5.1.6 punktu, projektuotojui UAB „Consolus“ buvo suteikta teisė, rengiant darbo projektą, savo nuožiūra pasitelkti trečiuosius asmenis. Pasinaudodamas šia galimybe, projektuotojas UAB „Consolus“, kaip projektavimo darbų rangovas, su UAB „Artex“ studija, kaip projektavimo darbų subrangovu, 2016-12-08 sudarė Statinio projektavimo darbų ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. CO_16-12-08. Sutarties pagrindu subrangovas UAB „Artex“ studija, kurios vadovas (direktorius) yra ieškovas, įsipareigojo parengti projektuotojui UAB „Consolus“ Darbo projekto bendrąją, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo komunikacijų bei architektūros ir apdailos dalis.

2. Etikos kodekso 4.6 punkto formuluotės turinys ir esmė - architekto pareiga gauti kito architekto sutikimą. Ieškovas architektas D. S., prieš sudarydamas Darbo projekto subrangos sutartį, iš tiesų negavo iš architekto V. K. sutikimo, tačiau vien tik dėl to Etikos kodekso 4.6 punkte numatytas profesinės etikos pažeidimas neegzistuoja ir nebuvo padarytas. Ieškovo pareiga gauti kokį nors architekto V. K. sutikimą apskritai neegzistavo, kadangi ieškovas, sudarydamas Darbo projekto subrangos sutartį, nepasisavino architekto V. K. intelektinės nuosavybės į Techninį projektą, o taip pat neteisėtai nepasinaudojo architekto V. K. idėjomis, įtvirtintomis Techniniame projekte. Ginčo atveju neegzistuoja architekto V. K. intelektinės nuosavybės į Techninį projektą savinimosi faktas, be to toks faktas apskritai nebuvo nei įrodytas, nei nustatytas skundžiamu sprendimu.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nurodė, kad architektas V. K. iš tiesų turi ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatytas autoriaus asmenines neturtines teises į techninį projektą, tačiau ieškovas, sudarydamas Darbo projekto subrangos sutartį, šių teisių nepasisavino, t. y. nelaikė, kad jos jam priklauso, bei nesinaudojo jomis, kaip savo. Techninio projekto naudojimas, siekiant parengti Darbo projektą, yra teisėtas, jis atitinka teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidžia. Tarp statytojo UAB „Haremo invest“ ir projektuotojo UAB „AUM studio“ sudaryta Techninio projekto rangos sutartis buvo sudaryta išimtinai tik dėl Techninio projekto parengimo, tuo pačiu numatant, jog šios sutarties pagrindu parengtas Techninis projektas yra išimtinė statytojo nuosavybė, pagal kurią statytojas turi visas valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Tokiu būdu statytojas UAB „Haremo invest“ pasiliko sau teisę ateityje statinio projektuotoju darbo projekto rengimo etape pasirinkti bet kurį projektuotoją, nebūtinai tą, kuris parengė Techninį projektą. Darbo projekto subrangos sutartis sudaryta teisėtai, laikantis bei nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai nenumatė, jog tokios sutarties sudarymui būtinas architekto V. K. sutikimas. Teisėtai sudarytos Darbo projekto subrangos sutarties pagrindu ieškovas turi teisę vykdyti darbo projekto projektavimo darbus, t. y. ieškovas šiuo atveju teisėtai naudoja Techninį projektą rengdamas Darbo projektą, nepažeisdamas kieno nors teisių. Etikos kodekso 4.12 punkto formuluotės turinys ir esmė - architekto pareiga informuoti kitą architektą. Lietuvos architektų rūmai Etikos kodekso 4.12 punkto pažeidimo padarymą galėjo konstatuoti tik nustačius, jog 2016-12-08 architektas V. K. (ir/ar jo vadovaujama bendrovė projektuotojas UAB „AUM studio“) buvo sudaręs sutartį su projektuotoju UAB „Consolus“ dėl Darbo projekto bendrosios, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo komunikacijų bei architektūros ir apdailos dalių parengimo, o ieškovas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie tokios sutarties egzistavimą. Priimant ginčijamą sprendimą, tokios aplinkybės nebuvo nei įrodytos, nei nustatytos. 2016-12-08 projektuotojas UAB „Consolus“ nebuvo sudaręs su architektu V. K. sutarties dėl Darbo projekto (ar kokios nors jo dalies) parengimo, tokios sutarties su architektu V. K. nebuvo sudaręs ir projektuotoją UAB „Consolus“ nusisamdęs statytojas UAB „Puiki investicija“. Atsižvelgiant į tai, Etikos kodekso 4.12 punkte numatyta ieškovo pareiga informuoti architektą V. K. apie ketinimą sudaryti Darbo projekto subrangos sutartį ginčo atveju apskritai neegzistavo bei nebuvo ir negalėjo būti pažeista.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie priimtą Profesinės etikos tarybos sprendimą ieškovas 2017-05-29 buvo informuotas elektroniniu paštu. Tą pačią dieną minėtas sprendimas buvo paviešintas Lietuvos architektų rūmų internetinėje svetainėje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Lietuvos architektų rūmų Tarybos 2013-09-25 sprendimu Nr. 13-05 patvirtintų Laikinųjų Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos veiklos nuostatų 50 punkte buvo numatyta, jog, baigusi pateikto skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą, profesinės etikos taryba priima sprendimą pripažinti arba nepripažinti Etikos kodekso pažeidimą. Profesinės etikos taryba tik konstatuoja faktą, ar konkrečiu atveju atestuotas architektas pažeidė profesinę etiką. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad profesinės etikos tarybos sprendimas Nr. 2017/04 sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes. 2014-09-08 ieškovas Lietuvos architektų rūmams teikė prašymą pakeisti anksčiau išduotą kvalifikacijos atestatą į neterminuotą. Pasirašydamas Aplinkos ministro 2005-07-11 įsakymu Nr. Dl-341 patvirtintos formos prašymą dėl terminuoto atestato pakeitimo į neterminuotą ieškovas patvirtino, jog yra susipažinęs su Etikos kodeksu ir jo laikysis. Jam taip pat buvo žinoma ir priimtina, kad galimo pažeidimo atveju jo, kaip atestuoto architekto, veikla bus nagrinėjama profesinės etikos taryboje Laikinuosiuose veiklos nuostatuose numatyta tvarka, o priimtas sprendimas bus paviešintas.

