Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2023-02-28 · Civilinė byla Nr. e2A-133-555/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
e2A-133-555/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08502-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
G. B.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-133-555/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08502-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-424-528/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei G. B. dėl mokėjimo už šilumą.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės G. B. 397,99 Eur įsiskolinimą už šildymą ir vandens pašildymą (butui, esančiam (duomenys neskelbtini)), 2,37 Eur delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur už duomenų gavimą. 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio, t. y. 7,50 Eur skolos sumos.

2. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė nėra pasirašiusi su atsakove sutarties, tačiau, ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovei ją vartojant, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Kai individuali rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su patalpų savininku nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus – tiekia šilumą, todėl atsakovė privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą. To nepadarius atsakovė turi sumokėti ieškovei delspinigius, kurių dydis ir skaičiavimo tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Atsiskaitymo už tiekiamą šilumą tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Šiluma minėtame bute yra vartojama, tačiau atsakovė už ją pilnai nemoka. Reikalaujama priteisti 390,49 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Kadangi laiku nebuvo atsiskaityta, tai ieškovė prašė priteisti nurodytą skolą, 2,37 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė G. B. su ieškiniu nesutino, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neargumentavo skolos atsiradimo ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių buto apyvartos žiniaraštyje nurodytos skolos susidarymą. Apyvartos žiniaraštyje nurodyti likučiai nesutampa su nurodytais sąskaitose, o apmokėtos sumos nesutampa su faktiškai apmokėtomis sumomis. Anksčiau tarp šalių nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3024-475/2015 buvo nutraukta 2015 m. balandžio 10 d., ieškovei atsisakius ieškinio. Dabar nagrinėjamoje byloje nenurodyti skolos susidarymo pagrindai ir tikslus pradinės skolos laikas, delspinigių priskaičiavimo ir nurašymo pagrįstumas, neaiškus pradinės skolos dydis, nuo kurio buvo skaičiuojami delspinigiai ir mažinamos apmokėtos sumos už suteiktas paslaugas. Atsakovė pateiktas jai sąskaitas apmokėdavo savalaikiai, o ieškovė skaičiavo delspinigius nuo nesamos sumos ir nepagrįstai juos dengė sumokėtų mokesčių sąskaita. Ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, o 271,62 Lt (78,67 Eur) skolos už karštą vandenį ieškovė atsisakė dar minėtoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovei 390,49 Eur skolą už patiektą šilumos energiją, 2,37 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3027-475/2015 reikalavimai atsakovei buvo reiškiami už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Skolą už šį laikotarpį atsakovė galutinai sumokėjo tik iki 2015 m. balandžio 1 d., todėl ieškovė 2015 m. balandžio 8 d. atsisakė ieškinio. Taigi, iki 2015 m. balandžio 1 d. atsakovės sumokėta ieškovei 445,07 Eur (133,94 Eur (462,47 Lt) + 3,24 Eur (11,19 Lt) +106,50 Eur + 108,67 Eur + 90,38 Eur) suma dengė ne einamuosius mokėjimus, bet įsiskolinimą iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Įrodymų, kad tuo metu, kai atsakovė dengė ieškovei įsiskolinimą (susidariusį iki 2014 m. rugsėjo 1 d.), kartu atsakovė apmokėjo ir priskaičiuotus einamuosius mokesčius (nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.), byloje nėra.

