- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- 1-379-928/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43110-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- E. M. M., R. M.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui M. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. spalio 8 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, kilus tarpusavio nesutarimui su R. M., tyčia, be priežasties turėtu dujų balionėliu purškė dujomis nukentėjusiajam R. M. į akis padarydamas R. M. abiejų akių ragenų ir junginės maišelių nudegimą, taip nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Be to, R. Š., 2019 m. spalio 24 d., apie 12.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo dėdę R. M., tai yra vieną kartą kumščiu trenkė, nukentėjusiajam R. M. į kairį petį, šeimos nariui - močiutei, E. M. M. ginant R. M., sugriebė jai už kairės rankos riešo ir jį suko, R. M. pasakius, kad netampytų močiutės, jis spyrė į krūtinės viršutinę kairę dalį R. M., po spyrio R. M. pargriuvus ant grindų ir bandant keltis, sugriebė nukentėjusiajam už kaklo, R. M. išsilaisvinus spyrė koja į kairę šlaunį, kumščiu sudavė ne mažiau vieno smūgio į krūtinės viršutinę dalį, koja spyrė į kairės rankos alkūnę ir dilbį, ranka griebė už kaklo, taip jis nukentėjusiajai E. M. M. padarė poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė E. M. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o nukentėjusiajam R. M. padarė poodines kraujosruvas kakle, kairiame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimą kakle, kairės pusės 7 ir 9 šonkaulių lūžius, tai yra nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
R. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2019 m. spalio 8 d. veika) pripažino visiškai bei parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį, apie 12.00-13.00 val., jis atvažiavo į savo močiutės E. M. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs buvo lauke ir sutiko dėdę R. M.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis tada R. M. papurškė ašarinėmis dujomis į veidą. Konflikto pradžioje jis su savimi ašarinių dujų balionėlio neturėjo, jis grįžo į automobilį ir tada pasiėmė ašarinių dujų balionėlį. Purškė gal 2 sekundes. Jas purškė keliose vietose, taip pat ir tada, kai R. M. ėjo atgal. Po to dujų balionėlį pasidėjo atgal į automobilį. Tokius veiksmus vertina blogai.
R. Š. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. spalio 24 d. veikos), savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su broliu V. Š. 2019 m. spalio 24 d., 12.00-13.00 val. atvyko pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo susirinkti paskutinių savo daiktų ir sutiko dėdę R. M.. Kai su broliu įėjo į namo vidų, jiems pradėjo sakyti ko jie čia atvyko. Kilo žodinis konfliktas. Jie su broliu pasiėmė daiktus, užtruko gal 4-5 min. Tuo metu močiutė buvo virtuvėje, o dėdė prie virtuvės. Jiems dėdė pasakė kodėl atvyko, kad jiems išmes maišus ir susirinkti reikės prie tvoros. Įvyko susistumdymas, nes kai jie išėjo su maišais, dėdė stovėjo tarpduryje ir jie praėjo su broliu. Kai vyko konfliktas močiutė vaikščiojo po kambarius, ji tik žodžiu kažką sakė. Jis su broliu kai išeidinėjo, tada močiutė greitai įlindo tarp jų. Močiutė pati išėjo, ir apsiverkė, tačiau. Močiutei jis nespyrė ir rankos nesuko. Tą dieną jie su broliu susirinko daiktus ir išvažiavo ir po kiek laiko gavo šaukimą į policiją. Dėdė sveikata ar dėl traumų nesiskundė. Visi su dėde susitarė ir dabar jį apkalba. Jis jokios veikos nedarė, viską matė jo brolis.
Nukentėjusysis R. M. teisiamojo posėdžio metu dėl 2019 m. spalio 8 d. veikos parodė, kad apie 15.00 val., paskambino mamai, jog važiuos į parduotuvę, privažiavo prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), priėjo prie vartelių, įėjo pro juos. Buvo ant šaligatvio, jau lipo įeiti ir jam atsisukus, R. Š. išsitraukęs iš kišenės dujų balionėlį pradėjo purkšti dujas. Jis pradėjo valytis, nes pradėjo skaudėti, tada, jam tempė kapišoną ir įkišęs balionėlį antrą kartą pradėjo purkšti. Jis pradėjo spjaudytis, o R. Š. jį koliojo visokiais žodžiais. Viso dujas purškė gal per tris kartus. Pas mamą buvo kaimynas, kuris pradėjo rėkti „ką tu čia darai“. Mama iškvietė greitąją. Jis bėgo aplink mašiną, o R. Š. bėgo iš paskos. Mama pradėjo rėkti, kad kvies policiją, o R. Š. dar pravažiuodamas parėkė. Jis nesiorientavo, nes buvo išdegę akių obuoliai, jam teko daryti perplovimą. Neturi pagrindo apkalbėti R. Š., šis jį pradėjo puldinėti.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. nustatyta abiejų akių ragenų ir junginės maišelių nudegimas, padarytas cheminių medžiagų poveikyje. Sužalojimas negali būti padaromas nugriuvus. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 39).