5. Kvestionuojant profesinės etikos tarybos sprendimo Nr. 2017/04 teisėtumą, kuriuo tik konstatuotas faktas, jog ieškovas pažeidė profesinės etikos normas, kurių pats įsipareigojo laikytis, tačiau neskirta nuobauda, būtų paneigtas profesinės savivaldos principas. Net ir tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog profesinės etikos tarybos sprendimo Nr. 2017/04 priėmimas ir paviešinimas yra vertintinas kaip nuobaudos ieškovui paskyrimas, profesinės etikos tarybos sprendimo panaikinimas būtų teisiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog nėra suformuotos teismų praktikos dėl profesinės etikos tarybos sprendimų vertinimo, mano, jog nagrinėjamu atveju galima remtis teismų praktika dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimų, kadangi tai taip pat yra laisvosios profesijos atstovus vienijanti profesinė savivalda. Nors ieškovas ginčija profesinės etikos tarybos sprendimą Nr. 2017/04, kuriuo buvo pripažinta, kad jis pažeidė atestuotiems architektams privalomas Etikos kodekso nuostatas, tačiau ieškinyje daugiausia dėmesio skiriama ne fakto, kad ieškovas nepažeidė profesinės etikos normų, įrodinėjimui, o užsakovo turėtų teisių į techninį projektą aptarimui. Toks ginčo traktavimas iš esmės klaidingas. Etikos kodekso 4 principas reglamentuoja architektų tarpusavio santykius, o ne architekto ir užsakovo santykius. Vadovaujantis šiuo principu, pareiga komunikuoti ir bendradarbiauti, įgyvendinant autorių teises, tenka architektui, o ne užsakovui. Profesinės etikos tarybos praktikoje analizuojant minėtą nuostatą ( pvz. Profesinės etikos tarybos 2017-02-10 sprendimas Nr. 2017/02; 2017-03-16 sprendimas Nr. 2017/04) konstatuota, jog architektūros paslaugų teikėjas visais atvejais, kada naudojasi kito architektūros paslaugų teikėjo intelektine nuosavybe ar idėjomis, privalo gauti nedviprasmišką nuosavybės teisės turėtojo sutikimą. Etikos kodekse nėra numatyta išimčių, kuomet naudotis kito architektūros paslaugų teikėjo intelektine nuosavybe ar idėjomis galima neturint pastarojo asmens sutikimo.

6. Atsižvelgiant į tai, kad drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas ne tik negavo atestuoto architekto V. K. aiškaus sutikimo dėl naudojimosi jo parengtu Techniniu projektu, bet į jį nesikreipė, tokie ieškovo veiksmai buvo pripažinti neetiškais. Ieškovo pateikiamas Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.6 taikymo atvejo aiškinimas ne tik neatitinka Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Etikos kodekso, bet ir prasilenkia su teisine logika. Minėtos Etikos kodekso nuostatos esmė, kad naudojimasis kitam architektui priklausančia intelektine nuosavybe ar idėja yra neteisėtas tol, kol negaunamas aiškus architekto, kuriam priklauso teisės į intelektinę nuosavybę ar idėją, sutikimas. Darbo projektą kitas projektuotojas gali rengti tik teisės aktų numatytais atvejais. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog praktika, kuomet Darbo projektą rengia kitas projektuotojas, įprasta. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog projektavimo sutarties pasirašymas atskiru etapu nereiškia, jog atestuotas architektas V. K. sutiko, kad Darbo projektą rengtų kitas projektuotojas. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Profesinės etikos tarybos nariai suvokia, jog Darbo projekto parengimas neįmanomas be Techninio projekto pakeitimų, t. y. ieškovas objektyviai neturi galimybės parengti Darbo projekto, nekeisdamas kito architektūros paslaugų teikėjo sukurto kūrinio - Techninio projekto. Ieškovas pažeidė atestuoto architekto V. K., kaip kūrinio autoriaus, teisę į kūrinio neliečiamybę, kadangi be aiškaus jo sutikimo naudojosi jo parengtu Techniniu projektu ir atliko jo keitimus.