Šalies argumentai

6. Ieškovė yra pateikusi išklotinę, kurioje nurodyti priskaičiuoti atsakovės butui mokėjimai ir delspinigiai, atsakovės atlikti mokėjimai bei gautų sumų įskaitymai nuo 2003 m. spalio m. iki 2019 m. rugsėjo mėn. Išklotinėje nurodyta, kad per visą tą laikotarpį atsakovei buvo priskaičiuota bendroje sumoje 10 524,95 Eur mokesčių už šilumą ir 316,70 Eur delspinigių, skolos likutis iki 2003 m. spalio mėn. buvo 89,98 Eur (310,67 Lt) už šilumą ir 4,84 Eur (16,70 Lt) už delspinigius, atlikti tikslinimai: korekcija – 20,86 Eur; delspinigių korekcija – minus 9,89 Eur; perskaičiavimai – minus 301,04 Eur, o atsakovė sumokėjo 10 241,36 Eur (9 932,08 Eur padengė mokesčius, 309,28 Eur padengė delspinigius). Atlikus aritmetinius veiksmus, matyti, kad atsakovės skola 405,04 Eur (89,98+4,84+10 524,95+316,70–301,04+20,86–9,89–10 241,36). Atėmus 2018 m. liepos 29 d. atsakovės sumokėtą sumą 7,50 Eur, kuri nebuvo nurodyta ieškovės išklotinėje, taip pat išskaičiavus 2019 m. rugsėjo mėn. priskaičiavimus (šis mėnesis į skolos laikotarpį nepatenka) – 4,67 Eur skolą ir 2,43 Eur delspinigius, skolos suma yra 390,50 Eur (405,04–7,50–4,67–2,43). Išanalizavęs atsakovės pateiktas suvestines, teismas nustatė, kad visi priskaičiavimai ir mokėjimai yra analogiški (tik atsakovės atlikti apmokėjimai nurodyti vienu mėnesiu anksčiau), o neįskaičiuotos atsakovės sumokėtos sumos – 7,50 Eur atžvilgiu ieškovė ieškinio atsisakė. Atsakovė ieškovės priskaičiuotų sumų neginčijo, aplinkybių ir įrodymų, jog jos priskaičiuoti mokėjimai neteisingi ar kad skolos suma yra sumokėta, teismui nebuvo nurodyta ir tokie įrodymai nepateikti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kadangi atsakovė nesumokėjo už ieškinyje nurodytu laikotarpiu jai priklausančiam nuosavybės teise ginčo butui tiektą šilumos energiją, nors tokią prievolę turėjo, tai ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytas teisiškai pagrįstu ir patenkintas reikalaujamos priteisti sumos apimtyje – 390,49 Eur sumai. Teismas pažymėjo, kad 1 ct paklaida yra dėl netiksliai suapvalinto delspinigių likučio išklotinės termino pradžiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė G. B. prašo prijungti ginčo laikotarpio ieškovės apmokėjimui pateiktas sąskaitas, kurios patvirtina, kad ieškovė nėra nurodžiusi atsakovei, kad delspinigius skaičiuos laiku nesumokėjus įmokos, taip pat nėra nurodžiusi, kad įmokas perskirsto ir kaip perskirsto; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė nepagrįstai nurodė, o pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Teismas tai pat nepagrįstai priteisė delspinigius ir laikė, kad atsakovė juos privalėjo mokėti pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį. Šalys nebuvo sudariusios šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties, todėl nėra nei vieno Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo skaičiuoti delspinigius už neva pradelstą įvykdyti prievolę atsiskaityti už šilumos energiją. Tokio pagrindo nenurodė nei ieškovė, nei teismas.

1.2. Bylos šalių nesieja sutartis, kurioje šalys būtų susitarę dėl netesybų, todėl delspinigiai iš viso negalėjo būti skaičiuojami. Kita vertus, nei vienoje iš ieškovės pateiktų sąskaitų nėra nurodyta, kad joje išrašytos pinigų sumos nesumokėjus sąskaitoje numatytu laiku, bus skaičiuojami delspinigiai. To nėra jokiame kitame ieškovės atsakovei pateiktame dokumente, dėl ko pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė apie ieškovės teisę ne tik skaičiuoti delspinigius, bet ir atsakovės mokamas įmokas už šilumos energiją pirmiausiai paskirstyti delspinigių dengimui CK 6.54 straipsnio pagrindu. Iš pateiktų mokėjimų yra akivaizdu, kad atsakovė sumokėdavo tik sąskaitoje nurodytą sumą už praėjusį mėnesį suteiktas šilumos energijos paslaugas, tuo aiškiai pareikšdama, kokią skolą sumoka.

1.3. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad atsakovė už suteiktas paslaugas apmoka dalinai. Šį ieškovės teiginį paneigia atsakovės pateiktos suvestinės, iš kurių matyti, kad atsakovė už šildymą ir karštą vandenį sąskaitose nurodytas sumas apmokėdavo pilnai, nepraleisdama sąskaitose nurodytų apmokėjimo terminų. Duomenų, nurodytų atsakovės pateiktose suvestinėse, kurios buvo paruoštos atsakovei apmokėjimui pateiktų sąskaitų pagrindu, ieškovė neginčijo. Atsakovė už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas sąskaitoje priskaičiuotas sumas pilnai sumokėdavo įstatymų nustatytais terminais, todėl dar ir dėl to ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigių ir atsakovės sumokėtas sumas savo nuožiūra perskirstyti.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieškove, kad priteista skola susidarė 2018 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu. Teismas neteisingai sprendė, kad skolą nutrauktoje byloje atsakovė galutinai sumokėjo tik iki 2015 m. balandžio 1 d. Atsakovė 307,89 Eur įmoką sumokėjo ne ieškinio nutrauktoje civilinėje byloje padengimui, kaip teigė ieškovė, bet įstatymais nustatytais terminais ir tvarka apmokėjo ieškovės pateiktose sąskaitose už praėjusį mėnesį priskaičiuotas sumas už šildymą ir karštą vandenį. Ieškovui atsisakius ieškinio ir nutraukus bylą, jokia tariama skola einamaisiais mokėjimais nebuvo dengiama. Faktiškai AB „Kauno energija“ einamaisiais atsakovės mokėjimais dengė tik priskaičiuotus delspinigius, tuo pačiu mažino įmokas už suteiktas šildymo paslaugas, didindama tariamą įsiskolinimą.