Nukentėjusysis R. M. teisiamojo posėdžio metu, dėl 2019 m. spalio 24 d. veikos parodė, kad jis dienos laike, gal 12.00 val., kartu su pusbroliu R. važiavo pas mamą E. M. M., nes pas šią neberodė televizorius ir išsijungė dujos. Jiems atvažiavus R. reguliavo dujas kambarėlyje, esančiame šalia virtuvės, kai į mamos namus atėjo R. Š. su broliu. Virtuvėje R. Š. klausė kur pinigai už parduotą namą ir iš karto griebė jam už kaklo, trenkė rankos kumščiu į krūtinę, pataikė arčiau peties į kairę pusę. Mama buvo virtuvėje ir klausė R. ko jis nori, kuris stojo į jų vidurį, R. jam grasino, bei griebė mamai už rankos, išsuko ją, kai ją tempė iš jų tarpo. Mama išlėkė į kiemą, nes sakė, jog iškvies policiją. Jis pastūmė R., sakė, kad šis nelįstų, nes negali judėti. Po šio smūgio spyrė iš kojos, pataikė ir jis, užkliuvęs už durų slenksčio nukrito į kitą kambarį ant užpakalio, tada dar jam trenkė ir spyrė. Kai kėlėsi jam dar griebė už kaklo, nes kaklas buvo sudraskytas, bei kai atsikėlė jam spyrė į koją. Tada į pagalbą puolė pusbrolis R., kuris apkabino R. Š. brolį, kad šis nelystu. Kažkuris iš brolių sakė, kad „papurkšk dujų ir varom“. Kai jį pradžioje puolė, R. bandė juos išskirti. Kai jam spyrė tai ir lūžo šonkaulis. Nematė, jog R. Š. būtų įspyręs mamai. Kai kaltinamasis su broliu išvažiavo iš karto buvo iškviesta policija, jis kreipėsi į ligoninę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pagarsinami R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 24 d. duoti parodymai, kur jis parodė, kad jo mama E. M. M. globojo visus savo dukros D. Š. (šiuo metu T.) vaikus, kurie yra keturi. Jo mama nuolatos turėjo problemų su anūku R. Š.. 2019 m. spalio 24 d., apie 12.15 val. jis kartu su pusbroliu R. M. atvyko pas mamą E. M. M.. Atėję į vidų jis pradėjo kalbėti su mama, o tuo metu R. M. stovėjo už žaliuzės tvarkė dujų katilą. Su mama kalbant virtuvėje pamatė, kad į namus atėjo R. Š. ir jo brolis V. Š.. R. Š. koliodamas jį įvairiais necenzūriniais žodžiais kumščiu trenkė į nugarą sakydamas „Ką tu čia?“. Jie pradėjo konfliktuoti ir R. Š., pradėjo sakyti, kad atiduotų pinigus, R. M. paklausė kokius pinigus jis nurodė, kad atiduotų pinigus už parduotą mamos namą. Po R. Š. smūgio mama E. M. M. atsistojo tarp jo ir R. Š., kad nustotų konfliktuoti. Tačiau R. Š. suėmė jo mamai už rankos ją spaudė ir pastūmė mamą, ar dar kažką jai darė pasakyti negali, nes nematė, o tada R. M. R. Š. pasakė, kad eitų iš čia, kad netampytų močiutės, tada jis sudavė R. M. kumščiu dar vieną smūgį į krūtinę, ko pasekoje R. M. užkliuvo už slenksčio ir pargriuvo ant nugaros. Kadangi yra daryta nugaros operacija jis dažnai jaučia nugaros skausmą, o po tai kai griuvo jam skaudėjo. Jam pargriuvus R. Š. vieną kartą spyrė koja, tačiau nepataikė. Tuo tarpu jis atsistojo nuo žemės ir netrukus R. Š. dar vieną kartą spyrė koja į krutinę, jo koją pagavo ir pastūmė ją nuo savęs. R. Š. po šio kojos atitraukimo, atsitraukė ir tada į kambarį atėjo pusbrolis R. M., ir pradėjo raminti ir malšinti konfliktą, sakydamas, kad baigtų. Tik pamatė, kaip pusbrolis malšindamas konfliktą suėmė V. Š. apkabindamas ir nunešė į virtuvę. Tada V. Š. pradėjo sakyti, kad „varom, varom boba policiją iškvietė“. Jie abu išbėgo iš namų ir R. Š. išbėgdamas iš namų dar pasakė, kad būtų pinigai ir apspjovė jį. R. M. jam nurodė, kad pinigai bus, tačiau dėl tokio jo elgesio parašys pareiškimą, jis atsakė, kad jei pabandys parašyti antrą pareiškimą, „susitikęs mane padės, paleis žarnas“. R. Š. jį puola nuolatos kai tik pamato, tik dėl to, kad jis pasakė mamai, kad ji atsisakytų jo ir kitų vaikų globos, nes nebesusitvarko su jais, dėl savo sveikatos būklės. Šiuo metu R. Š. neregistruotas pas jo mamą, nes teismo posėdžiu jis iškeldintas iš mamos namų ir negali lankytis nei kieme nei namo teritorijoje. R. Š. vis sako, kad jam gražintų pinigus, nes dalis pinigų, gautų už parduotą mamos būstą, turi būti padalinta visiems keturiems jo sesers vaikams tarp jų ir R. Š.. Kiek žino šiuo metu mamos būstas dar neparduotas, tuo rūpinasi turto brokeris. R. Š. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Jo brolis V. Š., fizinio skausmo nesukėlė, tik tiek, kad taip pat matė visą įvykį (1 t., b. l. 79-86). Pagarsinus parodymus nurodė, kad šie, jo duoti parodymai yra teisingi.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pagarsinami R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 3 d. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad pirmasis R. Š. smūgis, iš kurios rankos kumščio buvo nepamena, buvo taikytas į krūtinę, tačiau jis spėjo pasisukti dešiniu šonu ir R. Š. pataikė į kairį petį. Po smūgio atsisuko, tada R. Š. nepamena kuria koja spyrė į krūtinės viršutinę kairę dalį, po to smūgio atgal atsitraukdamas užkliuvo už slenksčio ir parkrito ant žemės, ant nugaros. Jis stojosi nuo žemės ir dar pilnai neatsistojus, R. Š. nepamena kuria ranka jam griebė už kaklo, smaugė, jis pradėjo dusti, tad bandydamas išsilaisvinti, jam savo abiem rankomis trenkė per jo abi rankas, R. Š. jį paleido, atsitraukė, jis tada vėl stojosi, o R. Š. iš kojos spyrė į kairę šlaunį (pakinklį), smūgis buvo toks stiprus, kad jis parklupo ant žemės ant savo kairio kelio. Parklupus ant žemės, R. Š. rankos kumščiu sudavė 1-2 smūgius į krūtinės viršutinę dalį, tuo pačiu pataikydamas ir į kairį petį, tada jis iškėlė kairę ranką dengdamasis savo krūtinę, o R. Š. taikydamasis įspirti į krūtinę, pataikė į jo ištiestą sulenktą kairę ranką, pataikydamas į alkūnę ir dilbį. Jis šiek tiek atsitraukė atgal, o R. Š. spyrė į krūtinę, to smūgio išvengė, nes pagavo jo koją ir R. Š. atstūmė nuo savęs, jis parkrito ant lovos. R. Š., išbėgdamas iš namų pasakė „kad būtų pinigai“ ir jį apspjovė, iš delno trenkė į kaklą, konkrečiau į „adomo obuolį“, po ko pajuto stiprų gerklės skausmą, paraudonavo kaklas. Po visų suduotų smūgių skaudėjo, patyrė sužalojimus (1 t., b. l. 87-90). Pagarsinus parodymus nurodė, kad kai atsikėlė dar jam spyrė, paskui bandė šerti. Jam pataikė į rankos dilbį, nes spardė su kojomis. Pradžia prasidėjo virtuvėje, nuo smūgio buvo nukritęs per slenkstį. Buvo jis atsirėmęs ant lovos, nes R. Š. pagavo už kojos. Kai išbėginėjo iš namų, išbėgant į kaklą netrenkė, tik griebė, o išbėgdamas apspjovė. Parodymai gali skirtis, nes kai tyrėja jo klausinėjo jam labai skaudėjo petį ir jis buvo streso būsenoje. Parodymai teisingi, juos tvirtina.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kakle, kairiame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimas kakle, kairės pusės 7 ir 9 šonkaulių lūžiai. R. M. nustatyti sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2019 m. spalio 24 d. R. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 7 ir 9 šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai R. M. padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje. R. Š. veiksmai sukėlė R. M. fizinį skausmą (1 t., b. l. 117).
