Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1, 4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 2 metams ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Išaiškinta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarys tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Nurodyta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nurodyta 2023 kovo 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2023 m. kovo 6 d., apie 0.30 val., A. K. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,12 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones

4. Apelianto nuomone, aptartos aplinkybės jį kaip asmenį, kuriam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, charakterizuoja vien teigiamai. Nei atsakomybę sunkinančių, nei kitų „jo asmenybę neigiamai vertinančių aplinkybių“ baudžiamojoje byloje nenustatyta. Kaip teisingai konstatavo bylą nagrinėjęs teismas, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. K. naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl galima pagrįstai teigti, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminą – 1 metus. Svarstant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymima, kad A. K. papildomai taikyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jo vairuoto automobilio konfiskavimas, o tai savaime patvirtina, kad A. K. jau yra realiai užkirstas kelias toliau vairuoti transporto priemones neblaiviam, kadangi jis neturi transporto priemonės.

Dėl automobilio konfiskavimo

5. Nors apeliantas sutinka, kad jam turi būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, ir to neginčija, tačiau jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilį „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), natūra, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymi, jog apylinkės teismas nepasisakė dėl A. K. pozicijos konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Cituoja BK 72 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas ir su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Apeliantas mano, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, t. y. konfiskuoti ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jos vertę atitinkančią pinigų sumą, tokiu būdu paisant, be kita ko, trečiųjų asmenų – transporto priemonės valdytojų pagal panaudos sutartį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtų interesų.

6. Apelianto nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, netyrė ir nevertino A. K. ir jo gynėjo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, teisiamojo posėdžio metu nurodytų argumentų, prašymo konfiskuoti automobilio vertę, o ne patį automobilį. A. K. į bylą buvo pateikęs 2023 m. sausio 2 d. Automobilio panaudos sutartį, sudarytą tarp panaudos davėjo A. K. ir panaudos gavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šia sutartimi A. K. perdavė neatlygintinai naudotis konfiskuotu automobiliu nurodytai įmonei, kuri užsiima vairavimo mokymo paslaugų teikimu. Nurodytos sutarties 3 punkto l papunktyje nurodyta, kad sutartis galioja neribotą laiką. Vadinasi, nors A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi aptariama transporto priemone, tačiau konfiskuota transporto priemonė pagal panaudos sutartį realiai buvo naudojama panaudos gavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams. Šios aplinkybės yra itin svarbios, turinčios reikšmės sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo, kadangi atsižvelgiant į tai, jog dėl konfiskuoto automobilio sudaryta panaudos sutartis, realiai A. K. neturėtų galimybės toliau daryti nusikalstamų veikų. Be to, teismas yra paskyręs ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, o tai tik dar labiau teikia pagrindą išvadai, kad nurodyta transporto priemone pats A. K. objektyviai neturi galimybių naudotis. Be to, apylinkės teismas iš byloje esančių įrodymų visumos konstatavo, jog byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. K. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliantas mano, kad yra pagrindas šiuo konkrečiu atveju taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi paties automobilio kaip daikto konfiskavimas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ypač į sudarytą ir galiojančią 2023 m. sausio 2 d. Automobilio panaudos sutartį, būtų netikslingas. A. K. į bylą yra pateikęs ir prašė teismo vadovautis 2023 m. kovo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje pažymoje nurodyta konfiskuoto automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė, kuri pažymos išdavimo dieną sudarė 3 678 Eur. A. K. šią transporto priemonę 2018 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo už 1 000 Eur. Šią transporto priemonę sutvarkė, prižiūrėjo, todėl ji atitinka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytą 3 678 Eur vertę. Atsižvelgiant į tai, teismui nusprendus taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, iš A. K. turėtų būti konfiskuota realią automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkanti pinigų suma, kuri yra 3 678 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise ir turto konfiskavimo) individualizavimo aspektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnis) taikymo termino

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 67, 68 straipsniais, atleisdamas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas.

11. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

12. Šioje byloje A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,12 promilės neblaivumas.

13. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018).

14. Šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad A. K. vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio (jam buvo nustatytas 2,12 promilės neblaivumas), kuris yra pakankamai netoli sunkaus girtumo laipsnio. Tai reiškia, kad A. K. nusikalstama veika akivaizdžiai kėlė grėsmę kitų asmenų (kartu ir jo paties) gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl pirmosios instancijos teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, negali būti laikoma neproporcinga ir varžančia A. K. teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog šis terminas yra mažesnis nei vidutinis terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, ir tik šiek tiek didesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, numatančioje privalomąjį tokios teisės atėmimą iki 1 metų 6 mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismo nustatytas mažesnis nei vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo trumpinti.

