- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- eI3-8785-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01350-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Didvyriai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos S. Š. atstovui advokatui A. P., atsakovų Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Palangos miesto savivaldybės mero atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Virginijai Vermontaitei,
2023 m. spalio 10 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybės merui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Didvyriai“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorės 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (4.17 E) D3-2259 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės merą (toliau – ir Meras) išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 23 d. prašymą, kuriuo prašoma pritarti projekto „Pastato – Radiotechninio posto pastato paskirties keitimo į poilsio organizavimo ir aptarnavimo pastatą su maitinimo paskirties patalpa, (duomenys neskelbtini), Palangoje, paprastojo remonto projektas“ (toliau – ir Projektas) projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai;
3) iš Administracijos priteisti visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo 134,16 kv. m. ploto pastatą – radiotechninį postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – specialioji, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Pastatas). Pastatas 2023 m. sausio 2 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Didvyriai“ (toliau – ir Bendrovė). Pastatas yra valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, adresas (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra išnuomotas pareiškėjai 2011 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 24n ir 2018 m. gegužės 15 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. (2.52-44) S7-12 pagrindu. Žemės sklypui galioja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. TT-12 patvirtintas detalusis planas „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palanga, detalusis planas“ (toliau – ir Detalusis planas).
Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. birželio 23 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pritarti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Projekto aiškinamajame rašte buvo paaiškinta, kad planuojama Pastatą pertvarkyti į poilsio organizavimo ir aptarnavimo pastatą su maitinimo paskirties patalpa.
Administracijos direktorė išnagrinėjusi minėtą prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jį tenkinti ir nepritarė Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Administracija laikėsi pozicijos, jog prašymas yra pakartotinis, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis atsisakė jį nagrinėti. Taip pat Sprendime pažymėta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-510-386/2022 padaryta išvada, kad pareiškėjos siekis rekonstruoti Pastatą į poilsio paskirties pastatą, prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano sprendiniams.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Akcentuoja, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, formalus, neišsamus neobjektyvus ir neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir gero administravimo principų Pabrėžiama, kad Sprendime cituojamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl Administracija nepagrįstai vadovavosi jame pateiktais argumentais.
Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengimo ir derinimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017).
STR 1.04.04:2017 įtvirtintame teisiniame reguliavime teigiama, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduočių derinimas yra priskirtas savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto kompetencijai. STR 1.04.04:2017 nuostatos nenumato, kad derinimo procese gali dalyvauti ir Administracijos direktorius, todėl pareiškėjos nuomone Sprendimas yra priimtas viršijant Administracijos direktoriui suteiktos kompetencijos ribas ir tai yra teisinis pagrindas jį panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Administracija nepagrįstai teigia, jog 2023 m. birželio 23 d. prašymas yra pakartotinis. Atkreipia dėmesį, jog Sprendime Administracija nepateikė jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog prašymas yra analogiškas jos anksčiau išnagrinėtam prašymui ir remiantis VAĮ nuostatomis nebėra privalomą į jį atsakyti. Sutinka, kad pareiškėja praeityje kreipėsi į Administraciją su prašymu suderinti Pastato Projektą, tačiau ankstesniuose prašymuose projektinių pasiūlymų rengimo užduotys būdavo visai kitokios.
Pareiškėja teigia, jog nesutinka su Administracijos pozicija, kad Projektas prieštarauja Detaliojo plano ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano sprendiniams. Detaliajame plane yra aiškiai nurodyta, kad Pastatas bus pertvarkomas į poilsio organizavimo ir aptarnavimo pastatą, o Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plane nustatytas draudimas nuolat ar laikinai gyventi žmonėms pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, į kurią patenka Žemės sklypas, buvo panaikintas.
Pažymėjo, kad remiantis STR 1.04.04:2017 nuostatomis sprendimą dėl pritarimo/nepritarimo Projektui privalėjo priimti Meras arba jo įgaliotas Administracijos vyriausiasis architektas. Toks sprendimas privalo būti priimtas per 5 darbo dienas. Akivaizdu, jog Meras ar jo įgaliotas specialistas turėjo pareigą iki 2023 m. birželio 30 d. pateikti atsakymą į 2023 m. birželio 23 d. prašymą. Nagrinėjamu atveju Meras per teisės aktuose nustatytą terminą neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl pareiškėjos nuomone yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog Meras vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir jį įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos prašymą bei priimti administracinį sprendimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. Š. atstovas advokatas A. P. nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad Sprendimas yra išsamus, pagrįstas aktualių teisės aktų nuostatomis. Paaiškino, kad Administracija į analogiškus pareiškėjos prašymus jau yra pateikusi išsamius atsakymus 2023 m. gegužės 17 d. bei 2023 m. birželio 6 d.