7. Informavimo pareiga skirta suteikti kitam architektui galimybę, remiantis sutartyse ar konkurso sąlygose įtvirtintais tarpusavio susitarimais, apginti ar pabandyti apginti savo teises prieš užsakovą (Lietuvos architektų sąjungos Etikos komisijos ir Profesinės etikos tarybos 2013-05-31 sprendimas). Ieškovas nepagrįstai susiaurina 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.12 taikymo atvejį. Ieškovo padarytą etikos pažeidimą lėmė dvi savarankiškos aplinkybės: 1) atestuotas architektas V. K. yra statinio architektas, kurio dalyvavimas projektavime yra tęstinis, t. y. nesibaigia tik parengus Techninį projektą, todėl jis yra laikomas paskirtu iki projektavimo darbų pabaigos; 2) ieškovas pasiteiravęs galėjo sužinoti, ar Techninį projektą rengęs architektūros paslaugų teikėjas nesidera su užsakovu dėl Darbo projekto parengimo, tačiau į jį nesikreipė. Ieškinyje pripažįstama, jog atestuotas architektas V. K. yra Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytų autoriaus asmeninių neturtinių teisių turėtojas, tačiau ieškovas „pamiršta“, jog atestuotas architektas V. K. taip pat yra statinio architektas. Statinio architektu yra architektas, kuris yra statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas (Statybos įstatymo 2 str. 48 d.). Atsižvelgiant į tai, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalies taikymas nesiejamas su konkrečiu projektavimo etapu, darytina išvada, jog statinio architekto dalyvavimas projektavimo procese yra tęstinis, t. y. iki pat projektavimo darbų pabaigos, nepaisant to, kas projektuoja tolesniuose etapuose, statinio architektas yra laikomas „paskirtu“. Atestuotas architektas V. K., kaip statinio architektas, turės pasirašyti ir ieškovo parengtą darbo projektą. Aiškinant minėtą Statybos įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog jos esmė yra ta, kad statinio architektas, kaip kūrinio autorius, turi būti nurodomas prie projekto sprendinių, kurie jam žinomi. Priešingu atveju būtų pažeista autoriaus asmeninė neturtinė teisė - teisė į kūrinio neliečiamybę. Drausmės bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo aplinkybės, jog jam buvo žinoma, kad Techninį projektą rengė atestuotas architektas V. K.. Net ir tuo atveju, jei tokia aplinkybė jam būtų buvusi nežinoma, jis, kaip architektūros srities profesionalas, vesdamas derybas dėl Darbo projekto parengimo privalėjo suvokti, jog Techninį projektą parengė kitas architektūros paslaugų teikėjas.

8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Paremo invest“ ir UAB „Puiki investicija“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškinio faktiniais ir teisiniais argumentais. Nurodė, kad iš esmės visi ieškinio nurodyti faktai yra tiesiogiai susiję su trečiaisiais asmenimis, susiję su šių asmenų sudarytais sandoriais ir jų turiniu. Sutiko su ieškinio pozicija, jog atsakovas Lietuvos architektų rūmai, konstatuodamas Etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punkte numatytų profesinės etikos pažeidimų padarymą, nenustatė tokiam klausimui teisiškai reikšmingų aplinkybių. Autoriaus turtinės teisės į Techninį projektą (ATGTĮ 15 str. 1 d.) priklauso trečiajam asmeniui UAB „Puiki investicija“. Ieškovas negalėjo pažeisti architekto V. K. autoriaus turtinių teisių į Techninį projektą, kurios jam nepriklauso. Vadovaujantis ieškinyje nurodytais teisės aktais, UAB „Puiki investicija“ ginčo atveju turėjo teisę savo nuožiūra, laisvai ir be papildomo architekto V. K. sutikimo Darbo projekto parengimui nusisamdyti kitą projektuotoją, o ne tą, kuris rengė Techninį projektą. Teisės aktai tokio draudimo trečiajam asmeniui UAB „Puiki investicija“ ginčo atveju nenumatė.

9. Atkreipia dėmesį į STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 41 punkto nuostatą, kuri numato, jog statytojas be projektuotojo sutikimo projektą gali naudoti tam tikslui, kuriam skirtas projektas. Tretieji asmenys nebuvo sudarę su architektu V. K. sutarties dėl Darbo projekto rengimo. Priešingi architekto V. K. teiginiai, kuriuos šis asmuo išdėstė Profesinės etikos tarybai, neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Bet kokie statytojo UAB „Paremo invest“ bei jo teisių perėmėjo UAB „Puiki investicija“ ir architekto V. K. tarpusavio sutartiniai santykiai užsibaigė parengus Techninį projektą ir jo pagrindu gavus leidimą statyti. Sutarties dėl Darbo projekto parengimo sudarymas su architektu V. K. apskritai buvo objektyviai neįmanomas dėl fiduciarinių (tarpusavio pasitikėjimo) santykių tarp statytojo ir šio architekto negalimumo. Tą lėmė netinkamas Techninio projekto rangos sutarties vykdymas bei esminis jos pažeidimas iš architekto V. K. pusės, taip pat nesąžiningas architekto V. K. elgesys, keliant ginčus dėl šios sutarties vykdymo sąlygų, kurie vis dar sprendžiami teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Architektas V. K. 2017-02-20 teikė prašymą Lietuvos architektų rūmų Etikos komisijai, kuriuo prašė išnagrinėti, ar architekto D. S. elgesys atitinka Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodeksą. Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2017-03-16 sprendimu Nr. 2017/04 nurodyta, kad, vadovaudamasi Europos architektūros paslaugų teikėjų profesinės etikos kodekso nuostatomis ir svarstymo metu nustatytų aukščiau nurodytų aplinkybių visuma bei pateiktais dokumentais, nutarė, jog architektas D. S. pažeidė profesinės etikos nuostatas, įtvirtintas šio kodekso 4 principo 4.6 ir 4.12 taikymo atvejais.

12. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei teismo posėdyje šalių atstovų teiktus paaiškinimus pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo reiškiamas reikalavimas – pripažinti negaliojančiu Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2017-03-16 sprendimą Nr. 2017/04, t. y. ieškovas D. S. skundžia priimtą sprendimą, kuris yra priimtas jo atžvilgiu. Tuo pačiu pažymėjo, kad byla nėra nagrinėjama dėl autorių teisių pažeidimo, nes tokius reikalavimus galėtų reikšti iš esmės tik tas subjektas, kurio teisės esą pažeistos (CPK 45 str.), be to, tokio reikalavimo nėra formuojama ieškiniu. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 str.).

13. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamu Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2017-03-16 sprendimu Nr. 2017/04 buvo konstatuota, jog D. S. pažeidė nurodytas profesinės etikos nuostatas, jis (D. S.) turi procesinę teisę skųsti tokį sprendimą teismui. Teisinis reguliavimas, kuris susijęs su Lietuvos architektų rūmų vykdoma veikla, patvirtina, jog ypatingai didelis dėmesys yra skiriamas profesinės etikos standartų laikymosi klausimams, o šią sritį kuruoja profesinės etikos taryba, kuri kartu nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų kitų asmenų pranešimus, teikia Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso išaiškinimus, teikia rekomendacijas dėl Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodeksų taikymo. Etikos (elgesio) kodeksas – principų ir vertybių rinkinys, kuriuo nustatomi organizacijos individų elgesio lūkesčiai ir standartai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos architektų rūmai, kaip architektų, savo srities profesionalų, „savivaldos darinys“ yra profesiniu pagrindu steigiamas susivienijimas pagal architektų vykdomą veiklą. Visi Lietuvoje atestuoti architektai yra įsipareigoję laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso, nustatančio visų Europos architektų profesinio elgesio standartą. Įpareigojimas atestuotiems architektams laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Teisingam bylos išnagrinėjimui yra svarbus Etikos kodekso nuostatų tinkamas išaiškinimas, vertinant byloje nustatytas aplinkybes bei ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama ta apimtini, ar D. S. elgesys atitiko būtent Etikos kodekso nuostatų reikalavimus.

14. Teismo vertinimu sprendžiant ar buvo padarytas etikos pažeidimas, numatytas Etikos kodekso 4.6 punkte, svarbu nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, jog architektas V. K. rengė minėto objekto techninį projektą, o D. S. rengia objekto (duomenys neskelbtini), darbo projektą. D. S. nurodė, kad jis yra rengiamas pagal V. K. parengtą techninį projektą. Europos etikos kodekso 4.6 punktas numato, kad turi būti gautas aiškus sutikimas iš to paslaugų teikėjo, kuriam priklauso nuosavybės teisės į tą nuosavybę ar idėją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.19 punktas numato, kad techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (6.4 p.). Darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą (9 p.). Kitas projektuotojas gali rengti darbo projektą, jei: 9.1. projektuotojas, parengęs techninį projektą: 9.1.1. nutraukė projektavimo veiklą arba nebeegzistuoja; 9.1.2. neprieštaravo, kad darbo projektą parengtų kitas projektuotojas, apie tai statytojui patvirtindamas raštu ar nurodė techninio projekto projektavimo darbų sutartyje; 9.1.3. gavęs statytojo sutikimą raštu, pasamdė kitą projektuotoją darbo projektui parengti. Pažymėtina, kad nagrinėja atveju sprendžiamas klausimas dėl Etikos kodekso nuostatų (ne)pažeidimo. Teismo vertinimu, Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai pripažino, jog D. S. sprendimas neprašyti V. K. sutikimo dėl naudojimosi jo parengtu techniniu projektu, tačiau ir apskritai su juo nesusisiekti, laikytinas Etikos kodekso 4.6 punkto pažeidimu. Įtvirtintos Etikos kodekso nuostatos numato, kad aptariamu atveju buvo būtina gauti sutikimą, teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad sutikimo gauti nebuvo būtina.

15. Etikos kodekso 4.12 punktas numato, kad visi architektūros paslaugų teikėjai, prieš pradėdami derybas dėl sutarties pasirašymo parengti projektą ar atlikti kitą su savo profesija susijusį darbą ir žinodami arba pagrįstai pasiteiravę galintys sužinoti, kad tam pačiam klientui arba esamam ar būsimam vartotojui ir tam pačiam projektui ar su architekto profesija susijusiam darbui tuo pačiu metu yra paskirtas kitas architektūros paslaugų teikėjas, įsipareigoja apie tai informuoti tą kitą paslaugų teikėją. Teismas pažymėjo, kad 4.6, 4.12 punktai yra glaudžiai susiję. D. S. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog V. K. rengė minėto objekto techninį projektą. Teismo vertinimu esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog D. S. turėjo pagrįsto pagrindo manyti, kad tarp užsakovo ir V. K. galimai vyksta derybos dėl darbo projekto rengimo ir privalėjo tuo įsitikinti, susisiekdamas su V. K.. D. S. tuo metu, kai pradėjo derybas su užsakovu, neinformavo apie tai V. K.. Nesiėmus veiksmų dėl informavimo, toks D. S. elgesys pagrįstai pripažintas kaip neatitinkantis Europos etikos kodekso nuostatų 4.12 punkto reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

16. Apeliaciniu skundu ieškovas D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo architekto D. S. ieškinys būtų patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas išaiškinant bei pritaikant, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Ginčydamas priimtą sprendimą, ieškovas architektas D. S. nurodė, jog jis nepadarė Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksa) 4.6 ir 4.12 punktuose nurodytų profesinės etikos reikalavimų pažeidimų, tuo pačiu pažymėdamas, jog atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, apskritai net nenustatė tokių teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudarytų pagrindą ieškovo atliktus veiksmus kvalifikuoti, kaip Kodekso 4.6 ir 4.12 punktuose įtvirtintų profesinės etikos reikalavimų pažeidimus. Teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo padaryti pažeidimai.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu abstrakčiai patvirtindamas atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pačiu pripažino, jog pagal Kodekso 4.6 punktą ieškovas architektas D. S., prieš sudarydamas sutartį dėl Darbo projekto rengimo, turėjo pareigą gauti architekto V. K. sutikimą dėl Techninio projekto naudojimo. Tačiau tokia teismo išvada yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta bei neatitinka Kodekso 4.6 punkto turinio. Pagal Etikos kodekso 4.6 punktą tokia pareiga ieškovui nebuvo nustatyta. Ginčo atveju, ieškovui architektui D. S. sudarant sutartį dėl Darbo projekto rengimo, autoriaus turtinės teisės į kūrinį (teisė naudoti Techninį projektą) architektui V. K. nebepriklausė.