Ekspertas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. buvo apžiūrėtas R. M. ir jam nustatytas poodinės kraujosruvos kakle, kairiame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje kairiame kelyje. Taip pat, gauti iš Panevėžio ligoninės priėmimo skyriaus kortelės duomenys, kurie buvo taip pat išanalizuoti ir matoma, kad atlikus krūtinės ląstos ranginogramą 2019 m. spalio 24 d., 18.35 val., nustatyta kairės pusės 7 ir 9 šonkaulių lūžiai. Remiantis tais duomenimis surašyta specialisto išvada ir nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, kuris yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Šie sužalojimai padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Tas asmuo buvo apžiurimas gyvai. Nustatytos visos poodinės kraujosruvos buvo panašios išvaizdos, vertinama jų spalva ir jos turėjo jau žalsvą atspalvį ir daugmaž visos vienodo ryškumo. Kad būtų kurios kraujosruvos, padarytos anksčiau iki nurodyto įvykio, tokių nebuvo rasta. Sužalojimai nustatyti apžiūrint tiriamąjį M. buvo nustatyta jų padarymo laikas, tai atitiko maždaug. Sužalojimų išvaizda neprieštaravo, kad galėjo būti padaryta tuo laiku. Kai kurie sužalojimai, pvz. poodinės kraujosruvos petyje, taip pat kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje gali atsirasti griūnant, bei atsitrenkiant į kokį nors daiktą, paviršių. Sužalojimai kakle ir krūtinėje, kur lūžo du šonkauliai esantys toliau vienas nuo kito, rodo atskirus smūgius. Kraujosruva krūtinės kairėje pusėje viršutinėje dalyje, po to vėl kita kraujosruva, jos yra masyvios didelės ir nustatyti, kad būtent ta kraujosruva neatsirado nuo tų smūgių, kur sulaužė šonkaulius negalima. Tai galėjo būti masyvus smūgis ir jėga galėjo persiduoti ne būtinai toje vietoje, galėjo persiduoti ir į žemiau esančius šonkaulius. Ta kraujosruva siekia viena bent iš jų siekia, tas lūžimo vietas. Daugiau siekia 7 šonkaulį.
Nukentėjusioji E. M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, apie 13.00 val., pas ją į namus atvažiavo sūnus R. su pusbroliu R.. Jie įėjo į namą ir R. nuėjo pažiūrėti dujų, o ji su sūnumi kalbėjo. Pas ją į namus atlėkė R. ir pradėjo „šūmiti“, kad duotų pinigus už namą, ji pasakė, kad neturi, nes namo nepardavė. Tuo metu ji buvo virtuvėje. R. pradėjo R. pulti, mušti bei traukė nuo kėdės. Ji prilėkė prie R., t.y. atsistojusi tarp R. ir sūnaus R., bei pasakė, kad nemuštų, jai liepė nesikišti. Jai pasuko kairę ranką per riešą, po ko visa ranka buvo mėlyna ir ji ėjo pas daktarę. Jai tik suko ranką, daugiau nieko nedarė, liepė dingti jam iš akių, kad nesimaišytų. Ji matė kaip R. sudavė R. į karį petį, į ranką, matė kaip spyrė į koją. R. buvo nugriuvęs, kai jį spardė. K. R. pargriovė, ji išlėkė ir paprašė moters pagalbos bei iškvietė policiją, o grįžusi namo pasakė, kad iškviesta policija. Tada atlėkė V. ir pasakė, kad „greitai R. važiuok, nes atvyks policija“ ir R. su pusbroliu išlėkė. Dar prieš tai R. pasakė „V. ištrauk dujas iš kišenės dar mes juos nupurkšim“. Kai ji grįžo į namus, sūnus sėdėjo virtuvėje. Policija atvyko kai jų jau nebuvo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pagarsinami E. M. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 24 d. apklausos metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2019 m. spalio 24 d., apie 13.00 val. jai būnant namuose, pamatė, kaip atvažiavo jos sūnus su savo pusbroliu R. M. pakeisti dujų baliono. Jie abu įėjo į kambarį, pasisveikino pradėjo darbuotis. R. nuėjo į sieninę spintą kur buvo dujų balionas ir ten pradėjo dirbti. Ji su sūnumi sėdėjo ir kalbėjosi virtuvėje prie stalo. Vienu metu, pastebėjo, kaip pro kiemo vartelius skubėdami ateina jos du anūkai - R. ir V.. Pirmas į virtuvę įėjo R., paskui jį V.. R. tik įėjęs jos sūnui pasakė „atiduok pinigus už namą kurį pardavei“ (šiuo metu pardavinėja namo dalį kur ji gyvena, tačiau dar jis neparduotas) ir kumščiu sudavė jos sūnui. Kur sudavė ir kiek kartų nematė, nes iškarto puolė prie R. ir jam kaire ranka suėmė už vilkėtos striukės kaklo bandydama jį atitraukti. V. nieko nedarė, tik stovėjo prie durų į koridorių. R. jai kairę ranką, kuria laikė jo striukę pagriebė ir ją suko iš riešo, kad pasitrauktų. R. šaukė, kad jai skauda, tačiau jis sakė „atiduok pinigus“. R. paleidęs jos ranką, koja spyrė jai vieną kartą į kairės kojos kelį. R. nusisukęs nuo jos, vėl puolė prie sūnaus R. Sūnus jai dar sušuko „kviesk policiją“, todėl nieko nelaukdama išbėgo į lauką, ant gatvės ir iš savo mobiliojo ryšio telefono pranešė policijai apie įvykį. Grįžtant į kiemą, pastebėjo, kaip iš jos namo dalies vidaus išbėga R. ir V.. Jai būnant prie vartelių, R. skubėdamas ją dar pastūmė ir nubėgo (duomenys neskelbtini) link namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur stovėjo automobilis ir į jį įsėdęs su broliu nuvažiavo tolyn. Grįžusi atgal į kambarį, savo sūnų rado gulintį kambaryje ant žemės. Sūnus sakėsi, kad jam labai skauda nugarą, kad negali pasikelti. Kambaryje buvęs jos sūnėnas R. padėjo R. atsistoti ir pasodino jį virtuvėje prie stalo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dar ir dabar jai skauda kairės rankos riešą bei kairės kojos kelį (1 t., b. l. 130-135). Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, bei papildomai paaiškino, kad R. jai spyrė, bet nepataikė. Kai grįžo R. pasodintas sėdėjo prie stalo.
