- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- II-1100-836/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00130-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu buvo nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną V. S. atžvilgiu, tiriant galimą administracinį nusižengimą dėl to, kad nenustatytos tapatybės asmuo, (duomenys neskelbtini), ties pirma daugiabučio namo laiptine, galimai naikino augančius krūmus nenustatyta chemija. Nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnį (toliau – ir ANK) (Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas) buvo pradėtas gavus A. G. pareiškimą dėl krūmų naikinimo chemine medžiaga prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės. Iš byloje surinktų duomenų, t. y., A. G. parodymų, galima susidaryti nuomonę, jog V. S. purškė galimai chemija jos auginamus ir prižiūrimus krūmus. Ši nuomonė grindžiama tik A. G. parodymais. Tačiau šių parodymų negalima vertinti objektyviai. Kitų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti jos parodymus, nenustatyta. Dėl to negalima vienareikšmiškai teigti, jog numatytas nusižengimas buvo padarytas. Todėl priežastinio ryšio tarp V. S. veiksmų ir želdynų naikinimo, nėra galimybės nustatyti. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Taip pat paminėtina, kad administracinio nusižengimo padarymu kaltinamam asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą ir remiantis byloje surinkta faktine medžiaga, nesurinkta duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad pareiškėja A. G. nurodo pati prie laiptinės sodinusi krūmus, jie yra jos nuosavybė ir ji patyrė žalą, o tų pačių Jonavos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 65.3. punktas nurodo, kad draudžiama viešuosiuose želdynuose fiziniams ir juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, kirsti ar kitaip pašalinti, naikinti želdinius ir želdynus. Todėl akivaizdu, kad želdynai buvo pasodinti neteisėtai ir nėra pagrindo teigti, jog jie priklauso A. G.. Nagrinėjimo metu A. G. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad želdynai priklauso jai, tai grindžia tik savo parodymais. Želdynai augo viešoje vietoje, ne A. G. priklausančioje nuosavybėje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
Teisme gautas pareiškėjos A. G. skundas dėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo ji prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. S. atžvilgiu. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje aptariamas sugadintas turtas (krūmai) yra jos nuosavybė, todėl Jonavos miesto seniūnija ir Jonavos paslaugos šiuo atveju yra nesusiję veikėjai. Krūmai buvo pasodinti prieš 10 metų jos lėšomis ir pastangomis, per visą šį laikotarpį iš šių institucijų ji negavo nė vienos pretenzijos dėl augalų sodinimo. Augalų sodinimas prie daugiabučių yra standartinė praktika prie daugelio namų ir niekam tai nesukelia jokių problemų. Jonavos miesto seniūnija ketino per inventorizaciją įtraukti augmeniją į apskaitą. Vis dėlto, šios bylos atveju tyrėja vadovaujasi absurdiškais pažeidėjų duotais parodymais, nors jos pateiktame vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kaip jie apsidairo ir tyčia purškia jos pasodintus krūmus. S. L. bandė rinkti namo gyventojų parašus prieš minimus krūmus, tačiau niekas jai nepasirašė - gyventojai nori žalumos prie namo. Nepavykus surinkti parašų, ji nusprendė kartu su V. S. ir P. juos savavališkai sunaikinti. Iš namo renovaciją vykdysiančių darbininkų buvo gautas patvirtinimas, kad krūmai netrukdys darbams ir naikinami nebus.