16.3. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu abstrakčiai patvirtindamas atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pačiu pripažino, jog pagal Etikos kodekso 4.12 punktą ieškovas architektas D. S. ginčo atveju turėjo pareigą susisiekti su architektu V. K., siekiant išsiaiškinti, ar architektas V. K. veda derybas dėl Darbo projekto parengimo. Tačiau tokia teismo išvada vėlgi yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta bei neatitinka Etikos kodekso 4.12 punkto turinio. bylos nagrinėjimo dalyką šioje dalyje sudarė klausimas, ar ieškovui architektui D. S. egzistavo pareiga susisiekti su architektu V. K.. siekiant išsiaiškinti, ar šis architektas veda derybas dėl Darbo projekto parengimo. Tačiau tokio pobūdžio ir turinio pareigos Etikos kodekso 4.12 punktas nenumato.

16.4. Etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punktai nėra glaudžiai susiję, nes jie reglamentuoja savo turiniu ir esme visiškai skirtingas situacijas. Kaip minėta, Kodekso 4.6 punktas yra skirtas architekto turimų autoriaus teisių į kūrinį apsaugai (įtvirtinant reikalavimą gauti atitinkamą sutikimą iš tokias teises tebeturinčio architekto). Tuo tarpu. Kodekso 4.12 punktas niekaip nėra susijęs su autoriaus teisių apsauga, o yra skirtas visai kitokio pobūdžio architektų tarpusavio santykiams, t.y. architekto turimų klientu apsaugai (įtvirtinant draudimą pradėti derybas su kito architekto klientu dėl analogiško darbo atlikimo, neinformavus apie tai to kito architekto). Teismas iš esmės netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

17. Tretieji asmenys UAB „Paremo invest”, UAB „Puiki investicija”, UAB “ Artex” studija, UAB “ Consolus” nurodė, kad prisideda prie apeliacinio skundo. Sutinka su tuo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas išaiškinant bei pritaikant, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos architektų rūmai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą šiais argumentais:

18.1. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta kokios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Apeliantas skundą grindžia iš esmės pakartojant pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus, dėl kurių teismas jau pasisakė, priimdamas sprendimą. Tai, jog priimdamas sprendimą teismas pripažino Lietuvos architektų rūmų argumentus pagrįstais, apelianto atstovas nepagrįstai vertina kaip bylos esmės neatskleidimą, nors aplinkybių, patvirtinančių tokių teismo išvadų nepagrįstumą nenurodo.

18.2. Priešingai nei teigia apelianto atstovas, teismas nustatinėjo Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.6 taikymo atvejo pažeidimo nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. teismas nurodė, jog svarbu, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog architektas V. K. rengė objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo Techninį projektą, o Apeliantas rengia darbo projektą, kuris, paties Apelianto teigimu, yra rengiamas pagal architekto V. K. parengtą Techninį projektą. Minėtos aplinkybės buvo nustatytos dar nagrinėjant apelianto drausmės bylą Profesinės etikos taryboje, todėl yra užfiksuotos Profesinės etikos tarybos 2017-03-16 sprendime Nr. 2017/04. Kadangi minėtos aplinkybės nebuvo ginčytos bylos nagrinėjimo metu, teismas pagrįstai ir teisėtai 2017-11-07 sprendime nurodė, kad minėtos aplinkybės yra nustatytos.

18.3. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą bei išanalizavęs aktualias teisės aktų nuostatas, Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog Profesinės etikos taryba pagrįstai pripažino, jog Apelianto sprendimas ne tik neprašyti architekto V. K. sutikimo dėl naudojimosi jo parengtu Techniniu projektu, tačiau ir apskritai su juo nesusisiekti, laikytinas Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai") 4.6 taikymo atvejo pažeidimu.

18.4. Teismas neturėjo pareigos papildomai nustatyti ir atskleisti aplinkybę dėl kurios šalys nesiginčijo. Profesinės etikos tarybos 2017-03-16 sprendimo Nr. 2017/04 IV skyriuje „Sprendimui reikšmingos aplinkybės" b punkte nurodyta, jog „Atsakovas (aut. pas t. Apeliantas) šiuo metu rengia darbo projektą, vadovaudamasis Pareiškėjo {aut. past. architekto V. K.) parengtu techniniu projektu. Prašymo nagrinėjimo metu Atsakovas pažymėjo, jog projekto autoriumi laiko Pareiškėją", o to paties sprendimo d punkte numatyta, jog „Atsakovas taip pat nurodė, kad techninių sprendinių pasikeitimas projekte galėtų būti iki 90 procentų, o estetinių - iki 10 procentų". Taigi, akivaizdu, jog Apeliantas pripažino ne tik Techninio projekto naudojimo, bet ir jo keitimo faktą, šių aplinkybių neginčijo, todėl Teismas neturėjo pareigos jas dar kartą nustatinėti.

18.5. Konstatuojant Etikos kodekso 4.6 taikymo atvejo pažeidimą, nei Profesinės etikos taryba, nei teismas neturėjo vertinti nei architekto V. K., nei kitų asmenų turėtų turtinių teisių į Techninį projektą.

