Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su 2015 m. lapkričio 30 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. O3-576 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir Nutarimas).Bendrovė paaiškino, kad atsakovas konstatavo, jog UAB „Vilniaus energija“ Nutarime nurodytuose teisės aktuose ir Komisijos raštuose nustatytais pateikimo terminais nepateikė: 1) Bendrovės metinės atskaitomybės (toliau – ir Metinė atskaitomybė) su audito išvada už 2014 m. ir 2) Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistemos laisvos formos aprašo (toliau – ir RAS aprašas) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (toliau – ir Metodika), 45, 47 bei 50 punktus, Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 2.8 papunktį ir Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 (toliau – Taisyklės), 26.7.1 papunktį; nepateikė Komisijos prašomos informacijos ir dokumentų nurodytais terminais, kurie reikalingi Komisijos vykdomam pareiškėjo reguliuojamos veiklos patikrinimui atlikti, ir taip pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 (toliau – ir Aprašas), 31.3 bei 36.3 punktus ir nurodė ištaisyti pažeidimus bei pateikti Nutarimo 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją ir dokumentus per 5 darbo dienas nuo Nutarimo įsigaliojimo. Komisija taip pat nurodė, kad per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų pažeidimų, pareiškėjui bus paskirta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta piniginė sankcija.Pareiškėjo teigimu, Komisija neįvertino visų aplinkybių, lėmusių RAS aprašo ir Metinės atskaitomybės su audito išvada nepateikimą nustatytais terminais.

3.1. Komisija, konstatuodama pažeidimą nevertino arba netinkamai įvertino savo pačios netinkamą pasirengimą reguliacinių naujovių įdiegimui bei delsimą priimti reikiamus teisės aktus, kuriais remiantis turi būti ruošiamas RAS aprašas ir Metinė atskaitomybė su audito išvada. Atsakovas nepagrįstai siekia nubausti pareiškėją už Metinės atskaitomybės su audito išvada nepateikimą teisės aktuose nustatytais terminais, kai pats daugiau nei dvejus metus delsė priimti būtinus teisės aktus įvestoms reguliavimo naujovėms įgyvendinti, todėl pareiškėjas ir negalėjo parengti audituotos Metinės atskaitomybės nustatytais neprotingais terminais. Komisijos nepasirengimas reguliavimo naujovių įdiegimui ir delsimas pasireiškė tuo, kad naujos redakcijos Metodika, numatanti RAS aprašo ir audituotų metinių atskaitomybių rengimą, buvo priimta 2013 m. pradžioje, o galutinė Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo praktinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) redakcija buvo paskelbta tik 2015 m. gegužės 7 d., jos nesuderinus su rinkos dalyviais. Komisija, Rekomendacijas, be kurių nebuvo įmanoma paruošti RAS aprašo ir Metinės atskaitomybės, paskelbdama tik 2015 m. gegužės 7 d., privertė pareiškėją ir kitas energetikos įmones, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, pažeisti Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį ir Taisyklių 26.7 papunktį, imperatyviai numatančius, kad Metinė atskaitomybė su audito išvada turi būti parengta ir pateikta Komisijai iki kiekvienų metų gegužės 1 d., t. y. per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Be to, tik Komisijai 2015 m. gegužės 7 d. paskelbus Rekomendacijų galutinę redakciją, 2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos audito rūmų (toliau – LAR) audito komitetas išleido LAR gaires, kuriose apibrėžiami reguliuojamos veiklos metinės atskaitomybės ataskaitų auditavimo principai, apimtys, pateikiamos metodinės gairės ir kiti svarbūs aspektai bei pabrėžiama, jog remiantis Metodikos 50 punktu ir Taisyklių 26.7.1 papunkčiu, pastarojo audito išvada turi būti pateikiama su metine atskaitomybe. Taigi, pareiškėjas realiai negalėjo parengti nei galutinės RAS aprašo, nei Metinės atskaitomybės versijos, kuri turi būti išaudituota, ir pateikti jų Komisijai per Energetikos įstatymo ir Taisyklių nustatytus terminus, kol nebuvo išleista galutinė Rekomendacijų redakcija ir LAR gairės, kadangi konkrečiai nežinojo, kaip ir kokia tiksliai apimtimi reikės naujuosius reguliavimo pakeitimus įgyvendinti. Bendrovė pažymėjo, kad stengėsi tampriai bendradarbiauti su Komisija ir kuo greičiau parengti RAS aprašą bei Metinę atskaitomybę. RAS aprašas buvo pateiktas per Nutarime nustatytą terminą, o analizuojant pažeidimo dėl Metinės atskaitomybės nepateikimo nustatymo aplinkybes, nėra aišku, už kokių iš tikrųjų normų ir terminų pažeidimus pareiškėją siekiama nubausti bei nuo kurios dienos yra skaičiuojamas termino praleidimas. Pažymos, pagrindžiančios Nutarimo priėmimą, 2.1 ir 3.1 papunkčiuose yra pateiktos nuorodos tik į Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, Metodikos 47 punktą ir Taisyklių 26.7.1 papunktį, pagal kuriuos audituota metinė atskaitomybė turi būti pateikta ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio (finansinių metų) pasibaigimo, tačiau be Rekomendacijų, kurios buvo parengtos tik 2015 m. gegužės 7 d., pareiškėjas negalėjo parengti ir audituoti Metinės atskaitomybės per 4 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio (finansinių metų) pasibaigimo, t. y., 2015 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į Komisijos uždelsimą priimti reikiamus teisės aktus, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, turėtų atitinkamai būti nukeltas ir terminas audituotai Metinei atskaitomybei pateikti.

3.2. Komisija neįvertino, kad nurodyti metai yra pirmieji metai, kai yra nustatyta pareiga rengti RAS aprašą ir Metinę atskaitomybę su audito išvada, o reguliacinių pakeitimų įgyvendinimas yra labai sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas. Vertindamas tariamą terminų praleidimą, atsakovas turi atsižvelgti į tai, kad naujų reguliacinių pakeitimų įgyvendinimas yra sudėtingas procesas ir nenustatinėti neprotingų bei ultimatyvių terminų naujiems reguliaciniams pakeitimams įgyvendinti. Naujieji Komisijos patvirtinti reikalavimai bei naujai patvirtintos metodinės LAR gairės reikšmingai išplėtė reguliuojamos veiklos atskaitomybės ataskaitų audito apimtis bei administracinę naštą energetikos įmonėms, kurioms teko papildoma atsakomybė ir našta surinkti bei pateikti audituojančioms bendrovėms reikiamus duomenis ir informaciją, o tai pareikalavo papildomų laiko, žmogiškųjų, techninių išteklių ir pastangų.

3.3. Komisija laiku neteikė išsamios metodinės pagalbos ūkio subjektams dėl naujo reguliavimo taikymo. Nepaisant viešojo administravimo principų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų Komisijai, pareiškėjas iki Nutarimo priėmimo nėra gavęs išsamaus atsakovo atsakymo nei į vieną jo raštuose nurodytą klausimą, jokio išsamaus komentaro dėl juose minimų reguliacinės apskaitos atskyrimo trūkumų, o jei ir buvo gauti neišsamūs Komisijos paaiškinimai, tai jie buvo pateikiami po kelių mėnesių nuo užklausų pateikimo. Vietoje to, kad suteiktų metodinę pagalbą ir konstruktyviai spręstų susidariusią situaciją, atsakovas siuntė raštus su priminimais apie gręsiančias sankcijų skyrimo procedūras ir skiriamas baudas.

3.4. Komisijos delsimas, neveikimas ir neadekvatus situacijos vertinimas ūkio subjektų atžvilgiu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus. Pažymos 1.1 papunktyje atsakovas faktinę situaciją pristatė šališkai ir neanalizuodamas visų faktinių aplinkybių, bet tik formaliai pritaikydamas tariamai pažeistas teisės aktų nuostatas ir dėl to yra pažeidžiamas objektyvumo principas, įtvirtinantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti atlikti laiku, nešališki, objektyvūs ir neformalūs. Komisija taip pat pažeidė skaidrumo principą, nes užvilkinusi Rekomendacijų rengimo procesą daugiau nei dvejus metus, vėliau paskubomis ir be išsamių viešų konsultacijų su suinteresuotais ūkio subjektais 2015 m. gegužės 7 d. paskelbė parengtas Rekomendacijas, kurių įgyvendinimas praktikoje dėl reguliacinės apskaitos atskyrimo trūkumų pareiškėjui ir kitiems ūkio subjektams kėlė daug klausimų. Atsakovas Nutarimo 1 punktu pažeidė proporcingumo principą, kadangi pasirinktos įgyvendinimo priemonės viršija tai, kas būtina tikslui pasiekti, ir neatitinka administravimo tikslų. Komisija taip pat pažeidė atsakomybės už priimtus sprendimus principą, kadangi viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius, o ne ignoruoti savo neveikimą. Komisija pažeidė lygiateisiškumo principą, kadangi viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų, tačiau ji ne visoms įmonėms, galbūt padariusioms pažeidimus, inicijavo pažeidimų procedūras.

