Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuria jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 mėnesių terminui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. Š. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent:

1.1. 2023 m. birželio 3 d. apie 17.33 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), padarė atvirą svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystę, dėl kurios ikiteisminis tyrimas baigtas, po to tęsdamas savo veiksmus, apie 17.48 val. nesunkiai sužalojo R. Š., o būtent: nukentėjusiajai R. Š. vykdant tarnybos pareigą ir bandant sulaikyti pro tarnybinį išėjimą ant prekių iškrovimo rampos buvusį R. Š., įtariant, kad jis įvykdė vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, R. Š. pastūmė R. Š., kuri nuo jo veiksmų nukrito nuo prekių iškrovimo rampos ant žemės ir padarė R. Š. poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, kairėje pėdoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinio gaktikaulio kūno lūžį;

1.2. 2023 m. liepos 27 d. apie 10.33 val. iš prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 66,14 eurų vertės turtą: viskį „Jack Daniels“, 2 vnt., bendros 55,80 eurų vertės, picos su mocarela, 4 vnt., bendros 4,96 eurų vertės, čeburekus su kiauliena, 2 vnt., bendros 3,96 eurų vertės, keksiukus su mėlynėmis, 4 vnt., bendros 3,40 eurų vertės.

2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajam R. Š. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesių terminui. Suėmimo pradžią nurodytą skaičiuoti nuo arešto bausmės, kurią R. Š. šiuo metu atlieka pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nuosprendį, pabaigos. Suėmimas skirtas nustačius, jog pakankamas ir pagrįstas pagrindas manyti, kad kaltinamasis R. Š. gali dar kartą bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą ir įvertinęs teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą – 2 mėnesių laikotarpiui, 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Šioje proceso stadijoje kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, nėra teisinio pagrindo.

8. BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo (pratęsimo) būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas.

10. Kaltinamasis R. Š. kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, už kurio įvykdymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurio įvykdymą baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Kaltinamajam R. Š. kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymų grindžiami baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, apžiūros protokolais, vaizdo įrašais, tarnybiniu pranešimu bei kita rašytine bylos medžiaga.

11. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. Š. skirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis R. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktoje baudžiamojoje bylos medžiagoje esančius duomenys, neturi pagrindo abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu.

12. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pastebėtina, kad vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gresianti griežta bausmė negali būti pagrindu kaltinamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamojo R. Š. asmenybe, ankstesniais teistumais ir kitomis bylos aplinkybėmis.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo įvertino, kad kaltinamasis kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, už kurias įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu. R. Š. niekur nedirba, teismo posėdžio metu nurodė niekada nedirbęs, yra nevedęs, nesusaistytas glaudžiais šeiminiais ryšiais, daug kartų baustas administracine tvarka, teistas, bausmės paskirtos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, todėl kaltinamasis neabejotinai gali turėti ryšių užsienio valstybėse. Tai patvirtino ir teismo gauti duomenys iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašant kreiptis dėl Europos arešto orderio išdavimo. Nurodyta, kad buvo gauta duomenų, jog paieškos laikotarpiu kaltinamasis lankėsi užsienio valstybėje. Objektyvių priežasčių dėl nedalyvavimo procese kaltinamasis teismui nenurodė. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamojo R. Š. atžvilgiu paieška buvo skelbta ir anksčiau: baudžiamojoje byloje Nr. 1-379-928/2020 buvo paskelbta kaltinamojo paieška, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, priimtas sprendimas kreiptis dėl Europos arešto orderio išdavimo; baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-1207/2024 paskelbta kaltinamojo paieška, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių egzistavimas rodo padarytų nusikalstamų veiksmų ir pačio kaltinamojo didesnį pavojingumą bei patvirtina, kad R. Š. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų.

14. Pastebėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog R. Š. būdamas nesuimtas, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo skirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Ir nors ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje jau yra baigtas ir šiuo metu yra nagrinėja baudžiamoji byla teisme, tačiau R. Š. skirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai.

15. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas, skirtas pagrįstai, esant sąlygai ir pagrindui, kuris numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl naikinti kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121 – 122, 127, 130 straipsniais,

nutaria:

kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartį, kuria jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių terminui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.