Dėl dujų purškimo R. M. epizodo parodė, kad buvo sužalotas jos sūnus, ji matė, kad netoli jos namų vartų, ant gatvės, jos sūnui išlipus iš mašinos jį užpuolė R. Š.. Ji matė, kaip buvo purškiamos dujos, jos sūnus tuo metu ėjo nieko nematydamas. Po to R. prilėkęs dar kartą purškė.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. M. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2019 m. spalio 24 d. E. M. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai E. M. M. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje. R. Š. veiksmai sukėlė E. M. M. fizinį skausmą (1 t., b. l. 158).
Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gal 2019 m. rudenį, dienos metu su R. nuvyko pas E. M., adresu (duomenys neskelbtini), nes jai buvo reikalinga kažkokia pagalba. R. mama pamačiusi jį, pasakė, kad jai vanduo nešyla. Jis įėjęs į virtuvę, ten tokia kieta „žaliuzė“ yra, pasilenkė, tik pradėjo sukti ir išgirdo triukšmą. Nesuprato, kas vyksta ir išeiti negalėjo niekaip, nes jam buvo kažkas užstojęs praėjimą. Viskas vyko trumpai, o kai išėjo suprato, kad vyko kažkoks konfliktas, nes visi rėkė. Matė, kad pusbrolis R. susikabinęs su R.. R. dar sakė, kad pinigų kažkokių neatiduoda. Matė, kad susistumdė ir pusbrolis koja užkliuvo per pakylą ir griuvo ant nugaros. Jis apsikabino R. brolį ir nusinešė į virtuvę. R. mama iškvietė policiją ir R. su broliu pabėgo. Smūgių sudavimo nematė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 24 d. apklausos metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2019 m. spalio 24 d., apie 12.15 val., jis kartu su pusbroliu R. M. važiavo pas jį į namus ir sustojo pas jo motiną E. M. M., apžiūrėti dujų katilo. Jis tik atėjo ir iškarto įėjo į virtuvėje, esantį kambariuką, kuris atskirtas „žaliuze“, ten žiūrėjo katilą. Būdamas kambariuke išgirdo, kad virtuvėje vyksta konfliktas. Kas konfliktuoja iš pradžių nesuprato. Bandė išeiti iš kambariuko, bet jam nepavyko. Toliau girdėjo, kad vyksta muštynės. Kai netrukus išėjo iš kambariuko pamatė, kad R. M. guli, kambaryje ant žemės, o prie jo stovėjo du pusseserės vaikai, V. ir R. Š.. Jam asmeniškai vaikinai nieko nedarė, tik matė, kad R. Š. puola mušti R. M.. Jis bandė juos skirti, sakė jiems, kad jie baigtų konfliktuoti, tačiau jie nesiliovė. Tada V. Š. bandė jam sutrukdyti juos išskirti ir priėjo prie jo, o tuo metu jis apkabino V. Š. ir išnešė į virtuvę. Matė, kad toliau tarp pusbrolio ir R. Š. vyksta konfliktas ir girdėjo kaip R. M. rėkė, kad R. Š. baigtų muštis. Tada V. Š. pradėjo sakyti savo broliui, kad „varom, varom boba policiją iškvietė“. Jie abu išbėgo iš namų ir R. Š. išbėgdamas R. M. dar pasakė, kad būtų pinigai ir apspjovė jį. Yra girdėjęs iš ankščiau, kad tiek jo teta, E. M. M., tiek pusbrolis R. M. turi problemų su sesers D. vaikais. (1 t., b. l. 167-174). Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie teisingi.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 5 d. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad būdamas kambariuke jis išgirdo, jog virtuvėje vyksta konfliktas, kad konfliktas tai suprato iš sklindančių garsų, girdėjosi pikti šūkavimai, tik jis neįsiklausė kas ką šūkavo ir kieno balsai buvo nelabai suprato. Per žaliuzes kurios skyrė dujų katilo kambariuką nuo virtuvės matė žmonių siluetus, bet kieno tie siluetai per tankias žaliuzes neįžiūrėjo. Žmonių siluetai matė rankomis mosikavosi, bet ar buvo kokie smūgiai suduodami to negali pasakyti, nematė. Kai pamatė R. gulintį ant grindų tai sakydamas, kad R. puola mušti R. turėjo omenyje tai, kad matė kaip R. gulėdamas buvo abi savo rankas iškėlęs į viršų link R. ir sakė jam „baik gi baik muštis, žinai man gi nugara skauda“. R. tada stovėjo prie R., bet, kad jis R. muštų, spardytų jis to nematė. Tai matydamas jiems sakė nekonfliktuoti, sakė, kad baigtų daryti nesąmones. Taip kai sakė tai tikrai nei R., nei V. nieko R. nedarė, jie tik abu stovėjo prie ant grindų gulinčio R., bet bijodamas, kad jie nugriuvusio R. nesugalvotų mušti tai ir sakė nekonfliktuoti. R. ir V. pastoviai šaukė, daugiau šaukė R. „atiduok mūsų pinigus“. Jis nesuprato apie kokius pinigus eina kalba, o R. jiems sakė „kokius pinigus?“. Tokie šūkavimai vyko apie pinigus tol kol visi buvo name. Dar R. R. vadino negražiais žodžiais, kurių tikrai nepasakys. K. V. apkabinęs išnešė iš virtuvės, nes jis neleido nuraminti šaukiančio apie pinigus R., tai kas vyko virtuvėje nematė, nematė ar R. R. sudavė kokius nors smūgius ar ne, bet girdėjo iš virtuvės šūkavimus apie pinigus ir R. vadinimą negražiais žodžiais. K. R. su V. išėjo iš močiutės namų, tai R. skundėsi, kad jam skauda krūtinę, nugarą. Matė buvo paraudęs jo kaklas. Vėliau kai atvažiavo policininkai ir juos apklausinėjo tai matė, kad R. jam rodė kairį petį ant kurio iš priekio tai yra virš širdies matėsi mėlynė, sakė, kad jam čia mėlyna nuo R. suduoto smūgio. Piktesnis iš brolių buvo R., jis daugiausia šaukė R. dėl pinigų, vadino necenzūriniais žodžiais, V. buvo ramus (1 t., b. l. 171-174). Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie teisingi.