Bendrovės nuomone, Komisija nepagrįstai iš jos reikalavo jau pateiktos arba teisės aktuose nenumatytos kaupti informacijos ir dokumentų.

4.1. Komisija, reikalaudama Nutarimo 2.1 papunktyje numatytos informacijos, konkrečiu ir teisės aktais nenustatytu žymiai detalesniu pjūviu ir / ar forma, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. R2-(Š)-3078 išreikštas prašymas parengti konkrečios formos duomenis ir dokumentus (užpildyti lenteles), kurių parengimas yra sudėtingas ir reikalauja neproporcingai daug žmogiškųjų bei finansinių išteklių ir kurių rengimas nėra numatytas nei įstatymuose, nei Komisijos priimtuose įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose per neprotingą 5 darbo dienų terminą yra nepagrįstas. Atsakovas, reikalaudamas užpildyti lenteles, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalį, todėl toks jo reikalavimas yra neteisėtas ir Nutarimo 2.1 papunktis, kuriame konstatuojamas tariamas reguliuojamos veiklos pažeidimas, turėtų būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas. Nors Komisijos reikalavimai pradėti pildyti jos parengtas specifines, vien UAB „Vilniaus energija“ skirtas lenteles ir tiesiogiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytam draudimui, reaguodamas į Komisijos 2015 m. spalio 1 d. raštą Nr. R2-(Š)-3078 ir siekdamas geranoriško bendradarbiavimo, pareiškėjas išimties tvarka per protingą ir fiziškai įmanomą laikotarpį ėmėsi rengti prašomus duomenis būtent pagal naujai reikalaujamas formas. Pateikiant skundą, minėti 2012 m. ir 2013 m. duomenys jau buvo pateikti Komisijai, o 2014 m. duomenys bus pateikti artimiausiu metu (užpildant galiojančias, būtent 2014 m. duomenims taikomas RAS ataskaitų formas), užbaigus Bendrovės auditoriaus atliekamą Metinės atskaitomybės už 2014 m. auditą.

UAB „Vilniaus energija“ akcentavo, kad Komisija nesuteikė realaus ir protingo termino, t. y., ilgesnio nei 5 darbo dienos, nurodytiems pažeidimams ištaisyti. Minimali protingo termino riba paprastai yra nuo 10 iki 14 darbo dienų. Tai, kad 10 darbo dienų terminas informacijai pateikti yra minimalus ir nebūtinai pagrįstas, matyti iš Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto antros pastraipos, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad informaciją reikia pateikti per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių nustatomas ilgesnis terminas. Vadovaujantis susiklosčiusia praktika panašiose situacijose, kai Komisija reikalaudavo ištaisyti daug paprastesnius, nei pareiškėjui konstatuotinus pažeidimus, susijusius su informacijos nepateikimu laiku, Komisija nustatydavo ne trumpesnius kaip 20 dienų terminus pažeidimams ištaisyti. Taigi, Komisija Bendrovei turėtų nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą, kuris bet kokiu atveju yra ne ilgesnis nei du mėnesiai. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija, iš jo reikalaudama pateikti dokumentus ir informaciją, atsižvelgiant į prašomos informacijos apimtį ir turinį bei nesilaikydama Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte numatyto minimalaus 10 darbo dienų informacijos pateikimo termino, o jų nepateikus nustatydama 5 darbo dienų terminą nurodytiems dokumentams pateikti, pažeidė Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 patvirtintų Sankcijų skyrimo taisyklių (toliau – Sankcijų skyrimo taisyklės) 7 punktą, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus protingumo, proporcingumo bei lygiateisiškumo principus.Bendrovė pažymėjo, kad Komisijos vykdomi teismine tvarka nesankcionuoti patikrinimai jos patalpose, siekiant surinkti dokumentus ir informaciją, kartu su baudžiamąjį persekiojimą atliekančiomis institucijomis, siekiant surinkti dokumentus ir informaciją, nesusijusią su patikrinimo tikslais, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį, garantuojantį žmogaus (inter alia juridinio asmens) teisę į privatumą, į būsto ir susirašinėjimo slaptumo neliečiamumą (panašia apimtimi asmens teisių apsauga numatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje). Šios teisės apribojimas ir valdžios institucijų kišimasis į naudojimąsi šia teise galimas tik įstatymo numatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Minėtos teisės į būsto neliečiamumą apribojimus įstatymais numatytais atvejais galimas tik tokius veiksmus sankcionavus teismams. Šią poziciją akivaizdžiai pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Delta Pekarny A.S. prieš Čekijos Respubliką. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2015 m. lapkričio 16 d. apsilankymo metu į atliekamą patikrinimą įtraukė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos tyrimo tarnybos darbuotojus, kurie, prisidengdami Komisijos atliekamu pareiškėjo reguliuojamos veiklos patikrinimu ir išvengdami baudžiamajame procese numatytų patekimo į ūkio subjekto patalpas procedūrų, galbūt ieškojo su patikrinimu nesusijusių Bendrovės neteisėtų veikų požymių. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo užtikrinamos Konvencijos 8 straipsnyje numatytos ginamos teisės.Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte ir Aprašo 31.3 bei 36.3 papunkčiuose yra įtvirtinta Komisijos teisė gauti informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti bei visus patikrinimus atlikti būtinus dokumentus, elektroniniu būdu tvarkomus duomenis ir informaciją. Remiantis teisės aktų nuostatomis, Bendrovė privalo pateikti audituotų metinių ataskaitų rinkinį ir RAS aprašą, įrodyti sąnaudų pagrįstumą ir pateikti Komisijai prašomą informaciją, taigi atsakovas turi teisę gauti, o pareiškėjas pareigą Komisijai pateikti Nutarime nurodytus dokumentus bei informaciją, kuri reikalinga atsakovo funkcijoms vykdyti ir užtikrinti vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis.Komisija pažymėjo, kad atlieka planinį Bendrovės reguliuojamos veiklos patikrinimą. Patikrinimų planas jau 2014 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbtas Komisijos tinklalapyje. Be to, apie planinį patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R2-(Š)-3087, kuriame taip pat buvo pranešta, jog minėtam patikrinimui Komisija planuoja pasitelkti išorės audito įmonę. Bendrovės planinio patikrinimo veiksmai prasidėjo Komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. O1-66 sudarius Komisijos tikrinimo komisiją (toliau –Tikrinimo komisija), kuri 2015 m. rugpjūčio 12 d.–2015 m. gruodžio 31 d. atlieka UAB „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą ir vertina 2012–2014 m. reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą. Taigi, pareiškėjas apie būsimą planinį patikrinimą žinojo ir atitinkamus žmogiškuosius išteklius galėjo planuoti jau nuo 2014 m. lapkričio 20 d.Komisija nurodė, kad atlikdama planinį patikrinimą, siekdama minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, pasitelkė išorinio auditoriaus paslaugas. Atsakovas, suprasdamas Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus dėl bendradarbiavimo, planavimo ir metodinės pagalbos teikimo, geranoriškai bendradarbiavo, teikė konsultacijas bei paaiškinimus, todėl yra atsakęs į visus Bendrovės keltus klausimus tiek pateikdamas atsakymus raštu (2015 m. kovo 3 d. raštas Nr. R2-(Š)-725, 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. R2-(Š)-2627, 2015 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos atstovės elektroninis laiškas UAB „Vilniaus energija“ atstovui ir kt.), tiek susitikimų, įvykusių 2015 m. liepos 29 d. bei 2015 m. rugpjūčio 14 d., metu. 2015 m. liepos 29 d. vykusio Komisijos, pareiškėjo ir auditoriaus atstovų susitikimo metu papildomai išsamiai žodžiu buvo atsakyta į Bendrovės 2015 m. liepos 24 d. rašte Nr. 008-10-15269 bei susitikimo metu keltus klausimus.Atsakovas akcentavo, kad nei Viešojo administravimo įstatymas, nei Energetikos įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia jam, atliekant reguliuojamų ūkio subjektų veiklos patikrinimus, pasirinkti patį tinkamiausią patikrinimo būdą ir priemonę, taip pat ir pasitelkti kitų subjektų pagalbą patikrinimui atlikti. Pažymėjo, kad Aprašas atitinka minimalios ir proporcingos priežiūros naštos bei nediskriminavimo principus, o Komisija turėjo teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis bus atliekamas patikrinimas, ir nuspręsti atlikti reguliuojamos ūkio subjekto veiklos patikrinimą bei tam pasitelkti kompetentingus asmenis, turinčius teisę atlikti auditą, nes toks patikrinimo atlikimo būdas tinkamiausiai realizuoja tiek Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus ūkio subjektų veiklos reikalavimus, tiek Energetikos įstatyme ir Šilumos ūkio įstatyme nustatytus energetikos įmonių veiklos kontrolės bei reguliavimo tikslus. Atsakovas su 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. R2-(T)-2678 kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ ir nurodė iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. pateikti su auditoriumi pasirašytą konfidencialumo sutarties egzempliorių, tačiau pareiškėjas iki nurodyto termino, t. y. 2015 m. rugpjūčio 25 d., Komisijai su auditoriumi pasirašytos konfidencialumo sutarties egzemplioriaus nepateikė. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pasirinko kitas planinio patikrinimo organizavimo formas ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. R2-(Š)-2740 Bendrovę informavo, kad jos 2012–2014 m. reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumo planiniam patikrinimui atlikti reikalinga ir tikrinamos energetikos įmonės teiktina informacija yra skaidoma į keturis etapus ir bus teikiama tiesiogiai Komisijai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui apie patikrinimą buvo žinoma jau nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, o nuo 2015 m. liepos 20 d. bei liepos 29 d. buvo žinomi preliminarūs duomenys, kuriuos reikia pateikti, bei į tai, kad teisės aktų nuostatos įtvirtina pareiškėjo pareigą pateikti Komisijos prašomus dokumentus bei informaciją per 10 darbo dienų, o ilgesnis terminas gali būti nustatomas tik pareiškėjui įrodžius pagrįstas priežastis, dėl kurių tai turi būti padaryta, Komisijos nustatytas 10 darbo dienų informacijos pateikimo terminas turi būti laikomas visiškai pagrįstu ir pakankamu nurodytai informacijai pateikti. Komisija 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. R2-(Š)-2740 nurodė pareiškėjui pateikti I etapo nurodytą informaciją už 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. laikotarpius per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. R2-(Š)-2794 nurodė Bendrovei per 10 darbo dienų pateikti II etapo informaciją, 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. R2-(Š)-2831 – per 10 darbo dienų pateikti III etapo informaciją, o 2015 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-2847 – per 10 darbo dienų pateikti IV etapo informaciją. Taigi, Komisija, nustatydama patikrinimui teikiamos informacijos apimtis, įvertino reikšmingas faktines aplinkybes bei pareiškėjo nurodytus motyvus, diferencijavo teikiamos informacijos apimtį etapais, nustatė teisės aktuose nustatytus ir pagrįstus terminus ir taip tinkamai užtikrino Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnyje įtvirtintų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principų realizavimą. UAB „Vilniaus energija“ nepateikus visos I etapo informacijos, buvo nustatytas papildomas terminas trūkstamai informacijai pateikti. Atsižvelgus į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. R2-(Š)-2740 8–10 punktuose nurodytos informacijos Bendrovė per nurodytą terminą nepateikė, Komisija 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. R2-(Š)-3078 nustatė papildomą terminą informacijai pateikti ir nurodė per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją už kiekvienus tikrinamojo laikotarpio metus (2012 m., 2013 m. ir 2014 m.) pagal pridedamas lenteles bei papildyti pateiktą informaciją.Komisija atkreipė dėmesį, kad planinio patikrinimo tikslui pasiekti, ji turi disponuoti pareiškėjo Metine atskaitomybe su audito išvada už 2014 m. bei RAS aprašu. Atsakovas vertino Bendrovės nurodytas aplinkybes (naujos ataskaitos formos pildomos pirmą kartą, įmonė yra didžiausias šilumos sektoriaus ūkio subjektas, vykdantis ne vieną reguliuojamą veiklą ir turintis specifinių Komisijos priimtų kainodarinių sprendimų, pareiškėjui dėl Metodikos įgyvendinimo dar yra kilusių neaiškumų ir kt.) ir net kelis kartus pratęsė tiek RAS aprašo, tiek Metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 m. pateikimo terminus, todėl atsakovas tinkamai vykdė Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje įtvirtintus minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principus. Nepaisant pareiškėjo teiktų prašymų pratęsti terminą, jis nėra pateikęs Metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 m., o RAS aprašas buvo pateiktas tik po Nutarimo priėmimo. Kadangi įpusėjus Bendrovės veiklos planiniam patikrinimui Komisija nebuvo iš jos gavusi reikšmingo kiekio informacijos, pareiškėjo veiksmai, kuriais siekiama nepagrįstai apsunkinti, trukdyti ar riboti informacijos apie reguliuojamo ūkio subjekto veiklą surinkimą bei įvertinimą, negalėjo būti toleruojami, todėl buvo konstatuota, kad jis pažeidė reguliuojamos veiklos sąlygas ir nepateikė Nutarimo 1 bei 2 punktuose nurodytos informacijos. Nutarimu buvo siekiama iš karto nubausti UAB „Vilniaus energija“ dėl informacijos nepateikimo, o įpareigoti Bendrovę pašalinti nustatytus pažeidimus. Ji taip pat buvo įspėta dėl galimo sankcijos skyrimo, nepašalinus pažeidimo.Atsakovas pažymėjo, kad Nutarime nustatytas 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti pasibaigė 2015 m. lapkričio 6 d. UAB „Vilniaus energija“ pripažino dalį Nutarime konstatuotų pažeidimų ir 2015 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 008-10-22677 pateikė Nutarimo 1 punkte numatytą RAS aprašą bei dalį Nutarimo 2.1 papunktyje nurodytos informacijos – 2013 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimą Nutarime nurodytoms ataskaitoms. Pareiškėjas taip pat pateikė paaiškinimus dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų dydžio skaičiavimų. Tokie Bendrovės veiksmai buvo įvertinti vėliau pradėjus sankcijos skyrimo procedūrą. Kadangi per nustatytą terminą visas pažeidimas nebuvo pašalintas, pareiškėjui 2015 m. lapkričio 13 d. buvo surašytas Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolas Nr. K3-16, kuriame buvo nurodyta, kokių dokumentų jis nepateikė. 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-672 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ pareiškėjui buvo paskirta bauda.Atsižvelgusi į teismų praktiką panašiose administracinėse byloje, Komisija nesutiko su Bendrovės pozicija, kad Nutarimo dalys, kuriose konstatuojamas RAS aprašo nepateikimas (Nutarimo 1 punktas), pareiškėjo 2013 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo Nutarime nurodytoms ataskaitoms nepateikimas (Nutarimo 2.1 papunkčio dalis) ir gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų dydžio skaičiavimų nepateikimas (Nutarimo 2.3 papunktis) UAB „Vilniaus energija“ sukelia teisines pasekmes, todėl nėra laikomos šio ginčo objektu. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas, konstatuodamas pažeidimą, nevertino arba netinkamai įvertino jo netinkamą pasirengimą reguliacinių naujovių įdiegimui bei delsimą priimti reikiamus teisės aktus (Rekomendacijas), kuriomis remiantis turi būti ruošiamas RAS aprašas ir Metinė atskaitomybė su audito išvada, kelia nuostabą, kadangi Bendrovė sugebėjo parengti ir pateikė RAS aprašą.Komisijos nuomone, ji tinkamai ir laiku vykdė visas teisės aktuose nustatytas pareigas. Komisija 2013 m. lapkričio 14 d., 2014 m. vasario 10 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. birželio 17 d. ir 2015 m. rugsėjo 21 d. raštais teikė pareiškėjui metodinę pagalbą bei konsultacijas dėl prašomos informacijos pateikimo, tačiau jis nesilaikė ne tik Metodikoje, bet savo paties raštuose bei teiktuose prašymuose atidėti Metinės atskaitomybės už 2014 m. pateikimą nurodytų terminų. Be to, Komisija parengė Rekomendacijas (nors tokios pareigos teisės aktai nenumato), vertino Bendrovės pateiktus motyvus dėl informacijos teikimo, atidėjo prašomos teikti informacijos terminus ir tinkamai įgyvendino Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, proporcingumo ir to paties įstatymo 36² straipsnyje įtvirtintus minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principus. Komisija Nutarimą priėmė būtent dėl paties pareiškėjo neveikimo, aplaidumo ir piktnaudžiavimo Viešojo administravimo įstatyme suteiktomis teisėmis. Atsakovas pažymėjo, kad Nutarimo 1 punkte konstatuotas pažeidimas tęsiasi nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., o 2.1 ir 2.2 papunkčiuose konstatuoti pažeidimai – nuo 2015 m. spalio 8 d.Atsakovas nurodė, kad jau 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-73 buvo patvirtinta nauja Metodikos redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., kurioje buvo įtvirtinta pareiga teikti RAS ir įtvirtinti reikalavimai metinės atskaitomybės su audito išvada teikimui. Taigi, jau nuo 2013 m. vasario 28 d. UAB „Vilniaus energija“ turėjo galimybę konsultuotis su Komisija dėl naujų reikalavimų ir galbūt kylančių neaiškumų. Kadangi atsakovas atlieka Bendrovės reguliuojamos veiklos patikrinimą, jos nuogąstavimai ir samprotavimai dėl kitų energetikos įmonių pareigos teikti informaciją ir teiktinos informacijos nepateikimą visiškai neturi jokio ryšio su nagrinėjama administracine byla ir nepanaikina bei nepakeičia pareiškėjo pareigos teikti Komisijai privalomus duomenis. Be to, atsakovo turima informacija patvirtina, kad dauguma šilumos tiekėjų, išskyrus UAB „Litesko“ filialą ir pareiškėją, t. y. įmones, priklausančias „Veolia“ grupei, įgyvendino naujus reguliacinius pakeitimus. Komisija pažymėjo, kad Bendrovė negali pagrįsti teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo nuolat kylančiais naujais klausimais. Teisės aktuose nustatyti reikalavimai privalo būti vykdomi laiku ir per teisės aktuose nustatytus terminus, o neaiškumai turi būti išsiaiškinami iki termino pabaigos.Komisija teigė, kad preziumuojant, jog UAB „Vilniaus energija“ disponuoja pakankamais vadybiniais (žmogiškaisiais) ištekliais, tik nuo jo paties priklauso, ar atsakovo teisės aktuose nustatyti informacijos pateikimo terminai yra proporcingi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai įvertinti bei įsitikinti, ar jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, pasitelkė maksimalius vadybinius pajėgumus ir kitaip tinkamai pasiruošė planinio patikrinimo veiksmams atlikti, iš anksto žinodamas, jog planinio patikrinimo tikslas apima trejus metus.Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 013-01-18477 nurodė, kad Komisijai teikia Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimą Komisijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. R2-(Š)-2740 nurodytoms ataskaitoms su paaiškinimais. Atsakovas vertino jam minėtame rašte pateiktą informaciją ir nustatė, kad pateiktoje informacijoje nėra nurodyto sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo pagal Komisijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. R2-(Š)-2740 nurodytas reguliuojamų veiklų ataskaitas. Iš pateiktos informacijos, kurioje nurodyti tik Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučiai bei jų priskyrimo reguliuojamoms ir nereguliuojamoms veikloms požymiai, Komisija negali daryti jokių reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumo vertinimų. Neišsamios informacijos pateikimas turi būti vertinamas kaip Bendrovės siekimas nepagrįstai apsunkinti, trukdyti ar riboti informacijos apie reguliuojamo ūkio subjekto veiklą surinkimą bei įvertinimą. Atsižvelgęs į tai, kad Komisijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. R2-(Š)-2740 8–10 punktuose nurodytos informacijos pareiškėjas nurodytais terminai nepateikė, atsakovas, įvertinęs, jog tai pakartotinis prašymas, taip pat tai, kad papildomas 10 darbo dienų terminas informacijai pateikti ribotų patikrinimo tikslų įgyvendinimą laiku, 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. R2-(S)-3078 nurodė per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją už kiekvienus tikrinamojo laikotarpio metus pagal pridedamas lenteles. Komisijos teigimu, informacijos teikimas lentelėmis užtikrina Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnyje įtvirtintų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo realizavimą, nes leidžia duomenis pateikti koncentruotai, efektyviai ir greitai. Tai, kad Bendrovė nesutinka jų pildyti, neatleidžia jos nuo pareigos teikti Komisijai reguliuojamos veiklos sąnaudas pagrindžiančią informaciją kitokia forma. Pareiškėjas pateikė Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučius už 2012 ir 2013 m., todėl iš dalies pripažino pažeidimą, konstatuotą Nutarimo 2.1 papunktyje. Dėl Nutarimo 2.3 punkto ginčo taip pat nekyla – Komisija įvertino pareiškėjo 2015 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 008-10-22677 pateiktus paaiškinimus dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų dydžio skaičiavimų kaip informacijos pateikimą ir pažeidimo ištaisymą šioje Nutarimo dalyje, todėl protokole prie nepateiktos informacijos nenurodė informacijos dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų dydžio skaičiavimų. Komisija 2015 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 03-672, kuriuo Bendrovei buvo skirta bauda, minėtos informacijos, konstatuotos Nutarimo 2.3 punkte, nepateikimas nebuvo vertintas kaip reguliuojamos veiklos pažeidimas, todėl minėtas Nutarimo punktas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė.Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nutarimo 3 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas, įvertinus tai, jog Komisija jau ne kartą buvo pratęsusi pareiškėjo teikiamos informacijos ir duomenų terminus, tačiau nepaisant to būtina informacija ir duomenys Komisijai nebuvo pateikti, todėl ji ne kartą įspėjo pareiškėją apie galimas sankcijas, nepateikus nurodytos informacijos, buvo pakankamas. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ planinis patikrinimas turėjo būti užbaigtas iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl Komisija negalėjo nustatyti ilgesnio nei 5 darbo dienų termino, kadangi tai dar labiau užvilkintų pareiškėjo teikiamos informacijos ir duomenų pateikimo trukmę, o patikrinimo užbaigimas laiku buvo ypač svarbus, kadangi patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir patikrinimo rezultatai turėjo būt įvertinti Komisijai skaičiuojant Bendrovės šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam laikotarpiui nuo 2016 m., kuris nustatomas ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Komisija pažymėjo, kad analogiški įpareigojimai elektros energetikos sektoriuje buvo nustatomi vertinant kitas aplinkybes ir esant kitokiam pažeidimo turiniui bei apimčiai, todėl šiuo atveju būtų netikslu kalbėti apie tam tikrą Komisijos neva formuojamą praktiką. Komisija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamos bylos ir Delta Pekarny bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais minėtoje byloje negalima remtis ir nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybė, jog jis, atlikdamas planinį Bendrovės reguliuojamos veiklos patikrinimą, pasitelkė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, yra visiškai nesusijusi su nagrinėjama administracine byla. Ši aplinkybė neturi jokios įtakos pareiškėjo pareigai teikti informaciją, ji taip pat neturi jokios reikšmės Nutarime konstatuotiems reguliuojamos veiklos pažeidimams. Komisija, prieš atvykdama į UAB „Vilniaus energija“ patalpas, 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-3163 nurodė Tikrinimo komisijai reikalingą informaciją, ir pareiškėjo buvo paprašyta ją paruošti. Tikrinimo komisijos nariai neatliko jokio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar kitame įstatyme numatyto procesinio veiksmo, kuriam atlikti būtų būtina teismo sankcija. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai planiniam patikrinimui buvo pasitelkti Komisijos pirmininko 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. O1-103, t. y., jau po Nutarimo priėmimo. Be to, 2015 m. lapkričio 16 d. į Bendrovės patalpas atvykę Tikrinimo komisijos nariai, tarp kurių buvo ir trys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, nebuvo įleisti į UAB „Vilniaus energija“ patalpas, kad galėtų atlikti įprastus administracinės priežiūros veiksmus, ir bendravo tik su pareiškėjo Bendrųjų reikalų departamento direktore ir advokate, o vėliau atvyko Bendrovės Teisės departamento direktorius ir advokatas. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, patekę į UAB „Vilniaus energija“ patalpas, galbūt ieškojo su patikrinimu nesusijusių Bendrovės neteisėtų veikų požymių, yra nepagrįsti ir klaidinantys.Komisija akcentavo, kad Bendrovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog Nutarimas tenkina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio akto panaikinimo sąlygas ar neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto reikalavimų. Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme, Energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, o jį priimdama, Komisija laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei pareiškėjo veiksmų pagrįstumą. Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.Paaiškinimuose pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ papildomai nurodė, kad Komisija pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi iš pradžių Nutarime konstatavo pažeidimus ir tai išplatino viešai, o vėliau pradėjo aiškintis, ar Bendrovė yra kalta. Taip atsakovas neužtikrino tinkamos teisės į gynybą, ši teisė taip pat nebuvo užtikrinta ir dėl to, kad apie 2015 m. spalio 29 d. vyksiantį posėdį, kuriame buvo priimtas Nutarimas, pareiškėjas buvo informuotas tik prieš 4 darbo dienas. Akcentavo, kad informacijos, kurios Bendrovė neturi ir negali retrospektyviai sukurti bei pateikti už praėjusius metus, negali užtraukti sankcijos pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnį. Be to, pareiškėjas neturi pareigos įtikinti Komisiją dėl sąnaudų pagrįstumo. Komisija nepagrįstai nurodė, kad neturėdama reikalaujamos informacijos, negali apskaičiuoti reguliuojamo turto vertės, investicijų grąžos ir nusidėvėjimo sąnaudų. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nagrinėjo visus konstatuotus pažeidimus kartu ir padarė bendras išvadas, nors jie turėtų būti nagrinėjami nepriklausomai vienas nuo kito, ir nepagrįstai nepripažįsta, kad RAS aprašo ir audituotos Metinės atskaitomybės praleidus teisės aktuose nustatytus terminus pateikimas buvo nulemtas išskirtinai Komisijos nepagrįsto neveikimo ir delsimo priimti reikiamus aktus, gaires, Rekomendacijas ir netinkamo metodinės pagalbos teikimo, o bendri mokymai ir susitikimų su šilumos sektoriuje veikiančiais ūkio subjektais organizavimas neturi nieko bendro su konkrečiais klausimais, kylančiais individualiai kiekvienam ūkio subjektui, įgyvendinant naująją reformą. Be to, atsakovas išskirtinai baudė tik pareiškėją, nors jis Komisijai yra pateikęs reikalaujamus dokumentus. Bendrovės nuomone, atsakovo argumentas dėl tariamo jos pajėgumo pateikti visą neteisėtai prašomą pateikti informaciją ir neteisėtai nustatytais terminais yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjo vadybinis pajėgumas yra vertinamas tik atsižvelgiant į atsakovo teisėtai duodamus nurodymus ir teisėtai nustatomus terminus. UAB „Vilniaus energija“ akcentavo, kad Komisijos vykdomi patikrinimai jo patalpose yra glaudžiai susiję su Nutarimu ir jame nepagrįstai konstatuotais pažeidimais. Atsakovas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytų patikrinimo vykdymo principų ir minimalių 10 darbo dienų terminų informacijai pateikti, pareikalavo milžiniško kiekio informacijos ir duomenų, kurių pareiškėjas fiziškai negalėjo parengti. Bendrovė pažymėjo, kad teismo sankcija turėjo užkirsti kelią nepagrįstam Komisijos lankymuisi UAB „Vilniaus energija“ patalpose, siekiant kuo labiau vienu metu apkrauti pareiškėją reikalavimais rinkti ir sisteminti informaciją, kad jis nesugebėtų įvykdyti visų reikalavimų, ir dėl to skirti sankcijų. Atsakovo pažeidimų konstatavimas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, yra neteisėtas, o remiantis Nutarimu nustatyti įpareigojimai sukelia Bendrovei aiškias teisines pasekmes.