- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-612-210/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Gameras“
- Atsakovas
- UAB ,,Porolita“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gameras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1284-79/2013 pagal ieškovo UAB „Gameras“ ieškinį atsakovui UAB ,,Porolita“ dėl įrangos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo UAB ,,Porolita“ priešieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gameras“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas nutraukti 2012 m. gegužės 17 d. įrangos nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Gameras“ ir atsakovo UAB „Porolita“, nuo sutarties sudarymo dienos, bei priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė įrangos nuomos sutartį, kuria atsakovas ieškovui vieniems metams laiko išnuomojo sutarties priede Nr. 1 nurodomą įrangą. Ieškovo teigimu, nuomos sutarties priede Nr. 1 nurodytos įrangos didžioji dalis buvo iškomplektuota, sugedusi ir dėl to neveikianti, su atsakovu buvo susitarta, kad atsakovas per nuompinigių mokėjimo atidėjimo 2 mėnesių laikotarpį įrangą sutvarkys ir ją bus galima naudotis pagal paskirtį darbe. Kadangi įranga 2 mėnesių laikotarpyje sutvarkyta nebuvo, sutinkamai su CK 6.158 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.219 str. nuostatomis, ieškovas laikė, kad yra pagrindas įrangos nuomos sutartį nutraukti nuo sutarties sudarymo dienos.
Atsakovas UAB „Porolita“ su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 29 040 Lt nuomos mokesčio, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Šalių pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad jokie defektai, netinkamumas ar negalėjimas naudotis įranga, nepriklausomai nuo priežasties, neatleidžia nuomininko nuo pareigos mokėti nuomos mokesčio ir kitų įsipareigojimų, dėl ko, ieškovui buvo pateiktos sąskaitos, o jų neapmokėjus, pateiktas teisme priešieškinys. Dėl sutarties priede nurodytų įrangos trūkumų ieškovas atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, jį tenkino išnuomotas daiktas ir kaina. Susitarimo, kad atsakovas per
nuompinigių atidėjimo terminą, įrangą sutvarkys, nebuvo. Be to, jei įranga būtų buvusi geros būklės, jos nuomos kaina būtų žymiai didesnė, nei šalių sutarta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino.
Priteisė UAB ,,Porolita“ iš UAB ,,Gameras“ 29040 Lt nuomos mokesčio, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 871 Lt žyminio mokesčio ir 2400 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Teismo nustatyta, kad 2012-05-17 šalys sudarė įrangos nuomos sutartį, kuri galioja 12 mėnesių, pradedant nuo 2012-06-01 ir atidedant mokėjimą 2 mėnesiams. Pagal šios sutarties 3 punktą ieškovas įsipareigojo mokėti mėnesinę nuomos kainą 4000 Lt be PVM. Prie šios sutarties pateiktas ir priedas Nr. 1, kurio, kaip teigė ieškovas, nepasirašė, tačiau atsakovas nurodė, kokia įranga ir kokios būklės pateikiama ieškovui. Ieškovas teigia, kad su atsakovu buvo sutarta, kad nuomos mokėjimas atidedamas 2 mėnesiams dėl to, kad atsakovas įsipareigojo pašalinti įrangos defektus, ją sutaisyti, tačiau įrodymo, kad toks susitarimas buvo teismui nepateikė, nes tokios sąlygos nėra numatytos ir pateiktoje sutartyje. Teismas pažymėjo, kad sutarčių teisėje sutarties sąlygos skirstomos į esmines ir antraeiles. Šalys sudarydamos sutartį aptarė sutarties subjektą, jos terminą ir nutraukimą, nuomą ir mokėjimą už ją, numatė išlygas, įrangos priėmimą, jos priežiūrą ir