Liudytoja D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko nežino, tame incidente nedalyvavo. Dėl sūnaus R. Š. nieko negali blogo pasakyti. Santykiai su močiute nekokie, kai R. kišasi. Jie konfliktuodavo, R. neįtikdavo jos vaikai. Čia viskas prasidėjo dėl turto. Iš nuogirdų žino, kad šioje byloje nukentėjusiais prisipažinti jos mama ir brolis.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos D. T. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 13 d. apklausos metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad R. Š. yra jos sūnus. <...>. R. jai pasakojo, kad dėdę R. M. nupurškė dujomis, kad jam yra byla, sakė, kad eis pas tyrėją. Daugiau jis nieko nesakė, nepasakojo. <...>. Ar sūnus vairuoja kokį nors automobilį nežino, negali pasakyti. (1 t., b. l. 50-52). Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie teisingi.
Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su broliu R. važiavo pas močiutę pasiimti daiktų. Važiuodami pro šalį pamatė, kad kažkas įėjo į vidų. Kai nuėjo, pamatė, kad yra močiutė E. M. ir dėdė R. M.. Jie nuėjo iki paskutinio kambario, susirinko daiktus (rūbus, patalynę). Močiutė ir dėdė tuo metu buvo virtuvėje, išeinant R. užstojo kelią, atsistojo tarpduryje nedavė praeiti. Jo brolis prasibrovė ir jie išėjo. Su petimi ranką nustūmė ir nustumtas dėdė nenugriuvo. Tuo metu, jie įlipo į mašiną ir išvažiavo. Jie užtruko name kokias 6 minutes. Dėl namo pardavimo, žinojo, kad namą pardavė. Kai jie atėjo susirinkti daiktų, dar namas nebuvo parduotas. Namą pardavė tik vasario pabaigoje 2020 m., o įvykis buvo 2019 m. rudenį. įvykio metu R. M. nematė. R. reikėjo išsikraustyti per kelis mėnesius, nes močiutė nuo 2019 m. gegužės-birželio mėnesio atsisakė jų globos. Globos liepė atsisakyti R., kuris nemėgsta nei jo su broliu, nei jų mamos. Mano, kad dėdė jiems jaučia neapykantą, todėl mano, kad jo ir močiutės parodymai melagingi.
Iš 2019 m. spalio 9 d. R. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019 m. spalio 8 d., apie 15.00 val., mamos E. M. M. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sūnėnas R. Š., papurškė jam į veidą kažkokio skysčio, nuo kurio jam ėmė perštėti akys ir veido sritis, taip sukeldamas jam fizinį skaustą. Prašo pradėti dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 12).
Iš 2019 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia pastato, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas yra gyvenamasis namas, kurio pusė yra apkalta smėlio spalvos plastikinėmis lentutėmis, kita pusė pastatyta iš baltos spalvos plytų, namo stogas skardinis, rudos spalvos. Namo vakarinėje sienoje yra įėjimo į namą durys. Gyvenamojo namo kiemas, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atitvertas metaline, pilkos spalvos, tinkline tvora. Tarp tvoros ir (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies yra šaligatvis, išklotas cementinėmis plytelėmis bei nuo važiuojamosios dalies atskirtas cementiniais borteliais. Važiuojamosios dalies kairiajame kelkraštyje stovi automobiliai. Priešais minėtą įėjimą į namą tvoroje yra įėjimo varteliai. Prie minėtų vartelių yra įvykio vieta. Įvykio vietoje jokių pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 17-21).
Iš 2019 m. spalio 8 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK vyresniosios tyrėjos G. K. tarnybinio pranešimo dėl reagavimo į įvykį matyti, kad 2019 m. spalio 8 d., 15.18 val. dirbant ekipaže su vyr. tyrėju A. J. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja kalba labai nerišliai, susijaudinusi, nurodė, kad atvažiavo anūkas ir įpurškė jos sūnui iš dujų balionėlio, tas nieko nemato. Nuvykus nurodytu adresu, greitosios medicinos darbuotojai apžiūrėjo R. M., kuris paaiškino, kad išėjus iš savo motinos E. M. M. namų, prie vartelių sutiko sesers sūnų R. Š., kuris pasakęs ko čia vaikštai papurškė jam į veido sritį kažkokio skysčio, nuo kurio jam ėmė perštėti akis ir veido sritį. Tai padaręs R. Š. nubėgo į automobilį ir išvažiavo. GMP medikai nustatė akių ir veido cheminį nudegimą, po pirminės apžiūros medikai tolimesnei apžiūrai R. M. pristatė į ligoninės priėmimo skyrių. R. M. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų šiuo metu apklausinėjamas būti negali, jei po šio įvykio R. Š. turės pretenzijų, kreipsis į policiją, kai pagerės jo savijauta (1 t., b. l. 47).
Iš 2019 m. spalio 24 d. R. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019 m. spalio 24 d., apie 12.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas mamą E. M. M. virtuvėje priėjęs jo sūnėnas R. Š., konflikto metu, kumščiu sudavė jam vieną kartą į kairę krūtinės pusę, pastūmė jį, ko pasekoje jis pargriuvo, ir užsigavo nugarą, o tada dešine koja spyrė ne mažiau, kaip du kartus į krūtinę ir suėmęs abejomis rankomis spaudė už kaklo. Tokiais veiksmais R. Š. jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo pardėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti R. Š. įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 53-58).