15. Pagrindo nustatyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nesudaro ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra dirbantis, neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau už savo pobūdžiu nešiurkščius KET pažeidimus, baudas sumokėjęs, charakterizuojamas vien teigiamai, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po įvykio išklausė mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai. Teisėjų kolegija pažymi, jog beveik visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos priimant sprendimą A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos automatiškai nesuponuoja, kad jam turėtų būti paskirtas būtent minimalios (vienerių metų) trukmės BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, jog nors jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. nebuvo teistas, tačiau jis buvo daug kartų baustas administracine tvarka, o didelė dalis jo padarytų administracinių nusižengimų buvo susiję būtent su transporto priemonių vairavimu (nustatyto greičio viršijimu), o tai patvirtina, jog jis nebuvo pavyzdingas eismo dalyvis, nes jau iki nusikalstamos veikos padarymo sistemingai pažeidinėjo KET (b. l. 77–85). Tai paneigia jo nurodomas aplinkybes, kad jo asmenybė yra charakterizuotina išimtinai teigiamai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas jis pats. A. K. ir iki nusikaltimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. Todėl asmeniniai kaltininko poreikiai negali būti vertinami kaip esantys aukščiau valstybės ir visuomenės interesų. Apelianto poreikius atitinkančio trumpesnio draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

16. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą (nuo 2019-04-01 įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų (anksčiau maksimalus terminas buvo 3 metai). Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, taip pat ir dėl vengimo neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatomi neblaivumo požymiai, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.

17. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. K. pirmosios instancijos teismo paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas A. K. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai ir vėl nepasikartotų, – kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonės ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, kuris yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios priemonės taikymo termino vidurkis (vidutinis šios baudžiamosios priemonės terminas yra 3 metai), yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Todėl pagal apeliaciniame skundo nurodytus argumentus nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimo dėl A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

19. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo minėtą automobilį natūra ir nepasisakė dėl galimybės išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas nusprendė automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. K. konfiskuoti natūra, o tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ duomenų bazėje įregistruotas jo vardu. Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

21. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-199-719/2022).‏‏‎

22. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281-1 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).

23. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023, 2K-118-788/2023).

24. Atsižvelgdama į šios nutarties 21–23 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, jog automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pačiam šioje byloje atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir buvo panaudotas darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (minėtą automobilį A. K. vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio), todėl ši transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Šis automobilis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruotas A. K. vardu (dėl to ginčo nėra) (b. l. 31), todėl priklauso jam, ikiteisminio tyrimo metu automobilis buvo perduotas saugoti savininkui, duomenų, kad konfiskuotinas automobilis būtų paslėptas ar suvartotas (sunaikintas), šioje baudžiamojoje byloje nėra. Nenustatyta, kad minėto automobilio negalima paimti dėl kitų priežasčių arba ši turtą konfiskuoti būtų netikslinga, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai taip pat niekaip nepagrindžia šio turto konfiskavimo natūra netikslingumo. Dėl to konstatuotina, kad šios nusikalstamos veikos priemonės grąžinimas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir sprendimas išieškoti iš A. K. jos vertę atitinkančią pinigų sumą vien dėl to, kad minėtas automobilis panaudos sutartimi yra neatlygintinai perduotas naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekaip neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų. Darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konfiskavo kaltininkui A. K. priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, todėl neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė.

25. Apelianto argumentas, jog 2023 m. sausio 2 d. buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis, kuria A. K. perdavė neatlygintinai naudotis konfiskuotu automobiliu UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl A. K. realiai neturėtų galimybės toliau daryti nusikalstamų veikų, apskritai yra nelogiškas, nes šioje byloje BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neblaivus vairuodamas jam priklausantį konfiskuotiną automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. padarė 2023 m. kovo 6 d., taigi praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo jo akcentuojamos panaudos sutarties sudarymo. Tai reiškia, jog minėtos sutarties sudarymas (egzistavimas) jau nesustabdė apelianto nuo būtent šios transporto priemonės vairavimo, kartu ir nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis argumentas atmestinas.

26. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taikyti A. K. 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. K. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai.

27. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą nuosprendį atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinį skundą atmesti.