- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-1014-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17187-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, I. M., Alvydas Meškėnas, T. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą (2011-03-24 registracija, Nr. 1D-5618) dalies panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovui V. N., tretieji asmenys – VĮ „Registrų centras“, I. M., Alvydas Meškėnas, T. S.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti V. N. neteisėtos 2010 m. kovo 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijos užbaigimo galiojimą; įpareigoti atsakovą V. N. išardyti pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuri po rekonstrukcijos pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos ir įpareigoti sutvarkyti statybvietę; panaikinti neteisėtos deklaracijos pagrindu atliktą pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimą.
2. Nurodė, kad Inspekcija 2011 m. sausio 4 d. patikrino sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje ir surašė 2011 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-7-(7.9). Nustatė, kad Statytojas jam priklausančiame sklype virš ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 2I1p, stovinčio arčiau negu 3 m iki gretimo sklypo ribos pastatė antrą aukštą, įrengdamas medinį karkasą, kuris iš lauko pusės apkaltas dailylentėmis, ir uždengė stogą, t. y. rekonstravo ūkinį pastatą. 2011 m. vasario 7 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110207-00016 ir 2011 m. vasario 7 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes Nr. REI-00-110207-00018. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, Statytojas privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, tai yra gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų I. M. ir A. M. rašytinį sutikimą atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją arčiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Šiuo metu toks sutikimas pagal galiojančius teisės aktus taip pat yra būtinas.
3. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgiant į Statytojo pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ ginčo sklypo ribas užregistravo pagal UAB „Orkanas“ 2011 m. gegužės 13d. parengtą Ginčo sklypo planą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi, buvo panaikintas minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2011m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502. Taigi, nebeliko juridinio pagrindo ginčo sklypo kadastro duomenų registracijai. Panaikinus šį įsakymą, kurio pagrindu buvo patikslintas Statytojo žemės sklypas, teismo sprendimais atsisakyta pakeisti tarp sklypų esančią ribą. Rekonstruoto ūkinio pastato atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos sudaro 0,9 m nuo priekinio fasado ir 0,4 m nuo galinio fasado, kaip ir pažeidimo nustatymo metu, bei ieškinio teikimo metu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nurodytų žemės sklypų ribos yra tapačios ir nepakitusios, kaip ir 2011 m. ieškinio teikimo metu nustatytos žemės sklypų ribos. Ieškovės nuomone, nustatyti papildomą laikotarpį statinio įteisinimui netikslinga, nes byla tęsiasi nuo 2011 m. ir tai iki šiol nebuvo padaryta. Gretimo sklypo savininkų sutikimas negautas. Atsakovo veiksmų neteisėtumas (deklaracijos apie statybos užbaigimą inspekcijai, žinant, jog rekonstrukcijos darbai yra savavališki) lėmė tai, kad viešame registre buvo įregistruoti neteisėti duomenys. Taigi, surašyta deklaracijos dalis turi būti panaikinta, o statytojas įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Atsakovo reikalavimai panaikinti tiek 2011 m. vasario 7 d. savavališkos statybos aktą, tiek 2011 m. vasario 7 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos pasekmes yra nepagrįsti, kadangi pateikti praleidus terminus juos ginčyti, be to atsakovas atsiliepime į Inspekcijos ieškinį savarankiškų reikalavimų kelti negali.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. N. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Nurodė, jog patikslintu ieškiniu yra teikiamas 2018 m. gegužės 31 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315 su fotofiksacijomis, kuris atliktas nesuderinus su atsakovu. Bandomos inicijuoti procedūros, kuriomis siekiama apeiti ieškinio senaties instituto reikalavimus. Ieškinys pareikštas pažeidžiant ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, jog nors ieškovas kvestionuoja deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumą, tačiau šis dokumentas, kaip ir pats registracijos faktas visiškai suderinami su teisės norminių aktų reikalavimais, o terminai minėtą deklaraciją apskųsti, kaip ir apskųsti patį įregistravimo faktą yra praleisti. Ieškovas neatsižvelgia, jog tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininkų teises.