pakeitimą, jos grąžinimą, įsipareigojimų nevykdymo atvejus bei kitas sąlygas, kurios teismo laikytos esminėmis, kad būtų tinkamai vykdomas šalių susitarimas. Todėl teismas sprendė, kad ši sutartis yra galiojanti. Teismo nurodyta, kad sutarties esminės sąlygos suponuoja, kad nuomotojas – atsakovas, perduoda įrangą, o ieškovas priima ir sutinka su visomis sutarties sąlygomis, taip pat ir mokėti sutartą nuomos mokestį už įrangos nuomą. Taigi, teismas pažymėjo, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė šalys, todėl pateiktą priedą teismas vertintino kaip patikslinimą, kokia įranga ir kokios būklės ji pateikta ieškovui. Be to, ieškovas patvirtino, kad jis apžiūrėjo įrangą vietoje, matė jos būklę. Teismas akcentavo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, įrodymų, kad jis nesuprato sutarties sąlygų ar buvo įtakotas ją sudaryti jam nenaudingomis sąlygomis, nepateikė. Be to, ieškovas, kaip verslo įmonė, turėjo žinoti sutarčių sudarymo ypatumus, atskirų klausimų reglamentavimo sutartyse svarbą bei pobūdį. Ieškovas prašo nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį nuo jos sudarymo dienos, dėl to, kad atsakovas 2 mėnesių laikotarpyje nesukomplektavo ir nesuremontavo išnuomotos įrangos. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokios sąlygos nėra numatytos pateiktoje sutartyje, nėra ir rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo nurodytą aplinkybę. Ieškovo teiginį, kad jis nepasirašė priedo Nr. 1 prie sutarties, nes atsakovas turėjo sutvarkyti įrangą per du mėnesius, teismas nelaikė įrodymu, ir nevertino, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Ieškovo reikalavimą nutraukti šalių sutartį CK 6.219 straipsnio nuostatomis dėl to, kad atsakovas neremontavo ir nekomplektavo įrangos, teismas laikė nepagrįstu remdamasis sutarties 5 dalies a punkto sąlyga. Ieškovo teiginį, kad jis sutartį skaitė neįdėmiai, teismas atmetė atkreipdamas dėmesį, kad nurodytos sąlygos sutarties tekste yra išryškintos, todėl ieškovas į jas negalėjo neatkreipti dėmesio. Teismas laikė tai ieškovo gynybos pozicija siekiant išvengti tinkamo sutarties vykdymo. Tuo pačiu nurodytos aplinkybės, kad sutartis ieškovui buvo aiški, patvirtina ir sutarties 5 dalies c punktas. Teismo pažymėta, kad sutartyje aiškiai įvardinta, kad atsakovas neprisiima jokių įsipareigojimų išnuomotos įrangos atžvilgiu. Todėl, nuomotojas – atsakovas, neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį. Be to, teismas manė, kad jeigu susitarimas, jog atsakovas turi per du mėnesius sutvarkyti įrangą, ir būtų buvęs, ieškovas būtų reiškęs atsakovui pretenzijas nedelsiant, po sutarties surašymo, arba bent jau per du mėnesius, kuriais remiasi kaip terminu per kurį turėjo būti pašalinti trūkumai. Ieškovo pateiktą pareiškimą atsakovui dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, teismas nelaikė įrodymu patvirtinančiu, kad su atsakovu buvo susitarimas pašalinti įrangos trūkumus. Ieškovas su atsakovu sudarydamas sutartį įrangos trūkumus matė, jie nurodyti sutarties priede Nr. 1, todėl teismas sprendė, kad ieškovas žinodamas apie įrangos būklę bei pasirašydamas sutartį, prisiėmė neigiamų padarinių riziką, todėl atsakovas jokių sutartimi prisiimtų pareigų nepažeidė, tuo pačiu nepažeidė ir esminių sutarties sąlygų. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nutraukti šalių sutarties ieškovo nurodytu pagrindu pagal CK 6.219 straipsnį. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas pagal sutarties 2 straipsnio d punktą galėjo nutraukti sutartį prieš terminą ir nenurodydamas priežasties, informuodamas nuomotoją prieš 90 dienų. Nutraukus sutartį prieš terminą, nuomininkas turi perduoti nuomojamos įrangos valdymo teisę nuomotojui ir netenka tolesnės pareigos mokėti pagal šią sutartį, tačiau ieškovas šia sutarties sąlyga nepasinaudojo, nors sutiko dalinai apmokėti atsakovui už įrangos nuomą, kuria dalinai naudojosi. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo nuomos mokestį, kurio ieškovas neapmokėjo pagal pateiktas sąskaitas. Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų teismas nustatė, kad atsakovas už laikotarpį 2012-08-31iki 2013-01-31 pateikė 6 sąskaitas po 4840 Lt sumai kiekvienai už įrengimų nuomą. Iš pateikto ieškovo rašto matyti, kad jis sutiko dalinai sumokėti 3000 Lt, teismo posėdyje nurodė, kad sutiktų atsakovui sumokėti 6000 Lt, tačiau už kokį laikotarpį ir kodėl būtent šią sumą, nenurodė. Šalių sudaryta sutarti įsigaliojo 2012-06-01 ir mokėjimas atidėtas 2 mėnesiams. Sutarties 3 straipsnio a punkte šalys numatė, kad nuomos kaina 4000 Lt be PVM. Ieškovas nurodė, kad PVM sąskaitas faktūras gavo elektroniniu būdu, tačiau jų neapmokėjo. Ieškovo prievolę mokėti nuomos mokestį numato ne tik pateikta sutartis, bet ir CK 6.477 straipsnio nuostatos, todėl teismas atsakovo reikalavimą priteisti 29040 Lt nuomos mokestį, laikė pagrįstu. Reikalavimą priteisti metines palūkanas teismas taip pat laikė pagrįstu, todėl jį tenkintino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laikė, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, buvo parengti du procesiniai dokumentai, todėl atsakovo pateiktas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas sumažino priteisiant 2400 Lt sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gameras“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą ieškinio dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, tai yra nuo 2012-12-01 nutraukti 2012-05-17 įrangos nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojo UAB „Porolita“ ir nuomininko UAB „Gameras“.
Sprendimą priešieškinio dalyje pakeisti ir iš ieškovo UAB „Gameras“ priteistą atsakovui UAB „Porolita“ nuompinigių sumą sumažinti iki 6000 litų, o likusioje dalyje priešieškinį atmesti (73-77 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas mano, kad šalys nevaržomai gali vadovautis LR CK 6.156 str. įtvirtintu sutarčių laisvės principu.
2. Apelianto teigimu, iš išnuomavimui skirtų dvidešimt penkių pavadinimų įrengimų, išvardintų priede Nr. 1 prie nuomos sutarties, realiai naudotis buvo galima tik dviem – suvirinimo aparatu ir gręžimo staklėmis. Likusieji neveikė, jais naudotis galimybės nebuvo, todėl sutarties sudarymo metu išnuomavimui nebuvo tinkami, nes pagal LR CK 6.477 str. nuostatas, pasisakoma apie naudojamus daiktus ir užmokestį už pasinaudojimą jais. Tokiu būdu iškilo neveikiančios įrangos remonto ir sutvarkymo klausimas, kuris sutartyje nėra aptartas, ir nagrinėjamu atveju, tai esminė sąlyga, kuri neatsiejamai susijusi su įrangos nuomos sutartimi ir, kurios nebuvimas, sudaro esminį šios sutarties trūkumą.
3. Apeliantas pažymi, kad išnuomojamos įrangos paskirtis ir sudėtis pačioje įrangos nuomos sutartyje nenurodoma. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas atsakovui priklausančią įrangą, išskyrus suvirinimo aparatą ir gręžimo stakles, priėmė kaip išsinuomotą. O pateikti duomenys patvirtina, jog ieškinys, dėl įrangos nuomos sutarties nutraukimo CK 6.219 str. numatytu pagrindu, atmestas nepagrįstai.