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su Bendrovės veiklos patikrinimu, kuriuo buvo siekiama įvertinti 2012–2014 m. reguliuojamoms veiklos priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą, pažymėjo, kad per Nutarime nustatytą 5 darbo dienų terminą pareiškėjas Komisijai pateikė dalį informacijos, t. y., įvykdė dalį Nutarimo, ir padarė išvadą, kad Nutarimo dalys, kuriose buvo konstatuotas RAS aprašo nepateikimas (Nutarimo 1 punktas), pareiškėjo 2013 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo Nutarime nurodytoms ataskaitoms nepateikimas (Nutarimo 2.1 papunkčio dalis) ir gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų dydžio skaičiavimų nepateikimas, pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalykas teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas Bendrovės skundo argumentų nurodyta apimtimi neanalizavo ir šią skundo dalį atmetė. Pateikdamas motyvus dėl UAB „Vilniaus energija“ Metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 m. pateikimo, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareigą atsakovui pateikti šį dokumentą nustato teisės aktai. Teismas nurodė, kad Bendrovė 2015 m. kovo 31 d. rašte Nr. 010-02-7215R atsakovui paaiškino, jog negali pateikti pagal įstatymus turimų teikti ataskaitų dėl objektyvių priežasčių, ir prašė atidėti ataskaitų pateikimo terminus, kaip nurodyta Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2015 m. kovo 24 d. rašte. Komisija 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R2-(Š)-1134 Bendrovę informavo, kad gavo prašymą atidėti ataskaitos pateikimo terminą, ir pareikalavo metinę įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada pateikti iki 2015 m. gegužės 1 d., o 2015 m. birželio 17 d. rašte Nr. R2-(S)-2025 pareikalavo, kad metinę įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada pareiškėjas pateiktų ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 19 d. UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. birželio 19 d. rašte Nr. 008-10-13724 Komisiją informavo, kad negalės pateikti įmonės finansinės atskaitomybės su audito išvada, ir paaiškino, kad naujos ataskaitos formos pildomos pirmą kartą, Bendrovė yra didžiausias šilumos sektoriaus ūkio subjektas, vykdantis ne vieną reguliuojamą veiklą ir turintis specifinių Komisijos priimtų kainodarinių sprendimų, dėl Metodikos įgyvendinimo jai dar yra kilusių neaiškumų bei paaiškino, kad prašoma informacija bus pateikta per 10–12 darbo dienų. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 010-02-16087 atsakovui nurodė, kad teikia Taisyklių 26.7.1 papunktyje nurodytas ataskaitas su preliminariais neaudituotais duomenimis, o visą metinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada planuoja pateikti 2015 m. rugsėjo mėnesį. Komisija 2015 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. R2-(Š)-2977 UAB „Vilniaus energija“ paaiškino, kad metinę įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada turi pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 008-10-19848R Komisiją informavo, kad dėl objektyvių priežasčių jos prašomą informaciją (visą metinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada) galės pateikti 2015 m. spalio mėnesį.Teismas atkreipė dėmesį, kad ūkio subjektų pareiga atsakovui teikti Metinę atskaitomybę, kaip tai numatyta Metodikos 47 punkte, kilo nuo 2014 m. sausio 1 d., Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 patvirtinus naują Metodikos redakciją. Atsakovas, atsižvelgęs į rinkos dalyvių pastabas dėl 2014 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios naujos redakcijos Metodikos praktinio taikymo sudėtingumo, parengė ir 2013 m. rugsėjo 26 d. teikė viešajai konsultacijai Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo praktinių rekomendacijų projektą bei Apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo praktinio modelio projektą (Excel formatu). Po viešos konsultacijos Komisija paskelbė Rekomendacijas ir Apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo praktinio modelį, kuriuo visos šilumos sektoriaus įmonės galėjo naudotis, įgyvendindamos Metodikoje įtvirtintus reikalavimus. Be to, Komisija 2013 m. spalio 7–11 d. organizavo specialius mokymus, kuriuose 2013 m. spalio 7 d. dalyvavo pareiškėjo atstovė finansų kontrolierė A. G., bei susitikimą su šilumos tiekėjų atstovais, kuriame taip pat dalyvavo ta pati Bendrovės atstovė.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Komisija teikė pagalbą UAB „Vilniaus energija“, tai patvirtina atsakovo 2013 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. R2-3334, 2014 m. vasario 10 d. raštas Nr. R2-408, 2015 m. balandžio 7 d. raštas Nr. R2-(Š)-1134, 2015 m. birželio 17 d. raštas Nr. R2-(Š)-2025 bei 2015 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. R2-(Š)-2977, vadinasi, Komisija teikė pareiškėjui ne tik visokeriopą pagalbą, bet ir konsultacijas dėl prašomos informacijos pateikimo. Teismas akcentavo, kad nors vadovaujantis Metodika, Metinė atskaitomybė turėjo būti pateikta iki 2015 m. gegužės 1 d., tačiau atsakovas, tolerantiškai vertindamas Bendrovei iškilusius sunkumus dėl prašomų dokumentų pateikimo, atsižvelgė į jos prašymus ir sutiko, kad dokumentai būtų pateikti kitais terminais, nei nurodyta Metodikos 47 punkte, o tokia Komisijos veiksmų seka rodo ne siekį formaliai taikyti sankcijas ūkio subjektams, o visapusiškos pagalbos teikimą po Metodikos reikalavimų pasikeitimo. Tai, kad atsakovas 2015 m. gegužės 7 d. paskelbė Rekomendacijas bei Apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo praktinį modelį, t. y. po Metodikos 47 punkte nustatyto termino pasibaigimo, nereiškia, kad jis kliudė ūkio subjektams įgyvendinti jų pareigas. Kadangi teisės aktai Komisijos neįpareigoja patvirtinti Rekomendacijų, nurodyta aplinkybė negali būti laikoma Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto metodinės pagalbos teikimo principo pažeidimu.Pateikdamas motyvus dėl UAB „Vilniaus energija“ veiklos sąnaudas pagrindžiančių dokumentų pateikimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo pateiktoje informacijoje (2015 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. 013-01-18477) nebuvo nurodyta sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo pagal Komisijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. R2-(Š)-2740 nurodytas reguliuojamų veiklų ataskaitas, 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. R2-(Š)-3078 nurodė per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos Komisijai pateikti informaciją už 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. pagal pridedamas lenteles. Teismo nuomone, Bendrovė klaidingai interpretuoja atsakovo prašymą teikti informaciją lentelėse kaip netinkamą, teisės aktuose nenumatytą būdą informacijai prašyti, kadangi, pirmiausia, prašymą teikti informaciją lentelėse atsakovas pateikė tik po to, kai pareiškėjas kitais būdais visos prašytos informacijos nepateikė. Be to, prašymas pateikti susistemintą informaciją lentelėse neturėtų būti suprantamas kaip perteklinis ir nepagrįstai apsunkinantis UAB „Vilniaus energija“ ar pažeidžiantis Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas šiuo aspektu Bendrovės teisių pažeidimo nenustatė.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vartotojų teisė gauti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis yra didelę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams. Tokiai vartotojų teisei užtikrinti ir Komisijos funkcijoms vykdyti ūkio subjektai privalo teikti reikalingą ir pakankamą informaciją, kad atsakovas galėtų patikrinti sąnaudų pagrįstumą ir būtinumą. Teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs ginčo teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija neatliko jokių veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, lygiateisiškumo, minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principus bei laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.Teismas nesutiko su Bendrovės teiginiais, kad buvo nustatytas per trumpas terminas (5 darbo dienos) reikalaujamiems dokumentams ir informacijai pateikti, ir šią savo poziciją grindė Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies, Taisyklių 37 punkto, Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 36 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad informacijos pateikimo terminas pareiškėjui buvo ne kartą pratęstas – Komisija 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. R2-(Š)-2740 jo reikalavo per 10 darbo dienų pateikti I etapo informaciją, 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. R2-(Š)-3078 nustatė papildomą 5 darbo dienų terminą informacijai pateikti, Bendrovės metinės atskaitomybės su audito išvada pateikimo terminas (teisės aktais nustatytas iki 2015 m. gegužės 1 d.) Komisijos 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. R2-(Š)-2025 buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 19 d., o 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R2-(Š)-2977 – iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Įvertinęs tai, teismas sutiko su atsakovu, kad dar ilgesnio termino nustatymas pažeidimui pašalinti nebuvo galimas dėl numatyto patikrinimo termino (turėjo būti atliktas iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Teismo nuomone, Nutarime nustatytas 5 darbo dienų terminas Nutarime nurodytai informacijai ir dokumentams pateikti atitinka Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą Komisijos nustatytiną protingo laikotarpio pažeidimui pašalinti kriterijų. Be to, pažeidimai elektros energijos ir šilumos sektoriuose yra skirtingi, todėl elektros energijos sektoriuje nustatomi terminai pažeidimams ištaisyti negali būti prilyginami terminams pažeidimams šilumos sektoriuje ištaisyti.