6. Tretieji asmenys A.M. ir I. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo reikalavimais sutinka.
7. Trečiasis asmuo T. S. su ieškovo reikalavimais nesutiko tokiais pat motyvais kaip ir atsakovas.
8. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad suinteresuotumo šioje byloje neturi. Prašė ieškinio reikalavimą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo deklaracijos pagrindu panaikinimo spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą, o kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
9. Nurodė, kad panaikinus dalį atsakovo deklaracijos naikintini ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys. Atsakovo įgaliotas asmuo Teritoriniam registratoriui pateikė 2011 m. kovo 25 d. prašymą įregistruoti rekonstruotų pastatų kadastro duomenų pakeitimus, bei nuosavybės teises į juos. Kartu su prašymu buvo pateikta 2011 m. kovo 2 d. kadastrinių matavimų byla ir 2011 m. kovo 21 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri įregistruota Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Teritorinis administratorius nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. bei LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29str., tenkino prašymą ir 2011 m. kovo 30 d. įregistravo V. N. nuosavybės teise priklausančius rekonstruotus pastatus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino V. N. neteisėtos 2010 m. kovo 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (įregistruota 2011 m. kovo 24 d., registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimą. Įpareigojo atsakovą V. N. išardyti pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuri po rekonstrukcijos pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos ir sutvarkyti statybvietę. Panaikino neteisėtos deklaracijos pagrindu atliktą pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimą. Priteisė iš atsakovo V. N. į Valstybės biudžetą 300 EUR žyminio mokesčio ir 131,17 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
11. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų susijusių su ieškovės teise pareikšti ieškinį, konstatavo, jog ieškovė, turi teisę pareikšti ieškinį teisme, kadangi tai numatyta LR Statybos įstatymo 28 str. 6 d., bei STR 1.09.06:2010 39.2 p.
12. Atsakovo reikalavimą atmesti ieškinį taikant senaties terminą pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu ir remdamasis kasacinio teismo praktika konstatavo, kad Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytas terminas yra procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti veiksmingai vykdant savo funkcijas, tačiau institucijai šį terminą praleidus, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas.
Atsiliepimas
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors atsakovas atsiliepime teigia, kad kaimyninio sklypo savininkė trečiasis asmuo I. M. Inspekcijai pateikė ne skundą, o prašymą, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad atsakovas, atliko statybos darbus be statybą leidžiančių dokumentų, o šiuo atveju pagrindas statybą leidžiančio dokumento išdavimui yra trečiųjų asmenų I. M. ir A. M. rašytinis sutikimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas savavališkai atliko statybos darbus, per reikalavimo juos pašalinti laikotarpį nepašalino savavališkos statybos padarinių bei negavo statybą leidžiančio dokumento, įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre neteisėtos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovui terminai ginčyti tiek 2011 m. vasario 7 d. savavališkos statybos aktą, tiek 2011 m. vasario 7 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius praleisti, kadangi remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. toks skundas turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Sutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovas savo atsiliepime į Inspekcijos ieškinį savarankiškų reikalavimų kelti negali, tai gali būti padaryta pareiškiant priešieškinį.
15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų sprendimus kitose bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų, atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad 2011 m. vasario 7 d. savavališkos statybos akto ir 2011 m. vasario 7 d. reikalavimo neteisėtumą lemia tai, kad jo žemės sklypas nėra išmatuotas ir vyksta ginčai dėl gretimų sklypų ribų. Konstatavo, kad sprendžiant dėl ginčo ūkinio pastato atstumo iki gretimo sklypo ribos, pagrįstai ieškovas vadovaujasi UAB „Kagema“ 2005 m. balandžio 6 d. atliktais kadastriniais matavimais. Pažymėjo, jog atsakovo ir trečiųjų asmenų I. M. bei A. M. žemės sklypai turi bendrą ribą, todėl laikytina, kad riba tarp sklypų aiški. Pažymėjo, jog ieškovas nustatė atstumus pagal ribą, kuri skiria sklypus, ši riba yra nustatyta, užregistruota Nekilnojamojo turto registre, į bylą pateiktuose dokumentuose.