Iš 2019 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje yra vieno aukšto su mansardas gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini), apkaltas plastikinėmis lentelėmis. Iš vakarinės pusės yra namo dalis pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Praėjus pro vartelius patenkame į kiemą. Namo dalies durys yra šarvuotos su dvejomis įleidžiamomis spynomis. Perėjus duris patenkame į namo tambūrą, kur dešiniau yra praviros durys į virtuvė. Įėjus į virtuvė po dešine puse yra virtuvinis stalas, virtuviniai baldai (spintelės, kedės prie stalo). Po kaire puse yra durys į vonios kambarį, praėjimas uždengtas bambukinėmis žaliuzėmis į sieninę spintą. Tiesai yra praėjimas į miegamąją patalpą kur po dešine puse yra vienos dalies sekcijos dalis, prie medinio, vienos dalies lango pastatyta dvigulė lova. Po kaire puse yra trijų durų spinta ir kampe yra židinys. Miegamuoju einant toliau yra praėjimas į svetainę kur po dešine puse yra vienos dalies sekcija, miegamas kampas. Po kaire puse yra dviejų dalių spinta ir miegamas fotelis. Tiesiai yra plastikinės durys į terasą, uždengtos bambukinėmis žaliuzėmis, kurių dvigubas stiklo paketas iš lauko pusės yra sudužęs. Įvykio vietoje pėdsakų reikšmingų tyrimui nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 63-74).
Iš 2019 m. spalio 24 d. Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. B. tarnybinio pranešimo dėl iškvietimo (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2019 m. spalio 24 d. dirbant ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu R. baku, apie 12.23 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos anūkas muša pranešėjos vaiką. Prašo paskubėti, nes vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko E. M. M., R. M. ir R. M.. R. M. paaiškino, jog jį užpuolė E. M. M. anūkas R. Š., bei sudavė kelis smūgius į krutinę ir į koją, parvertė ant žemės. Link kur R. Š. pasišalino nežino (1 t., b. l. 199).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.
Dėl 2019 m. spalio 8 d. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį panaudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu bei priežastiniu ryšiu tarp veikos ir kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jis tokių padarinių siekia, arba nors ir nesiekia, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą) ir į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu, o susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos.
Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu atliktų jo apklausų metu bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai. Kaltinamasis pripažino kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes bei parodė, jog 2019 m. spalio mėnesį, apie 12.00-13.00 val., atvažiavęs į savo močiutės E. M. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), lauke sutiko savo dėdę R. M., po ko tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis konflikto metu, pasiėmęs ašarinių dujų balionėlį kelis kartus papurškė ašarinėmis dujomis R. M. į veidą.
Parodymus, iš esmės pagrindžiančius kaltinamojo duotus parodymus, apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu davė ir pats nukentėjusysis R. M.. Nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje, kaltinamasis R. Š. kelis kartus papurškė ašarinėmis dujomis jam į veidą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų iškart po įvykio buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jam buvo praplautos akys, nes jas dėl papurkštų ašarinių dujų labai skaudėjo. Neabejotina, jog dėl kaltinime aprašytųjų R. Š. neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis R. M. jautė fizinį skausmą, o jam nustatytų sužalojimų pobūdį bei mastą patvirtina byloje, esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėtos specialisto išvados matyti, jog R. M. nustatytas abiejų akių ragenų ir junginės maišelių nudegimas, padarytas cheminių medžiagų poveikyje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei šio sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Taip pat iš esmės tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji (liudytoja) E. M. M., kuri nurodė, kad matė, kaip netoli jos namų vartų, ant gatvės, jos sūnui R. M. išlipus iš mašinos jį užpuolė R. Š., kuris ne vieną kartą purškė dujomis R. M.. Tokiu būdu, teismas laiko visiškai įrodyta, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje R. Š. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais turėtu ašarinių dujų balionėliu papurškimu nukentėjusiajam į akis, nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Byloje nustatyta, jog būtent dėl jau minėtų kaltinamojo veiksmų, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti neigiami padariniai, t. y. buvo nežymiai sutrikdyta asmens, o šiuo nagrinėjamu atveju – nukentėjusiojo R. M. sveikata bei jam sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis neabejotinai suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį bei tai, jog papurkšdamas ašarinių dujų balionėliu nukentėjusiajam į akis sukels jam fizinį skausmą ir sutrikdys jo sveikatą bei tokių padarinių norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Byloje nustatyta, jog R. Š. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, už tai, kad jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje, tyčia, be priežasties turėtu dujų balionėliu purškė dujomis nukentėjusiajam R. M. į akis padarydamas R. M. abiejų akių ragenų ir junginės maišelių nudegimą, taip nežymiai sutrikdė artimo giminaičio – R. M. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl šios nusikalstamos veikos padarymo R. Š. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o šioje BK 140 straipsnio dalyje, kaip veiką kvalifikuojantis požymis, nėra nurodytas veikos padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tokiu būdu, teismas sprendžia, jog R. Š. pareikštas kaltinimas, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta artimam giminaičiui, nagrinėjamu atveju yra perteklinis, todėl tikslinamas, nurodant, jog R. Š. <...> turėtu dujų balionėliu purškė dujomis nukentėjusiajam R. M. į akis padarydamas R. M. abiejų akių ragenų ir junginės maišelių nudegimą, taip nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Toks aplinkybės tikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties neblogina.
Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, o taip pat ir paties kaltinamojo prisipažinimu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta visiškai. Nustačius, jog kaltinime nurodyti neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo pagrindinė priežastis nukentėjusiajam nustatytiems sužalojimams kilti, teismas sprendžia, jog R. Š. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.
Dėl 2019 m. spalio 24 d. nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, tame tarpe ir BK 140 straipsnio 2 dalies prasme, objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.