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Komisijos teisė atvykti į tikrinamų energetikos įmonių patalpas yra įtvirtinta Aprašo 31 punkte. Tikrinimo komisijos vadovas ir nariai, atlikdami patikrinimus, turi teisę: gauti paaiškinimus žodžiu ar raštu iš tikrinamų energetikos įmonių vadovų ar jų įgaliotų asmenų (31.1 papunktis); pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Komisijos pirmininko įsakymą – laisvai įeiti į tikrinamų energetikos įmonių patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, susijusius su tikrinamos energetikos įmonės reguliuojama veikla (31.2 papunktis); gauti su energetikos įmonės reguliuojama veikla susijusius dokumentus ir pasidaryti jų kopijas (31.3 papunktis); esant tarnybiniam būtinumui, pasitelkti kitus Komisijos specialistus, ekspertus ar specialistus iš kitų valstybės institucijų bei organizacijų (31.4 papunktis). Komisija UAB „Vilniaus energija“ patikrinimą atliko įgyvendindama jo veiklos priežiūrą (Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnis, 36⁴ straipsnis, Aprašo 31 punktas), kuriai atlikti teismo sankcionavimas nėra reikalingas. Atsižvelgęs į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai planiniam patikrinimui atlikti buvo pasitelkti Komisijos pirmininko 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. O1-94, t. y., po Nutarimo priėmimo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas Bendrovės teiginių, susijusių su minėtų pareigūnų pasitelkimu, neanalizavo.Įvertinęs tai, ką išdėstė, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Komisija, atlikdama patikrinimą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pareiškėjo privalomos pateikti informacijos ir dokumentų teisinius pagrindus, o Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, ir aptartą Bendrovės skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti ir Nutarimą panaikinti. Apeliantas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neįsigilino į skundo esmę bei turinį ir nepateikė argumentų dėl visų nepagrįstai konstatuotų pažeidimų. Spręsdamas ginčą dėl audituotos Metinės atskaitomybės nepateikimo nustatytais terminais, teismas pateikė argumentus dėl audituotos įmonės finansinės atskaitomybės su audito išvada, kuri net nėra ginčo dalykas, painiodamas nurodytas atskaitomybes. Be to, sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikdamas argumentus dėl pareiškėjui nurodytų terminų informacijai pateikti, teismas jų pagrįstumą motyvavo Energetikos įstatymo 36 straipsnyje įtvirtintais terminais pažeidimams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad Nutarimas buvo pagrindu skirti Bendrovei baudą, todėl netinkamai įvertino ginčo reguliacinę aplinką ir faktines aplinkybes. Teismas taip pat neanalizavo vieno iš nepagrįstai konstatuotų pažeidimų dėl 2012 m., 2013 m. bei 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašų. Kadangi pirmosios instancijos teismas neanalizavo pagrindinių skundo argumentų, jis pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagristai visiškai nevertino vieno iš pagrindinių skundo argumentų, kurie pagrindžia, kad Nutarimas buvo priimtas neteisėtai ir šiurkščiai pažeidžiant įstatymuose įtvirtintas procedūras bei nekaltumo prezumpcijos principą. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, pažeidė Energetikos įstatymo 36 straipsnyje ir Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatytą tvarką, t. y., įstatymų nustatyta tvarka neinicijavęs oficialios pažeidimo nustatymo ir sankcijos skyrimo procedūros, konstatavo Bendrovės reguliuojamos veiklos pažeidimus, už kuriuos jai 2015 m. gruodžio 22 d. buvo paskirta 600 000 Eur bauda. Nurodytais veiksmais atsakovas neužtikrino tinkamos pareiškėjo teisės į gynybą. UAB „Vilniaus energija“ nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad Nutarime nustatytas 5 darbo dienų terminas atitinka Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą Komisijos nustatytiną protingo laikotarpio pažeidimui pašalinti kriterijų. Teismas, pateikdamas argumentus dėl Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte nustatyto minimalaus 10 darbo dienų informacijos pateikimo termino, susipainiojo ir Nutarime nustatytą 5 darbo dienų terminą konstatuotiems pažeidimams ištaisyti, kuris nustatytas Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte, prilygino terminui, kuris skiriamas Komisijos nurodytai informacijai pateikti pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą. Bendrovė teigia, atsakovas privalėjo nustatyti protingą terminą pažeidimams pašalinti po protokolo surašymo ir 2015 m. gruodžio 22 d. priimto nutarimo, bet prieš faktinį sankcijos skyrimą. Taigi, Nutarime neteisėtai ir nepagrįstai konstatuoti pažeidimai bei neteisėtai ir nepagrįstai nustatytas 5 darbo dienų terminas jiems pašalinti, negali būti laikomi sankcijos skyrimo procedūros dalimi, įgyvendinančia Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisę pažeidėjui pašalinti pagrįstai konstatuotus pažeidimus. Bendrovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atmetė skundo dalį dėl dalies Komisijos nepagrįstai konstatuotų pažeidimų. Teismas privalėjo pateikti argumentus dėl visų konstatuotų pažeidimų pagrįstumo, kadangi vien viešas ir nepagrįstas pažeidimo konstatavimas pažeidžia Bendrovės interesus bei sukelia jai akivaizdžias pasekmes.Apeliantas akcentuoja, kad teismas nepagristai konstatavo, jog pareiškėjas objektyviai galėjo pateikti audituotą Metine atskaitomybę teisės aktų ar Komisijos nustatytais terminais. Bendrovė to negalėjo padaryti, kadangi Komisija nepagrįstai delsė priimti reikiamus teisės aktus bei laiku ir tinkamai jai neteikė metodinės pagalbos. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Komisija geranoriškai, o ne dėl nepagrįsto delsimo ir neveikimo, teikiant metodinę pagalbą, pratęsinėjo terminus audituotai Metinei atskaitomybei pateikti po 2015 m. gegužės 1 d, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas dėjo visas pastangas bendradarbiauti su Komisija ir kuo greičiau parengti RAS aprašą bei Metinę atskaitomybę. Bendrovė pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai nevertino pasikeitusio reguliavimo sudėtingumo bei to, kad kainodaros reforma šilumos sektoriuje buvo įgyvendinama pirmą kartą.UAB „Vilniaus energija“ nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Komisija turėjo teisę reikalauti iš UAB „Vilniaus energija“ teisės aktais nenustatyta forma, pjūviu, ar detalumu numatytos kaupti informacijos, dokumentų ar skaičiavimų bei Komisija turėjo teisę iš pareiškėjo reikalauti pateikti informacija per trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai išaiškino Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai konstatavo, kad ji suteikia teisę Komisijai reikalauti iš Bendrovės teisės aktais nenustatyta forma, pjūviu ar detalumu, numatytos kaupti informacijos, dokumentų ar skaičiavimų. Teismas taip pat neteisingai interpretavo Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir klaidingai išaiškino, kad Komisija turėjo teisę iš pareiškėjo reikalauti informacijos per trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą. Pareiškėjo darbuotojų veiksmus dėl informacijos teikimo pripažinus teisėtais ir tinkamais, jis negali būti pripažintas pažeidusiu reguliuojamos veiklos sąlygas.Bendrovė atkreipia dėmesį, kad teismas nepagristai konstatavo, jog Komisija, vadovaudamasi Aprašu, turi teisę patekti į jos patalpas ir duoti imperatyvius nurodymus nedelsiant pateikti nurodytą informaciją. Komisijos teisė patekti į ūkio subjekto patalpas ir duoti imperatyvius nurodymus nedelsiant pateikti informaciją, o dėl minėtų reikalavimų nevykdymą konstatuoti reguliuojamos veiklos pažeidimą, už kurį būti skiriama baudžiamojoje teisėje taikomoms bausmėms prilygintina sankcija, yra ribota Konstitucijos 24 straipsnio, Konvencija 8 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalies ir Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto nuostatų. UAB „Vilniaus energija“ atkreipia dėmesį, kad konstatuojant pažeidimus dėl informacijos nepateikimo Komisijai nuvykus į ūkio subjekto patalpas, už kuriuos sankcijos prilygsta baudžiamojoje teisėje taikomoms sankcijoms, turi būti laikomasi šių principų: 1) taikomas analogiškas įrodinėjimo (įrodymų pakankamumo) standartas, kaip ir taikomas baudžiamosiose bylose; 2) užtikrinama nekaltumo prezumpcija, t. y., turi būti pašalintos bet kokios abejonės dėl pažeidimo padarymo; 3) visi neaiškumai dėl fakto klausimų ar dėl teisės aktų galimo skirtingo aiškinimo privalo būti aiškinami pareiškėjo (kaltinamojo) naudai; 4) privalo būti nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai, taip pat ir kaltė, o dėl jų nustatymo negali kilti jokių abejonių; 5) pažeidimai gali būti konstatuojami laikantis ne tik nurodytų principų, bet ir griežtai laikantis įstatymuose nustatytos procedūros. Komisija neturi teisės be ūkio subjekto sutikimo patekti į jo patalpas ir reikalauti nedelsiant pateikti dokumentus ar informaciją, jei prieš minimalų 10 darbo dienų terminą nebuvo informavusi ūkio subjekto apie tokius savo ketinimus.Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Komisijos nuomone, teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su tinkamu teisės taikymu, ir tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir motyvavo padarytas išvadas, todėl priėmė visiškai pagrįstą, teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra teisinio pagrindo naikinti. Atsakovas pažymi, kad teismas įsigilino į skundo esmę ir sprendime pagrįstai nevertino Nutarime konstatuotų Bendrovės reguliuojamos veiklos pažeidimų, kuriuos ji pati per nustatytą terminą pašalino. Komisija nurodo, kad dėl 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-672, kuriuo UAB „Vilniaus energija“ buvo skirta sankcija, jis inicijavo atskirą administracinę bylą (Nr. eI-5617-281/2016, proceso Nr. 3-61-3-00267-2016-7).Atsakovas akcentuoja, kad apeliantas, implikuodamas tariamą Komisijos procedūrinį pažeidimą, painioja administracinės priežiūros ir sankcijos skyrimo procedūras. Pagal Sankcijų skyrimo taisyklių 4 punktą, sankcijos skyrimo procedūra subjektui pradedama protokolo dėl galbūt padaryto ar daromo reguliuojamos veiklos pažeidimo surašymu. Nutarimu nėra pradedama sankcijos skyrimo procedūra, priešingai, minėtu administraciniu aktu atliekami administracinės priežiūros veiksmai, t. y., nustatomi atitinkami reguliuojamos veiklos trūkumai ir įpareigojimas juos pašalinti. Ūkio subjektui per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų pažeidimų, pradedama sankcijos skyrimo procedūra, surašant protokolą, kadangi pažeidimo nepašalinimas per nustatytą terminą yra būtina Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos veikos sudėties sąlyga. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nevertino Bendrovės argumentų dėl procedūrinio pažeidimo, nes jokio procedūrinio pažeidimo nebuvo.Komisijos nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ objektyviai galėjo pateikti metinę atskaitomybę ir RAS aprašą teisės aktų ar Komisijos nustatytais terminais. Atsakovas sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad jis teikė Bendrovei ne tik visokeriopą pagalbą, bet ir konsultacijas dėl prašomos informacijos pateikimo. Be to, Komisija, tolerantiškai vertindama pareiškėjui iškilusius sunkumus dėl prašomų dokumentų pateikimo, atsižvelgė į jo prašymus ir sutiko, kad jie būtų pateikti kitais terminais, nei nurodyta teisės aktuose, o tokia atsakovo veiksmų seka rodo ne siekį formaliai taikyti sankcijas ūkio subjektams, bet visapusiškos pagalbos teikimą. Komisija tinkamai įgyvendino objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus. Atsakovas teigia, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Komisija turėjo teisę iš Bendrovės reikalauti informacijos nurodytu pjūviu ar detalumu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nutarime nustatytas 5 darbo dienų terminas atitinka Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą protingo laikotarpio pažeidimui pašalinti kriterijų.Paaiškinimuose pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ papildomai nurodo, kad Komisija, atlikdama patikrinimo veiksmus ir rinkdama duomenis, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nepagristai plečiamai interpretavo jai suteiktas teises ir dėl to Bendrovė buvo nepagristai apkaltinta nebendradarbiavimu, neteisėtai buvo konstatuoti pažeidimai bei priimtas nepagrįstas Nutarimas. Pareiškėjas pakartoja teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę ir turinį bei neanalizavo visų nepagrįstai konstatuotų pažeidimų ir pagrindinių Bendrovės argumentų, nepagrįstai konstatavo, kad Nutarime nustatytas 5 darbo dienų terminas atitinka Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą Komisijos nustatytą protingo laikotarpio pažeidimui pašalinti kriterijų. UAB „Vilniaus energija“ nuomone, teismas nepagrįstai atmetė skundo dalį dėl trijų atsakovo nepagrįstai konstatuotų pažeidimų – RAS aprašo nepateikimo per atsakovo nustatytą terminą, 2013 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likusių pagal Komisijos pateiktas lenteles bei 2012–2014 m. gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų dydžio skaičiavimų nepateikimo, kurie pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes ir pažeidė jo interesus. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagristai konstatavo, kad Bendrovė objektyviai galėjo pateikti audituotą Metinę atskaitomybę per teisės aktuose ar Komisijos nustatytus terminus, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo teisę reikalauti iš UAB „Vilniaus energija“ teisės aktuose nenustatyta forma, pjūviu ar detalumu numatytos kaupti informacijos, dokumentų ar skaičiavimų, bei turėjo teisę reikalauti pateikti informaciją per trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, remdamasis įstatymo lydimuoju aktu (Aprašu), turi teisę patekti į pareiškėjo patalpas ir duoti imperatyvius nurodymus nedelsiant pateikti nurodytą informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03-576 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarime Komisija konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ Nutarime nurodytuose teisės aktuose ir Komisijos raštuose nustatytais pateikimo terminais nepateikė: 1) Bendrovės metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 m. ir 2) Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistemos laisvos formos aprašo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 45, 47 bei 50 punktus, Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 2.8 papunktį ir Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80, 26.7.1 papunktį; nepateikė Komisijos prašomos informacijos ir dokumentų nurodytais terminais, kurie reikalingi Komisijos vykdomam pareiškėjo reguliuojamos veiklos patikrinimui atlikti, ir taip pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140, 31.3 bei 36.3 punktus ir nurodė ištaisyti pažeidimus bei pateikti Nutarimo 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją ir dokumentus per 5 darbo dienas nuo Nutarimo įsigaliojimo. Komisija taip pat nurodė, kad per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų pažeidimų, pareiškėjui bus paskirta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta piniginė sankcija.Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. priimtą nutarimą Nr. O3‑576 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. lapkričio 30 d. skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. priimtą nutarimą Nr. O3-576 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ panaikinti. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d.,2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą).Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525‑540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, turi būti vertinamas ir priimtas aktas, jo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).Tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui administracinis teismas gali tirti, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pripažinęs nenagrinėtinais teismuose skundus dėl valstybinių institucijų nurodymų pateikti atliekamiems tyrimams reikalingus dokumentus pagrįstumo. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS‑1106‑556/2015 konstatuota, kad remiantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (taip pat žr. 2015 m. birželio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-955-556/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir pan.). Teisėjų kolegijos manymu, pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra aktuali nagrinėjamai situacijai mutatis mutandis, siekiant atskleisti administracinio akto, nesukeliančio savarankiškų teisinių pasekmių, ypatumus ir vertinimą teismų praktikoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija įvertino skundžiamą Nutarimą, jo priėmimo kontekstą ir su juo susijusį teisinį reglamentavimą, taip pat būtinybę užtikrinti asmens teisminę gynybą skundžiant jo teisių ir interesų pažeidimą.Pažymėtina, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlieka energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir valstybinę energetikos priežiūrą, prižiūrint ir kontroliuojant energetikos įmonių licencijuojamą veiklą. Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140, detalizuoja ir reglamentuoja būtent tokių energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarką. Veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai, o pagal Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį planinių patikrinimų tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas. Komisijos pirmininkas 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. O1-84 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2015 metais plano patvirtinimo“ patvirtino Komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2015 metais planą, kuriame buvo numatyta nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. birželio 7 d. atlikti pareiškėjo veiklos patikrinimą, įvertinant 2012-2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą. Komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2015 metais planas buvo pakeistas Komisijos pirmininko 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. O1-11 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2015 metais plano“ pakeitimo“, kuriame numatyta pareiškėjo patikrinimą atlikti nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 31 d. Komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. O1-66 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ buvo sudaryta Komisijos tikrinimo komisiją (šis įsakymas buvo pakeistas 2015 m. rugsėjo 16 d. Komisijos pirmininko įsakymu Nr. O1-94 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. O1-66 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“). 