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog šiuo metu pasikeitęs teisinis reguliavimas įtvirtina tokias nuostatas, pagal kurias jo atliktai ginčo pastato rekonstrukcijai nebereikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 lentelės pastaba nebegalioja, tačiau vadovaujantis kitais teisės aktais atsakovui išliko pareiga ir šiuo metu turėti statybą leidžiantį dokumentą atliktai ginčo pastato rekonstrukcijai – besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą, kurio atsakovas neturi.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, žinodamas, kad dalis rekonstrukcijos darbų yra savavališki, pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, tai lėmė, jog netikrinant šios deklaracijos turinio buvo įregistruotas ginčo pastato duomenų pasikeitimas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į Valstybės įmonės Registrų centras atsiliepime išdėstytą poziciją, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad panaikinus dalį atsakovo deklaracijos, taip pat naikintini ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
19. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas nėra motyvuotas, jame pateiktas teisės aiškinimas yra klaidingas, neatsižvelgta į atsakovo poziciją bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Pažymėjo, jog atsakovas įrodinėjo, kad atlikta pastato rekonstrukcija nėra kvalifikuotina, kaip savavališka statyba. Atkreipė dėmesį, jog kasacinio teismo išaiškinta, jog tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyti mažinti esamo atstumo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Gretimo sklypo savininkui kyla pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų tai įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbu būtinumu ir statinio parametrų pokyčio apimti. Tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, faktų, specialistų išvadų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikta pastato rekonstrukcija pakeis ar pablogins jų gyvenimo sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Kasacinis teismas iš esmės analogiškoje byloje konstatavo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašomų taikyti teisinių normatyvų negalima, nes ieškinyje nekalbama apie naujai statomus statinius. Šiuo atveju atstumas nuo rekonstruoto ūkinio pastato iki kaimyninio sklypo nėra keičiamas, jis lieka tas pats, pastatas jau stovi greta kaimyninio sklypo ribos, tokia padėtis yra teisiškai įregistruota prieš daugelį metų, ginčo pastatas teisėtai įregistruotas jo buvimo vietoje ir jį rekonstravus atsakovo sklypo ribose trečiųjų asmenų teisės dėl atstumo nebuvo pažeistos.
20. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 22 d. rašte Nr. (13-2)-D8-6832 aiškiai pasisakyta, jog besiribojančių žemės sklypų rašytiniai sutikimai remiantis STR 1.07.07:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai” 33.2 punktu – neprivalomi. Tačiau skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime aukščiau pateiktas juridinis normų vertinimas yra priešingas. 35 skundžiamo sprendimo punkte pateikta netiksli atsakovo pozicija; 37 punkte cituojamas teisės aktas visiškai nesietinas su šioje byloje esama situacija; 38 punkte ignoruojamas faktas, jog pastatas jau yra pastatytas teisėtai arčiau nei 3 metrai iki trečiųjų asmenų sklypo ribos, o rekonstrukcija atlikta būtent ant teisėtai stovinčio pastato, nė kiek nepriartėjant prie kaimyninio žemės sklypo; 39 punktu, teismas bando paneigti kertinę teisės galiojimo laike taisyklę - lex retro non agit.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad rekonstruotos dalies nugriovimas, kuomet daugiau nei trys ketvirtadaliai rekonstrukcijos nelaikytina neteisėta reikštų itin didelius nuostolius. Tokia situacija, remiantis teismų praktika, yra šiurkščiai ir neproporcingai pažeidžianti apelianto turtinius interesus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime yra nustatęs tikrovės neatitinkančius faktus, kad apeliantas virš ūkinio pastato pastatė antrą aukštą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Rekonstrukcija jungia du statinius - sodo namelį ir ūkinį pastatą, kaip vientisą objektą, tačiau sprendime visiškai nepasisakoma dėl sodo namelio atliktos rekonstrukcijos, kuri yra atlikta kaip visuma. Įpareigojimas nugriauti dalį rekonstrukcijos, sąlygotų itin žalingą viso statinio komplekso išardymą, kuris, kaip jau minėta anksčiau, yra pastatytas teisėtai, kaip vientisas nedalomas objektas.
22. Apeliantas pažymi, jog teismų praktikoje iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties Nr. 3K- 3-115-695/2015 Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytas vieno mėnesio terminas pagal savo prasmę buvo laikomas ieškinio senaties terminu (CK 124 str., 1.125 str. 2 d.). ( pavyzdžiui, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas civ. byl. Nr. 2-228-424/2012). Šiuo atveju, vėlesnė teismų praktika neturėtų būti taikoma byloms iškeltoms anksčiau ir vis dar nebaigtoms. Apelianto vertinimu, formuluotė “ne vėliau” yra imperatyvi ir užkertanti kelią reikšti ieškinį.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė jį atmesti.
