- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- eAS-461-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01485-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės ,,Kauno energija“, Kauno energija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Kauno energija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, VKEKK, Komisija) 2018 m. kovo 29 d. nutarimą „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ Nr. O3E-92.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas atliko jo – energetikos įmonės, vykdančios licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą, neplaninį patikrinimą. Atlikęs neplaninį patikrinimą, atsakovas neplaninio patikrinimo akte Nr. S3-1 padarė išvadas, kad: 1) pareiškėjas nesilaikė Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ 58.4.5.1 papunkčio ir VKEKK 2016 m. liepos 15 d. viešo išaiškinimo „Dėl Komisijos 2016 m. kovo 18 d. viešo išaiškinimo dėl šilumos tiekėjo palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo patikslinimo“ reikalavimų, todėl tikrinamuoju laikotarpiu neteisingai skaičiavo gamtinių dujų transportavimo kainą (perdavimo, skirstymo ir saugumo dedamąją), taikomą palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimuose; pareiškėjas, neteisingai skaičiuodamas gamtinių dujų transportavimo kainą, tikrinamuoju laikotarpiu neteisingai apskaičiavo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas; 2) pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnį, kur numatyta, kad visais atvejais superkama šiluma negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos; pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirko didesne kaina, nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, dėl to į šilumos kainą vartotojams buvo įskaičiuota 653 481 Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų.
Pareiškėjas nurodė, kad minėtoms išvadoms atsakovas pritarė skundžiamu sprendimu, atmetęs pareiškėjo argumentus dėl išvadų nepagrįstumo, išdėstytus 2018 m. kovo 29 d. VKEKK posėdyje, svarstant klausimą dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, bei pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. 20-815 „Dėl neplaninio patikrinimo pažymos“ ir ankstesniuose raštuose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka); nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu VKEKK 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 5 punktą energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Patikrinimas įforminamas patikrinimo aktu, kurio projektą surašo tikrinimo komisija. Patikrinimo akte nurodoma pagrindinė informacija apie tikrinamą energetikos įmonę, tikrinimo komisijos sudėtis, patikrinimo tikslas, pradžia ir tikrinamasis laikotarpis, patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, faktai, galimi teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įmonių reguliuojamą veiklą, pažeidimai, tikrinamos energetikos įmonės reguliuojamos veiklos trūkumai, reguliuojamos veiklos vertinimas, kitos pastabos bei informacija (Aprašo 46 p.). Patikrinimo akto projektas pateikiamas tikrinamai energetikos įmonei pastaboms ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patikrinimo akto projekto surašymo (Aprašo 48 p.). Tikrinimo komisija, atsižvelgdama į tikrinamos energetikos įmonės pastabas (jei tokių buvo), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tikrinamos energetikos įmonės pastabų gavimo jas įvertina ir surašo patikrinimo aktą (Aprašo 50 p.). Tikrinimo komisijos vadovo ir narių pasirašytas patikrinimo aktas teikiamas svarstyti VKEKK posėdyje komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka (Aprašo 52 p.).
Teismas nurodė, kad Aprašo 53 punkte įtvirtinta, jog VKEKK, posėdyje spręsdama pateiktą klausimą, priima dėl jo sprendimą, o energetikos įmonės patikrinimo pabaiga laikomas patikrinimo rezultatus įtvirtinančio VKEKK sprendimo priėmimas (Aprašo 58 p.). Aprašo 60 punktas nurodo, jog, nustačius reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, VKEKK energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis VKEKK 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu VKEKK sprendimu buvo patvirtintas patikrinimo aktas, kuriame nurodyti tam tikri pareiškėjo veiklos neatitikimai, tačiau nei skundžiamu sprendimu, nei patikrinimo aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, o patvirtintas aktas, kuriame yra konstatuojami tam tikri faktai, tačiau nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, pareiškėjui nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės. Teismas sprendė, kad skundžiamas sprendimas yra tarpinis aktas (sprendimas), kuris atskirai administraciniam teismui neskundžiamas, o jo teisėtumas ir pagrįstumas galėtų būti tikrinamas nagrinėjant ginčą dėl šio akto pagrindu priimtų galutinių sprendimų, darančių įtaką pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas konstatavo, kad VKEKK 2018 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. O3E-92 „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Kauno energija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neįvertino, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukėlė objektyvias teisines pasekmes, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti skundą. VKEKK 2018 m. kovo 29 d. viešai paskelbus apie pareiškėjui priimtą skundžiamą sprendimą, kuriuo konstatuotas pareiškėjo tariamai padarytas Šilumos ūkio įstatymo pažeidimas ir šilumos vartotojams padarytas žalos dydis – 653 481 Eur, sprendimas jau pakenkė pareiškėjo dalykinei reputacijai, pakirto jo paslaugų vartotojų, investuotojų, bei kreditorių pasitikėjimą pareiškėjo veiklos skaidrumu ir 2016–2017 metų finansinės apskaitos teisingumu.