4. Apelianto įsitikinimu, dviejų tinkamų naudojimui įrenginių nuompinigiai per laikotarpį nuo 2012 metų birželio mėnesio iki 2012 metų gruodžio l d. sudaro 2323,20 litų, tačiau ieškovas UAB „Gameras“ sutinka sumokėti atsakovui UAB „Porolita“ 6000 litų, todėl teismas nepagrįstai priteisė 23040 litų daugiau, nei sutinka sumokėti ieškovas. Atsakovo tvirtinimas, jog už išnuomojamą veikiančią įrangą, ieškovui būtų nustatyti didesni nei 4840 litų nuompinigiai, neatitinka tikrovės. Sutinkamai su LR CK 6.156 str. 6 d. nuostatomis, teismas vienareikšmiai turėjo svarstyti sutarties 13 str. nuostatą, kad visa grąžintina įranga turi būti darbinės būklės, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Porolita“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (86-91 b. l).
Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė, su kokiomis konkrečiomis teismo išvadomis nesutinka ir kodėl, taip pat nenurodė, kokius įrodymus teismas, jo nuomone, netinkamai įvertino. Aplinkybė, kad ieškovo 2013-01-16 ieškinyje išvardintos įrangos konkretūs trūkumai tiksliai sutampa su Sutarties Priede Nr. 1 išvardintais įrangos trūkumais, visiškai įrodo, kad atsakovas ieškovui tinkamai atskleidė išnuomojamos įrangos konkrečius trūkumus, jo niekaip nesuklaidino. Teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Sutartimi ir Sutarties sąlyga bei teisingai konstatavo, jog ieškovas, žinodamas apie įrangos būklę bei pasirašydamas Sutartį, prisiėmė neigiamų padarinių riziką, todėl atsakovas jokių Sutartimi prisiimtų pareigų nepažeidė, tuo pačiu nepažeidė ir esminių Sutarties sąlygų. Teismo teisingai pažymėta, kad ieškovas ne tik, kad pasirašė Sutartį, tačiau ją pasirašęs, nei iš karto, nei po Sutarties pasirašymo, nei per jo nurodomus du mėnesius, per kuriuos ieškovo teigimu atsakovas turėjo suremontuoti įrangą, nepareiškė jokių pretenzijų, tiek dėl Sutarties sąlygų, tiek dėl įrangos būklės. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovas Sutarties nepažeidė ir ieškovas turi prievolę atsakovui sumokėti nuomos mokestį. Ieškovo pripažinti faktai, kad jis naudojosi dalimi įrangos, taip pat įrodo, kad įrangą ieškovas pagal 2012-05-17 įrangos nuomos sutartį priėmė, nes kitu atveju, nepriėmus įrangos, neįmanoma ir ja naudotis. Apeliaciniame skunde apeliantas neargumentuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado apeliacinės instancijos teisme, be to, ieškovas nenurodo priežasčių, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant teisme. Todėl iš esmės nėra teisinio pagrindo šiuos naujus ieškovo pateiktus dokumentus prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. gegužės 17 d. ieškovas su atsakovu sudarė įrangos nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui įrangą ir kitą turtą nurodytą Sutarties Priede Nr. 1. Šalys susitarė, kad Sutartis galioja 12 mėnesių, pradedant 2012 m. birželio 1 d., atidedant mokėjimą 2 mėnesiams. Ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, mėnesinį nuomos mokestį – 4000 litų, be PVM. Ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodė, kad esą su atsakovu buvo susitarta, jog atsakovas per nuompinigių mokėjimo atidėjimo 2 mėnesių laikotarpį įrangą sutvarkys ir ją bus galima naudoti pagal paskirtį darbe, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl prašė Sutartį nutraukti nuo jos sudarymo dienos, vėliau šį reikalavimą iš dalies pakeitė ir prašė Sutartį nutraukti nuo 2012 m. gruodžio 1 d. Byloje iš esmės kilo ginčas, ar ieškovas išsinuomojęs neveikiančią įrangą, turi pareigą mokėti nuomos mokestį numatytą įrangos nuomos sutartyje.