Teismo posėdžio metu atsakovų Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Palangos miesto savivaldybės mero atstovas Vytautas Korsakas nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime prašė teismo spręsti ginčą savo nuožiūra, priimti sprendimą pagristą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.
Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemės, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. NŽT turi prievolę vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus nuostatus. Teisės aktuose nustatyta, kad išnuomotuose valstybiniuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje bei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Esant valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimams, NŽT turi teisę vertinti ar tinkamai vykdomos nuomos sutarties sąlygos ir spręsti klausimus dėl nuomos sutarties tęstinumo.
Paaiškino, kad Žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyta, jog vykdant pastatų ar statinių statybą ar rekonstrukciją privaloma vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Informavo, jog po to kai NŽT Palangos skyriuje buvo gautas Administracijos atlikti Žemės sklypo valstybinę kontrolę, NŽT kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu pateikti informaciją, ar Žemės sklype atlikti pastato rekonstravimo ir remonto darbai buvo atlikti nepažeidžiant teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė nurodė, kad institucija prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūrą, remiantis vidiniu įsitikinimu ir pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės meras ir trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Didvyriai“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, proceso šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (4.17 E) D3-2259 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja skunde nurodo, kad Meras vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir teismo prašo įpareigoti Merą išnagrinėti jos prašymą bei priimti administracinį sprendimą.
Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad Pastatas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, Pastatas 2023 m. sausio 2 d. nuomos sutartimi išnuomotas Bendrovei. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir 2011 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi iki 2049 m. lapkričio 4 d. išnuomotas Pareiškėjai.
2023 m. birželio 23 d. pareiškėjos įgaliotas atstovas – Bendrovės vadovas, kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu suderinti Projektą. Kartu su prašymu buvo pateikta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, Pastato bei Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, Pastato kadastrinių duomenų byla, aiškinamasis raštas, Projekto brėžinys ir duomenys apie statytojo pasirinktą gamybos ar paslaugų teikimo technologinį procesą ir įrenginius.
Administracija išnagrinėjusi minėtą prašymą priėmė Sprendimą atsisakyti derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, teigdama, jog Administracija dėl pareiškėjos siekio Pastate įteisinti maitinimo aptarnavimo veiklą pagrįstumo yra pateikusi ne vieną išsamų atsakymą, todėl vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 – 4 punktų ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 – 21 punktų nuostatomis laikosi nuomonės, kad turi teisę pateiktų prašymų nenagrinėti, kadangi vyksta teisminės procedūros administraciniame teisme. Atkreiptas dėmesys, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje konstatuota, kad pareiškėjos planuojamas rekonstruoti Pastatas į poilsio paskirties pastatą prieštarauja Detaliojo plano ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano sprendiniams. Administracija pasiūlė pareiškėjai pasiūlė inicijuoti ginčo teritorijos detaliojo plano koregavimo procedūrą.
Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia pakeisti Pastato paskirtį iš specialiosios į poilsio, atliekant paprastojo remonto darbus. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog siekiant atlikti neypatingojo statinio rekonstravimo darbus yra privaloma parengti statinio projektą. Statinio projekto tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).
STR 1.04.04:2017 13 priedas „Projektiniai pasiūlymai“ nustato projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju (STR 1.04.04:2017 13 priedo 1 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad teisės aktuose yra nustatyta, jog kompetentinga institucija vertinti statytojo pateiktų projektinių pasiūlymų atitiktį Statybos įstatyme ir kituose statybą reglamentuojančių teisės aktuose bei teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintiems reikalavimams yra savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės vyriausiasis architektas.
Šiuo atveju Sprendimą priėmė Administracijos direktorius, t. y. asmuo, kuris pagal STR 1.04.04:2017 įtvirtintą teisinį reguliavimą neturėjo teisės išreikšti pritarimo/nepritarimo dėl 2023 m. birželio 23 d. pateiktos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties.
Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad civilinėje teisėje galioja principas leidžiama viskas, kas neuždrausta, o viešojoje teisėje – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas pagal asmenų prašymus, nesusijusius su jų teisių pažeidimu, tiek vykdydami administracinę procedūrą pagal asmenų skundus dėl jų teisių pažeidimo, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, t. y. negali vykdyti platesnės kompetencijos, negu jiems leidžia teisės aktai (žr., pvz., 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). Šio teismo praktikoje taip pat nuolat akcentuojama, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012). Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti priimtą administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2022; 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-481-502/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-487-463/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-510-502/2022).