18.6. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai") 4.12 taikymo atvejis yra skirtas ne architekto turimų autoriaus teisių į kūrinį apsaugai, o architekto turimų klientų apsaugai. Akcentuoja, jog visas etikos kodeksas, įskaitant ir jo 4 principą („Įsipareigojimai profesijai"), yra skirtas viešųjų interesų užtikrinimui, įskaitant ir architektūros kokybę. Profesinės etikos tarybos praktikoje, analizuojant minėtą Etikos kodekso nuostatą, taip pat buvo konstatuota, jog informavimo pareiga pirmiausia yra skirta suteikti kitam architektui galimybę, remiantis sutartyse ar konkurso sąlygose įtvirtintais tarpusavio susitarimais, apginti ar pabandyti apginti savo teises prieš užsakovą (Lietuvos architektų sąjungos Etikos komisijos ir Profesinės etikos tarybos 2013-05-31 sprendimas). Minėti teiginiai ne kartą buvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas jų neginčijo, todėl teismas neturėjo pareigos papildomai tirti aplinkybes dėl kurių nėra ginčo.

18.7. Nesutinka su apelianto argumentais, kad sudaryta Techninio projekto rangos sutartimi, perleidęs visas išimtines nuosavybės teises į Techninį projektą, projektuotojas UAB „AUM studio“ tuo pačiu išreiškė savo neprieštaravimą, jog Darbo projektą rengtų kitas projektuotojas. Akcentuotina, jog sutarties pasirašymas dėl vieno projektavimo etapo savaime nereiškia sutikimo dėl to, jog kitą projekto etapą rengtų kitas projektuotojas, taip pat nereiškia ir sutikimo keisti parengtą projektą. Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai") 4.12 taikymo atvejo esmė yra ta, kad architektūros paslaugų teikėjas privalo susisiekti su kitu architektūros paslaugų teikėju dviem atvejais: 1) kai žino, kad tam pačiam klientui arba esamam ar būsimam vartotojui ir tam pačiam projektui ar su architekto profesija susijusiam darbui tuo pačiu metu yra paskirtas kitas architektūros paslaugų teikėjas; 2) pagrįstai pasiteiravęs gali apie tai sužinoti. Ieškovas pagrįstai pripažintas pažeidęs Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai") 4.12 taikymo atvejį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK )320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis) .

20. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Lietuvos architektų rūmai yra asociacija, kurios tikslai užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, rūpintis profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės etikos stebėseną ir kt. (e. b. 1 t. 136-139 l.). D. S. 2014-09-08 prašymu prašė pakeisti jam anksčiau išduotą kvalifikacijos atestatą į neterminuotą bei suteikti teisę eiti statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas nurodytose srityse. Nurodė, kad yra susipažinęs su Europos architektūros paslaugų teikėju etikos kodeksu ir įsipareigoja jį vykdyti (e. b. 1 t. 139-141 l.). Architektas V. K. 2017-02-15 raštu Nr. 17-02-15 AUM UAB „Artex studija“ direktoriui D. S., atsižvelgiant į tai, kad sandėlio (1f3p), cecho (3P1p) ir ūkinio pastato (8I1Ž) PP ir TP projektuotojas yra UAB AUM studio, o Techninio projekto vadovas ir statinio architektas yra V. K., prašė informuoti, kas yra aukščiau minėto objekto Darbo projekto projektuotojas, projekto vadovas, architektūrinės dalies projektuotojas (e. b. 1 t. 142 l.), teiktas D. S. ir V. K. elektroninis susirašinėjimas (e. b. 1 t. 143-144 l.). Architektas V. K. 2017-02-20 teikė prašymą Lietuvos architektų rūmų Etikos komisijai, kuriuo prašė išnagrinėti, ar architekto D. S. elgesys atitinka Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodeksą (e. b. 1 t. 17 l.). Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2017-03-16 sprendimu Nr. 2017/04 nurodyta, kad architektas D. S. pažeidė profesinės etikos nuostatas, įtvirtintas šio kodekso 4 principo 4.6 ir 4.12 taikymo atvejais. Profesinės etikos taryba iš esmės pakartoja 2017-02-10 Profesinės etikos tarybos sprendime Nr. 2017/02 suformuluotą rekomendaciją, kuri yra aktuali ir nagrinėjamu atveju, t. y. „visiems architektams ir statytojams rekomenduojama siekti susitarti dėl kompleksinio architektūros paslaugų suteikimo, t. y. su tuo pačiu architektūros paslaugų teikėju tartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto, darbo projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros. Visiems architektams taip pat rekomenduojama išsamiai informuoti statytojus, kad sudarant to paties objekto atskirų etapų sutartis su skirtingais architektais naujai parinktam architektui išlieka prievolė gauti autoriaus (statinio architekto) sutikimus tęsti projektavimo darbus kitame etape. Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodeksas įpareigoja architektūros paslaugų teikėją informuoti klientą (statytoją) apie visus būsimo projektavimo proceso poreikius, įskaitant ir autoriaus sutikimo poreikį tiek pakeitus architektą, tiek pageidaujant projekto ar statinio pakeitimų ateityje. Profesinės etikos taryba pažymi, jog tęstinis to paties architektūros paslaugų teikėjo dalyvavimas užtikrintų ne tik autoriaus teisių apsaugą, bet ir daugeliu atvejų prisidėtų prie projekto kokybės. Atkreiptas dėmesys, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. Minėta nuostata leidžia daryti išvadą, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dailės vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus“. Architektūros paslaugų teikėjams, rengiantiems darbo projektą, rekomenduojama visais atvejais susisiekti su techninį projektą rengusiu architektūros paslaugų teikėju. Negavus aiškaus techninio projekto autoriaus sutikimo, turi būti rengiamas naujas techninis projektas (e. b. 1 t. 12-16 l.). Byloje pateikta 2013-10-15 projektavimo sutartis Nr. 2013-10-15/AUM, kuri sudaryta tarp statytojo UAB „Paremo Invest“ ir UAB „AUM Studio“ (e. b. 1 t. 86-107 l.), UAB „Paremo invest“ 2014-02-14 įsakymas dėl statinio projekto vadovo skyrimo Nr. 01, kuriuo statinio projektui rengti paskirtas projekto vadovas R. Ž. (e. b. 1 t. 85 l.), 2015-08-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-08-26 leidimas Nr. LNS-01-150826-01051, kuriuo statytojui UAB „Paremo invest“ pagal projektuotojo UAB „AUM studio“ parengtą statinio projektą leidžiama atilikti statybos leidime nurodytus darbus (e. b. 1 t. 83-84 l.), 2016-11-17 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri sudaryta tarp UAB „Paremo Invest“ ir UAB „Puiki investicija“ (e. b. 1 t. 60-81 l.). 2016-12-02 tarp UAB „Consolus“ ir UAB „Puiki investicija“ sudaryta Statinio projektavimo darbų ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. CO_16-12-02 (e. b. 1 t. 31-59 l.), 2016-12-08 tarp UAB „Consolus“ ir UAB „Artex studija“ sudaryta Statinio projektavimo darbų ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. CO_16-12-08 (e. b. 1 t. 21-30 l.), 2016-12-23 tarp UAB „Consolus“ ir UAB „Puiki investicija“ sudaryta Statinio statybos valdymo sutartis Nr. CO_16-12-23 (e. b. 1 t. 18-20 l.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Apelianto vertinimu šioje byloje nagrinėto ginčo situacija yra susijusi su tuo, jog architektas V. K. parengė objekto, esančio Subačiaus g. 83, Vilniuje, rekonstravimo darbų techninį projektą o ieškovas architektas D. S. buvo nusamdytas ir šiuo metu rengia to paties objekto darbo projektą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas architektas D. S. buvo apkaltintas profesinės etikos reikalavimų pažeidimais dėl to, jog prieš pradėdamas derybas dėl Darbo projekto rengimo bei prieš sudarydamas sutartį dėl Darbo projekto rengimo, jis architekto V. K. atžvilgiu neįvykdė tam tikrų profesinių pareigų. Ginčo atsakovo sprendimu konkrečiai buvo nutarta, jog ieškovas architektas D. S. pažeidė profesinės etikos reikalavimus, įtvirtintus Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punktuose. Tokiu būdu, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė klausimas - ar ieškovas ginčo atveju pažeidė profesinės etikos reikalavimus, įtvirtintus Etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punktuose. Atitinkamai, toks bylos nagrinėjimo dalykas reiškė, jog šioje byloje turėjo būti nustatyta, koks yra Etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punktų turinys, t.y. kokie konkretūs profesinės etikos reikalavimai yra įtvirtinti šiose teisės normose, ir ar egzistuoja teisiškai reikšmingi faktai, pagrindžiantys tokių profesinės etikos reikalavimų pažeidimus, t.y. ar atsakovas ginčo atveju nustatė tokius teisiškai reikšmingus faktus, kurie būtų pagrindas konstatuoti aptariamų profesinės etikos reikalavimų pažeidimų padarymą. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai atmetė ieškinį. Apeliantas nors ieškinyje ir nurodė jog jis nepadarė Etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punktuose nurodytų profesinės etikos reikalavimų pažeidimų, tačiau teismas ieškovo nurodytų argumentų neištyrė, jų tinkamai neįvertino. Atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, apskritai net nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudarytų pagrindą ieškovo atliktus veiksmus kvalifikuoti, kaip Etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punktuose įtvirtintų profesinės etikos reikalavimų pažeidimus. Nors ieškovas teikė išsamius duomenis ir paaiškinimus nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pripažino, kad ieškovo architekto D. S. veiksmai buvo teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti, kaip Etikos kodekso 4.6 ir 4.12 punktų pažeidimai.

23. Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinio teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

24. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 10 straipsniu, Profesinės etikos taryba nagrinėja Lietuvos architektų rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų. Siekdamas visapusiškai atskleisti Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai‘) 4.6 taikymo atvejo esmę, pirmosios instancijos teismas analizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas, susijusias su Techninio ir Darbo projektų rengimu. Teismas akcentavo, jog STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.19 punkte numatyta, jog Techninis projektas yra projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o to paties reglamento 6.4 punkte numatyta, kad darbo projektas yra projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog Darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs Techninį projektą, o kitas projektuotojas Darbo projektą gali rengti tik reglamente numatytais atvejais (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 punktas). Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą bei išanalizavęs aktualias teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Profesinės etikos taryba pagrįstai pripažino, jog apelianto sprendimas ne tik neprašyti architekto V. K. sutikimo dėl naudojimosi jo parengtu Techniniu projektu, tačiau ir apskritai su juo nesusisiekti, laikytinas Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai‘) 4.6 taikymo atvejo pažeidimu. Byloje dėl šių aplinkybių ginčo nekilo, apeliantas pripažino ne tik Techninio projekto naudojimo, bet ir jo keitimo faktą.

25. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į apelianto argumentus, teismo padarytas išvadas nėra pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog apeliantas pažeidė Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai‘) 4.6 taikymo atvejį, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

26. Dėl Etikos kodekso 4 principo („įsipareigojimai profesijai“) 4.12 taikymo atvejo pažeidimo apeliantas nurodė, kad teismas iš esmės neteisingai vertino faktines aplinkybes, Etikos kodekso nuostatas, teismas neatskleidė bylos esmės. Lietuvos architektų rūmai atsiliepime į skundą nurodė, kad su apelianto argumentais nesutinka, kadangi jie padaryti iš esmės klaidingai suvokiant ginčo esmę. Apeliantas vėlgi kartoja argumentus, kurie jau buvo išsakyti pirmosios instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismas dėl jų jau pasisakė. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo pozicijai. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.12 taikymo atvejis yra skirtas ne architekto turimų autoriaus teisių į kūrinį apsaugai, o architekto turimų klientų apsaugai. Sutiktina, kad Etikos kodeksas, įskaitant ir jo 4 principą („Įsipareigojimai profesijai“), yra skirtas viešųjų interesų užtikrinimui, įskaitant ir architektūros kokybę. Tai akcentuojama ir Profesinės etikos tarybos 2017-03-16 sprendimo Nr. 2017/04 VII skyriaus 1 punkte pateikiamoje rekomendacijoje, jog „tęstinis to paties architektūros paslaugų teikėjo dalyvavimas užtikrintų ne tik autoriaus teisių apsaugą, bet ir daugeliu atvejų prisidėtų prie projekto kokybės. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. Minėta nuostata leidžia daryti išvadą, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus. Atsakovas nurodo, kad Profesinės etikos tarybos praktikoje, analizuojant minėtą Etikos kodekso nuostatą, taip pat buvo konstatuota, jog informavimo pareiga pirmiausia yra skirta suteikti kitam architektui galimybę, remiantis sutartyse ar konkurso sąlygose įtvirtintais tarpusavio susitarimais, apginti ar pabandyti apginti savo teises prieš užsakovą (Lietuvos architektų sąjungos Etikos komisijos ir Profesinės etikos tarybos 2013-05-31 sprendimas).

27. Sutiktina su atsakovu, kad apeliantas nepagrįstai susiaurina 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.12 taikymo atvejį. Apelianto padarytą profesinės etikos pažeidimą lėmė dvi savarankiškos aplinkybės: 1) atestuotas architektas V. K. yra statinio architektas, kurio dalyvavimas projektavime yra tęstinis, t. y. nesibaigia tik parengus Techninį projektą, todėl jis yra laikomas paskirtu iki projektavimo darbų pabaigos. 2) Apeliantas pasiteiravęs galėjo sužinoti, ar Techninį projektą rengęs architektūros paslaugų teikėjas nesidera su užsakovu dėl Darbo projekto parengimo, tačiau į jį nesikreipė. Šios aplinkybės buvo nustatytos ir užfiksuotos ginčijamame Profesinės etikos tarybos sprendime, jomis pagrįstai vadovavosi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. Atsižvelgiant į tai, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalies taikymas nesiejamas su konkrečiu projektavimo etapu, pagrįstai daroma išvada, jog statinio architekto dalyvavimas projektavimo procese yra tęstinis, t. y. iki pat projektavimo darbų pabaigos, nepaisant to, kas projektuoja tolesniuose etapuose.

28. Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.12 taikymo atvejo esmė yra ta, kad architektūros paslaugų teikėjas privalo susisiekti su kitu architektūros paslaugų teikėju dviem atvejais: 1) kai žino, kad tam pačiam klientui arba esamam ar būsimam vartotojui ir tam pačiam projektui ar su architekto profesija susijusiam darbui tuo pačiu metu yra paskirtas kitas architektūros paslaugų teikėjas; 2) pagrįstai pasiteiravęs gali apie tai sužinoti. Taigi, prieš teikdamas pasiūlymą architektas nebūtinai turi būti tikras dėl kito architekto santykių su užsakovu - turėdamas duomenų apie tokių santykių galimybę, jis privalo susisiekti su kitu, anksčiau prie to objekto dirbusiu ar tebedirbančiu, architektu ir iš jo (ne iš užsakovo arba ne vien iš užsakovo) sužinoti apie tikrąją padėtį.(Lietuvos architektų sąjungos Etikos komisijos ir Profesinės etikos tarybos 2013-05-31 sprendimas).

29. Drausmės bylos nagrinėjimo metu apeliantas neginčijo aplinkybės, jog jam buvo žinoma, kad Techninį projektą rengė atestuotas architektas V. K.. Net ir tuo atveju, jei tokia aplinkybė jam būtų buvusi nežinoma, jis, kaip architektūros srities profesionalas, vesdamas derybas dėl Darbo projekto parengimo privalėjo suvokti, jog Techninį projektą parengė kitas architektūros paslaugų teikėjas. Spręstina, kad apeliantas turėjo pagrindo manyti, kad tarp Techninį projektą rengusio architektūros paslaugų teikėjo ir užsakovo galimai vyksta derybos dėl Darbo projekto parengimo ir privalėjo tuo įsitikinti susisiekdamas su atestuotu architektu V. K.. Konkrečiu atveju apeliantas su atestuotu architektu V. K. nesusisiekė. Įvertinus apelianto argumentus, atsakovo argumentus, bylos aplinkybes spręstina, kad apeliantas pagrįstai pripažintas pažeidęs Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.12 taikymo atvejį. Iš esmės pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams nurodytiems atsiliepime į apeliacinį skundą ir iš esmės pirmosios instancijos teismo išvadoms.

30. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

31. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo argumentus, išvadas ( šios teismo nutarties 11-15 punktai) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini, dėl visų kitų apelianto argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį atmetė. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės nurodė tuos pačius faktus ir aplinkybes, jų vertinimą, tačiau iš esmės nors ir nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, apeliacinio skundo argumentais nepagrindė pirmosios instancijos teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Taigi iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei, kad nustatė pirmosios instancijos teismas bei padarytos priešingos išvados nei, kad padarė pirmosios instancijos teismas. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir atstovavimo išlaidų. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė Vilija Valantienė