Kaltinamasis R. Š. nei apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo nepripažino visiškai. Kaltinamasis pripažino, jog kaltinime nurodytu metu, t. y. 2019 m. spalio 24 d., apie 12.15 val., kartu su savo broliu V. Š., buvo atvykę pas jo močiutę E. M. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neigė naudojęs fizinį smurtą tiek savo dėdės R. M., tiek savo močiutės E. M. M. atžvilgiu, nurodydamas, jog pas močiutę kartu su broliu atvažiavo tik susirinkti daiktų ir tai darydami užtruko apie 4-5 min., po ko išvažiavo automobiliu. Kaltinamasis neneigė, jog tuo metu jo močiutės namuose įvyko konfliktas, kurio metu jis tarp durų susistumdė su R. M., nes kai jie su broliu išėjo su maišais, dėdė stovėjo tarpduryje. Kaltinamasis iš esmės iškėlė versiją, jog jo dėdė yra susitaręs su kitais liudytojais bei jį tokiu būdu apkalba, ką pasak jo, gali patvirtinti jo brolis, nes jis tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį. Iš tiesų, iš bylos aplinkybių matyti, jog nagrinėjamą įvykį tiesiogiai, visą ar iš dalies, galėjo matyti kaltinamojo R. Š. brolis V. Š.. Taip pat, iš V. Š. duotų paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jis iš esmės patvirtino kaltinamojo duotus parodymus, tačiau teismas pažymi, jog liudytojo V. Š. parodymai, kaip ir visų kitų byloje esančių liudytojų duoti parodymai, privalo būti vertinami visų byloje surinktų įrodymų visumoje. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumą sprendžia, jog kaltinamojo R. Š. duoti parodymai neatitinka tikrovės ir iš esmės yra nutylimos kaltinamajam nepalankios įvykio aplinkybės, o jo pateikiama įvykio versija, nurodant, jog jis fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaip ir nurodė kaltinamasis R. Š., jo duotus parodymus iš esmės apklausų metu patvirtino jo brolis V. Š., tačiau pažymėtina, jog kaltinamojo pateiktą įvykio versiją byloje patvirtina būtent tik jo brolio liudytojo V. Š. duoti parodymai. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju negali būti atmetama galimybė, jog liudytojas V. Š. taip pat gali nutylėti tam tikras įvykio aplinkybes, nes gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi su kaltinamuoju jį sieja giminystės ryšiai – jis yra kaltinamojo brolis. Be to, pastebėtina, jog liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti bet kokius parodymus (1 t., b. l. 182-183), kas vėlgi verčia abejoti ir teisiamojo posėdžio metu jo duotų parodymų nuoširdumu. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamą įvykį tiesiogiai, be paties kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, matė bei turėjo matyti liudytojai R. M. bei jau minėtas V. Š.. Pats kaltinamasis patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu, jam su broliu atvažiavus pas močiutę, jos namo kieme buvo pati E. M. M., dėdė R. M. ir dėdės pusbrolis R. M.. Pastebėtina, jog kaltinamojo brolis nurodė, kad įvykio metu R. M. nematė nors pats R. M. nurodė, kad įvykio metu jis net buvo apkabinęs rankomis V. Š. ir išnešęs jį į virtuvę, toliau nuo vykstančio konflikto. Tą patį apklausų metu patvirtino ir nukentėjusysis R. M., jog konflikto metu jo pusbrolis R. M. suėmė V. Š. apkabindamas ir nunešė į virtuvę. Šios aplinkybės vėlgi suteikia pagrindo abejoti liudytojo V. Š. duotų parodymų tikrumu ir tuo pačiu, kaltinamojo pateikiama įvykio versija, jog jis fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo.
Galiausiai, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį bei mastą ir tuo pačiu iš esmės kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantys objektyvūs įrodymai – specialistų išvados. Iš 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kakle, kairiame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimas kakle, kairės pusės 7 ir 9 šonkaulių lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės 7 ir 9 šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat, nurodoma, jog šie sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje, ne mažiau 7 bukų trauminių poveikių pasekoje, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, jog specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, o būtent R. M. odos nubrozdinimą kakle bei mėlynę ant kairiojo peties apklausų metu patvirtino pastebėjęs ir liudytojas R. M.. Nors liudytojas apklausų metu nurodė, jog nematė kaip kaltinamasis suduoda smūgius nukentėjusiajam, tačiau suprato, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, girdėjo šūkavimus bei matė, kad R. gulintį ant grindų, kai šis buvo abi savo rankas iškėlęs į viršų link R. ir sakė šiam „baik gi baik muštis, žinai man gi nugara skauda“. Be to šis liudytojas parodė, jis pats bandė sudrausminti asmenis, kad šie nesimuštų. Taip pat ir pareigūno R. B. tarnybiniu pranešimu, kuris nuvyko dėl iškvietimo (duomenys neskelbtini), kur buvos išsiaiškinta, kad R. Š. smurtavo R. M. atžvilgiu. Byloje esančius nukentėjusiosios parodymus dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, t.y. nukentėjusiajai įsiterpus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. M., bei pasakius kaltinamajam nemušti, šis jai pasuko kairę ranką per riešą, po ko visa ranka buvo mėlyna, patvirtina nukentėjusiojo R. M. parodymai, nes jis matė, kaip buvo nukentėjusiajai konflikto metu sukama ranka. Tokius nukentėjusiųjų parodymus iš esmės patvirtina ir byloje esanti 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. M. M. nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje) padaryti pašalinės jėgos poveikyje, ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Matyti, jog byloje esantys įrodymai paneigia kaltinamojo pateiktą įvykio versiją, jog jis nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir nors jo duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. Š., teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, minėto liudytojo parodymais negali remtis kaip išimtinai kaltinamojo kaltę paneigiančiais įrodymais. Pastebėtina, jog nukentėjusiųjų R. M., E. M. M. bei liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai ne tik iš esmės nuoseklūs, tačiau ir savo turiniu neprieštarauja vieni kitiems. Nukentėjusieji ir liudytojas R. M. iš esmės patvirtino kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes, jog nukentėjusiosios E. M. M. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu R. Š. smurtavo prieš savo dėdę R. M. bei močiutę E. M. M.. Pastebėtina ir tai, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, iškart po įvykio buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Priešingu atveju, jeigu kaltinamojo pateikiama įvykio versija atitiktų tikrovę, nukentėjusiesiems, jų nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimai nebūtų buvę padaryti ir policijos pareigūnų pagalba nebūtų buvusi reikalinga. Be to ir pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo nurodyta, kad kaltinamasis R. Š. smurtavo R. M. atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nario – močiutės E. M. M. atžvilgiu, ši jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau R. Š. pareikštame kaltinime dėl 2019 m. spalio 24 d. nusikalstamų veikų padarymo nurodoma, jog jis nesunkiai sutrikdė savo artimojo giminaičio – R. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl šios nusikalstamos veikos padarymo (2019 m. spalio 24 d. veika R. M. atžvilgiu) R. Š. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o šioje BK 138 straipsnio dalyje, kaip veiką kvalifikuojantis požymis, nėra nurodytas veikos padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Tokiu būdu, teismas sprendžia, jog R. Š. pareikštas kaltinimas, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta artimam giminaičiui, nagrinėjamu atveju yra perteklinis, todėl tikslinamas, nurodant, jog R. Š. nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Šios aplinkybės tikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties neblogina.