Skundžiamas sprendimas suponuoja vartotojų, investuotojų ir pareiškėjo kreditorių bei verslo partnerių išvadas, jog pareiškėjas savo veikloje nesilaiko Šilumos ūkio įstatymo reikalavimų ir VKEKK priimtų teisės aktų, vartotojams taiko neteisingai apskaičiuotas šilumos kainas, o pareiškėjo finansiniams veiklos rezultatams ženklią įtaką padarys 653 481 Eur suma, kurią VKEKK skundžiamame sprendime konstatavo kaip pareiškėjo gautą nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės yra realiai įvykę faktai, nes jis priverstas reikalauti, kad jo dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija, kuri viešai platinama remiantis VKEKK priimtu skundžiamu sprendimu, būtų paneigta. Pareiškėjas nurodo, kad jo vertybiniais popieriais (akcijomis) yra viešai prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje, jo akcijos nuo 1998 metų yra įtrauktos į Papildomąjį prekybos sąrašą Baltijos reguliuojamoje rinkoje. Skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukėlė akivaizdžias neigiamas teisines ir ekonomines pasekmes ir toliau neigiamai veikia galimybes skolintis kredito ir kapitalo rinkose, padidino pareiškėjo kreditavimo riziką bei kredito kainą (palūkanas). Todėl vien skundžiamame sprendime nustatytas pareiškėjo pažeidimo faktas, kurį pareiškėjas ginčija skunde, jam objektyviai sukelia teisines pasekmes (pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis pažeidė teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas nepagrįstas teisės aktais, o remiasi tik VKEKK viešai internete pateiktais išaiškinimais ir konsultacijomis, kurie nėra teisės aktai. Pareiškėjas skundu, be kita ko, siekia išsiaiškinti, ar VKEKK nustatytas pažeidimas yra, ar jo nėra, ar pareiškėjas privalo savo veikloje vadovautis VKEKK išaiškinimais, paskelbtais internete, kadangi tai yra reikšminga pareiškėjo licencijuojamai veiklai.
Pažeidimas konstatuotas tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. sausio 31 d., tačiau pareiškėjas siekia jo teisinių pareigų aiškaus apibrėžimo ir ateityje. Pareiškėjas apskaičiuoja palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas kas mėnesį, todėl teisinis tikrumas ir saugumas gali atsirasti tik teismui išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, kai bus pašalintos skunde nurodytos abejonės VKEKK išaiškinimų ir konsultacijų teisėtumu ir jų privalomumu pareiškėjui, o jis, kaip teisinių santykių dalyvis, galės būti tikras dėl savo teisių ir pareigų apimties, teismas nutartyje tinkamai neįvertino skundžiamo sprendimo turinio įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai ir pareigoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas skundžiamame sprendime nurodė jo apskundimo administraciniam teismui tvarką, taigi taip pat skundžiamą sprendimą įvertino kaip sukeliantį teisines pasekmes ir nustatantį pareiškėjui atitinkamas teises ir pareigas bei galintį būti nagrinėjimo dalyku teisme administracinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad VKEKK 2018 m. kovo 29 d. nutarimu „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ Nr. O3E-92 nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, o tik patvirtintas aktas, kuriame yra konstatuojami tam tikri faktai, nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ir pareigų, pareiškėjui nėra taikytos jokios poveikio priemonės, todėl nutarimas negali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde kritikuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdamas, kad skundžiamas nutarimas sukelia (sukėlė) pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjas, akcentuodamas, kad patikrinimo akte buvo nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnį, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirko didesne kaina nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos ir dėl to į šilumos kainą vartotojams įskaičiavo 653 481 Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų, teigia, jog skundžiamas sprendimas akivaizdžiai pakerta investuotojų pasitikėjimą pareiškėjo licencijuojamos veiklos teisėtumu, jo veiklos finansinių rezultatų teisingumu bei daro neigiamą įtaką pareiškėjo galimybei pasiskolinti iš investuotojų kapitalo rinkoje, neigiamai vertinama pareiškėjo pelno perspektyva, kt.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Iš pareiškėjo skundžiamo nutarimo matyti, kad šiuo sprendimu buvo patvirtintas patikrinimo aktas, kuriame konstatuotos tam tikros nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atliktu palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų apskaičiavimu, tačiau nei nutarime, nei patikrinimo akte nėra nurodyta jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes pareiškėjui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamas sprendimas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių.
Pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl galimybės apskųsti iš esmės analogiško pobūdžio sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ argumentus, kad Komisijos nutarime „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ neplaninio veiklos patikrinimo“ konstatuotos aplinkybės, su kuriomis pareiškėjas nesutinka, daro žalą pareiškėjo dalykinei reputacijai ir pan., konstatavo, kad tai nėra pagrindas spręsti, jog nutarimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, ir nurodė, kad Aprašo 60 punkte numatyta, jog nustačius reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis ir Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (žr. 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1034-525/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat įvertinęs situaciją, ar skundas gali būti teikiamas dėl VKEKK nutarimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akto“, priimto baigus neplaninį patikrinimą, kai priimtame akte nėra subjektui skiriama konkrečių sankcijų, nėra priimamas konkretus sprendimas, darantis jo interesams konkretų ir apibrėžtą poveikį, konstatavo, kad pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ginčijamas nutarimas negali būti administracinės bylos dalyku (žr. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Komisija pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlieka energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir valstybinę energetikos priežiūrą, prižiūrint ir kontroliuojant energetikos įmonių licencijuojamą veiklą, o Aprašas detalizuoja ir reglamentuoja būtent tokių energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarką (žr. 2018 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-96-261/2018).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą (skundo dalykas) bei nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas (skundo pagrindas), atskirajame skunde išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, skundžiamo akto turinį, atsižvelgusi į Energetikos įstatymo 36 straipsnio ir Aprašo nuostatas, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl VKEKK 2018 m. kovo 29 d. nutarimo „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ Nr. O3E-92 priėmimo.
Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas, nes pats atsakovas nurodė sprendimo apskundimo administraciniam teismui tvarką. Apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016).
Apibendrindama nurodydamas aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.