Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas J. T. ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad Lietuvos žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kuriais buvo pakeistos gretimų žemės sklypų namų valdų ribos bei jam atimta galimybė naudotis bendru įvažiavimu gatvės dalimi, esančia ties (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ apriboja jo teises naudotis jam nekilnojamuoju turtu bei riboja jo, kaip ūkininko veiklą, taip darydamas jam turtinę žalą. Servituto nustatymas ieškovui yra būtinas dėl to, kad jis yra ūkininkas ir savo darbe kasdien naudojasi žemės ūkio technika būtina ūkio veiklai, tokia kaip traktorius, kurio ilgis su frontaliniu pakrovėju 6,10 m., plotis – 2,10 m, traktoriaus priekabos, kurių ilgis 5m., plotis 2,40 m; kitos priekabos ilgis 3,80m., plotis – 2,10m. Apribojus gatvės dalį, jis neturi galimybės su šia technika įvažiuoti į savo valdas. Taip pat nustačius žemės sklypo ribas, gatvėje bus nustatytas akligatvis, taip jam visiškai užkertant pravažiavimą į namus. Jo turimo žemės sklypo ribos yra paženklintos ir tai įregistruota viešajame registre. Gatvės įvažiavimu naudojasi daugybę metų. Mano, kad keičiant žemės sklypo ribas, į tai turėjo būti atsižvelgta. Bet tai nebuvo padaryta. Esant tokiems išmatavimams, sunku naudotis net automobiliais, išvažiuojant ir darant posūkius. Prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, atsižvelgdamas į nedidelį prašomo servituto plotą ir tai, kad jis skirtas tik įvažiavimui į jo valdą. Išlaidas, susijusias su servitutinio įvažiavimo kelio priežiūra, su kelio savininku atlygins bendrai.

Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad ieškovui priklausantis 0,25 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), kuriame, be kita ko, yra ūkiniai pastatai, sandėlis, ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2) (2024 m. sausio 5 d. kadastro žemėlapio ištrauka, žemės sklypo planas, 2023 m. liepos 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype Nr. 1, esančiuose ūkiniuose pastatuose ieškovas laiko gyvulius (ieškovo teismo posėdžio metu duoti parodymai, Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenys, 2023 m. liepos 1 d. Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašas). Be to, ieškovui priklauso 0,29 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas 3), kuris ribojasi su ieškovui priklausančiu Žemės sklypu 1. 2022 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) vadėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Pastarojo sprendimo teisėtumas ieškovo iniciatyva konstatuotas 2023 m. liepos 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2, lygiagrečiai Žemės sklypo Nr. 3 tęsiasi privažiavimo kelias, kuris pavaizduotas kaip į dešinę pasuktas, lygiagrečiai V. A. priklausančio Žemės sklypo Nr. 2. Ieškovui 2007 m. lapkričio 6 d. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ūkio adresas nurodytas: (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2009, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260-687/2019, kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-210/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip asmuo prašantis nustatyti servitutą, turi pareigą įrodyti, jog 1) nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis viešpataujančio daikto naudoti pagal paskirtį, 2) egzistuoja objektyvus bei konkretus poreikis, 3) nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ir kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 14 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 57 punktą).

Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad po 2022 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) vadėjo priimto sprendimo ieškovas neturi galimybės su jam priklausančia žemės ūkio technika įvažiuoti į savo valdas – Žemės sklypą Nr. 1. Tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad kliūčių įvažiuoti į Žemės sklypą Nr. 1 ieškovui visgi nėra. Pagrindinė priežastis jo prašomam servitutui nustatyti – ribotos galimybės transporto priemonėms išvažiuojant iš jam priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 atbuline eiga apsisukti servitutiniame kelyje, besibaigiančiame ties Žemės sklypu Nr. 1 ir besiribojančiam su Žemės sklypais Nr. 2 ir Nr. 3. Su žemės ūkio ar kita technika į Žemės sklypą Nr. 1 patekti būtina, nes jame, be kita ko, yra ūkio pastatai, kuriuose ieškovas laiko gyvulius, kuriuos būtina aprūpinti pašarais, šienu, kanalizacijos įrenginiai, kuriuos reikia valyti (viešpataujantys daiktai). Ieškovo teigimu, nei jo kieme, nei jam priklausančiame su Žemės sklypu Nr. 1 besiribojančiam Žemės sklype Nr. 3 apsisukti galimybių nėra: Žemės sklype Nr. 1 nepakanka ploto apsisukimui, Žemės sklypo Nr. 3 ir esančio servitutinio kelio lygiai skiriasi, kuriems išlyginti, be to iškirsti medžius ir įsirengti aikštelę, reikia nemažai piniginių lėšų. Tuo tarpu atsakovas įsitikinęs, kad ieškovas su žemės ūkio technika apsisukti turi galimybę pasinaudodamas jam priklausančiu Žemės sklypu Nr. 3, kuriame, be kita ko, ieškovas ir laiko žemės ūkio techniką.