1.5. Atsisakius ieškinio ir teismui priėmus atsisakymą nebeliko ginčo objekto, išnyko ir ieškovės subjektinė teisė, dėl kurios gynimo ieškovė kreipėsi į teismą. Prievolės išnykimo faktą įrodo ieškovės 2015 m. vasario 23 d. raštas, 2015 m. kovo 4 d. mokestinis pavedimas 28,20 Eur sumai bei 2015 m. balandžio 10 d. nutartis. Nebelikus ginčo objekto, ieškovė atsisakyto ieškinio sumai turėjo atlikti atitinkamus perskaičiavimus ir 2014 rugsėjo mėn. skolą panaikinti („išnulinti“), o ne toliau nuo šios sumos skaičiuoti delspinigius ir juos dengti einamaisiais mokėjimais už suteiktas paslaugas.

1.6. Byloje surinktų dokumentų analizė rodo, kad ieškovė naujo ieškinio dydį kildino atsisakyto ieškinio pagrindu dėl 261,79 Eur (815,10 Lt + 88,80 Lt = 903,90 Lt) skolos, t. y. ieškinio suma nutrauktoje civilinėje byloje Nr. 2-3027-475/2015 261,79 Eur + žyminis mokestis nutrauktoje minėtoje byloje 20,85 Eur + 2014 m. spalio 1 d. iki 2019 rugsėjo 31 d. priskaityti delspinigiai minėtoje byloje 115,15 Eur + atsisakyta ieškinio dalis minėtoje byloje 7,50 Eur sudaro prašomą priteisti sumą 390,29 Eur šioje byloje (paklaida 0,20 Eur). Tokią ieškovės poziciją palaikantis pirmosios instancijos teismo sprendimas sudaro prielaidą ieškovei ir toliau nepagrįstai laikyti, kad atsakovė turi senų nepadengtų įsiskolinimų, nepagrįstai skaičiuoti delspinigius ir atsakovės sumokamomis kasmėnesinėmis sumomis nepagrįstai dengti nesamą skolą ir delspinigius. Toks sprendimas ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, jis neatitinka ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.

1.7. Atsisakius ieškinio ir nutraukus bylą, jokia tariama skola einamaisiais mokėjimais nebuvo dengiama. Faktiškai AB „Kauno energija“ einamaisiais mokėjimais dengė nuo ieškinio nutrauktoje civilinėje byloje sumos be teisėto pagrindo beveik penkerius metus skaičiuojamus delspinigius, o tuo pačiu mažino sumokėtas įmokas už suteiktas šildymo paslaugas, didindama tariamą skolą. Ieškovė už ginčo laikotarpį dengė delspinigius iš sumokėtų einamųjų mokėjimų už suteiktas paslaugas. Delspinigių , kuriuos ieškovė dengė einamaisiais mokėjimas už suteiktas paslaugas, skaičiuotės už ginčo laikotarpį ieškovė nepateikė. Byloje pateikta tik priskaičiuotų delspinigių skaičiuotė nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., skaičiavimo metodika neaiški. Priskaičiuotų delspinigių skaičiuotėje nurodyti duomenys neatitinka mokėjimui pateiktose sąskaitose nurodytų duomenų. Nors skaičiuotėje ir nėra pakankamai duomenų patikrinti delspinigių priskaičiavimo teisingumą, tačiau pakanka duomenų padaryti išvadą, kad delspinigiai skaičiuojami prie tariamos skolos pridėjus priskaičiuotus delspinigius ir sekantį mėnesį delspinigiai skaičiuojami jau nuo skolos su delspinigiais, nors įstatymas ieškovui nesuteikia teisės skaičiuoti ne tik delspinigius, bet ir delspinigius nuo delspinigių.