Dėl sutarties priedo Nr.1 vertinimo
Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Remiantis jomis, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartoti terminai, o tų santykių turinys. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“, bylos Nr. 3K-3-177/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R. S. individuali įmonė „Ridetas“, bylos Nr. 3K-3-421/2006).
Civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. Todėl sutiktina su apelianto nuomone, kad nagrinėjamu atveju, abi ginčo šalys yra privatūs verslininkai, juridiniai asmenys, todėl nevaržomai gali vadovautis sutarčių laisvės principu.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės vyksta dėl šalių sudarytos įrenginių nuomos sutarties priede Nr. 1 išvardintos neveikiančios įrangos, kurią išsinuomojo ieškovas ir už kurią atsakovas prašo priteisti nuomos mokestį.
Apelianto teigimu, iš išsinuomotų dvidešimt penkių pavadinimų įrengimų, išvardintų priede Nr. 1 prie nuomos sutarties, realiai naudotis buvo galima tik dviem – suvirinimo aparatu ir gręžimo staklėmis, likusieji neveikė, jais naudotis galimybės nebuvo, todėl sutarties sudarymo metu išnuomavimui buvo netinkami.
Visų pirma, teisėjų kolegijos pažymėtina tai, kad ginčo sutartį byloje sudarė juridiniai asmenys, kurių tikslas yra pajamų (pelno) iš ūkinės-komercinės veiklos gavimas. Todėl teigtina, kad ieškovas sudarydamas sutartį, veikė kaip savo vykdomos ūkinės veiklos profesionalas, turintis pakankamai profesinių, ekonominių, finansinių žinių bei aiškiai suvokiantis, jog sudaro įrenginių nuomos sutartį, taip prisiimdamas neigiamų padarinių riziką. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog nesuprato sutarties sąlygų ar buvo įtakotas sudaryti jam nenaudingomis sąlygomis, apelianto lieka nepaneigta.
Antra, apeliantas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo teiginį, kad sutarties priede Nr. 1 nurodyti įrenginiai realiai veikė tik du. Kaip matyti iš sutarties priedo Nr. 1 prie atitinkamo įrangos pavadinimo nurodoma, kad „nėra gręžimo galvų“, „neveikia pastūma“, „reikalingas remontas“ ir t.t. Tačiau minėtame priede Nr. 1 yra pozicijų, prie kurių nėra nurodytas įrenginio neveikimas, be to, yra pozicijų, kuriose paaiškinta tinkamas naudotinos įrangos paskirtis. Be to, paties ieškovo teismo posėdyje pripažinta, kad išsinuomojo įrangą, kuriai reikėjo remonto, nes įrangai 23 metai (66 b. l.).
Trečia, pripažintina, kad apelianto argumento, jog atidedamojo 2 mėnesių nuomos nemokėjimo terminui atsakovas buvo įsipareigojęs pašalinti visus įrangos gedimus, nepatvirtina nei sutartis, nei atskiras susitarimas, nes tokių įrodymų byloje nėra. Taigi, šalių pasirašytoje įrenginių nuomos sutartyje nėra sąlygos dėl atsakovo įsipareigojimo per du mėnesius pašalinti įrenginių trūkumus, nėra ir rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodomą aplinkybę. Todėl ieškovo nurodomas argumentas, kad jis nepasirašė sutarties priedo Nr. 1, nes atsakovas turėjo sutvarkyti įrangą per du mėnesius, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Ketvirta, ieškovas neginčija aplinkybės, kurią patvirtino teismo posėdyje, kad įranga jis apžiūrėjo vietoje, matė jos būklę, todėl lieka nepaneigta teismo išvada, kad sutarties priedas Nr. 1 kaip tik ir atspindi, kokia įranga ir kokios būklės buvo pateikta ieškovui. Kad ieškovui buvo žinoma apie įrangos trūkumus, patvirtina jų išvardinimas pateiktame ieškinyje, kas leidžia teigti, kad Sutarties priede Nr. 1, yra nurodyta konkreti informacija dėl konkrečių ieškovui išnuomotos įrangos trūkumų.