24. Nurodė, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis apelianto nurodoma praktika, nes ji neatitinka precedento sąlygų. Pažymėjo, jog Inspekcija bylose, kuriose siekiama neteisėtus veiksmus atlikusius asmenis įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įrodinėja imperatyvo pažeidimą (kuris šiuo atveju apima draudimą įrengti naujas statinio konstrukcijas, rekonstruoti statinį) neleistinais atstumais iki gretimo sklypo. Šiuo atveju būtent atsakovas turėjo pareigą derinti naujų ginčo statinio konstrukcijų įrengimą mažesniais nei teisės aktuose nurodyti atstumais su gretimo žemės sklypo savininkais. Ši pareiga, be kita ko, turėjo būti įgyvendinta ne bet kada, o iki pradedant statybas. Tuo atveju, jei gretimo sklypo savininkai atsisakė pateikti tokį sutikimą, būtent atsakovas galėjo kreiptis į teismą ir gauti teismo sutikimą vykdyti statinių rekonstravimo darbus neleistinais atstumais. Iškėlęs tokią bylą pats atsakovas ir turėtų įrodyti teismui kokį poveikį daro ar nedaro numatomos ar atliktos statybos gretimam žemės sklypui. Ieškovės nuomone, atsakovas negali išvengti pareigos gauti gretimo sklypo savininko arba alternatyvaus teismo sutikimo, nepagrįstai nurodydamas, kad Inspekcija ar gretimo sklypo savininkai neįrodė jų teisių pažeidimo šioje byloje. Norėdamas įteisinti statybą atsakovas privalo gauti minėtą sutikimą, o vien tik deklaratyvūs pasisakymai šioje byloje dėl tariamo gretimo sklypo savininkų teisių nepažeidimo nėra pakankamas ir tinkamas ar alternatyvus būdas gauti sutikimą.
Šalies argumentai
25. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas atliktai rekonstrukcijai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktą, įgyvendinant imperatyvų reikalavimą dėl minimalaus statinio ir sklypo ribos atstumo, nustatyta pareiga statytojui gauti besiribojančių sklypų savininkų rašytinį sutikimą dėl statybos ar rekonstrukcijos, kai statomas pastatas yra arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Gretimo sklypo savininkai reikiamo rašytinio sutikimo, Inspekcijos žiniomis, apeliantui nėra davę.
26. Ieškovė taip pat pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde pateikė tik dalį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 22 d. rašte Nr. (13-2)-D8-6832 nurodytos nuomonės. Pateiktas Aplinkos ministerijos raštas paneigia atsakovo argumentus, o ne juos pagrindžia. Vien tas faktas, kad dalis statinio konstrukcijų anksčiau įrengta mažesniais atstumais iki sklypo ribos negu šiuo metu numato teisės aktai, dar nereiškia, kad naujomis konstrukcijomis galima vykdyti pažeidimus bei nepaisyti gretimų sklypų savininkų interesų. Priešingai nei teigia apeliantas teismas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, o Inspekcija ar gretimo žemės sklypo savininkai šioje byloje taip pat neturėjo pareigos įrodyti savo interesų pažeidimo faktus.
27. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pažymėjo, jog tiek prie Inspekcijos 2011 m. lapkričio 3 d. ieškinio Nr. 2D-14184 pridėtas 2011 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-7-(7.9), tiek ir 2018 m. gegužės 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315, fotofiksacijos (iš pastarųjų akivaizdžiai matosi, kad virš plytų mūro sienų įrengtas medinis karkasas) įrodo, kad virš ūkinio pastato pastatytas antras aukštas. Ūkinio pastato aukštis nuo 2,8 m buvo pakeltas iki 6,23 m. Be to, apeliantas remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie šiuo metu ir yra kvestionuojami byloje, todėl tokie argumentai taip pat nėra tinkami ir atmestini.
28. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas tinkamai traktavo aplinkybes, susijusias su senaties termino taikymu. Pažymėtina, kad apelianto nurodomas terminas nei pagal šiuo metu, nei pagal 2011 m. susiklosčiusią teismų praktiką nebuvo laikomas ieškinio senaties terminu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, panaikintas atsakovo neteisėtos 2010 m. kovo 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą dalies dėl rekonstrukcijos užbaigimo galiojimas, panaikinta neteisėtos deklaracijos pagrindu atlikta pastato registracija ir atsakovas įpareigotas išardyti savavališkos statybos padarinius.
31. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas surašė 2011 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-7-(7.9), kuriuo nustatė, kad atsakovas jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), virš ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 2I1p, stovinčio arčiau negu 3 m įrengė medinį karkasą, kuris iš lauko pusės apkaltas dailylentėmis, ir uždengė stogą, t. y. rekonstravo ūkinį pastatą. Po šių atsakovo atliktų statybos (rekonstravimo) darbų padidėjo jam priklausančio statinio matmenys ir tūris. Ūkinio pastato aukštis nuo 2,8 m buvo pakeltas iki 6,23 m. 2011 m. vasario 7 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110207-00016 ir 2011 m. vasario 7 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes Nr. REI-00-110207-00018. Inspekcija nustatė, kad minėto ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin. 2010, Nr.116-5944) 33.2 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 –ojo priedo lentelės pastaboje nurodytus reikalavimus, kadangi statytojas privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą – gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., savininkų I. M. ir A. M. rašytinį sutikimą atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją arčiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Gretimo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Kagema“ 2005 m. balandžio 6 d. atliktus kadastrinius matavimus ir 2005 m. gruodžio 7 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu minėti duomenys nėra pasikeitę. Ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Orkanas“ 2011 m. gegužės 13 d. atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą Ginčo sklypo planą. Pagal UAB „Kagema“ ir UAB „Orkanas“ atliktus matavimus nurodytų žemės sklypų skirianti riba nesutampa. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgdamas į Statytojo pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „Dėl V. N. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ ginčo sklypo ribas užregistravo pagal UAB „Orkanas“ 2011 m. gegužės 13 d. parengtą Ginčo sklypo planą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. I-2257-580/2012, paliktu nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi, buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-614/2018 palikdamas pirmosios instancijos teismo spendimą nepakeistą, sprendė, kad esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012, kur konstatuota, kad UAB „Orkanas“ parengtame plane yra neteisingai nustatytos žemės sklypo 21 A ribos <...> nėra pagrindo tenkinti ieškovo V. N. reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti žemės sklypų ribą pagal UAB „Orkanas” parengtą žemės sklypo planą. Ieškovės pateiktais duomenimis, panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-28 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-6502, kurio pagrindu buvo patikslintas Statytojo žemės sklypas, teismams atsisakius pakeisti tarp sklypų esančią ribą, rekonstruoto ūkinio pastato atstumas iki Gretimo žemės sklypo ribos sudaro 0,9 m nuo priekinio fasado ir 0,4 m nuo galinio fasado. Inspekcija 2018 m. gegužės 31 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1315. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto ūkinio pastato atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie buvo konstatuoti Inspekcijos 2011 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-7-(7.9), faktiškai nėra pakitę.
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovas negavęs statybą leidžiančio dokumento, t.y. gretimo sklypo savininkų sutikimo, savavališkai atliko statybos darbus, per reikalavimo juos pašalinti laikotarpį nepašalino savavališkos statybos padarinių, įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre neteisėtos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.
33. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ginčui aktualiu klausimu, neįvertino, jog tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atlikta pastato rekonstrukcija pakeis ar pablogins jų gyvenimo sąlygas, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog ginčo statyba nėra kvalifikuotina, kaip savavališka, kadangi buvo vykdoma rekonstrukcija ant teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, pamatų.
34. Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnis numatė, kokie dokumentai laikytini statybą leidžiančiais dokumentais. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. 1D-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi ieškovo administracinių aktų surašymo metu) 33.2 p., kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.
35. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pastato, esančio arčiau negu 3 m. atstumu nuo gretimo sklypo ribos, rekonstrukcijos, kurios metu padidintas pastato aukštis ir tūris. Pagal ieškovės surašytą savavališkos statybos aktą tam, kad statyba nebūtų savavališka ieškovas turėjo gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimą atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją arčiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos (Statybos įstatymo 23 str. 28 d. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 33.2 p.; Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d.; STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 1-ojo priedo lentelės pastaboje nurodytos nuostatos).
36. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atliktai rekonstrukcijai buvo ir yra privalomas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas, todėl atsakovui tokio sutikimo neturint ginčo statybos darbai kvalifikuotini kaip neteisėti. Nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo vertinti, o gretimo sklypo savininkai tretieji asmenys įrodinėti kad dėl pastato rekonstrukcijos buvo pažeistos jų teisės naudotis jų žemės sklypu, pastatais ir kt. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas dėl statybos pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo, todėl šiuo atveju įrodinėtinas ir vertintinas tokio pažeidimo faktas. Taigi, esant nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų riboms, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo analizuoti ar buvo pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiu, jog kiti apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję su gretimo sklypo savininkų interesų pažeidimu, atsisakymu tokį sutikimą duoti bei atsakovo teise gauti leidimą tokiai statybai nagrinėtini ne šioje byloje, o atsakovui inicijavus teisminį procesą dėl teisės be gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo vykdyti statybos darbus. Nagrinėjamu atveju kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nėra duomenų, kad atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį būtų ėmęsis atitinkamų veiksmų įgyvendinti pareigą gauti gretimo sklypo savininko sutikimą ginčo statybai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei įrodžius, jog ginčo statybos darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus.
37. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apelianto argumentai dėl nukrypimo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. 3K-3-377-611/2015, 3K-3-347/2012, kuriais jis remiasi, pateikti bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo be gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo vykdyti statybos darbus, t.y. skiriasi minimų bylų ir šios bylos dalykas bei faktinės aplinkybės. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo išaiškinimai minėtose bylose nesudaro pagrindo sutikti apelianto pozicija, jog nereikalingas gretimo sklypo savininkų sutikimas, kai atliekama teisėtai pastatyto mažesniais atstumais statinio rekonstrukcija. Nors apeliantas teigia, jog šiuo atveju gretimo sklypo savininkų sutikimas nebuvo būtinas, kadangi nebuvo mažinamas atstumas iki sklypo ribos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nepaneigė bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, jog virš ūkinio pastato stovinčio arčiau negu 3 m buvo įrengtas medinis karkasas (nauja konstrukcija), kuris iš lauko pusės apkaltas dailylentėmis, ir uždengė stogą, dėl to, ūkinio pastato aukštis nuo 2,8 m buvo pakeltas iki 6,23 m., rekonstruoto ūkinio pastato atstumas iki Gretimo žemės sklypo ribos sudaro 0,9 m nuo priekinio fasado ir 0,4 m nuo galinio fasado. Kolegijos vertinimu, esant šioms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo remtis LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. 1D-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. išimtimi.
38. Kolegija taip pat atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto argumentus susijusius su Statybos įstatymo 28 str. 6 d. numatyto termino praleidimu.
39. Ieškinio pateikimo teismui metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyta: jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą (ši įstatymo nuostata dėl vieno mėnesio termino yra netekusi galios nuo 2014 m. sausio 1 d.). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad minėtas Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį šiai institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. A. M., bylos Nr. 3K-3-115-695/2015).
40. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, kadangi ši praktika suformuota vėliau nei pradėta ginčo byla. Remiantis LR Teismų įstatymo 23 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad kasacinės instancijos teismas atitinkamos teisės normos aiškinimo taisyklę pateikė vėliau nei pareikštas ieškinys šioje byloje, tai nesudaro pagrindo minėta praktika nesivadovauti ir kitaip aiškinti Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 d. nuostatas, kadangi šios normos esmė, turinys ar jos taikymo apimtis nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės principą lex retro non agit ir neturėjo pagrindo vadovautis minėta kasacinės instancijos teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
42. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.
43. Kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį sprendžia, jog sprendimo rezoliucinės dalies įvykdymas gali būti apsunkintas, kadangi nenustatytas terminas, per kurį atsakovas privalo jį įvykdyti. Kadangi teismo sprendimu atsakovas įpareigotas išardyti pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuri po rekonstrukcijos pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos ir sutvarkyti statybvietę., t.y. darbus, kuriuos gali atlikti pats atsakovas, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas ir savo iniciatyva nustatyti terminą sprendimui įvykdyti. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas papildyti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti statybos neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, padarinius, nustatant atsakovui įpareigojimo įvykdymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į skundžiamu sprendimu nustatyto įpareigojimo atsakovui turinį, bylos faktines aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog 6 mėn. terminas yra pakankamas neteisėtos statybos padarinių pašalinimui.
44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė statybos pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimą reglamentuojančias normas, naikinti šio sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė termino sprendimu nustatyto įpareigojimo įvykdymui bei vadovaujantis CPK 273 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti statybos neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, papildomanustatant atsakovui 6 mėn. terminą šio įpareigojimo įvykdymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti statybos neatitinkančios teisės aktų reikalavimų padarinius, papildyti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Įpareigoti atsakovą V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėn. išardyti pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuri po rekonstrukcijos pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos ir įpareigoti sutvarkyti statybvietę“.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.