Taip pat teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis R. Š. spyrė vieną kartą E. M. M. į kairės kojos kelią. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. Š. jai buvo tik sugriebęs už kairės rankos riešo ir jį suko. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus taip pat nurodė, kad R. Š. jai spyrė, bet nepataikė. Be to, ir specialisto išvadoje nebuvo nustatyto sužalojimo nukentėjusiajai kojos srityje. Šios aplinkybės šalinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties neblogina.
Taip pat teismas tikslina kaltinimą (2019 m. spalio 24 d. veika), jog kaltinamasis nukentėjusiajam R. M. kumščiu trenkė į nugarą, nes kaip matyti, nukentėjusysis R. M., kad jam buvo trenkta į nugarą nurodė, tik ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu, tačiau papildomos apklausos metu ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad jam pirmas smūgis buvo suduotas į kairį petį. Be to, ir specialisto išvadoje nėra nustatyti sužalojimai nugaros srityje. Šios aplinkybės tikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties neblogina.
Taip pat teismas šalina ir tikslina kaltinimą, t.y. šalina, jog smaugė, bei tikslina, kad ranka netrenkė į kaklo „adomo obuolį“, o griebė ranka už kaklo, bei sudavė ne du smūgius į krūtinės viršutinę dalį, o sudavė ne mažiau vieną smūgį į krūtinės viršutinę dalį. Nukentėjęs posėdžio metu nurodė, kad, jam buvo griebta už kaklo, šis buvo apdraskytas nenurodant, kad smaugė; pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjęs patikslino, kad iš bėgant R. Š. netrenkė į kaklą, o griebė už kaklo; dėl smūgių į krūtinės viršutinę dalį, ikiteisminio tyrimo metu, bei tie parodymai buvo pagarsinti posėdžio metu patvirtino, kad rankos kumščiu sudavė 1-2 smūgius į krūtinės viršutinę dalį. Šių aplinkybių šalinimas ir tikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties neblogina.
Vadovaujantis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, teismas dar išvadą, jog kaltinamojo R. Š. kaltė, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta visiškai. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo dėdę R. M. bei savo šeimos narį – močiutę E. M. M., ko pasekoje nukentėjusiajai E. M. M. padarė poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė E. M. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o nukentėjusiajam R. M. padarė poodines kraujosruvas kakle, kairiame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimą kakle, kairės pusės 7 ir 9 šonkaulių lūžius, tai yra nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė galinčius kilti padarinius ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o nukentėjusiesiems nustatyti bei specialisto išvadose nurodyti sužalojimai neabejotinai susieti priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais. Todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį, o atsižvelgiant į tai, jog tiek nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiek nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiųjų atžvilgiu padaryti keliomis veikomis, tačiau jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą, šios nusikalstamos veikos laikomos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi.
Dėl bausmių.
Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam R. Š. bausmes atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis R. Š. padarė tris tyčinius, smurtinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visi trys nusikaltimai baigti. Vertinant kaltinamojo R. Š. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą ( (2 t., b. l. 58-62, 176-180), vienerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 64-76). Nedirbantis (2 t., b. l. 80), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 81). VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje duomenų apie asmenį nėra. Pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (2 t., b. l. 84). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, nesimoko.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti tikslinga R. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę šios bausmės rūšies vidurkiui; už BK 138 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri savo dydžiu nežymiai didesnė už numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri savo dydžiu artima šios bausmės rūšies vidurkiui, tačiau mažesnė už jį. Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) griežtesnei laisvės apribojimo bausmei apimant visą švelnesnę laisvės apribojimo bausmė. Taip pat, ši subendrinta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su laisvės apribojimo bausme, paskirta už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį. Kaltinamajam kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini atitinkami įpareigojimai bei draudimai.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 3 d., 17.15 val. iki 2019 m. gruodžio 5 d., 14.10 val. (2 paros) (2 t., b. l. 22-23, 24-25), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam R. Š. buvo paskirtos kardomosios priemonės: 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimais paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu paskirtas dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu paskirtas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 46-48, 49-51, 52-54, 55-57), kurios Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi R. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant jos terminą 1 (vienam) mėnesiui, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 12 d. (sulaikymo dienos (3 t., b. l. 40)). Ši kardomoji priemonė panaikinama nuo nuosprendžio paskelbimo ir kaltinamasis R. Š. paleidžiamas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. Š. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos įskaitytinai.
Dėl civilinių ieškinių.
Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš kaltinamojo asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 100,74 Eur žalą (1 t., b. l. 186-193).
Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodyta, jog civilinis ieškovas iš PSDF biudžeto sumokėjo už 2019 m. spalio 24 d. nukentėjusiajam R. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 100,74 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o R. Š. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo R. M. sveikatą kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugas ir jų įkainius (1 t., b. l. 187-189, 192-193), todėl laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl jis tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai civilinio ieškovo 2020 m. vasario 10 d. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir padarytos žalos atlyginimas, susijęs su nukentėjusiojo R. M. gydymo išlaidomis, priteistinas iš kaltinamojo R. Š..
Dėl daiktų.
Asmens tapatybės kortelė išduota R. Š. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina R. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį:
- už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti R. Š. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. Š. paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams subendrinti su už BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės apribojimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant R. Š. per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuoti R. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 3 d., 17.15 val. iki 2019 m. gruodžio 5 d., 14.10 val. (2 paros) ir nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2020 m. gruodžio 11 d., įskaitytinai, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2020 m. gruodžio 11 d., ir R. Š. nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. Š. 100,74 Eur (vieną šimtą eurų 74 ct) išlaidų, nukentėjusiojo R. M. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“.
Asmens tapatybės kortelę išduotą R. Š. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Š..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).