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. R2-(Š)-2740 Komisija informavo pareiškėją, jog jo 2012–2014 m. reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumo planiniam patikrinimui atlikti reikalinga ir tikrinamos energetikos įmonės teiktina informacija yra skaidoma į keturis etapus ir bus teikiama tiesiogiai Komisijai. Komisija 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. R2-(Š)-2740 nurodė pareiškėjui pateikti I etapo nurodytą informaciją atitinkamai už 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. laikotarpius (tikrinimo laikotarpis) per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos; 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. R2-(Š)-2794 nurodė pareiškėjui per 10 darbo dienų pateikti II etapo informaciją; 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. R2-(Š)-2831 nurodė pareiškėjui pateikti III etapo informaciją per 10 darbo dienų; 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. R2-(Š)-2847 nurodė pareiškėjui pateikti IV etapo informaciją per 10 darbo dienų. Komisijos nuomone, 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. R2-(Š)-2740 8–10 punktuose nurodytos informacijos pareiškėjas nurodytais terminai nepateikė, todėl 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. R2-(Š)-3078 Komisija nustatė papildomą terminą nepateiktai informacijai pateikti ir tam tikrai pateiktai informacijai papildyti. Tuo pačiu raštu Komisija pareiškėjui pranešė, kad nurodytais terminais nepateikus aukščiau nurodytos informacijos, vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu bus inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra ir skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas, reglamentuodamas sankcijas ir jų taikymo tvarką, nustato Komisijos diskreciją energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus tam tikrus kitoje nuostatoje nurodytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, skirti baudas už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti. Atsižvelgusi į tai, jog jau įpusėjus pareiškėjo veiklos planiniam patikrinimui Komisija nebuvo iš apelianto gavusi, jos vertinimu, reikšmingo kiekio informacijos, 2015 m. spalio 30 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė reguliuojamos veiklos sąlygas ir nepateikė Nutarimo 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos, taip pat nurodė pareiškėjui ištaisyti pažeidimą, pateikti skundžiamo Nutarimo 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją bei dokumentus per 5 darbo dienas nuo skundžiamo Nutarimo įsigaliojimo ir įspėjo pareiškėją dėl galimo sankcijos skyrimo, nepašalinus nurodyto pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju pagal savo pobūdį ir paskirtį Komisijos priimtas Nutarimas nelaikytinas savarankiška sankcija. Nagrinėjamos priemonės tikslas – informuoti ūkio subjektą apie konkrečius nukrypimus nuo privalomų teisės normų reikalavimų bei pasiūlyti šiuos trūkumus ištaisyti, tokiu būdu išvengiant neigiamų padarinių ateityje. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nukrypti nuo minėtose bylose suformuotos aiškios praktikos ir sprendžia, jog Nutarimas kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme yra tarpinis procedūrinis aktas, skirtas pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei viešojo administravimo institucijos nuomonei dėl jo pareikšti. Nutarimo reikalavimų neįvykdymas yra pagrindas įgaliotai institucijai spręsti dėl teisės aktuose numatytos baudos licencijos turėtojui skyrimo, tuo jam sukuriant visumą neigiamų pasekmių. Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad kaip tik tokios pasekmės pareiškėjui ir kilo 2015 m. gruodžio 22 d., Komisijai priėmus nutarimą Nr. O3‑672, kuriuo konstatavusi teisės aktų pažeidimus (t. y. teises aktuose nustatytos informacijos nepateikimą Komisijai), kurie nebuvo ištaisyti per Komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03‑576 ,,Dėl UAB ,,Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė skirti pareiškėjui ekonominę sankciją. Šis 2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimas Nr. O3‑672 pareiškėjo yra apskųstas kitoje administracinėje byloje (Nr. eI-5617-281/2016). Atsižvelgdama į tai, teisės į teisminę gynybą skundžiant pareiškėjo teisių, interesų pažeidimą užtikrinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tarpiniu procedūriniu aktu laikytinas Komisijos įspėjimas dėl daromo pažeidimo ir jo neištaisymo atveju skirtinos sankcijos (2015 m. spalio 30 d. Komisijos nutarimas Nr. 03‑576), jo teisėtumas ir pagrįstumas bei poveikis galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teismo turėtų būti vertinamas kartu su nutarimu, kuriuo už atitinkamus pažeidimus sankcija buvo paskirta (2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. O3‑672). Tačiau pastarasis nutarimas nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Pavyzdžiui, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde inter alia nurodo, jog Komisija, neinicijavusi oficialios pažeidimo nustatymo ir sankcijos skyrimo procedūros įstatymų nustatyta tvarka konstatavo pareiškėjui reguliuojamos veiklos pažeidimus, už kuriuos buvo paskirta bauda, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokio argumento pagrįstumas turėtų būti vertinamas tik išanalizavus visą sankcijos skyrimo procedūros reglamentavimą ir vykdymą, t. y. ne tik 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03‑576, bet ir 2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimo Nr. O3‑672 kontekste.Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-287-525/2016 yra nurodęs, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimo Nr. O3‑672 teisėtumas ir pagrįstumas neturėtų būti vertinamas atskirai nuo 2015 m. gruodžio 23 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-681, kuriuo pareiškėjui nustatytas terminas pateikti prašomus dokumentus ir informaciją, pašalinant 2015 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. O3-672 konstatuotą pažeidimą. Šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2015 m. gruodžio 23 d. Komisijos nutarimas Nr. O3‑681 nebuvo pripažintas tarpiniu procedūriniu aktu. Tokią išvadą lėmė 2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. O3‑672 ir 2015 m. gruodžio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. O3‑681 sukuriamos teisinės situacijos specifiškumas: jei 2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimas Nr. O3‑672 būtų panaikintas kaip neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, liktų galioti 2015 m. gruodžio 23 d. Komisijos nutarimas Nr. O3‑681, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas per tam tikrą laiką pašalinti panaikintame nutarime konstatuotą pažeidimą, o tokia situacija galėtų susiklostyti tuo atveju, jei pareiškėjo skundo dalis dėl 2015 m. gruodžio 23 d. Komisijos nutarimo Nr. O3‑681 nebūtų priimta nagrinėti. Kitaip vertintina 2015 m. spalio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 03‑576 ir 2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. O3‑672 sukuriama teisinė situacija. 2015 m. spalio 30 d. Komisijos nutarimas Nr. 03‑576 kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir būdamas tarpiniu procedūriniu aktu, skirtu pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei viešojo administravimo institucijos nuomonei dėl jo pareikšti, neturi būti nagrinėjamas atskirai, taip nulemiant kelių atskirų administracinių teisminių ginčų iniciavimą. Kaip jau minėta, jo teisėtumas ir pagrįstumas bei poveikis galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teismo turėtų būti vertinamas nagrinėjant nutarimą, kuriuo už atitinkamus pažeidimus buvo paskirta sankcija. Tik išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus atitinkamą teisinį santykį reglamentuojančių normų ir vykdytos procedūros atitikties tokiam reglamentavimui visumą, o ne apsiribojant fragmentiška atskiro procedūrinio etapo analize, galima pagrįstai nuspręsti dėl viešojo administravimo institucijai suteiktų įgaliojimų vykdymo tinkamumo, kitaip tariant, konstatuoti, ar konkrečiu atveju įgyvendinant savo diskreciją tokios institucijos priimtas ir ūkio subjekto materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos turintis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jei nagrinėjant 2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimą Nr. O3‑672 būtų konstatuotas 2015 m. spalio 30 d. Komisijos nutarimo Nr. 03‑576 kaip vykdytos procedūros tarpinio procedūrinio dokumento neatitikimas teisės aktų reikalavimams, taip pat tokio pažeidimo esminė neigiama įtaka 2015 m. gruodžio 22 d. Komisijos nutarimo Nr. O3‑672 teisėtumui ir pagrįstumui, pastarasis nutarimas turėtų būti panaikintas, tuo metu teismo sprendimo motyvuose įvardinti tarpinio procedūrinio dokumento trūkumai turėtų res judicata galią. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą, todėl byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnis, 101 straipsnio 1 punktas). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822‑172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą, iš viso buvo sumokėjęs 31,50 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 264, V t., b. l. 47). Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ sumokėtą 31,50 Eur (trisdešimt vieno euro penkiasdešimt centų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.