Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. O. tretiesiems asmenims Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, S. J., A. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė įpareigoti J. O. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius- nugriauti savavališkai pastatytus du priestatus prie gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini): rąstinį, kurio plotas 50 kv.m. ir pastatytą iš blokelių, kurio plotas 26 kv.m. bei sutvarkyti statybvietę. Nurodyti kad neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ieškovas turi teisę pats pašalinti savavališkos statybos padarinius,reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Tretieji asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ieškinį palaikė.

Tretysis asmuo S. J. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pusė namo priklauso atsakovui, jo dėdei, kita pusė jai A. J.. Priestatai, dėl kurių pareikštas ieškinys yra dėdės namo dalyje. Priestatą statė jos močiutė, atsakovo motina. Tuo metu jai buvo apie 10 metų.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 93,05 kv. m. ploto gyvenamasis, namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso J. O., A. J. ir S. J. paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu. Gyvenamasis namas yra 0,42 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemė sklypas yra nacionaliniame parke, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje (b.l.13-17). Atsakovas gyvenamojo namo dalį paveldėjo po S. O., mirusios 2004-10-23, mirties (b.l.70,71). Gyvenamojo namo, nuosavybės teise priklausiusio S. O., kadastriniai matavimai atlikti 1987-09-15, juose namo priestatai neinventorizuoti (b.l.91-97).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsakovui 2008-03-19 surašė savavališkos statybos aktą Nr(duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad prie gyvenamojo namo pastatyti du priestatai: vienas rąstų 50 kv.m., kitas blokelių 26 kv.m. (b.l.4-6) Tą pačią dieną buvo surašytas ir statybos sustabdymo aktas Nr(duomenys neskelbtini) (b.l.7-8). 2008-03-21 atsakovui buvo surašytas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame buvo pareikalauta iki 2008-06-01 nugriauti priestatus ir sutvarkyti statybvietę (b.l.10). Iš 2011-06-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad nurodytu terminu priestatai nebuvo nugriauti (b.l.11-12). Atsakovas pripažino, kad šie priestatai nenugriauti ir dabar.

CPK 178 str. nustato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Pareigą įrodyti ieškinio pagrindą tenka ieškovui. Tam, kad statiniai būtų įvertinti kaip savavališkos statybos rezultatas, turi būti įrodytas savavališkos statybos faktas. T.y. turi būti įrodyta, kad ši statyba buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teisėje galiojantis principas, kad įstatymai, ypač griežtinantys padėtį, atgal neveikia, reikalauja, kad asmenų veiksmai būtų vertinami pagal veiksmų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Todėl ieškovas, teigdamas, kad atsakovo priestati pastatyti savavališkai, turi ne tik nurodyti, bet ir įrodyti, kada buvo pastatyti priestatai, nurodyti kokios teisės normos reglamentavo tokias statybas ir kokius šių teisės normų reikalavimus pažeidė statytojas. Tuo tarpu ieškovas šioje byloje ne tik neįrodo, bet ir nenurodo, kada atsakovas atliko neteisėtus veiksmus statydamas priestatus. Iš ieškovo pateiktų įrodymų - savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2008-03-26 administracinio teisė pažeidimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.9) negalima spręsti kada atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, abu priestatai pastatyti ar dar statomi; ar statomas tik vienas iš priestatų, nes vienur nurodoma, kad atsakovas stato priestatus, kitur - kad pastatyti du priestatai. Pažymėtina, kad analogiškas kaltinimo, pareikšto J. O. pagal ATPK 159 str. 1 d. administracinėje byloje, ydingumas buvo nurodytas ir 2008-05-15 Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje grąžinant administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai surašiusiai protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.100), tačiau paduodamas ieškinį ieškovas į tai nekreipė dėmesio. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos, galima daryti išvadą, kad priestatai buvo pastatyti po gyvenamojo namo inventorizavimo 1987-09-15. Kaip matyti iš 2011-06-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto priedų - priestatų fotonuotraukų – medinis, dailylentėmis apkaltas priestatas pagal savo išorinį vaizdą vertintinas kaip pastatytas žymiai anksčiau negu naujesnis statinys iš blokelių (b.l.12), tačiau kada buvo pastatytas, rąstinis 50 kv.m. priestatas negalėjo nurodyti ir pats atsakovas, o pagal byloje esančius įrodymus to nustatyti negalima. Pagal byloje esančius įrodymus nesant galimybės nustatyti medinio priestato statybos laiko, nėra galimybės ir įvertinti šios statybos teisėtumo, todėl ieškinys dalyje dėl rąstinio 50 kv.m. priestato atmetamas kaip neįrodytas.