Teismas sutinka su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti ieškovo prašomą servitutą. Šalių ir jų atstovių teismo posėdžio metu duoti parodymai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai: žemėlapio fragmentas iš REGIA, žemės sklypo planas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos nuotraukos, pagrindžia, kad atbuline eiga išvažiuojant iš Žemės sklypo Nr. 1 atlikti apsisukimo manevrą galima pasinaudojant ir pačiam ieškovui priklausančiu Žemės sklypu Nr. 3. Nors ieškovas teigia, kad apsisukti Žemės sklype Nr. 3 nėra galimybių, nes skiriasi kelio ir Žemės sklypo Nr. 3 lygiai, kuriems išlyginti bei iškirsti medžius ir įsirengti aikštelę reikia nemažai piniginių lėšų, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog, pirmiausia, esamomis sąlygomis sąlygų su žemės ūkio technika apsisukinėti Žemės sklype Nr. 3 tikrai nėra arba jų sudarymas (tvoros nuardymas, medžio nukirtimas, aikštelės sudarymas, jei tokia būtinybė iš vis yra) ekonomiškai/finansiškai nėra racionalus ir proporcingas. Atvirkščiai – teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad Žemės sklype Nr. 3 jis laiko žemės ūkio techniką, jame sandėliuojami rulonai, kuriuos prieš tai su žemės ūkio technika reikėjo atgabenti ir šiuo metu reikia perkelti laikomiems gyvuliams, iš ko darytina išvada, kad kliūčių įvažiuoti į Žemės sklypą Nr. 3, jame manevruoti, net jei ir iš tikrųjų skiriasi kelio ir Žemės sklypo Nr. 3 lygiai, kliūčių nėra. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turi galimybę patekti su žemės ūkio technika į Žemės sklype Nr. 1 esančius ūkinius pastatus ir iš jo išvažiuoti apsisukant Žemės sklype Nr. 3. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, negana to, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus ir įrodytas, tačiau tai turi būti ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2005 m. balandžio 4 d. bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. birželio 22 d. byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).

Išdėstyto pagrindu pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu – Žemės sklype Nr. 1 esančiais pastatais, įrenginiais pagal paskirtį. Ieškovo noras, kuo patogiau naudotis pastatais bei užvažiuojant ant atsakovo žemės sklypo patogiau išvažiuoti į Žemės sklypo Nr. 1 yra visiškai suprantamas, tačiau nėra pakankamas pagrindas atsakovo teisėms suvaržyti, kaip tai suderinama su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau. Teismo vertinimu, patenkinus tokį jo reikalavimą būtų nepagrįstai suvaržomos atsakovo savininko teisės ir interesai, tuo labiau, kad kaip atsakovas nurodė, ieškovas važiuodamas su sunkiąją žemės ūkio technika gadina jo žemės sklype išasfaltuotą dangą, sukelia atsakovui papildomų nepatogumų, nes iš po ieškovo jis turi sutvarkyti likusius purvus.

Tuo pačiu, pažymėtina, kad tai, jog ieškovas naudojosi teise skųsti Nacionalinės žemės tarnybos priimtus sprendimus, susijusius su atsakovui priklausančio Žemės sklypo Nr. 2 kadastriniais matavimais, nelaikytina, jog buvo išnaudotos visos priemonės užtikrinti ieškovui priklausančių viešpataujančių daiktų naudojimą pagal paskirtį, nenustatant servituto. Taip pat, bylos duomenimis nustačius, jog nėra objektyvaus būtinumo ieškovo prašomam servitutui nustatyti, ieškovo ir jo atstovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovui priklausančio Žemės sklypo Nr. 2 dalimi, kuriai prašoma nustatyti servitutą, ieškovas iki šiol naudojosi, neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Faktinis naudojimas Žemės sklypo Nr. 2 dalimi gali būti reikšmingas tik parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų, išvengiant nuosavybės teisės ribojimus atsakovui. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, šiuo atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kito savininko – atsakovo nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Išdėstyto pagrindu ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas.

Atmetus patikslintą ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – 1 000,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teisme), kurios neviršijančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 23,79 Eur. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 (vieno tūkstančio) Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Iš ieškovo J. T. priteisti 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.