1.8. Po atliktos skolų susidarymo ir apmokėjimo dinamikos analizės teismas nustatė, kad iki 2015 m. balandžio 1 d. atsakovė sumokėjo 445,07 Eur (133,94 Eur (462,47 Lt) + 3,24 Eur (11,19 Lt) + 106,50 Eur +108,67 Eur + 90,38 Eur). Susumavus teismo paskaičiavime nurodytas sumas bendra suma 442,73 Eur, o ne 445,07 Eur. Neteisingi teismo atlikti skaičiavimai dėl jų netikslumo, nes procesiniuose dokumentuose nerasta tokių mokėjimų, kas sudaro tariamos skolos apmokėjimo dydį bei neįvardintas konkretus laikotarpis per kurį buvo sumokta 445,07 Eur tariama skola.

1.9. Neteisingai pritaikęs įrodymų vertinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, teismas neteisingai nusprendė ir dėl ieškovės materialinių reikalavimų pagrįstumo (netinkamai pritaikė netesybas ir atsakovės neįvykdytos prievolės ieškovei faktą bei dydį reglamentuojančias CK normas), neatskleidė išnagrinėtos bylos esmės.

Atsiliepimas

9. Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nepaisant to, kad tarp šalių rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovei ją vartojant, tarp šalių yra susiklostę prievoliniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai. Tokiais atvejais, kai su patalpų savininkais individuali rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas.

2.2. Atsakovei delspinigių dydis ir skaičiavimo tvarka yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, kuris detalizuoja Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatų įgyvendinimą. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, asmenims, nesumokėjusiems už buto komunalines paslaugas, tame tarpe ir šilumos energiją, už kiekvieną praleistą dieną (pagal šiuo metu galiojančią redakciją) yra skaičiuojami 0,02 procentai dydžio delspinigiai. Šie teisės aktai yra taikomi visiems vartotojams su kuriais nėra sudarytos individualios (rašytinės) šilumos pirkimo–pardavimo sutartys. Šilumos tiekėjas pagrįstai skaičiuoja delspinigius tiems vartotojams, kurie tinkamai ir laiku neatsikaito už patiektą šilumą (Klaipėdos apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2A-505-163/2012, Nr. 2A-52-125/2014, Nr. 2A-30-524/2014).

2.3. Įvertinus 2018 m. gruodžio 1 d. likutį pradžiai (445,34 Eur), minusuojant atsakovės atliktus mokėjimus (473,25 Eur), įvertinant naujus priskaitymus (424,91 Eur (be 2019 rugsėjo mėn. priskaitymo)), įvertinant 2019 kovo mėn. atliktą perskaičiavimą (0,99 Eur) ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu atsisakytos ieškinio dalies 7,50 Eur sumoje gauname ieškiniu prašomą priteisti sumą (445,34 – 473,25 + 424,91 + 0,99 – 7,50 = 390,49 Eur skola). Kadangi skola nebuvo laiku apmokėta, paskaičiuoti 2,37 Eur dydžio delspinigiai. Sudėjus visus atsakovei priskaičiuotus mokesčius, priskaičiuotus delspinigius, atliktus perskaičiavimus, korekcijas ir atsakovės atliktus mokėjimus, matome, kad atsakovė ieškovei yra skolinga (89,98 + 4,83 + 10 524,95 + 316,70 – 301,04 + 20,86 - 9,89 – 9 932,08 – 309,28) = 405,03 Eur. Iš 405,03 Eur minusavus 2019 rugsėjo mėn. 4,67 Eur priskaitymą, kuris į ieškinio laikotarpį neįeina ir minusavus atsisakytą ieškinio dalį 7,50 Eur sumoje, gauname 392,86 Eur – ieškinio sumą (390,49 Eur skola + 2,37 Eur delspinigiai).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Atsakovė G. B. su apeliaciniu skundu pateikė bei prašo prie bylos prijungti ginčo laikotarpio ieškovės apmokėjimui pateiktas sąskaitas, kurios, jos teigimu, patvirtina, kad ieškovė nėra nurodžiusi atsakovei, kad delspinigius skaičiuos laiku nesumokėjus įmokos, taip pat nėra nurodžiusi, kad įmokas perskirsto ir kaip perskirsto.

