- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-440-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00448-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- individualios įmonės „Stankeva“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. A. pareiškimą dėl baudos už antstolės reikalavimų nevykdymą paskyrimą suinteresuotam asmeniui individualios įmonės „Stankeva“ vadovui T. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė R. A. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama suinteresuotam asmeniui IĮ „Stankeva“ vadovui T. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už antstolės įpareigojimų nevykdymą skirti po 300,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, išreikalauti ir prijungti prie bylos kasos apyvartą pagrindžiančius dokumentus nuo patvarkymo dėl kasos arešto įteikimo skolininkui dienos. Teismui nustačius, kad IĮ Stankeva direktoriaus T. S. veiksmai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnyje, požymių apie tai pranešti prokurorui.
2. Suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog antstolės 2019 m. vasario 6 d. siųstas patvarkymas įmonei nebuvo įteiktas ir grįžo su pašto atžyma, kad adresatas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Patvarkymas siųstas ir elektroniniu paštu, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad IĮ „Stankeva“ patvarkymą gavo. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2019 m. vasario 6 d. siųstas patvarkymas siųstas tiek paštu, tiek elektroniniu paštu buvo įteikti tinkamai.
5. Teismas pažymėjo, kad teismas įpareigojo IĮ „Stankeva“ vadovą T. S. pateikti kasos apyvartą pagrindžiančius dokumentus nuo antstolės R. A. patvarkymo dėl kasos lėšų arešto įteikimo skolininkui dienos – 2019 m. vasario 17 d. Iki nustatytos datos kasos apyvartą pagrindžiantys dokumentai teismui nebuvo pateikti, todėl klausimas dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal BK 246 straipsnį nesvarstytinas. Be to, antstolė, nustačiusi, kad yra nusikalstamos veikos požymių, gali apie tai pranešti prokurorui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. 2019 m. vasario 6 d. patvarkymas buvo išsiųstas visais įmanomais būdais -įmonės skelbtu adresu bei įmonės deklaruojamu elektroniniu paštu, ir įmonės savininko deklaruojamu gyvenamosios vietos adresu bei darnu elektroniniu paštu. Registruotu laišku siųstas patvarkymas įmonei įteiktas nebuvo, grįžo su pašto darbuotojo pažyma „neatsiėmė pašte”. Patvarkymas taip pat buvo išsiųstas įmonei VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registre viešai namu elektroniniu įmonės adresu - (duomenys neskelbtini). Elektroninis laiškas negrįžo kaip neįteiktas, manytina, kad sėkmingai pasiekė adresatą. Patvarkymas buvo siųstas ir įmonės savininkui bei vadovui T. S. asmeniškai, procesinis dokumentas įmonės vadovui įteiktas nebuvo, grįžo su pašto darbuotojo žyma „neatsiėmė pašte”. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad patvarkymo surašymo dieną procesinis dokumentas buvo išsiųstas viešai VĮ RC deklaruojamu T. S. elektroniniu paštu - (duomenys neskelbtini). Elektroninis laiškas negrįžo kaip neįteiktas, todėl manytina, kad sėkmingai pasiekė adresatą.
4.2. Procesinis dokumentas buvo išsiųstas 2019 m. vasario 7 d., todėl remiantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, turi būti laikomas įteiktu 2019 m. vasario 17 d. Tai, kad įmonės vadovas ir savininkas aplaidžiai administruoja įmonę ir neatsiima jam adresuotų siuntų, neturėtų būti laikoma, kad procesinis dokumentas jam buvo įteiktas netinkamai.
4.3. Buvo pasinaudota CPK 122 straipsnio 2 dalimi nurodyta galimybe ir procesinis dokumentas įmonei ir jos vadovui buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu.
4.4. Kreipiantis į prokuratūrą reikalingi įrodymai – kasos dokumentai, tačiau, kaip matyti, nei antstolei, nei teismui jų nepavyksta išreikalauti iš skolininkės. Taigi, pateikdamas pasiūlymą antstolei kreiptis į prokurorą teismas nesprendžia susidariusios problemos, nepadeda antstolei išsireikalauti dokumentų iš skolininko, ir tolimesnę vykdymo proceso eigą padaro neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
8. CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
9. CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
10. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus, pagal CPK 585 straipsnį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan.
11. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad antstolės R. A. ir D. P. kontoroje vykdomas išieškojimą iš IĮ „Stankeva“ pagal VMI prie FM 2018 m. sausio 15 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl 521,18 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės IĮ „Stankeva“. Antstolė vykdomąjį dokumentą gavo 2018 m. balandžio 24 d. 2018 m. balandžio 27 d. antstolė R. A. IĮ „Stankeva“ išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir kitą antstolio dokumentą. Visi dokumentai siųsti adresu IĮ „Stankeva“, (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 30 d. IĮ Stankeva, adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolės R. A. 2018 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. siųsti dokumentai buvo įteikti.
12. 2018 m. spalio 3 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-18-37-33649 dėl įmonės kasoje esančių ir įplauksiančių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą. Šis patvarkymas siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Šis patvarkymas grįžo antstolei neįteiktas su pašto tarnybos atžyma, kad adresatas dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laikotarpį. Be to, šis patvarkymas siųstas ir elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Antstolė 2019 m. vasario 6 d. pakartotinai priėmė patvarkymą Nr. S-19-37-4186 dėl įmonės kasoje esančių ir įplauksiančių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą. Šis patvarkymas siųstas įmonės registracijos adresu – (duomenys neskelbtini), įmonės vadovo T. S. registracijos adresu – (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Patvarkymai grįžo kaip neįteikti nei įmonės registracijos adresu, nei įmonės vadovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu su pašto tarnybos atžyma, kad adresatas dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad IĮ „Stankeva“ įvykdė ar vykdo nurodytą antstolės patvarkymą.
13. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2019 m. vasario 6 d. siųstas patvarkymas buvo įteiktas tinkamai.
14. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.). Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo CPK 123 str. 2 d., 4 d. numatytiems asmenims diena.
15. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 str. 2 d.).
16. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1R-205 Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo 7 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus.
17. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš šios nutarties 15 punkte nurodytų faktinių aplinkybių, 2019 m. vasario 6 d. patvarkymas skolininkės buveinės adresu buvo siųstas tik vieną kartą. Tai reiškia, kad CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepavykus įteikti procesinio dokumento, minėtas dokumentas nebuvo siųstas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų, jog skolininkė pageidavo procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninio ryšio priemonėmis.
18. Pažymėtina, kad skolininko darbdavio vadovas nepriskirtinas prie vykdymo proceso dalyvių, nes jis nėra išieškotojas ar skolininkas, o už antstolio reikalaujamų duomenų nepateikimą atsako asmeniškai (CPK 585 str. 3 d., 593 str., 633 str.). Tai reiškia, kad teismo procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami, laikantis CPK normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui.
19. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129 ir 130 straipsniuose (per kuratorių arba viešo paskelbimo būdu) nustatyta tvarka (CPK 124 str. 4 d.).
20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 6 d. patvarkymas įmonės vadovo T. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas tik vieną kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Byloje nėra įrodymų, kad antstolė procesinį dokumentą siuntė pakartotinai įmonės vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Byloje taip pat nėra duomenų ar antstolė ėmėsi kitų papildomų priemonių įmonės vadovo gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įmonės (skolininkės) vadovas nebuvo tinkamai informuotas apie antstolės 2019 m. vasario 6 d. patvarkymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo.
22. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės vadovui iki teismo nustatytos datos nepateikus kasos apyvartą pagrindžiančių dokumentų, klausimas dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal BK 246 straipsnį nesvarstytinas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.