Penkta, apeliantas nepaneigė įrenginių nuomos sutarties 5dalies a ir c punktuose sąlygų, pagal kurias įranga pateikiama „tokia kokia yra“ ir, kad „ieškovo teisėtai pasirašyta sutartis, bet koks priedas ar kitas susijęs dokumentas yra teisėtas, galiojantis ir teisiškai įpareigojantis nuomininką“. Be to, įrenginių nuomos sutarties 5 dalies b punkte numatyta, kad „jokie defektai, netinkamumas, negalėjimas naudotis įranga, nepriklausomai nuo priežasties, neatleidžia nuomininko nuo pareigos mokėti nuomos mokestį“. Taigi, nagrinėjamu atveju, lieka nepaneigtos sutarties sąlygos, jog atsakovas neprisiima jokių įsipareigojimų išnuomotos įrangos atžvilgiu.
Šešta, byloje apeliantas 2012-09-14 atsakovui pateikė pareiškimą dėl sutartinių įsipareigojimų, kuriame nurodyta, kad per sutartą 2 mėnesių laikotarpį įrengimai nebuvo sutvarkyti, todėl po ieškovo skiriamo papildomo 1 mėnesio termino, nuomotojui neįvykdžius įsipareigojimų sutvarkyti įrenginių, nuomininkas taikys kitus savo teisių gynimo būdus (18 b. l.). Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovo įpareigojimas suteikiant atsakovui papildomą 1 mėnesio terminą įrangai sutvarkyti, nėra aptartas pagrindinėje įrangos nuomos sutartyje, kaip ir 2 mėnesių terminas įrangai sutvarkyti. Taigi byloje neįrodyta, kad susitarimas dėl įrangos remonto tarp šalių buvo sudarytas. Teisingai pirmosios instancijos teismo pastebėta, kad jeigu toks žodinis susitarimas tarp šalių ir būtų buvęs, akivaizdu, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas nedelsiant, pasirašius sutartį, arba jau bent po 2 mėnesių. Apeliantas nepateikė argumentų, kodėl 2012-07-17 pasibaigus 2 mėnesių atidedamajam terminui, į atsakovą dėl įrangos sutvarkymo kreipėsi tik 2012-09-14. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad po papildomo 1 mėnesio termino suteikimo, nuomininkui būtų taikęs kitus teisių gynimo būdus. Priešingai, daugiau nei po mėnesio laiko, ieškovas 2012-10-22 pateikė atsakovui susitarimą dėl įrangos nuomos nutraukimo abipusiu susitarimu ir jo įsipareigojimą sumokėti atsakovui 3000 Lt už įrenginių nuomą (19-20 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie aptarti nuomininko veiksmai, nepatvirtina šalių susitarimo dėl įrangos remonto. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas remiasi galimu sutarties nutraukimu dėl iš anksto numanomo jos nevykdymo, t.y. kai iš konkrečių aplinkybių galima numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės – CK 6.219 straipsnis. Tad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo įrodyti, jog egzistavo jo nurodomos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė šio pagrindo buvimo – CPK 178 straipsnis.