Dėl mūrinio 26 kv.m. priestato atsakovas pripažino, kad šį priestatą statė jis pats apie 2006-2007 metus. Kad šis priestatas yra neseniai pastatytas statinys ir galėjo būti pastatytas atsakovo nurodytu laiku matyti ir iš statinio fotonuotraukų (b.l.12). Todėl darytina išvada, kad mūrinis 26 kv.m. priestatas buvo pastatytas 2006-2007 m. Pagal statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas atsakovo pastatytas 26 kv.m. priestatas yra I grupės nesudėtingas statinys. Nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio supaprastintas projektas, ir gaunamas įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šiam projektui (STR 1.01.07:2002 12 punktas). Atsakovas pripažino, kad dokumentų,leidžiančių statybą neturėjo ir neturi, todėl šis priestatas yra savavališka statyba. (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.( 2006-10-17 įst. X-857 redakcija)). Iki 2010-10-01 galiojusi Statybos įstatymo 28 str. redakcija nustatė, kad jei statytojas per nustatytą terminą neįvykdo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiasi į teismą. Įstatymas nenustatė specialaus termino, per kurį ieškovas gali kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Todėl buvo taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.1 d.). Nuo 2010-10-01 įsigaliojus Statybos įstatymo 2010 07 02 įstatymo Nr. XI-992 redakcijai, Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatė, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą šio reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Todėl dėl neįvykdyto reikalavimo, kurio įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, ieškovas per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos ( 2010-10-01) turėjo kreiptis į teismą. Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytas vieno mėnesio terminas pagal savo prasmę yra ieškinio senaties terminas (CK 124 str., 1.125 str.2 d.). Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2010-11-23, t.y praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atstatyti. Ieškinio senaties termino paskirtis yra užtikrinti viešą interesą į teisinių santykių stabilumą ir teisinį tikrumą. Viešas interesas pasireiškia ir įtvirtinant statybų, ir ypač saugomose teritorijose, teisėtumo. Sprendžiant dėl viešo intereso prioritetų pažymėtina, kad senaties terminą ieškovas praleido 22 dienas, kas palyginus su terminu, praėjusius nuo to laiko, kai atsakovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius (nuo 2008-03-21), laikytinas nedideliu termino praleidimu. Tuo tarpu atsakovas nuo pat statybos pradžios žinodamas, kad vykdo savavališką statybą, būdamas 2008-03-19 įspėtas dėl savavališkos statybos ir gavęs reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų statybą leidžiančius dokumentus ar pašalintų savavališkos statybos padarinius. Iš neteisėtų veiksmų teisėtos pasekmės neatsiranda. Atsakovo neveikimas daugiau kaip dvejus metus iki ieškinio padavimo teismui, negali tapti pagrindu įteisinti neteisėtos statybos rezultatą. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms gintinas viešas interesas užtikrinti statybų saugomose teritorijose teisėtumą. Ieškinio atmetimas šioje jo dalyje dėl praleisto ieškinio senaties termino neatitiktų visuomenės intereso. Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką dėl ieškinio senaties taikymo yra nurodęs, kad teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir teisės normas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi taikyti ex officio, t. y. nesvarbu, ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ar ne. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2003 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-616/2003 Nors ieškovas teigia, kad ieškinio senaties termino nėra praleidęs, nes Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytas vieno mėnesio terminas nėra senaties terminas, ir šio termino atstatyti neprašo, iš ieškovo paaiškinimų darytina išvada, kad būtent tokia ieškovo pozicija ir lėmė termino praleidimą. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi (CK 1.131 str. 2 d.). Todėl teismas ex officio atnaujina ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą.

Nors ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytus statinius, nei ieškovas, nei jį palaikiusieji tretieji asmenys nenurodė, kad toks priestatas, kurį pastatė atsakovas yra negalimas, todėl šioje byloje nagrinėjamu atveju tinkamiausia poveikio priemonė savavališkos statybos pasekmėms pašalinti būtų leidimas atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti priestato statybą (Statybos įstatymo 28 str. 7 d.)

Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl patenkinus ieškinį iš dalies, patenkintai ieškinio daliai tenkanti žyminio mokesčio ir išlaidų,susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis valstybei (CPK 93 str. 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

leisti J. O. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 26 kv.m. mūrinio priestato prie gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) statybą.

Per nustatytą 6 mėnesių terminą neįteisinus mūrinio priestato statybos, įpareigoti J. O. per tris mėnesius nugriauti 26 kv.m. mūrinį priestatą prie gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę.

J. O. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos pačiai pašalinti J. O. savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš J. O..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. O. 85,44 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.