Faktą, jog augmenijai stebėti yra kamera, kaltinamieji žinojo jau seniai, nes ankstesnėse bylose mėgino rinkti parašus bei kreipėsi i policiją. Kamera pakabinta būtent tuo tikslu, kad fiksuoti minimų asmenų nusikalstamas veikas, orientuotas į turto gadinimą. Sugadintas ne tik jos turtas, bet ir padaryta žala gamtai. Su cheminėmis medžiagomis sudeginta apie 10 m² dirvožemio, sunaikinti augalai sugeriantys taršą. Bylos eigoje neapklausta ūkininkė iš 22 buto, iš kurios pažeidėjai galimai gavo cheminę medžiagą augalams naikinti, nes šią medžiagą gali gauti tik ūkininkai. Šiuo atveju augalai buvo jos, o žemė valstybinė, todėl žala padaryta visoms šalims, o ypatingai gamtai. Ji planuoja atlikti cheminių elementų nustatymo dirvožemyje testą tam, kad įrodytų, jog prieš augalus buvo panaudota chemija - dirvožemio tyrimą darys augalininkystės tarnyba, o žalą dėl sunaikintų augalų paskaičiuos želdynų ekspertas. Tyrėja prieš nutraukdama tyrimą nepaskambino jai ir nepasidomėjo dėl esamos situacijos, jos ketinimų nustatinėti žalą. Ūkininkė B. davė V. S. ir kitiems asmenims cheminę medžiagą „Roundup“, su kuria V. S. sunaikino jos krūmus. Jai buvo padaryta 355 Eur dydžio žala, kuri yra paskaičiuota ekspertės. Byloje nebuvo apklausti visi liudytojai. Visi aplinkosaugos specialistai jai pasakė, kad čia yra būtent herbicido „Roundup“ poveikis.
A. G. atstovas advokatas V. J. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas ir yra visi nusižengimo požymiai. Byloje nebuvo apklaustas savivaldybės specialistas, kuris galėtų paaiškinti, koks yra „Roundup“ poveikis. Be to, krūmai yra išdžiūvę, tuo tarpu ši vasara nebuvo sausringa, todėl krūmynai negalėjo išdžiūti. Administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, todėl tyrimą reikia atlikti pakartotinai.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateiktu atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teisena nutraukta pagrįstai, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, byloje nebuvo gauta pakankamai duomenų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, jokie kiti tyrimo veiksmai šioje byloje yra negalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).
ANK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą, išskyrus šio kodekso 281 straipsnyje numatytus pažeidimus. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame savivaldybės teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.
Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 1TS-27 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklių) 1 punktas numato, kad Taisyklėse nustatoma Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančių želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas, priežiūra, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos tvarkant ir prižiūrint želdynus ir želdinius. Taisyklių 65.3. punktas nustato, kad draudžiama viešuosiuose želdynuose fiziniams ir juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, kirsti ar kitaip pašalinti, naikinti želdinius ir želdynus. Taisyklių 65.4. punktas reglamentuoja, kad draudžiama viešuosiuose želdynuose kirsti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tvirtinti reklaminius skydus ir kt.) medžius, krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti pomedį.
Teismas pabrėžia, kad ir anksčiau Jonavos rajono savivaldybėje galiojęs teisinis reguliavimas draudė fiziniams asmenims savavališkai sodinti viešuosius želdynus (Taisyklių nuo 2021 m. gruodžio 29 d. galiojusios redakcijos 35.3. punktas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą. Apklausta tyrimo metu ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini), po savo gyvenamojo buto langais, lauke prie pirmosios laiptinės namo, apie 10 metų augina įvairius augalus, kuriuos ji pati pirko iš savų lėšų ir juos augino bei prižiūrėjo. 2025 m. birželio 14 d., apie 15 valandą pamatė per buto langą, kad į kiemą automobiliu atvyko kaimynė S. L., ji išlipusi iš automobilio su šunimi, pradėjo eiti link jos pirmosios laiptinės. Stovėjo su kažkuo šnekėjo su (duomenys neskelbtini) gyventojais, galimai kažką tarpusavyje tarėsi. Kadangi yra įsirengusi vaizdo stebėjimo registratorių, jį įjungė, kadangi nujautė, kad bus daromas pažeidimas. Pati viską stebėjo per savo buto langą, bei registratoriumi darė įrašą. Įraše matyti visi asmenys: S. L., R. P. ir, kaip įtaria, V. S.. Su šiais asmenimis nuolat vyksta konfliktai. Minėti krūmai yra pradėję ruduoti, t. y. keisti spalvą, lyg džiūtų, todėl įtaria, kad V. S. juos 2025 m. birželio 14 d. nupurškė nenustatyta chemija, kuri krūmams pakenkė. Teikdama pareiškimą nurodė žalą 500 eurų, tačiau šiuo metu jos pagrįsti ji negali, dėl žalos nustatymo kreipėsi į aplinkosaugą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad apklausus V. S. šis nurodė, kad turi draugę R. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Iš R. P. pasakojimų žino, kad ji stipriai nesutarė su kaimyne Ala, kuri dažnai ieško įvairių būdų apkaltinti dauguma kaimynų nebūtais dalykais. 2025 m. birželio 14 d. buvo svečiuose pas draugę R. Sugalvojo išeiti į lauką atsigerti arbatos ir parūkyti prie daugiabučio namo laiptinės. Tuomet į kiemą automobiliu atvažiavo kita kaimynė S., kuri vėliau prie jų priėjo. Jie visi trys nusprendė patikrinti kaimynę A. kadangi ši ant lango yra įsirengusi kamerą, ar ji tikrai veikia. Tad iš R. namų paėmė tuščią purškiklį į kurį pripylė arbatos likučio, ir kelis kartus apipurškė po langais esančius krūmus. Jis jokios chemijos nenaudojo, tad nuo nedidelio kiekio apipurškimo krūmai apnykti negalėjo. Tyrimo metu apklaustos S. L. ir R. P. parodė, kad 2025 m. birželio 14 d. įvykio metu ant aptariamų krūmų buvo purškiama arbata.
Tarnybiniame pranešime „Dėl vaizdo įrašo apžiūros“ nurodyta, kad 2025 m. birželio 18 d. A. G. pateikė vaizdo kameros įrašą, kuriame matyti, kad prie daugiabučio namo laiptinės esantis vienas vyras ir dvi moterys, vyras su purškikliu purškia ant krūmų su nenustatytu buteliuke esančiu turiniu. Buteliukas nedidelės talpos, skaidrus, jo turinys lyg skaidriai rausvos spalvos.
Šioje byloje nėra ginčo, kad, nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo esantys krūmai yra pasodinti ir auga ne privačioje, o valstybinėje žemėje, pareiškėja nėra žemės sklypo, ant kurio auga šie krūmai, savininkė ir ar (valdytoja). Nors pareiškėja ir nurodė, kad minėti krūmai nuosavybės teise priklauso jai, tačiau, pažymėtina, kad be jos pačios teiginių apie tariamą krūmų nuosavybę, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Jokių įrodymų apie tai nepateikė ir pati pareiškėja. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad žala minėtiems krūmams buvo padaryta būtent dėl V. S. veiksmų, kadangi byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad ant krūmų buvo purškiama nenustatytos kilmės medžiaga, tačiau nenustatyta, kad ši aplinkybė įtakojo tai, kad aptariamiems krūmams vienokiu ar kitokiu būdu buvo pakenkta ir padaryta žala. Nors pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad ant neva pareiškėjai priklausančių krūmų buvo purškiamas herbicidas „Roundup“, t. y. priemonė, skirta piktžolių naikinimui, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, kaip nėra įrodymų ir apie tai, kad aptariamiems krūmams galimai pakenkusias medžiagas 2025 m. birželio 14 d. purškė būtent V. S. ir (ar) kiti asmenys. Šiuo atveju, po įvykio praėjus šitiek laiko, teismas sprendžia, kad faktiškai nėra galimybių nustatyti 2025 m. birželio 14 d. įvykio metu naudotų medžiagų sudėties, todėl tolesni galimo pakartotinio tyrimo veiksmai nėra tikslingi.
Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos seniūnijos rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyventoja A. G. į Jonavos seniūniją su prašymu sodinti ir auginti želdynus prie pirmos minėto namo laiptinės nesikreipė, leidimas jai nebuvo išduotas. Jonavos seniūnija dėl šio įvykio turtinės žalos nepatyrė ir pretenzijų neturi. Taigi, tai leidžia daryti išvadą, kad netgi ir esant teisingoms pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms apie tai, kad ji, neva, sodino minėtus krūmus, ji tai darė neturėdama tam teisės. Tuo tarpu Jonavos miesto seniūnija patvirtino, kad ji žalos nėra patyrusi.
Apibendrinant byloje esančius duomenis galima teigti, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti V. S. veiksmus dėl aptariamo įvykio. Teismas mano, kad padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjos A. G. pareiškime nurodytų aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto 368 straipsnio 1 dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, ir, teismo įsitikinimu, nesant V. S. veiksmuose objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog keisti ar naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjos A. G. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.