Septinta, neteisus apeliantas teigdamas, kad sutinkamai su LR CK 6.156 str. 6 d. nuostatomis, teismas vienareikšmiai turėjo svarstyti sutarties 13 straipsnio nuostatą, kad „visa grąžintina įranga turi būti darbinės būklės“, tačiau to nepadarė. Tai, kad sutartyje numatyta sąlyga dėl veikiančios ir darbinės būklės įrangos grąžinimo, tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad išnuomota įranga buvo veikianti su sutarties prie Nr. 1 nurodytais jos trūkumais. Byloje nuomininkas nereiškia reikalavimo dėl įrenginių nuomos sutarties atitinkamos sąlygos pripažinimo negaliojančia, todėl esant galiojančiai ir pačių šalių numatytai sutarties 13 straipsnio sąlygai, LR CK 6.156 straipsnio 6 dalis netaikytina.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas su atsakovu sudarydamas Sutartį įrangos trūkumus matė, jie nurodyti Priede Nr. 1, todėl ieškovas žinodamas apie įrangos būklę bei pasirašydamas Sutartį, prisiėmė neigiamų padarinių riziką, atsakovas jokių Sutartimi prisiimtų pareigų nepažeidė, tuo pačiu nepažeidė ir esminių Sutarties sąlygų, kas reiškia, jog nėra pagrindo nutraukti šalių Sutarties ieškovo nurodytu pagrindu pagal CK 6.219 straipsnį.
Dėl galimybės nutraukti sutartį
Vertinant apelianto poziciją, pažymėtina, kad sutarties vykdymas, apimantis ir Sutarties nutraukimo iniciavimą, yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis – CK 6.158, 6.200 straipsniai. Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą. Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 2 straipsnio d punkte numatė galimybę inicijuoti vienašališką Sutarties nutraukimą nenurodant net priežasties, raštu įspėdamos kitą šalį prieš 90 dienų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikia nei argumentų, nei įrodymų, kodėl šia sutarties sąlyga nebuvo pasinaudota.
Dėl apelianto nurodomo esminio sutarties pažeidimo vertinimo
Apeliantas, neveikiančios įrangos remonto ir sutvarkymo klausimas, kuris visiškai nėra aptartas sutartyje, laiko esminiu Sutarties trūkumu. Be to, apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog įrangą, išskyrus suvirinimo aparatą ir gręžimo stakles, jis būtų priėmęs kaip išsinuomotą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas, sutarties galiojimo laikotarpiu, yra visiškai nemokėjęs įrenginių nuomos mokesčio, todėl yra pagrindas išvadai, jos ieškovas pats nevykdė esminės nuomos sutarties sąlygos. Aplinkybė, kad ieškovas sutiko dalinai sumokėti 3000 Lt, o teismo posėdžio metu 6000 Lt atsakovui už įrenginių nuomą, tik patvirtina ieškovo prievolės nevykdymą pagal nuomos sutartį ir faktą, kad išsinuomotus daiktus jis ne tik priėmė, bet juos (dalį jų) naudojo savo ūkinėje komercinėje veikloje. Tačiau ieškovas, pripažindamas dalį faktų dėl įrangos naudojimo ir sutikimą už juos sumokėti nuomą, nenurodo nei už kokį laikotarpį, nei už kokius išsinuomotus įrenginius, ir kodėl būtent tokią sumą sutinka sumokėti, argumentų keliamais klausimais neteikia. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis naudojosi ne visais išsinuomotais įrenginiais, ir tai sudarė pagrindą ieškovui nemokėti nuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio, laikytina nepagrįsta. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad ieškovas naudojosi ne visais išnuomotais įrenginiais, nereiškia, kad pažeidžiamas CK 6.477 straipsnis. Priešingai, CK 6.477 straipsnyje įtvirtinta nuomos sutarties samprata, pagal kurią atsakovas įsipareigoja perduoti laikinai valdyti ir naudoti daiktą, o nuomininkas – už jį mokėti nuomos mokestį. Teisėjų kolegija apelianto nurodomą argumentą, kad ne visi įrengimai, nurodyti nuomos sutartyje, ieškovui buvo perduoti, laiko nepagrįstu. Tiek sutartyje, tiek ieškovo ieškinyje patvirtinama, kad ieškovas išsinuomojo sutarties priede Nr. 1 nurodomą įrangą. Įrodymų, kad ieškovas priėmė tik du įrenginius, apeliantas nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas visą laiką naudodamasis jam perduotais dviem įrengimais, iš karto po sutarties pasirašymo, ar po dviejų įrenginių perdavimo, būtų reiškęs pretenzijas atsakovui dėl likusių įrenginių perdavimo. Iš ieškovo atstovo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad visa įranga nurodyta sutarties priede Nr. 1 yra pas ieškovą, nes patvirtino „įranga buvo saugoma pas mus, nes pagal paskirtį naudotis negalėjome“ (66 b. l.). Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde remiasi esminiu sutarties trūkumu, tai yra esminės sąlygos dėl neveikiančios įrangos remonto ir sutvarkymo klausimo neįtraukimo į sutartį. Sutarties šalys yra laisvos ir nevaržomos nustatyti tokias sutarties sąlygas, kurios labiausiai atitiktų siekiamo tikslo ir rezultatų. Tai, kad šalys sutartyje tarsi neišsprendė neveikiančios įrangos remonto ir sutvarkymo klausimo, tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovui išsinuomojus įrangą pagal sutarties priedą Nr. 1, tokia sąlyga numatyta nebuvo, nes ieškovui buvo žinoma išsinuomotų įrenginių būklė. Juolab, kad pačioje sutartyje šalys apsprendė, jog įrenginius ieškovas priima tokius, kokie jie yra nuomos sutarties sudarymo metu. O jų būklė nuomos sutarties sudarymo dienai išsamiai apibūdinta priede Nr. 1. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi nurodomu sutarties pažeidimu, kaip esmine sąlyga.
Dėl pareikšto priešieškinio
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa
apimtimi tenkino atsakovo priešieškinį dėl 29040 Lt nuomos mokesčio už įrangą priteisimo. Apelianto įsitikinimu, kad kiekvieno atskiro įrenginio nuompinigių sutartyje neaptarus atskirai,
dvidešimt penkių įrenginių nuompinigiai yra vienodi – 193,60 litų už vienetą, todėl dviejų tinkamų naudojimui įrengimų nuompinigiai per laikotarpį nuo 2012 metų birželio iki 2012 m. gruodžio 1 d. sudaro 2323,20 litus, tačiau ieškovas sutinka atsakovui sumokėti 6000 litus.
Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Sutarties 3 dalies a punkte nustatyta, kad mėnesinė nuomos kaina yra 4000 Lt, be PVM. Sutarties priede Nr. 1, atskirai prie kiekvieno įrenginio nėra išskirta ar nurodyta atskira įrenginio nuomos kaina, todėl šalių susitarta dėl mėnesinės nuomos kainos už visus įrenginius nurodytus sutarties priede Nr.1. Todėl neteisus apeliantas mėnesinę įrenginių nuomos kainą dalindamas tinkamų naudotis įrenginių skaičiui. Argumentų, kodėl apeliantas sutinka mokėti atsakovui 6000 Lt, byloje nepateikta. Teisėjų kolegijos pažymėtina ir tai, kad atsakovas priešieškiniu prašo priteisti nuomos mokestį tik už 6 mėnesius. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad iki šiol su atsakovu nėra atsiskaitęs, o PVM sąskaitas faktūras yra gavęs elektroniniu būdu. Kadangi CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti, ieškovas privalo sumokėti Sutartimi sutartą nuomos mokestį, ką teisėtai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendime.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2012-06-22 įrangai padarytos žalos vertinimą, 2011-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą dėl kitokio mokamo įrangos nuomos mokesčio bei elektroninio susirašinėjimo kopijas (78-80 b. l.), tačiau jų neprašo priimti, nenurodo priežasčių, kodėl nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Naujus įrodymus atsisakytina priimti ir jais nesivadovaujama, nes šiuos įrodymus apeliantas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme.
Teismas nepasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 327, 329 str.), todėl apelianto apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Atsakovas pateikė dokumentus patvirtinančius 2420,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį (98-100 b. l.). Atmetus apelianto apeliacinį skundą, teismas mažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir atsakovui iš ieškovo priteisia 1500,00 Lt jo turėtų išlaidų už teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios teismo nuomone yra protingos ir pagrįstos bei neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Gameras“ atsakovui UAB ,,Porolita“ 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.