Taigi, Administracijos direktorius, susipažinęs su 2023 m. birželio 23 d. prašymu suderinti Projekto projektinius pasiūlymus, turėjo imperatyvią pareigą prašymą persiųsti nagrinėti kompetentingai institucijai, t. y. Merui, tačiau minėti veiksmai nebuvo atlikti.
Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuojama, jog viešojo administravimo subjektas veikė viršydamas jam suteiktos kompetencijos ribas, tai yra savarankiškas pagrindas naikinti administracinį sprendimą, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkintinas.
Nustačius, kad administracinį aktą priėmė nekompetentingas subjektas ir tai yra besąlyginė vada akto panaikinimui, teismas plačiau nepasisakys ir nevertins ginčijamo sprendimo teisinių argumentų. pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl skundo reikalavimo įpareigoti Merą išnagrinėti prašymą ir priimti administracinį sprendimą
Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Meras vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei prašo įpareigoti Merą išnagrinėti 2023 m. birželio 23 d. prašymą bei priimti administracinį sprendimą.
LVAT savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai yra reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis, reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-502/2020, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3820-968/2019).
2023 m. spalio 10 d. teisme gautas Administracijos paaiškinimas, kuriame teigiama, jog Meras išnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. birželio 23 d. prašymą ir 2023 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. (4.17)D12-82 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateiktais duomenimis nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9335-609/2023, kurioje sprendžiamas minėto Mero sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Kaip ir anksčiau minėta, STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punktas įpareigoja Merą ar jo įgaliotą savivaldybės vyriausiąjį architektą per 5 darbo dienas išnagrinėti asmens prašymą ir priimti administracinį sprendimą – pritarti pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektui arba pateikti motyvuotą atsisakymą tai padaryti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Meras nagrinėdamas pareiškėjos 2023 m. birželio 23 d. prašymą pažeidė STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkto reikalavimus, tačiau iki teismo posėdžio Meras yra įvykdęs jo kompetencijai priskirtus veiksmus – priėmęs motyvuotą atsisakymą suderinti pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016), 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą konstatuotina, kad Merui 2023 m. liepos 18 d. priėmus sprendimą Nr. (4.17)D12-82 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ išnyko ginčo dalykas šioje byloje, todėl šio skundo reikalavimo pagrįstumo išnagrinėjimas negalėtų apginti pareiškėjos pažeistos teisės ar įstatymo saugumo intereso, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo teismo jos naudai iš Administracijos priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2123,55 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies – skundas dalyje kurioje prašoma panaikinti Sprendimą tenkinamas, o reikalavimas dėl Mero įpareigojimo atlikti veiksmus atmetamas kaip nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad sprendimas yra priimamas pareiškėjos naudai.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėja savo patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2023-10-09 sąskaita apmokėjimui Nr. 1009/2023 ir 2023-10-09 mokėjimo pavedimu. Vertinant minėtus dokumentus nustatyta, kad advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo Bendrovė, taigi bylinėjimosi išlaidas patyrė ne pareiškėja, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti Bendrovė. Taip pat pareiškėjai kreipiantis į teismą Bendrovė, o ne pareiškėja, sumokėjo ABTĮ nustatytą žyminį mokestį.
Akcentuotina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę į savo išlaidų atlyginimą. Taigi ginčo šalis, šiuo atveju pareiškėja, siekdama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi patirti šias išlaidas ir jas pagrįsti. Iš teismui pateikto 2023-07-04 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 23,00 Eur žyminį mokestį sumokėjo UAB „Didvyriai“, o 2023-10-09 sąskaitoje apmokėjimui ir 2023-10-09 mokėjimo nurodyme nurodoma, kad mokėtojas yra UAB „Didvyriai“, o ne pareiškėja, todėl teikiami dokumentai neįrodo, jog pareiškėja administracinės bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimo išlaidų ir įgijo reikalavimo teisę į jų atlyginimą.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatomis Bendrovė pati kaip proceso šalis turėjo teisę teikti teismui prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ji iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui tokio prašymo nepateikė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl Bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Administracijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. Š. skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (4.17 E) D3-2259 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties (duomenys neskelbtini)“.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjos S. Š. prašymo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.