Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei V. M. K., išieškotojai SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0172/22/00120 nustatyta, kad 2022-01-21 išduotas vykdomasis raštas (vykd. b. 0172/22/00120 l. 2–3). Antstolis 2022-01-24 patvarkymu Nr. S-22-172-3494 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. 0172/22/00120 l. 7), 2022-01-24 patvarkymu Nr. S-22-172-3530 įpareigojo nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą (vykd. b. 0172/22/00120 l. 9). Antstolis 2022-02-03 surašė aktą Nr. S-22-172-5342, kuriame nurodė, kad nuvyko pas skolininkę dėl sprendimo vykdymo (vykd. b. 0172/22/00120 l. 19). Antstolis 2022-02-23 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-3750-1142/2021 (vykd. b. 0172/22/00120 l. 28). Antstolis 2022-02-23 surašė pareiškimą Dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąjį būstą (vykd. b. 0172/22/00120 l. 32), kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-25 nutartimi atmestas. Antstolis 2022-03-03 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (vykd. b. 0172/22/00120 l. 40).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu įpareigojo skolininkę per vieną savaitę įsileisti į butą, kad būtų atlikti sprendime nurodyti darbai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad per nustatytą terminą ar vėliau skolininkė būtų įvykdžiusi teismo įpareigojimą. Pagal vykdomosios bylos duomenis nustatyta, kad jai žinomas teismo priimtas sprendimas ir nustatytas įpareigojimas. Pastebėtina, kad antstolis buvo nuvykęs pas skolininkę, kuri nurodė, kad teismo sprendimo nevykdys. Teismo posėdžio metu antstolis nurodė, kad buvo nuvykęs pas skolininkę, tačiau ji nurodė, kad teismo įpareigojimo nevykdys. Antstolis vykdydamas sprendimą kreipėsi į teismą dėl leidimo įeiti į skolininko butą, tačiau teismas nutartimi tokio prašymo netenkino. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad visus galimus veiksmus antstolis atliko vykdydamas teismo išduotą vykdomąjį raštą, tačiau skolininkė nurodyto įpareigojimo neatliko. Dėl šios aplinkybės buvo kreiptasi į teismo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.

CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis, be kita ko, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Tačiau, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

Nagrinėjamu atveju reikšminga laikytina aplinkybe, kad teismo sprendime nurodomi atliktini darbai yra skolininkės gyvenamojoje aplinkoje, t. y. bute. Dėl šios aplinkybės šiuos veiksmus, t. y. įsileisti ir netrukdyti atlikti teismo sprendime nurodomus darbus, gali tik pati skolininkė. Pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo SĮ „Kretingos komunalininkas“ nenurodė, nepasiūlė alternatyvaus teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Pastebėtina, kad teismo sprendime nebuvo numatytos teisinės pasekmės, jeigu per teismo nustatytą terminą skolininkas neįvykdo teismo įpareigojimo, todėl tikslinga numatyti teisines pasekmes dėl teismo sprendimo nevykdymo – baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atsakovei V. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) savaitę nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo įpareigojimo – įsileisti ieškovės SĮ „Kretingos komunalininkas“, įmonės kodas 163934977, ir UAB „Ducona“, įmonės kodas 304803857, įgaliotus asmenis į butą Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti vykdyti buitinių nuotekų vamzdynų, šildymo sistemos vamzdynų bei radiatorių keitimo, šildymo sistemos nuskaitymo įrangos montavimo ir balansavimo, balkono vidaus atitvarų šiltinimo ir apdailos darbus, skirti po 10 Eur bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.