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateiktos įrodinėjimo priemonės yra bankiniai pavedimai bei ieškovės sudaryti buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. ieškovei yra žinomi, todėl atsakovės teikiami papildomi įrodymai yra priimami. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Atsakovė (apeliantė) G. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo patenkintas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų, nekonstatavo visų reikšmingų bylos aplinkybių ir nenurodė, koks įstatymas turi būti taikomas byloje.

16. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas, pagal CPK 185 straipsnį, reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑42‑684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

17. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog tarp bylos šalių yra susiklostę energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje numatyta, kad, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatė taikytinas materialinės teisės normas ir tą padarė tinkamai. Kartu pažymėtina, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliantė, neginčydama prievolės apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įsiskolinimo sumos dydžio. Apeliantės vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2-3027-475/2015 energijos tiekėjai atsisakius ieškinio ir teismui priėmus atsisakymą, nebeliko ginčo objekto, išnyko ir ieškovės subjektinė teisė, dėl kurios gynimo ieškovė kreipėsi į teismą. Prievolės išnykimo faktą įrodo ieškovės 2015 m. vasario 23 d. raštas, 2015 m. kovo 4 d. mokestinis pavedimas 28,20 Eur sumai bei 2015 m. balandžio 10 d. nutartis. Nebelikus ginčo objekto, apeliantės teigimu, ieškovė atsisakyto ieškinio sumai turėjo atlikti atitinkamus perskaičiavimus ir 2014 rugsėjo mėn. skolą panaikinti.

19. CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.

20. Iš prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3027-475/2015 medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad reikalavimas šioje byloje buvo pareikštas dėl 878,01 Lt (254,29 Eur) skolos už šildymą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., dėl 20,53 Lt (5,95 Eur) skolos už šilumą vandeniui pašildyti laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 5,36 Lt (1,55 Eur) delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1d. iki 2014 m. spalio 1 d., civilinė byla tarp ieškovės AB „Kauno energija“ ir atsakovės G. B. buvo nutraukta 2015 m. balandžio 8 d., atsakovei pilnai sumokėjus ieškovės reikalaujamas sumas ir ieškovei atsisakius ieškinio.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje Nr. 2-3027-475/2015 pateiktus duomenis, nustatė, kad iki 2015 m. balandžio 1 d. atsakovės sumokėta ieškovei 445,07 Eur (133,94 Eur (462,47 Lt) + 3,24 Eur (11,19 Lt) +106,50 Eur + 108,67 Eur + 90,38 Eur) suma, dengė visų pirma ne einamuosius mokėjimus, bet įsiskolinimą, kuris susidarė už teiktas atsakovei iki 2014 m. rugsėjo 1 d. paslaugas. Akivaizdu, dėl to byloje nėra ir ginčo, kad susidarius įsiskolinimui, ieškovės atsakovei tiekiamų paslaugų tiekimas nenutrūko, todėl nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-3027-475/2015 pateikimo iki bylos nutraukimo, atsakovei kilo pareiga ne tik dengti susidariusį įsiskolinimą, bet taip pat ir apmokėti už laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki jos nutraukimo suteiktas paslaugas.

22. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog, atsisakius ieškinio ir teismui priėmus atsisakymą, byloje nebeliko ginčo objekto. Tačiau byloje pateiktas atsakovei priklausančio buto mokėjimų žiniaraštis įgalina spręsti, kad atsakovės atlikti mokėjimai neatitiko ieškovės pateiktų duomenų, atsakovė, mokėdama už suteiktas paslaugas, sumokėtų sumų dydžius parinkdavo savo nuožiūra, jas sumokėdama nenurodydavo jų paskirties, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės subjektinė teisė reikalauti apmokėti už suteiktas paslaugas, dėl kurios gynimo ieškovė šioje byloje kreipėsi į teismą, išliko.

23. Apeliantė taip pat laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ieškovė neturėjo teisės atsakovės mokamas įmokas už šilumos energiją pirmiausiai paskirstyti delspinigių dengimui CK 6.54 straipsnio pagrindu.

24. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, (24 punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad delspinigius ieškovė skaičiavo ir iš atsakovės mokėjimų juos nuskaičiuodavo nuolat. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktos įrodinėjimo priemonės patvirtina, kad kartu su duomenimis apie suteiktų paslaugų kiekį, jai taip pat buvo pateikta informacija apie apskaičiuotų delspinigių dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net atsakovei ir nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovė, turėjo teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad delspinigiai buvo nuskaičiuojami reguliariai bei laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos.

26. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–185 straipsniuose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės G. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus, jai jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių duomenų į bylą yra nėra pateikusi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas