Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-18-1007/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08882-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. gegužės 6 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Agnei Ačienei, Indrei Kučinskaitei, Linai Paulauskienei, Daivai Jankūnienei, Giedrei Baltrušaitienei, Daivai Girdenienei, dalyvaujant prokurorams Linui Vitkui, Erikai Girgždienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. F., M. V., P. V., A. V. ir jų įgaliotajai atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. V., civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotiesiems atstovams advokatams Vykintui Gutauskui, Haroldui Stankevičiui, Giedriui Danėliui, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje įgaliotajam atstovui V. M., civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo įgaliotosioms atstovėms B. P., I. S., kaltinamajam G. U., jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį. Teismas nustatė : Nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai 1. Perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, G. U. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, jog jis 2022 m. kovo 15 d., apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dirbdamas traktorininku mašinistu ir vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį teleskopinį krautuvą Kramer KT 457, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), kur vykdomas pirminis atliekų rūšiavimas, važiuodamas atbuline eiga kliudė už teleskopinio krautuvo ėjusį (duomenys neskelbtini) pagalbinį darbuotoją M. V. ir galiniu dešinės pusės ratu jį pervažiavo, taip padarė M. V. daugybinius kepenų plyšimus, dešinės krūtinės ląstos pusės IV-VI šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės III-VII šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės IV-VIII šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, daugybinius skeveldrinius dešinio klubakaulio sparno lūžius, plėštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose ir dešinio inksto kapsulėse, poodinės kraujosruvos dešinio klubakaulio sparno srityje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje pereinanti į pėdą, odos nubrozdinimą kairėje pakaušio pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, dešiniame žande pereinantis į apatinio žandikaulio sritį ir kaklą, dešinėje smakro pusėje, dešinės plaštakos III ir IV krumpliuose, kairės plaštakos IV piršte, dešiniame sėdmenyje ir dėl daugybinių kepenų plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, M. V. mirė (8 tomas, b. l. 3). 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 2 dalimi, prokurorės 2023 m. gegužės 19 d. teismui pateiktu prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, G. U. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, tai yra tuo, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: 2022 m. kovo 15 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) traktorininku mašinistu ir vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį teleskopinį krautuvą Kramer KT 457, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), kur vykdomas pirminis atliekų rūšiavimas, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: 1) 2022 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 8-28 patvirtintų (duomenys neskelbtini) Atliekų apdorojimo skyriaus traktorininko - mašinisto pareiginius nuostatų, su kuriais pasirašytinai supažindintas 2022 m. vasario 22 d., 14 p. ir 32 p. reikalavimus, kad traktorininkas - mašinistas privalo laikytis darbų saugos, gaisrinės saugos bei civilinės saugos reikalavimų (14 p.); privalo laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos bei civilinės saugos reikalavimų, mokėti saugiai dirbti ir netrukdyti kitiems, neužsiimti pašaliniais darbais (32 p.); 2) krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcijos, su kuria pasirašytinai supažindintas 2022 m. vasario 28 d., 3.4.3. p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad pavojaus zonoje (srityje, kurioje asmenims dėl transporto priemonės, pakabinamų darbo padargų arba krovinio judėjimo kyla pavojus), esant asmenų, nedelsiant nutraukti darbą, 3.4.7. p. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad važiuojant atbuline eiga didėja rizika, transporto priemonės neapžvelgiamoje zonoje gali būti asmenų, kurių operatorius nemato, prieš keičiant kryptį kaskart reikia įsitikinti, kad pavojaus zonoje nieko nėra, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija nuo 2008-09-01 Nr. 768, 2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 88-3530 (2008-08-02)), 9 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, jog eismo įvykio dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 101 punkto reikalavimus,?kuriame nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 114 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; t. y., dirbdamas su krautuvu KRAMER, nesilaikė darbo su krautuvu KRAMER saugos ir KET reikalavimų, privalėdamas pavojaus zonoje esant asmenų, nutraukti darbą, įvertinti, kad krautuvui važiuojant atbuline eiga didėja rizika, kad krautuvo KRAMER neapžvelgiamoje zonoje gali būti asmenų, kurių jis nemato, privalėdamas prieš keičiant važiavo kryptį, prieš pradedant važiuoti ir važiuojant atbuline eiga įsitikinti, kad nėra kliūčių, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdamas važiuoti ar keisdamas važiavimo kryptį, privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbulas, privalėdamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams, to nepadarė, pažeidė šias teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nors, turėdamas darbo su transporto priemonėmis vairavimo patirtį, privalėjo žinoti saugumo reikalavimus ir jų laikytis, dėl to, pavojaus zonoje einant (duomenys neskelbtini) pagalbiniam darbuotojui M. V., nesustabdė krautuvo ir nutraukė darbo, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ėjusį darbuotoją M. V. ir galiniu dešinės pusės ratu jį pervažiavo, dėl to M. V. padarė daugybinius kepenų plyšimus, dešinės krūtinės ląstos pusės IV-VI šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės III-VII šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės IV-VIII šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, daugybinius skeveldrinius dešinio klubakaulio sparno lūžius, plėštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose ir dešinio inksto kapsulėse, poodinės kraujosruvos dešinio klubakaulio sparno srityje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje pereinanti į pėdą, odos nubrozdinimą kairėje pakaušio pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, dešiniame žande pereinantis į apatinio žandikaulio sritį ir kaklą, dešinėje smakro pusėje, dešinės plaštakos III ir IV krumpliuose, kairės plaštakos IV piršte, dešiniame sėdmenyje ir dėl daugybinių kepenų plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, M. V. mirė, tai yra kaltinamas dėl neatsargumo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje. 3. Baigiamojoje kalboje prokurorė prašė iš kaltinimo pašalinti faktines aplinkybes, G. U. kaltinant pažeidus KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija nuo 2008-09-01 Nr. 768, 2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 88-3530 (2008-08-02)), 9 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, jog eismo įvykio dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 101 punkto reikalavimus,?kuriame nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 114 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tai yra G. U. kaltinant tuo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, – dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: 2022 m. kovo 15 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) traktorininku mašinistu ir vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį teleskopinį krautuvą Kramer KT 457, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), kur vykdomas pirminis atliekų rūšiavimas, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: 1) 2022 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 8-28 patvirtintų (duomenys neskelbtini) Atliekų apdorojimo skyriaus traktorininko - mašinisto pareiginius nuostatų, su kuriais pasirašytinai supažindintas 2022 m. vasario 22 d., 14 p. ir 32 p. reikalavimus, kad traktorininkas - mašinistas privalo laikytis darbų saugos, gaisrinės saugos bei civilinės saugos reikalavimų (14 p.); privalo laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos bei civilinės saugos reikalavimų, mokėti saugiai dirbti ir netrukdyti kitiems, neužsiimti pašaliniais darbais (32 p.); 2) krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcijos, su kuria pasirašytinai supažindintas 2022 m. vasario 28 d., 3.4.3. p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad pavojaus zonoje (srityje, kurioje asmenims dėl transporto priemonės, pakabinamų darbo padargų arba krovinio judėjimo kyla pavojus), esant asmenų, nedelsiant nutraukti darbą, 3.4.7. p. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad važiuojant atbuline eiga didėja rizika, transporto priemonės neapžvelgiamoje zonoje gali būti asmenų, kurių operatorius nemato, prieš keičiant kryptį kaskart reikia įsitikinti, kad pavojaus zonoje nieko nėra, t. y., dirbdamas su krautuvu KRAMER, nesilaikė darbo su krautuvu KRAMER saugos reikalavimų, privalėdamas pavojaus zonoje esant asmenų, nutraukti darbą, įvertinti, kad krautuvui važiuojant atbuline eiga didėja rizika, kad krautuvo KRAMER neapžvelgiamoje zonoje gali būti asmenų, kurių jis nemato, privalėdamas prieš keičiant važiavo kryptį, prieš pradedant važiuoti ir važiuojant atbuline eiga įsitikinti, kad nėra kliūčių, to nepadarė, pažeidė šias teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nors, turėdamas darbo su transporto priemonėmis vairavimo patirtį, privalėjo žinoti saugumo reikalavimus ir jų laikytis, dėl to, pavojaus zonoje einant (duomenys neskelbtini) pagalbiniam darbuotojui M. V., nesustabdė krautuvo ir nutraukė darbo, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ėjusį darbuotoją M. V. ir galiniu dešinės pusės ratu jį pervažiavo, dėl to M. V. padarė daugybinius kepenų plyšimus, dešinės krūtinės ląstos pusės IV-VI šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės III-VII šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės IV-VIII šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, daugybinius skeveldrinius dešinio klubakaulio sparno lūžius, plėštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose ir dešinio inksto kapsulėse, poodinės kraujosruvos dešinio klubakaulio sparno srityje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje pereinanti į pėdą, odos nubrozdinimą kairėje pakaušio pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, dešiniame žande pereinantis į apatinio žandikaulio sritį ir kaklą, dešinėje smakro pusėje, dešinės plaštakos III ir IV krumpliuose, kairės plaštakos IV piršte, dešiniame sėdmenyje ir dėl daugybinių kepenų plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, M. V. mirė. 4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. U. nurodė, jog prisipažįsta kaltu, tačiau vėliau patikslino, jog kaltės nepripažįsta. Nurodė, jog jie visi dirbo, bet jį išsiuntė į kitą vietą. Kai grįžo, jie apsikeitė su kitu traktorininku. Jiems pradėjus dirbti, visi įrenginiai sugedo ir juos išjungė. Jis per raciją girdėjo, kad M. V. išsiuntė į kitą darbo vietą atlikti kažkokius darbus. Jis pradėjo stumdyti šiukšles, nes turėjo atlaisvinti vietą atvykstančioms šiukšlinėms. Jis ištiesė strėlę į viršų sukelti šiukšlėms ir reikėjo atsitraukti nuo krūvos, kad galėtų strėlę suskleisti. Žinodamas, kad už jo yra siena ir dar išskleista strėlė, per dešinės pusės langą ir veidrodėlį nieko nematė. Sukdamas į kairę pusę net nematė kaip M. atsidūrė už jo traktoriaus galo. Iš vaizdo įrašo matė, kad M. atėjo iš lauko pusės įvažiavimo, o jis sukosi į priešingą pusę ir jo negalėjo matyti. Visi žmonės buvę sandėlyje buvo prie sienos ir jis juos matė, o M. parėjo iš lauko pusės. Daugiau nieko nebeprisimena, nes praėjo daug laiko. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog anksčiau davė parodymus kaip specialusis liudytojas ir įtariamasis. Neprisimena tada duotų parodymų, bet tuo metu nurodė teisingas aplinkybes. Įvykis įvyko 2022 m. kovo 15 d. Tuo metu jis dirbo traktorininku mašinistu (duomenys neskelbtini). Tose pareigose dirbo apie mėnesį. Iki tol dirbo (duomenys neskelbtini) tose pačiose pareigose. Jo darbo pozicija buvo prie šiukšlių komposto maišymo. Jis turėjo atskirti smulkias šiukšles nuo žemės. Ten buvo atvira vietovė, tik pastatyti pastoliai. Dirbo su frontaliniu krautuvu. Darbo vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dirbo irgi tuo pačiu adresu. (duomenys neskelbtini) darbo vieta buvo toje pačioje vietoje, kaip ir (duomenys neskelbtini), tik kito savininko. (duomenys neskelbtini) įmonėje išdirbo nuo 3 iki 6 mėnesių ir po to pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Uoste dirbo auto krautuvo vairuotoju ir kraudavo sunkvežimius. Ten išdirbo 2 metus. Su auto krautuvu, kuris sveria 2 tonas, darbo patirtis buvo 2 metai, o su teleskopiniu krautuvu, buvo pirmas darbo pusmetis. Pirmą kartą prie teleskopinio krautuvo dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, o paskui (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbant (duomenys neskelbtini), buvo visai kitas direktorius, kitos sąlygos ir kitokia technika. (duomenys neskelbtini) perėmus įmonę, pasikeitė darbo specifika, buvo naujesnė technika. Dirbant (duomenys neskelbtini) byloje minimame įrenginyje jis dirbo tik vieną kartą, nes buvo paskirtas kitas asmuo, o jis tik pavaduodavo, kai jis susirgdavo arba išeidavo atostogų. Darbo pobūdis buvo toks pat kaip ir (duomenys neskelbtini) - stumdyti šiukšles ir krauti į plėšytuvą. (duomenys neskelbtini) perėmė tą patį darbą iš bendrovės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo traktorininku mašinistu su frontaliniu krautuvu. Jis atskirdavo žemės kompostą nuo šiukšlių. Darbas vyko atviroje erdvėje, tik buvo padarytas stogas. Kažkur sausio gale bendrovę (duomenys neskelbtini) perėmė (duomenys neskelbtini) ir tada juos išleido neapmokamų atostogų. Po atostogų parašė pareiškimą, kad išeina iš (duomenys neskelbtini). Stojęs į Užimtumo tarnybą, pamatė skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) ieško traktorininko. Jis jiems paskambino ir po pokalbio jį priėmė į darbą. Pradėjo dirbti tose pačiose patalpose, kur viskas ir įvyko. Darbą (duomenys neskelbtini) pradėjo vasario mėnesio pabaigoje. Į darbą jį priėmė kažkoks asmuo, bet pavardės neprisimena. Jis buvo atsakingas už saugumą darbo vietoje. Jis jam išrašė medicininę, jis pasirašė saugos žurnaluose, darbo sutartį ir jį išsiuntė dirbti. Jį supažindino su darbo saugos instrukcija ir priešgaisrine instrukcija. Sutarė dėl traktorininko mašinisto pareigų. Jo funkcijos buvo tokios, kad jis skleidžia šiukšles, žmonės jas išrenka. Tada jis šiukšles pakabina ir sukrato į plėšytuvą. Pervažiavęs į kitas patalpas, jas sukrauna į sunkvežimį. Sutarė, kad jis dirbs teleskopiniu krautuvu Kramer, kuris ir nurodytas kaltinime. Tai tas pats krautuvas, kuriuo važiavo įvykio metu. Jis turi kategoriją, kuri tinka teleskopiniam krautuvui. Ją įgijo (duomenys neskelbtini) vairavimo mokykloje 2021 metais. Iki pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), neturėjo patirties vairuoti teleskopinį krautuvą. Įrenginiu naudotis jis mokėjo, nes pačią pirmą dieną jam parodė kaip juo naudotis ir pirmą dieną paleido dirbti. Kaip naudotis parodė darbuotojas M., kuris anksčiau dirbo su tuo krautuvu. Teleskopinio krautuvo instrukciją pamatė tik po įvykio, nes jam ją paskaityti atnešė M. Š. 2022 m. balandžio 5 d. jie buvo darbo vietoje, kur sėdi įrenginio operatoriai ir valdo visą įrangą, ir jam pateikė tą instrukciją. Tada jį jau kvietėsi tyrėja. Instrukcijoje yra nupieštas teleskopinis krautuvas su žalia juosta, tai buvo 500 puslapių knyga. Taip greitai visos knygos neperskaitė, bet jam atvertė perskaityti, kaip dirbti su krautuvu uždaroje ir atviroje patalpoje, kokie turi būti atstumai nuo traktoriaus, kai šalia dirba kiti žmonės. Iš vieno lapo jam liepė perskaityti pagrindinį vieną punktą. Pagrindas buvo pagrindiniai atstumai nuo traktoriaus ir kaip dirbti uždaroje patalpoje. Jis perskaitė, kad, jei traktorius dirba užvestu varikliu, tai žmogus nuo jo turi būti mažiausiai 2 metrų atstumu. Jei traktorius dirba, žmonės turi arba išeiti iš patalpos, arba traktorininkas turi apsitverti teritoriją, arba užgesinęs variklį išlipti. Po įvykio susipažinęs su dokumentu jo nepasirašė. Pasirašė tik kai buvo įdarbintas. Tas žmogus, kuris buvo atsakingas už saugumą, jam davė pasirašyti už darbų saugą ir priešgaisrinę. Realiai instrukcijos jam niekas nepateikė. Instrukciją pamatė tik po įvykio, iki jo apklausos pas tyrėją. Instrukciją jam pateikusio asmens vardo ir pavardės nežino. Jis buvo atsakingas už visas patalpas ir tą darbo poziciją. Iki įvykio jis dirbo kuo atsargiau, bet ne taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Iš darbų saugos buvo atvažiavusi moteris, bet apie traktorius ji nieko neinstruktavo, tik aiškino kaip žmonėms reikia judėti, jei dirba technika. Pagal instrukciją jis nedirbo ir niekas žodžiu tos tvarkos jam neišaiškino. Darbų saugos moteris instruktavo visus darbuotojus ir jis pasirašė. Ji instruktavo iki įvykio ir vieną kartą po įvykio. Jos vardo ir pavardės nežino. Ji buvo iš darbų saugos. Iki įvykio buvo instruktuotas kaip suteikti primą pagalbą, ką daryti gaisro atveju, kaip padėti kolegai. Prieš įvykį ir po įvykio buvo instruktuotas kaip pėstieji turi judėti įrenginyje. Pėstieji turi judėti palei sienas ir jie negali išeiti į atvirą zoną, kur juda transporto priemonė. Be jo buvo instruktuoti visi darbuotojai. Nukentėjusysis taip pat instruktavime dalyvavo. Tuo metu jis buvo traktorininkas mašinistas. Jam buvo paaiškinta, kad judėdamas jis turi žvalgytis, stebėti akląsias zonas, laikytis tam tikrų greičių. Daugiausia instrukcijų buvo pagalbiniams darbuotojams. Sakė, kad dėl aklųjų zonų turi būti žvalgomasi per petį ir žiūrima į veidrodėlius, o dėl greičių įmonė turi nustatyti ribojimus. Prieš pat įvykį apie greičius nebuvo kalbėta. Ženklai atsirado tik po įvykio. Tuo krautuvu ir tame įrenginyje jis dirbo vienas. Jei jo nebūtų darbe, jį pavaduotų operatorius, turintis tokias pat kategorijas. Jis jį pavadavo ir tą dieną prieš patį įvykį. Jį buvo išsiuntę iškrauti mašiną, o kolega, atrodo M. V., vairavo Kramerį. Nežino ar jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, atrodo ne. Mechaniniame biologiniame apdorojimo įrenginyje dirbdavo 4 darbuotojai. Juos pastoviai mėtydavo per skirtingas vietas, jeigu kažkur kitur reikėdavo pašluoti. Jis turėdavo paskleisti šiukšles nuo krūvos, o tie 4 asmenys turėdavo išrinkti metalus, negabaritines atliekas ir visas šiukšles, kurios negali įkristi į plėšytuvą. Jis viską sugrėbdavo ir sumesdavo į plėšytuvą. Be jo ir be tų 4 asmenų, kitų dirbančių asmenų nebebūdavo. Kovo 15 dieną įrenginyje dirbo jis, M., A., N. Jie atrinkinėjo jo paskleistas šiukšles. Tą dieną įrenginyje daugiau niekas nebedirbo. Jų darbui vadovavo M. Š., kuris tą dieną dirbo. Jo darbas buvo vadovauti visiems, kas dirba įrenginyje, ir prižiūrėti operatoriaus darbą. Jo reali darbo vieta yra operatoriaus kabinete, kur valdomas visas įrenginys. Jis yra tame pačiame pastate 2 aukšte, nebe pačiame įrenginyje. Pas juos buvo sudėtos kameros ir M. Š. matydavo kur žmonės vaikščiodavo. Dar turėjo racijas. Ją turėjo ir jis, ir vienas iš pagalbinių, kuris renka šiukšles. Kovo (duomenys neskelbtini) dieną raciją turėjo, atrodo, A. Įrenginio operatorius buvo M., pavardės neprisimena. Jis sėdėdavo prie įrenginių ir spaudinėdavo įjungimo ir išjungimo mygtukus. Jis stebėdavo ir per raciją pranešdavo kada linija užsikišdavo. Jis irgi sėdėjo operatoriaus kabinete, kur ir M. M. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jis tą dieną irgi dirbo. Tą dieną jam išėjus atlikti kito darbo, jis jį pavadavo. Įrenginyje dirbo jis ir trys darbuotojai, kurie atrinko šiukšles (pėstieji). Operatoriaus kabinete buvo M., o M. buvo lauke ir rūkė. Tą dieną jam vadovavo M. Jam nurodydavo, kada jis gali pradėti skleisti šiukšles ir jas krauti. Pagalbiniams nurodydavo, kada pradėti rūšiuoti, kada eiti pašluoti. Per raciją pakviesdavo reikiamą asmenį vardu ir nurodydavo, ką jam reikia padaryti. Įvykio dieną jam buvo duotas nurodymas palikti Kramerį darbo vietoje ir, pasiėmus kitą traktorių, važiuoti iškrauti šiferį, o baigus grįžti atgal ir dirbti su Krameriu. M. tik ryte pasakydavo, kad pradedamas darbas ir jis gali skleisti šiukšles ir taip dirbdavo visą dieną arba kol sugesdavo įranga. Operatorius M. nuspręsdavo kada pradėti skleisti šiukšles ir kada jas pilti į smulkintuvą. Kai M. įjungdavo visą įrangą, jam pranešdavo, kad gali pradėti skleisti šiukšles ir krauti į smulkintuvą. Šis nurodymas būdavo visai dienai. Jis (kaltinamasis) nuspręsdavo kada skleisti šiukšles ir kada krauti. Kovo 15 dieną, atlikęs kitą darbą, jis grįžo ir iki įvykio šiukšles stumdė iki 10 minučių. Jam grįžus, jie apsikeitė vietomis su M. Tuo momentu jam buvo pranešta, kad sugedo įrenginiai ir juos išjungė. Jam davė komandą sustumdyti šiukšles, kad būtų vietos atvykusioms šiukšlių mašinoms. Tuo metu įrenginyje buvo A. ir N, o nukentėjusįjį M. kažkur išsiuntė ir liepė pasiimti šluotą. N ir A. stovėjo jo dešinės pusės šone. Jis pradėjo stumtis atgal ir leisti strėlę. Sukantis nepamatė kaip nuo lauko pusės atėjo M. ir pajuto kaip pakilo galinis ratas. Nurodymą susitvarkyti jam davė M., būdamas kabinete. M. V. nurodymą išeiti iš įrenginio davė M. Įrenginyje liko du asmenys atrinkinėjantys šiukšles – N ir A. Juos jis matė. Tuo metu įrenginys neveikė. Jie stovėjo pagal sieną ir nieko nedirbo, o tik žiūrėjo kaip jis stumdė šiukšles. Sugedus įrenginiui, jie nebeturėjo darbo, ir norint pradėti dirbti turėjo sutvarkyti įrenginį. Todėl nukentėjusysis buvo išsiųstas dirbti kitur. Ryte įrenginys dar veikė. Jam pervažiavus nukentėjusįjį įrenginys nedirbo ir visi žinojo, kad pagalbiniai darbuotojai savo tiesioginių pareigų negali vykdyti. Jam (kaltinamajam) grįžus, jis pakėlė vieną kaušą, jį įmetė ir jam pasakė, kad įrenginys nebeveikia. Todėl nurodė, kad gali tvarkytis, stumdyti šiukšles, nes atvažiuos mašinos. Jis turėjo visas išskleistas šiukšles sustumti į vieną krūvą kuo aukščiau, kad būtų vietos kitoms atvežtoms šiukšlėms. Jis matė N. ir A., o M. nebematė nuo tada, kai ėjo stumdyti šiukšlių. Įrenginys po įvykio buvo sutvarkytas ir paleistas dirbti jau kitą dieną. Atvykus greitajai ir policijai, įrenginys neveikė. Jo judėjimas buvo pirmyn ir atgal stumiant šiukšles į krūvą. Jo judėjimas vyko pirmyn ir atgal per visą sandėlį. Įvykio metu šį darbą jis ir atlikinėjo. Pėstieji buvo instruktuoti kaip jiems reikia judėti įrenginyje. Jis asmeniškai pats buvo darbuotojams pasakęs, kad, kai jis tvarkosi, jie turi išeiti iš sandėlio (įrenginio). Jie išeidavo į kitą vietą susitvarkyti konteinerių. Įvykio dieną jam davė komandą tvarkytis, o A. su N stovėjo jo dešinėje pusėje ir ėjo link patalpų, kur jie turės tvarkytis. M. buvo išsiųstas visai į kitą vietą tvarkytis. Iki įvykio jis tvarkėsi apie 10 minučių. Jis sustūmė šiukšles, jas sukėlė kiek įmanoma aukščiau. Atsitraukdamas nuo krūvos pradėjo skleisti strėlę, nes prie pat šiukšlių krūvos negali to padaryti. Jis pradėjo suktis į kairę pusę ir su lig strėle iš galo ėjo M. Krautuvo strėlė yra per krautuvo vidurį ir su ja keliamas krovinys, stumiama į viršų ir žemyn. Jis judėjo atbulomis traukdamas strėlę į save ir sukosi į kairę. Judėjo sandėlio viduryje. Stebėjo akląsias zonas, žiūrėjo per veidrodėlius ir per galinį langą. Esant iškeltai strėlei per langus nieko ne V. Jis važiavo labai lėtai, nes žinojo, kad nemato aklųjų zonų, o, be to, Krameriui veikė visos garsinės sirenos ir švietė lempos. Žmogui turėjo būti aišku, kad atgal juda transporto priemonė ir jis turi pasitraukti. Judėjo nuo 2 iki 5 km/h greičiu. Garsinis signalas yra įspėjamasis signalas, kad transporto priemonė važiuoja atgal. Įvykio metu jis veikė. Einantis žmogus signalus turėjo matyti. Degė signalinis prožektorius. Aklojoje zonoje buvo nukentėjusysis, nes jis ėjo lygiai su strėlės viduriu. Jo matyti tikrai negalėjo. Nukentėjusiajam iš lauko įėjus į įrenginį, jis pradėjo važiuoti atbulomis, o M. V. pradėjo eiti link sandėlio vidurio. Tuo metu jis sukosi ir leido strėlę, nukentėjusysis ėjo tuo pačiu spinduliu, kaip jis sukosi ir jo matyti tikrai negalėjo. Jis neįsivaizduoja kur ėjo nukentėjusysis. Kaip jis suprato iš A., M. ėjo iki šiukšlių krūvos, kur jis jau buvo sustumdęs, nes pamatė kažkokį aliuminį ir norėjo jį pasiimti. A. sušuko M., kad parvažiuoja traktorius. M. atsisuko į jį, nepamatė jo atvažiuojančio ir jis užvažiavo. M. V. negalėjo eiti atrinkti šiukšlių, nes iš tokios krūvos niekas neatrinkinėja šiukšlių. Nukentėjusiajam buvo aišku, kad jis (kaltinamasis) tvarkosi, o ne skleidžia šiukšles. Jam buvo pasakyta, kad įrenginys sugedęs ir jis tvarkosi. Su tuo krautuvu jis yra dirbęs ir ne tame įrenginyje, yra su juo važiavęs ir už teritorijos. Jį naudojo ir kaip transporto priemonę. Įrenginys buvo kaip mechaninis įrenginys, kad nereiktų visko kilnoti rankomis. Savo darbo be krautuvo negalėjo atlikti. Jis buvo po įvykio instruktuotas. Buvo toks pats instruktažas, kaip ir prieš įvykį. Naujos informacijos po įvykio negavo. Įrenginyje nebuvo pažymėtos vietos, kur asmenims judėti, kur stovėti, kur judėti traktoriui, buvo plikas sandėlis ir tiek. Žymėjimas atsirado tik po įvykio. Tik atidarius sandėlį, turėjo būti pažymėtos saugios zonos. Anksčiau, kai dirbo (duomenys neskelbtini), ten buvo pažymėtos vietos, kur gali vaikščioti žmonės, kur juda technika. Po įvykio buvo uždėtas metaliukas, atskiriantis kur važiuoti traktoriui, o kur judėti žmonėms. Tą metalą uždėjo iki kol bus sužymėtos vietos. Iki jam išėjus iš darbo, dar nebuvo sužymėtos saugios vietos. Nežino kaip dabar yra sužymėtos zonos. Jis visą laiką laikėsi saugių zonų, niekada nevažiuodavo prie kraštų ir būdavo tik sandėlio viduryje. Jam dirbant ir iki įvykio nebuvo taip, kad sandėlis būtų pilnas ir nebūtų vietos, kur judėti pėstiesiems. Jam tvarkantis sandėlis nebuvo pilnas ir buvo daug vietos kur judėti pėstiesiems. M. V. buvo daug vietos kažkur nueiti pagal sienas. Buvo vietos ir už įrenginio, ir buvo galima nelįsti į pagrindinę salę. Šiukšlės buvo tik vienoje vietoje pagal sieną, kur jis tvarkėsi. Pėstieji buvo instruktuoti kaip jie turi judėti įrenginyje. Jiems buvo pasakota kaip uždaroje patalpoje juda pėsčiasis, kaip juda transporto priemonė ir kokie atstumai turi būti nuo transporto priemonės, jeigu tuo pačiu metu dirbama toje pačioje patalpoje. Taip buvo sakoma balandžio 5 dieną, po įvykio. Kai jis įsidarbino taip pat buvo instruktuota. M. pirmame instruktaže taip pat dalyvavo. Tiksliai neprisimena ką juos instruktuojanti pasakojo, bet aiškino, kad pėstieji turėjo judėti palei sandėlio kraštus, ten kur nubraižytos linijos ir visi tai suprato. Su M. bendravo artimiau, kartu valgydavo per pietus, jų santykiai buvo geri. M. V. suprato pėsčiųjų judėjimo taisykles sandėlyje. Yra buvęs įvykis, kai jis skleidė šiukšles, o M. pasimaišė kelyje, bet A. spėjo jį patraukti, tai įvyko gal 2 savaitės prieš byloje nagrinėjamą įvykį. Jis M. Š. pasakė, kad vos neįvyko įvykis. Su M. V. kalbėjo apie tą įvykį ir visiems pagalbiniams pasakė, kad negali visų sužiūrėti ir prašė patiems saugotis ir laikytis atstumo. M. V. pasakė, kad viską suprato. Tą dieną saugumo jis laikėsi. Po to perspėjimo jis ir vėl šoko į krūvą kažko pasiimti. Pagalbiniai rinkdavosi laidus, metalą, aliuminį, o paskui veždavo priduoti. Nežino ar darbuotojams buvo leidžiama išsinešti kažkokias medžiagas, bet matė ne kartą kaip išeidavo su maišais. Jis pripažįsta, kad galbūt nesilaikė priešgaisrinio įstatymo, kad jei žmogus dirba sandėlyje, turi užgesinti traktorių ir išlipti iš jo. Pripažįsta, kad pažeidė Kramer naudojimosi instrukcijos 3.4.3. punkto reikalavimus, kad esant asmenims įrenginyje, nenutraukė darbo. Įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, o ne eismo įvykis. Jis nemano, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, nes viskas vyko patalpoje darbo metu. Nežino ar dirbdamas šį darbą turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių. Kai kuriose vietose vadovaudavosi Kelių eismo taisyklėmis. Pavyzdžiui, važiuodamas iš sandėlio turėdavo sustoti ir apsižiūrėti, kad neatvažiuotų kita transporto priemonė ir neatsirastų kliūčių. Būdavo, kad sandėlyje jis judėdavo, kai atvažiuodavo šiukšlinės. Jis pasitraukdavo į sandėlio galą, kad jos turėtų vietos kur apsisukti. Jis nežino Kelių eismo taisyklių punktų ir nežino ar juos pažeidė. Pripažįsta, kad pažeidė 9 punktą. Jis pasakojo viską, ką atsimena, ir neįsivaizduoja, ką atsakyti į klausimus apie tai, kokius taisyklių punktus jis pažeidė. Kaltinamasis nurodė, jog nemano, jog kažką pažeidė pagal KET taisykles, tai daugiausia darbo taisyklės. Jis neturi teisinių žinių ir neturi daugiau ką pasakyti apie pažeistas taisykles. Jis pažeidė taisykles, nes buvo aklųjų zonų, kurių galėjo nematyti, nes dirbo su iškelta strėle. Kitas dalykas, kad M. V. į sandėlį atėjo ir ėjo tiesiai prie krūvos, todėl jis jo ir nematė, ir važiuodamas atbulomis ant jo užvažiavo. Jis nemanė, kad jo atliekamas darbas gali sukelti pavojų, nes visi darbuotojai buvo įspėti, kad turi saugotis ir laikytis atstumo. Darbuotojams buvo pasakyta, kad sandėlyje dirba krautuvas ir jie turi laikytis bent 2 metrų atstumo. Jiems tai pasakė M. Š. ir jis pats sakė. Apie tai žinojo ir nukentėjusysis. Traktorius turėjo visus įspėjamuosius signalus, darbas sandėlyje nebevyko, žmonės turėjo išeiti, o M. įėjo ir jis jo nepamatė. Dirbdamas žinojo kokie žmonės yra patalpoje. Per raciją girdėjo, kad vieną asmenį pasikvietė dirbti kitur. Jis suprato, kad M. pasiėmus šluotą pakvietė padirbti kitur. Jis nežinojo, kad šalia jo ir jo judėjimo vietoje gali dirbti nukentėjusysis, o kitus asmenis matė. Matė A. L. ir N. Jie buvo jam iš dešinės pusės prie sienos. Pripažįsta, kad jis turėjo laikytis kaltinime nurodytų taisyklių, tačiau jis neturėjo realios galimybės matyti nukentėjusiojo, nes buvo į viršų iškelta strėlė. Ji užstojo vaizdą iš dešinės pusės ir galą. Nukentėjusysis ėjo kartu su strėle. Jis žinojo, kad yra aklosios zonos ir judėdamas atbuline eiga negali matyti atitinkamų zonų. Darbuotojai žinojo, kad tam tikrų zonų jis nemato. Jis pats įspėjo darbuotojus, kad jie turi būti jam iš kairės pusės. Kai yra iškelta strėlė, dešinės pusės jis visiškai nemato ir negali matyti, todėl ir prašė būti kairėje pusėje, kad jis juos matytų. Darbuotojams tai pasakė žodiniu įspėjimu. Apie tokį įspėjimą žinojo ir nukentėjęs M. Tokioje įmonė dirbantys žmonės ir organizuojantys darbą turi žinoti, kad yra aklosios zonos. Įvykio metu strėlė buvo pačiame viršuje ir jis matė N. bei A. kojas dešinėje pusėje. Jie stovėjo su priekinio rato dalimi. Nukentėjusysis atėjo iš dešinės pusės, jam iš galo. Akloji zona yra daugiau dešinėje pusėje ir jam dirbant prašė darbuotojų stovėti kairėje pusėje. Darbuotojus dešinėje pusėje matė tik pasilenkęs ir matė jų kojas. Kiek jam buvo įmanoma, jis stebėjo visą dešinę pusę ir matė kitus stovinčius darbuotojus. Nukentėjusiojo nematė, nes jis atėjo iš dešinės pusės galo. Iš vaizdo įrašo matė, kad jis atėjo nuo sandėlio įvažiavimo pusės ir ėjo prie šiukšlių krūvos, o jis kaip tik pradėjo judėti atbulomis. Nukentėjusysis judėjo su strėle ir atsitrenkė į strėlės vidurį. Tokias išvadas daro susipažinęs su byloje esančia vaizdo medžiaga. Iš dalies pažeidė punktus, kad dirbdamas su krautuvu turėjo sustoti, išlipti ir apsižvalgyti. Iki įvykio važiuodamas atbulomis nesustodavo ir neišlipdavo, o važiuodavo iš lėto ir žvalgydavosi. Pavojaus zonoje esančių asmenų nematė, dėl ko būtų turėjęs nutraukti darbą. Nukentėjusiojo negalėjo matyti. Pagal instrukciją jis turėjo žiūrėti, o darbuotojai taip pat turėjo nesimaišyti laikydamiesi saugaus atstumo. Nesutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Nukentėjusysis nesilaikė darbo saugos taisyklių. Jis matė, kad dirbo traktorius ir judėjo atbuline eiga. Nukentėjusysis ėjo sandėlio viduriu. Jei nukentėjusysis būtų laikęsis taisyklių, įvykis nebūtų įvykęs. Jie kartu su nukentėjusiuoju klausė tuos pačius darbo saugos kursus, kaip saugiai dirbti darbe. Kursai įvyko gal 3 savaitės iki įvykio, nepasakys, kas vedė kursus. Yra susipažinęs su nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Nežino kaip jį vertinti. Iš dalies su išvadomis sutinka, bet jų pakomentuoti negali. Sutinka, kad judant transporto priemonei M. neturėjo būti. Visi įrenginiai buvo išjungti ir darbas ten nebevyko, o jis turėjo tik padaryti vietos atvykstančioms šiukšlinėms. Turėjo būti subraižytos juostos, sudėti ženklai ir tuo turėjo pasirūpinti darbdavys. Pripažįsta, kad įvykio kilimui įtakos turėjo ir darbdavio veiksmai. Apie judėjimą sandėlyje ir kylančius pavojus visi darbuotojai buvo informuoti. Pagrindinis įvykusio įvykio veiksnys buvo darbdavio kaltė, nes jis turėjo pasirūpinti saugiomis zonomis, o jis, kaip paprastas darbuotojas, pasakydavo nevaikščioti viduryje, bet jiems pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Jo nuožiūra, kalti yra abu – M. ir jis, buvo neatidumas ir neatsargumas. M. ėjo matydamas, kad atbulomis juda transporto priemonė ir neapsižiūrėjo, o jis (kaltinamasis), kad važiavo. Dokumentų dėl civilinių ieškinių neskaitė iki galo. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Mano, bent pusę sumos turėtų atlyginti darbovietė, nes viskas įvyko darbo metu. Civiliniams ieškovams žalos iki šiol nėra atlyginęs. Susitarimo nėra sudarę. Su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies. Kaltinamasis nurodė, jog jis turi pažymėjimą vairuoti krautuvą ir buvo kursai bei egzaminai. Vairuotojo pažymėjimą taip pat turi. Kursuose buvo mokoma ir Kelių eismo taisyklių. Yra susipažinęs su kaltinime nurodytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Vairuodamas turėjo laikytis ir Kelių eismo taisyklių ir pripažįsta, kad jas pažeidė. Važiuodamas atbulas įsijungė atbulinę pavarą, prieš pradėdamas judėti apsižiūrėjo per veidrodėlius, atsisuko į galinį langą. Per galinį langą nieko nesimatė, nes buvo iškelta strėlė. Judėjo apytiksliai 2-3 km/h greičiu. Kitų žmonių kojas matė jam iš dešinės, aklojoje zonoje. Jis toliau važiavo, nors ir matė žmones, bet jie buvo prie sienos 5-6 metrų atstumu. Jis matė tik 2 žmones. Keltuvo svoris yra apie 9 tonas. Suprato, kad krautuvas yra padidinto pavojingumo transporto priemonė, ir suprato, kad turėjo būti ypatingai atidus. Šiuo metu krautuvo nebevairuoja. Po įvykio apie mėnesį dirbo toje pačioje įmonėje ir teko važiuoti atbulomis. Po įvykio pradėjo atidžiau žiūrėti į viską, stebėti aplinką, kiek tai yra įmanoma. Jis žino, kad turėjo įsitinkinti, kad jo važiavimo trajektorijoje nėra žmonių. Kiek buvo įmanoma, jis įsitikino, kad nėra žmonių, ir pradėjo važiuoti. Įvykis įvyko netikėtai, nes asmuo netikėtai atsirado, ir jis nežinojo, kad jis ten gali būti. Pagal vaizdo įrašą matė, kad nukentėjusysis atėjo nuo sandėlio įvažiavimo, bet jo ateinančio jis negalėjo matyti. Jis žvalgėsi į visas puses, nes norėjo įsitikinti ar neartėja žmonės. Nieko nematė ateinančio. Nukentėjusysis ėjo per traktoriaus strėlę ir jis negalėjo jo matyti per veidrodėlius. Jis turėjo įsitikinti ar nėra žmonių jo važiavimo kelyje. Iš dalies pripažįsta savo kaltę, bet ir darbdavys turi prisiimti atsakomybę, kad nebuvo pažymėtos saugios zonos. Lemiamas veiksnys buvo tas, kad jis turėjo apsižiūrėti. Kaltę pripažįsta visiškai pagal kiekvieną punktą. Po šio įvykio darbdavys darbo vietoje sužymėjo judėjimo vietas. Po įvykio su metalo strypu pažymėjo vietą, kur žmonės turi vaikščioti. Tą vietą jis matė, nes tuo metu dar dirbo. M. Š. nurodė, kad ta vieta žymi žmonių judėjimo vietą, kad būtų galima atskirti pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą. Nuo sienos maždaug už 2 metrų buvo padėtas metalo strypas ir iki jo turėjo judėti pėstieji. M. pervažiavo kažkur už 3 metrų nuo pažymėtos vietos. Nukentėjusįjį pervažiavo ne vėliau pažymėtoje pėsčiųjų judėjimo vietoje, o toje vietoje, kur juda transporto priemonė ir pėstieji negali vaikščioti. Iki to įvykio jis nežinojo pėsčiųjų judėjimo vietų, sužinojo tik tada, kai padėjo tą metalinį strypą. Iš patirties žinojo, kad pėstieji turėjo judėti pagal sieną. Nukentėjusysis turėjo žinoti, kad turi judėti pagal sienas. Visiems darbuotojams tiek jis, tiek M. Š. sakė, kad negalima prie traktoriaus būti arčiau nei 2 metrų atstumu. Jis ir kiti darbuotojai laikėsi tvarkos, kai atsirado tas metalas, jam dirbant keltuvu darbuotojai būdavo už metalo. Iki įvykio darbuotojai stovėdavo prie pat krūvos, o po įvykio jam atvažiuojant skirstyti, pėstieji eidavo už metalinio strypo. Iki įvykio tokios tvarkos pėstieji nesilaikė. Jeigu M. būtų laikęsis taisyklių, kaip buvo subraižyta po įvykio, tai įvykis nebūtų įvykęs. Esant subraižytoms zonoms, jis vis tiek turi įsitikinti ar už jo nėra žmonių. Yra ar nėra subraižytos zonos, jam galioja tos pačios taisyklės. Pagal žodinį susitarimą pėstieji turi stovėti prie sienos, bet jie tai būdavo ten, tai ne. Jis buvo sakęs asmeniui, kuris atsakingas už saugą, apie šią problemą, kad pėstieji nebūna prie sienos. Po žodinių nurodymų saugotis ir laikytis atstumo pėstieji laikosi nurodymų, bet paskui vėl nebeklauso. Pagal visus žodinius susitarimus, kai įrenginiai pabaigia darbą, visi žmonės turi pasišalinti iš patalpos, o traktorius pradeda valyti sandėlį. Nukentėjusiojo nematė dešinėje pusėje prie kitų darbuotojų. Vaizdo įraše matė, kad jis atėjo nuo sandėlio pusės. Nebuvo sutarta, kad jis gali duoti žodinius nurodymus, bet jis juos perspėdavo saugotis. Jis numatė, kad M. dar gali būti sandėlyje, nes turėjo eiti pasiimti kažką kitam darbui. Gavosi, kad nukentėjusysis ėjo link traktoriaus, o jis važiavo atbulomis ir norėjo apsisukti. Sukėlęs ir iškratęs šiukšles važiavo atgal, nes turėjo stumti kitas šiukšles. Jis tiksliai nežinojo kurioje vietoje sandėlyje turėjo būti sužymėtos vietos pėstiesiems judėti, bet iš patirties žinojo, kad jie turi judėti palei sienas. Po įvykio dar dirbo darbovietėje. Dirbti sekėsi sunkiai, juto daug baimės ir streso. Jis turėjo pasižiūrėti ar nėra kliūties prieš važiuodamas atbulas. Pervažiavęs jis sustojo ir išlipo pasižiūrėti. Jam pervažiavus pajuto, kad pakilo ratas ir dėl to ėjo pasižiūrėti, nes galvojo, kad pervažiavo šiukšlių maišą. Nejuto kada pertrenkė nukentėjusįjį. Neprisimena kokį atstumą nuvažiavo pervažiavęs nukentėjusįjį. Po šio įvykio yra buvęs dar vienas auto įvykis, kuomet su kita transporto priemone atsitrenkė. Po to įvykio jokių kursų nelankė, bet pats pradėjo daugiau dairytis, atkreipti dėmesį į akląsias zonas. Įvykio metu važiuodamas matė paskleistas šiukšles, nuo krano kaušo krito šiukšlės ir maišai, todėl ir pagalvojo, kad pervažiavo šiukšlių maišą, o ne nukentėjusįjį. Pagal jo skaičiavimus ir spidometre matė, kad važiavo 5-6 km/h greičiu. Užmetęs akį į prietaisų skydelį, jame matė degantį skaičių 5. Jo nuomone, nukentėjęs M. atėjo iš galo, o ne stovėjo šalia su kitais asmenimis. Vaizdo įrašą matė. Matė, tiesiog, kaip jis jį pervažiavo ir viskas. Būdavo taip, kad paskleidus šiukšles pagalbiniai darbuotojai aprinkdavo negabaritines šiukšles. Tokio perrinkimo metu jie prasilenkdavo ir, jeigu vienoje vietoje jie rinkdavo šiukšles, tuo metu jis būdavo kitoje pusėje ir skleisdavo šiukšles. Žmonės eidavo pagal visą krūvą, o jis važiuodavo viduriu. Jokių vaikščiojimo sužymėjimų nebuvo. Kai jis paskleisdavo šiukšles ir nuvažiuodavo į kitą pusę matydavo, kad jie yra pagal krūvą. Darbo metu atrinkinėdami negabaritines šiukšles pagalbiniai darbuotojai rasdavo kažką sau ir pasidėdavo prie sandėlio, o tada išsinešdavo namo. Jie eidavo kaip norėdavo, skersai sandėlių, nors buvo ir jo, ir M. Š. pasakyta nesimaišyti, nevaikščioti viduryje sandėlio ir netrukdyti traktoriui. Antrame aukšte būdavo operatorius M. Š. ir stebėdavo darbą. Jis matydavo darbuotojų judėjimą. Dėl darbuotojų judėjimo operatorius jo darbo nėra sustabdęs. Kartą buvo, kad M. Š. pamatė prie traktoriaus pasilenkusią moteriškę ir sustabdė jo darbą. Šis įvykis buvo toje pačioje vietoje, lauke, bet tuo metu įmonė vadinosi (duomenys neskelbtini). Su krautuvu dirbti jį apmokė M. Jis seniau pats važinėjo su tuo įrenginiu ir jam parodė kaip reikia jį valdyti. Darbo tvarkos jis jam neaiškino. Pastoviai dirbdavo 6-7 pagalbiniai darbuotojai. Tą dieną, atrodo, buvo 4-5 pagalbiniai darbuotojai. Tą dieną dirbo A., S., M. (nukentėjęs), bet vėliau jį išsiuntė kitur. Dar dirbo ir N. Pagalbinius darbuotojus dažnai išsiųsdavo dirbti į kitas vietas. Po įvykio darbdavys jokios nuobaudos jam neskyrė. Iš darbdavio valdžios jis su niekuo nekalbėjo, tik policijai atvažiavus, kažkas iš valdžios atėjo, pasisveikino ir nuėjo kitur. Darbdavys su juo įvykio aplinkybių nesiaiškino. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė ta pačia veikla, kaip ir (duomenys neskelbtini). Dirbdamas pirmoje įmonėje vairavo tą patį Kramer krautuvą. Įsidarbinus (duomenys neskelbtini), instrukcijos jam niekas nedavė skaityti. Nepasakys, ar įsidarbinęs ir pasirašydamas dokumentuose, pasirašė ant Kramer instrukcijos. Pagalbiniai darbuotojai galėjo eiti jo darbo vietoje. Darbo metu teisingai elgėsi tie, kurie jam dirbant stovėjo pagal sieną. Pagal viską, baigus darbą ir jam pradėjus tvarkytis, pagalbiniai negalėjo vaikščioti. Jam taip žodžiu paaiškino M. Š. Tačiau sklaidant šiukšles, pagalbiniai turi prieiti prie krūvos ir išrinkti negabaritines šiukšles. Per pietų pertrauką M. išaiškino tvarką visiems susirinkusiems darbuotojams. M. V. tame pokalbyje dalyvavo. Krautuvo strėlė eina iš galo ir eina per visą korpusą iki priekio. Vairuotojo kabina yra stiklinė, bet per ją eina krautuvo strėlė. Žymėjimai sandėlyje atsidaro po įvykio. Jam dirbant (duomenys neskelbtini) jokių žymėjimų nebuvo. Po įvykio buvo pažymėtos tos vietos, kurias buvo aptarę žodžiu. Prie sienos buvę asmenys ten ir turėjo būti, kad dirbdamas juos matytų. Tą dieną jis turėjo dirbti su dar vienu traktoriumi. Ryte krovė šiferį ir jo traktorių perėmė M. Pagal viską jo pagrindinė darbo vieta buvo sandėlyje su Kramer krautuvu. Jam buvo žodžiu pasakyta nueiti pas M. ir jis parodys kaip valdyti krautuvą. To asmens vardo negali pasakyti. Kiek žino, tas asmuo buvo atsakingas už saugumą. Tą dieną M. V. buvo išsiųstas dirbti kitur. Girdėjo per raciją, kaip M. jį pakvietė. Nukentėjęs M. kito darbo negalėjo taip greitai atlikti, kad grįžtų į sandėlį, kur jis dirbo. Darbo metu, kai jis skleidė šiukšles, pagalbiniai darbuotojai galėjo ateiti prie šiukšlių krūvos ir perrinkti šiukšles. Jis net nežino ką jis ne taip padarė, kad įvyko įvykis. Pagal jį, jis elgėsi tinkamai. Kaltinamasis nurodė, jog savo kaltės jis nepripažįsta, nes elgėsi tinkamai. Įvykio metu jo pareigos buvo traktorininkas - mašinistas, jis tiesiog dirbo savo darbą, o dokumento, kuriuo jis turėjo vadovautis dirbdamas, šiuo momentu negalėtų nurodyti. Jam yra žinoma, jog dirbti reikia atsargiai, saugiai ir, stebint aplinką, atsargiai judėti su darbine technika. Dėl darbo jį instruktavo bendrai: aiškino, kaip judėti žmonėms, kai juda technika, ir kaip technikai judėti, kai juda žmonės. Buvo paaiškinta, kad žmonės turi judėti pagal tam tikras subraižytas linijas, kur yra saugi zona, o technika negali važinėti žmonių judėjimo vietoje ir pan. Įvykio dieną šios zonos nebuvo subraižytos. Tą dieną, kai įvyko įvykis, įvykio vietoje matomumas iš priekio ir kairės pusės buvo labai geras, o iš dešinės pusės ir iš galo buvo labai prastas. Nukentėjusysis buvo dešinėje pusėje. Esant prastam matomumui, jis turėtų atidžiai apsižvalgyti ir po truputį pradėti važiuoti bei žvalgytis. Iš filmuotos medžiagos matė tik tą vietą, kur pervažiavo M., o pajudėjimo momento nematė. Prieš pradėdamas judėti jis atliko visus reikiamus veiksmus. Negali pasakyti, kiek truko jo apsižvalgymas - gal 3-4 sekundes. Atbuline eiga jam reikėjo pajudėti, nes turėjo atsitraukti nuo krūvos, apsisukti ir stumti į priekį šiukšles. Neatsitraukus nuo krūvos, pastumti šiukšlių neįmanoma. Jis turėjo stumti šiukšles į krūvą, t. y. turėjo apsisukti į kairę pusę, pradėti važiuoti tiesiai, vėl suktis į kairę ir tada jas kelti į viršų. Jis mano, jog, kai jis pradėjo judėti ir pradėjo po truputį sukti vairą į kairę, tai tada ir pradėjo kliudyti nukentėjusįjį. Jam sakė, kad pirmiausia nukentėjusysis atsidaužė į strėlės vidurį, tuomet jis išvirto ir jis jį pervažiavo. Krautuvo strėlė trukdė jo matomumui. Toje įmonėje iš darbdavio pusės buvo neorganizuota tai, kad žmonės judėjo ir vaikščiojo taip, kaip norėjo, nebuvo jokios griežtos tvarkos. Nukentėjusiajam M. V. tą dieną nebuvo draudžiama būti toje vietoje. Jo nuomone, kalčiausias dėl įvykio buvo M., kadangi jis judėjo jo važiuojamojoje dalyje ir neapsižiūrėjo, nes traktoriui pradėjus važiuoti atgal, buvo garsiniai signalai, todėl jis turėjo girdėti, kad įsijungė traktoriaus atbulinė pavara ir jis pradės važiuoti atbula eiga. Nukentėjusysis ir kiti aplink esantys darbuotojai turtėjo tikėtis jo judėjimo atbuline eiga – tai buvo įprastinis veiksmas. M. V. įvykio metu tiesiog ėjo, o ne dirbo, nes visa įranga jau buvo sustabdyta, darbai buvo baigti, kadangi buvo sugedęs plėšytuvas, todėl tuo metu jie buvo baigę darbus, pradėję tvarkytis ir visi tie darbuotojai turėjo palikti patalpą. Prieš pradėdamas judėti darbuotojams nepasakė, kad paliktų patalpą, nes jis judės atgal - tą dalyką jie žinojo. 5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. F. nurodė, jog gyveno įprastą gyvenimą ir kovo 15 d. sulaukė iš nežinomo numerio skambučio, bet skambinęs žmogus jai neprisistatė, tik klausė, ar ji yra L. F., ar pažįsta M. V., klausė, kas tokia ji jam yra. Ji nesuprasdama, kodėl jos klausinėja, pasakė, kad, jeigu jai skambinama, tai reiškia, yra žinoma, kas ji tokia ir kokie jos ryšiai su M. V. Asmuo kalbėjo nerišliai, pradėjo trūkinėti ryšys, jis jai pasakė, jog šiuo metu M. yra negyvas. Iš pradžių to ji nesuprato, galvojo, kad tai juokai, pradėjo kelti balsą, klausė: „kas jūs toks, pristatykite, kokias nesąmones šnekate, kaip gali būti negyvas“, tai tuomet tas vyras pasakė, jog yra policijos pareigūnas, nurodė savo vardą ir pavardę, bet ji jų neišgirdo, tačiau dabar supranta, jog greičiausiai jai skambino pareigūnas iš M. darbo vietos, kur, kaip yra sakęs brolis, yra prastas telefoninis ryšys. Ji vis tiek nepatikėjo skambinančiuoju, nesuprato, kas vyksta, todėl pareigūnas nebenorėjo toliau nieko jai aiškinti ir, matydamas situaciją, kad ji netiki tuo, kas vyksta, paprašė jos atvažiuoti į policijos komisariatą pasiimti brolio telefono. Ji paskambino savo vyrui, pasakė situaciją, buvo šoke, negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo, nes galvojo, jog kažkas pokštauja arba prašys išpirkos. Vyras jai pasakė, kad visko gali būti atsitikę, kadangi M. darbas yra nesaugioje vietoje, kadangi ten važiuoja auto krautuvai. Ji paprašė vyro paskambinti kitam jo broliui, jis skambino, bet brolis išjungė telefoną ir niekas neatsiliepė. Tuomet ji nuvažiavo į policijos komisariatą, paskambino tuo telefono numeriu, kuriuo jai skambino, ją pasitiko policijos pareigūnas ir tik tada suprato, jog jo brolio nebėra. Pareigūnas jai nieko aiškiai nepasakė, tik kad brolis važiavo atbulom ir žuvo vietoje. Jai atidavė jo telefoną ir nurodė, jog jie mamai nenorėjo skambinti, nes tokia žinia mamai yra skaudžiausia, todėl skambino jai. Tuomet ji paskambino vyrui, apie tai pranešė savo darbovietei, nes buvo išleista iš darbo nuvykti į komisariatą, ir jai buvo leista pasiimti porą laisvų dienų. Po to dar nuvažiavo į savo buvusią darbovietę nusiraminti, kur buvę kolegos ją ramino ir guodė, surūkė kolegos cigaretę, nors šiaip ji nerūko, siūlė išgerti raminamųjų. Šiek tiek nusiraminusi, grįžo namo ir su vyru planavo vykti pas tėvus pranešti žinios. Pirmiausia dėl įvykio ji turėjo neigimą ir pyktį, gavo tokį šoką, kurio net nesitikėjo, nes niekada anksčiau nebuvo netekusi artimo žmogaus. M. buvo jo artimiausias brolis, vyresnis už ją tik keliais metais, nes kiti broliai yra daug vyresni – vienas net 10 m. Tėvams ji neskambino, o jie su vyru tiesiog pas juos nuvažiavo ir, kai mama juos pamatė, iš karto suprato, kad kažkas negerai, nes niekada pas juos neatvažiuoja nepranešę. Pasikvietė į kambarį tėvą ir mamą, pasakė jiems žinią. Ji norėjo mamą palaikyti, būti rami, bet negalėjo, verkė. Tuomet per programą Messenger paskambino broliui E., pasakė jam žinią, o brolis sustingo, susikeikė, atsisėdo ir išsitraukė cigaretę. Pas brolį A. nuvažiavo jos vyras, kuris gyvena netoliese, jį parvežė pas tėvus ir žinią jam pranešė gyvai. Jie pabuvo su tėvais, mama negalėjo suprasti, kas įvyko, vis klausė, kaip viskas atsitiko, bet tuo metu jie patys nieko negalėjo pasakyti, tik tai, jog atbulom važiavo karutis. Jie net galvojo, kaip karutis galėjo pražudyti žmogų, bet kai vėliau pamatė vaizdo įrašą, tai ten buvo traktorius, o ne karutis. Vėliau mama pasijuto blogai, nebegalėjo įkvėpti, tai ji jai davė vandens, tačiau ji vis tiek stojosi, puolė skambinti, nors nebuvo kam skambinti. Per tą laiką paskambino iš laidojimo biuro dėl brolio šarvojimo, jų prašė viską sutvarkyti, nes iki šiol jie nebuvo susidūrę su tokiais dalykais. Prašė A. pasilikti ilgiau, o jie su vyru išvažiavo namo, bet vis skambino broliui A. ir mamai klausti, kaip jie laikosi, pasakė situaciją dėl laidojimo, kad nutarė M. kremuoti. Kitą dieną su vyru paskambino į brolio M. darbovietę, klausė, ar gali atvykti pasiimti jo rūbus. Jie nuvyko į darbovietę ir pamatė, kaip ten viskas atrodo, tai ji negalėjo patikėti, kur brolis dirbo, kadangi ten viskas baisu. Taip pat M. darbovietėje jiems parodė vaizdo kamerų įrašą, nes to paprašė, bet tada ji nesuprato, ką daro. Galbūt to įrašo būtų nežiūrėjusi, bet tada ji dar negalėjo patikėti, todėl norėjo pamatyti, kaip viskas įvyko. Jiems parodė vaizdo įrašą, ji jį žiūrėjo ir tada dar jai atrodė, kad dar kažkas pasikeis, kad kai brolis nukrito, dar spės pasitraukti, tačiau nespėjo ir jį pervažiavo kaip šiukšlių maišą. Darbuotojas stebėjosi, kaip brolis nematė, kaip nežiūrėjo, t. y. kaltino jos brolį, bet ji mano, jog tas žmogus negalėjo taip sakyti, kai niekas nebuvo ištirta, kai buvo neaišku, kas kaltas ir kodėl taip įvyko. Jiems buvo atsiųstas tas vaizdo įrašas el. paštu. Tuomet jie iš spintelės susirinko M. daiktus, brolio nuomojamo kambario raktus ir nuvyko į jo namus, kur pasiėmė pagrindinius daiktus, dokumentus ir išvažiavo pas tėvus. Taip pat su ja susisiekė iš M. darbovietės, siūlė atvykti pasirašyti prašymą dėl kompensacijos, kuri yra trys „minimumai“, nurodė, kad tuos pinigus turėtų pervesti į brolio sąskaitą, o vėliau juos atgautų kaip palikimą, tačiau kadangi ji tvarkys laidotuves, tai parašius prašymą, pinigai bus pervesti jai. Darbovietė pareiškė užuojautą, bet vairuotojas su jais nesusisiekė, nepaskambino, nepareiškė užuojautos, ko vis laukė mama. Pasirodo, mama skambino kažkokiam darbuotojui ar brolio draugui ir kažkas kažką papasakojo, nuo ko mama dar labiau susinervino. Kai buvo atsisveikinimas (duomenys neskelbtini), tai iš darbdavio pusės atvyko vienas asmuo ir pareiškė užuojautą, bet vairuotojas neatvyko, neskambino, nesiteiravo, kaip jie jaučiasi. Ji tik per pirmą teismo posėdį jį pamatė, su juo niekam net neteko kalbėti. Į atsisveikinimą dar atvyko pora draugų iš buvusios darbovietės, pareiškė užuojautą, o daugiau niekas iš darbovietės su jais nebuvo susisiekę ir neatvyko. Mama labai blogai jautėsi, verkė, nuolat jai skambino, liejo pyktį, todėl vyras ją ir brolį atvežė į (duomenys neskelbtini). Tuo metu E. dar nebuvo spėjęs parskristi, todėl suderino, kad urną laidos savaitgalį, kai jis grįš. E. blogai jautėsi, jo sveikata prasta, paskutiniu metu negalėjo ilgai sėdėti, negalėjo dirbti, nes turėjo rimtų sužeidimų, bet vis tiek labai norėjo grįžti ir dalyvauti laidotuvėse. Ji E. filmavo brolį, kad pamatytų, kaip jis paskutinį kartą atrodo, siuntė nuotraukas ir, kol jų nepamatė, negalėjo patikėti, jog M. nebėra. Jų šeima visada buvo kaip kumštis, jie augo kaime, buvo paprasta šeima, dirbo darbus, buvo susigyvenę, jiems nerūpėjo pinigai, reklamos, o buvo svarbu paprastas bendravimas, paprasti išgyvenimai, vieni kitų palaikymai. Kai ruošėsi laidotuvėms, mamai buvo išrašyti raminamieji, ji tiesiog krypavo ir nuvirtusi susilaužė ranką, kurią reikėjo operuoti, dėti sutvirtinimus, todėl ilgą laiką mama turėjo praleisti ligoninėje, gydytojai į laidotuves jos neišleido. Tačiau jie nusprendė laidotuvių nebeatidėti, galvojo, kad gal mamai nematyti proceso išeis į naudą, nors ji nuolat raudojo. Mamą aplankyti leido vienintelį E., todėl su mama susiskambino per Messenger‘į, tai matėsi, kad ji visa ištinusi, nusiverkusi, jautėsi klaikiai, kadangi turėjo gulėti viena, žinodama, kad yra laidojamas jos sūnus, kad jo nebėra, kad nei vieno iš jų vaikų negali pamatyti. Buvo siaubinga laidotuvių diena: jiems - be mamos, o mamai – be jų. Po laidotuvių susiskambindavo su mama, pradėjo daugiau telefonu bendrauti su E., jis kurį laiką liko Lietuvoje. Paskui turėjo rūpintis mama: pasiimti ją iš ligoninės, parūpinti iš savivaldybės neįgaliojo vežimėlį, nes mėnesį laiko negalėjo dėti kojų ant žemės – visą tą laiką ji buvo ant lovos. Kai tik mama pradėjo vaikščioti, iš karto „nulėkė“ į kapines ir jai buvo labai svarbu, kurioje vietoje yra urna, ir būtent toje vietoje ji liepė dėti gėles bei žvakes. Nuo to laiko, kai nebėra M., mama numetė 20 kg, dabar ji sveria kaip jauna panelė ir net kaimynai klausia, kas nutiko M., gal ji serga vėžiu, kad džiūsta tiesiog akyse. Šis įvykis iš jos atėmė mamos šypseną, dabar mamos akys yra liūdnos, ji nebeturi džiaugsmo, kiekvienas nuvažiavimas pas ją yra verkimas, kalbėjimas, prisiminimai, raudos. Atsakydama į klausimus nurodė, jog iki įvykio M. V. gyveno (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi kambarį, o ji gyveno (duomenys neskelbtini). Jie abu artimai bendravo, kartu važinėjo į kaimą pas tėvus, nes jis neturėjo mašinos, iš ten taip pat kartu grįždavo, kadangi įsidėdavo kaimo gėrybių. Be to, jeigu M. reikėdavo nupirkti didesnę techniką, tai ji ją nupirkdavo iš (duomenys neskelbtini) ir jam ją nuveždavo. Brolio tikslaus adreso ji nežino, o tiesiog žino vietą, kur jis gyveno. Su M. ji matydavosi kas dvi savaites, kai važiuodavo pas tėvus, nors kartais būdavo, kad jis arba ji tą savaitgalį negali važiuoti, tai tokiu atveju arba ji viena važiuodavo į kaimą, arba brolis vienas važiuodavo. Būdavo, kad M. atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), jis prižiūrėjo jos dukrą, jie artimai bendravo. Brolio draugai sako, kad M. labai mylėjo ją ir jos dukrą F., ir nors jis jos vardą neteisingai tardavo, jie jam tą leisdavo. Žinojo, kur jos brolis dirba, t. y. tikslaus darbovietės adreso nežinojo, tik žinojo, kad rūšiuoja šiukšles. Jis jai pasakojo, kad rinkdavo metalą, kad rasdavo daiktų, kuriuos buvo leidžiama išsinešti. Į namus M. buvo visko prisinešęs: rastų telefonų, laikrodžių, rankinių, rūbų, metalo. Brolis yra pasakojęs, jog jam yra liepę vairuoti mažesnį karutį. Ji jo klausė, kaip jis jį vairuos, jeigu apskritai neturi teisės vairuoti, tai brolis jai papasakojo, jog jam buvo pasakyta, kad jeigu nenori dirbti, tai tada gali nevairuoti. M. sakė, jog yra vairavęs tą karutį. Brolis dirbo vienoje įmonėje, o paskui ją perėmė, buvo pakeistas pavadinimas, bet ten jis nelabai ilgai dirbo, o anksčiau labai daug metų dirbo lentpjūvėse. M. pora kartų keitė gyvenamąją vietą, bet nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Šiukšles rūšiuoti yra baisus darbas, atlyginimas buvo nedidelis, todėl ji su vyru sakė broliui ieškoti kito darbo, paskutiniais mėnesiais siūlė vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prie santechnikos, kur atlyginimas yra keli tūkstančiai, bet jam užteko gauti minimumą, kadangi buvo paprastas žmogus ir jam nereikėjo prabangos, o Lietuvoje yra šeima, draugai. M. gaudavo minimalų atlyginimą ir iš jo jis pragyvendavo. Dirbdamas lentpjūvėse brolis net susitaupydavo pinigų, nes iš kaimo parsiveždavo visokių gėrybių, kadangi anksčiau gyveno ūkiškai. Be to, yra buvę, kad kažkada jam ilgai nemokėjo atlyginimo, tai įmonei bankrutavus, jis gavo kelis tūkstančius iš karto, tai prieš 10 m., kai nusipirko būstą ir pritrūko pinigų baldams, brolis visus tuos tūkstančius jai atidavė. Po to, ji jam tuos pinigus po truputį atidavinėjo, sakė, neduoti jų visų pasiimti, nes išleis, o pas ją laikys kaip banke. Vasario mėn. prieš įvykį jie buvo su M. susitikę ir ji jam atidavė paskutinius tuos pinigus, o jis jai atidavė Kalėdų proga iš darbo gautus prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ čekius už 200 eurų, sakydamas, kad tame prekybos centre neapsipirkinėja. M. sakė, kad darbe eina, renka, atsirenka kažką geresnio, metalą, kurį paskui parduoda. Pasakojo, kad išrenka dideles šiukšles ir įmeta į konvejerį, bet ji sunkiai įsivaizduoja tą darbą. Brolis sakė, kad darbe yra apsaugos priemonės, kaukės, pirštinės, kiekvieną kartą maudosi, persirengia rūbus, gauna darbo batus, aprangą. Paskutiniu metu pasakojo, kad gavo naujus batus, kurių nenaudos, tai parveš tėčiui. M. nėra pasakojęs apie tai, ar jis darbe jaučiasi saugiai ar nesaugiai, nes grėsmės, kol ji neatsitinka, žmogus neįžvelgia. Brolis pasakojo, kad ten yra „bardakas“, nes jie eina, renka, paskui juos išvaro į kitą darbą, liepia pavairuoti karutį ir t. t. Kaip supranta, aiškios pareigybės M. nebuvo, t. y. ką liepė, tą turėjo dirbti. Sakė broliui važiuoti ieškoti darbo į (duomenys neskelbtini), bet jis sakė, kad jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), ten ieško pirkti namuką, ten yra jo draugai. Jis kaupė pinigus pirmam namo įnašui, susirado tinkamą pirkti, bet tada paaiškėjo, jog to namuko dokumentai nėra sutvarkyti. M. darbe teko vairuoti karutį, bet ne tokį, su kuriuo įvyko įvykis, o mažesnį, nors jis ir neturėjo teisės vairuoti. Ji jį pabarė, kad neturėdamas teisės vairuoja, klausė: „ar žinai, kokia yra atsakomybė, jeigu kažkas atsitiks“, tai brolis nurodė, jog jam taip buvo liepta, todėl kelis kartus teko vairuoti. M. prieš kelis metus buvo atsinaujinęs riebalinis darinys, kuris buvo operuotas prieš 10 m., bet tada nebuvo vėžinių pakitimų. Dabar brolis planavo vykti jį pasižiūrėti, tačiau nespėjo. Taip pat M. turėjo problemų su dantimis – jam buvo parodontozė, buvo netekęs kelių dantų. Regėjimo, klausos problemų neturėjo, taip pat neturėjo problemų dėl psichinės sveikatos, tik turėjo rūkymo priklausomybę, mėgdavo išgerti, bet negali pasakyti, ar jam buvo priklausomybė nuo alkoholio. Vairuotojas buvo apkaltinęs M., kad įvykio dieną buvo girtas, bet tai nepasitvirtino. Brolis pasakojo, kad kiekvieną dieną darbe tikrindavo blaivumą ir neblaivus užfiksuotas nebuvo. Yra pareiškę civilinį ieškinį, jį palaiko, prašo tenkinti, jame nieko nekeičia, nieko, kas yra surašyta, neatsižada. Prašo jai priteisti 30 tūkst. neturtinės žalos, nes ji prarado artimiausią, jauniausią brolį, su kuriuo turėjo daugiausia santykio: gyvo, nuotolinio, pagalbos prasme, finansine prasme. Jie abu vienodai matė rūpestį dėl mamos, kartu galvojo, kaip mamą įtikinti eiti pas gydytojus. Kai M. žuvo ir mama susilaužė ranką, tai griebė už telefono jam skambinti, bet suvokė, jog jo nebėra ir nebeturi, kam skambinti. Kadangi su M. grįždavo pas tėvus, tai su juo klausimus dėl tėvų daugiau ir spręsdavo, o dabar tokio artumo ir tokio brolio ji nebegaus, nes vienas brolis yra 11 m. už ją vyresnis, kitas – 9 m. vyresnis, tai šie broliai nepajaunės, jų santykiai jau yra tokie, kokie yra, tarp jų yra didesnis atotrūkis. Su kitais broliais yra ryšys, tačiau ne toks, koks buvo su M. Glaudus ryšys yra neišgydomas, todėl 30 tūkst. eurų jos atveju nėra tokie pinigai, kad praturėtų, nes ji turi nekilnojamojo turto, darbą, gerai gyvena ir tie pinigai brolio neatstos. 30 tūkst. eurų yra simbolinė suma tam, ką prarado. Ir dabar per kiekvieną posėdį jai dreba rankos, kiekvienu tokiu susitikimu ji praranda sveikatą, po kiekvieno susinervinimo jai dešinės rankos pirštai pradeda tirpti, nors dėl to niekur nevažinėja ir įrodymų nerenka, o daugiau rūpinasi tėvais. Jai atrodo, kad nurodyta suma yra reali vertė neturtinei žalai atlyginti. Dėl šio įvykio jaučia sveikatos sutrikimų. Turtinė žala yra nurodyta civiliniame ieškinyje, jame yra išskaičiuota tai, ką darbdavys atlygino, todėl likusi neatlyginta turtinė žala yra 4594,32 eurų. Į ją nėra įtraukta vėlesnių išlaidų dėl metinių rengimo ir kitų išlaidų. Kadangi ji sumokėjo už kapo tvarkymą, už laidotuves, rūpinosi kitais dalykais, tai su tėvais nusprendė, kad už viską sumokės vienas žmogus, t. y. ji, kad nereikėtų kiekvienam skaičiuoti. Be to, ji turėjo daugiau pirkimo internetu įgūdžių, todėl jai buvo paprasčiau rūpintis tais dalykais ir neapkrauti tėvų, o broliai tam neturėjo sąlygų. Atsižvelgdami į aplinkybes ir turimus darbdavio draudimus, įtraukė BTA draudimą ir, jeigu teismas nuspręs, kad draudimas privalo atsiskaityti, tai prašytų žalą priteisti iš draudimo, o jeigu neužteks, tai tada iš darbdavio. Jeigu paaiškės, jog darbdavys yra atsakingas, o draudimo bendrovė neįeina į išieškojimą, tai tokiu atveju lieka darbdavys, o toliau jau yra darbdavio reikalas žiūrėti tolimesnius savo veiksmus. Iš vairuotojo turbūt reikėtų dalinai priteisti, nes jis atliko darbo funkcijas. Mano, vairuotojas už savo nerūpestingą elgesį turėtų atsakyti kitais būdais, o ne pinigine prasme. Ji negavo išmokų iš kitų institucijų dėl šio įvykio, o tėvai gavo kažkokias išmokas iš Sodros, žuvus artimam asmeniui. Šiuo metu negali nurodyti iš Sodros gautų išmokų dydžio, bet tai buvo vienkartinės išmokos. Kitą dieną po įvykio pats darbdavys jai pasiūlė atvykti ir pasiimti trijų minimalių atlyginimų išmoką, nuo kurios neatsiskaito jokie mokesčiai, kuri priklauso pagal įmonės vidaus tvarkos taisykles, mirus asmeniui darbo vietoje. Taip pat darbdavys pasiūlė, kai apmokės laidotuves, ateiti parašyti prašymą, pateikti sąskaitas faktūras, ir laidotuvių išlaidas kompensuoti, todėl jie, teikdami civilinį ieškinį, tą sumą išminusavo. Iš darbdavio gavo už laidotuves, kremavimą ir virš 2000 eurų, kurią sudarė tie trys minimumai, ir tą visą sumą jie išminusavo iš turtinės žalos. Jų šeimoje užaugo 4 vaikai: E., kuriam įvykio metu buvo 52 m., A., kuriam buvo 50 m., M., kuris gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir ji, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Tarp jo ir brolio M. buvo 3 m. amžiaus skirtumas. Abu tėvai šiuo metu gyvi, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuo jų iki (duomenys neskelbtini) yra 50 km atstumas ir dar yra keliasdešimt kilometrų iki (duomenys neskelbtini). M. į (duomenys neskelbtini)ą galėjo nuvažiuoti per (duomenys neskelbtini) arba kitu keliu, bet jis visada atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas ją, jie atsigerdavo kavos ir tada važiuodavo pas mamą. Iki įvykio tėvai gyveno ūkiškai, nors mažiau nei anksčiau, todėl nebeturėjo nei karvių, nei kiaulių, tačiau turėjo vištų, daržą, prie namo buvo 15 arų žemės ir virš 2 ha žemės, kur paskutiniais metais dar visi turėjo pasisodinę bulvių. 2022 m. iki įvykio mamai buvo 74 m., o tėčiui - 76 m., jų sveikata buvo prasta, abiem buvo širdies nepakankamumai, tėčiui cukraligė, kuri šiais metais buvo diagnozuota, ir mamai, kojų skausmai, nugaros skausmai, todėl žemės ūkiui tėvai sveikatos nebeturėjo, todėl atsisakė gyvulių, o daržais rūpinosi ji su M. ir kartais A., kuris prisidėdavo prie bulviakasio. A. turėjo rūpintis savo reikalais, nes buvo išsiskyręs, likęs vienas, todėl viskas buvo ant jo pečių. M. buvo susituokęs metus laiko, o paskui ta moteris su kitu vyru pabėgo į užsienį, bet tai buvo seniai. Pastaruoju metu M. gyveno vienas, su broliais jo ryšys buvo broliškas: susitikimai, žvejyba, bendravimai, stalo žaidimai, jie turėjo labai daug draugų. Pastaraisiais metais M. glaudesnis ryšys tapo su tėvais, nes jiems jau reikėjo daugiau pagalbos, jis iki pat mirties buvo registruotas pas tėvus. M. savo nekilnojamojo turto neturėjo, tai visas rūpestis buvo orientuotas į tėvus, nes pas juos buvo ne vien žemė, bet reikėjo stogą uždengti, malkas kapoti, medžius genėti, žolę pjauti, o, be to, jis neturėjo šeimos, todėl daugiausiai rūpinosi tėvais. E. turi suaugusius vaikus, paskutiniais metais buvo išvykęs į Angliją, o A. gyveno arčiau, bet jo paties sveikata neleido tiek daug padėti, nes jau daug metų serga cukriniu diabetu, vartoja insuliną, jo darbingumas yra 40 procentų. M. buvo fiziškai stiprus, darbštus ir grįžęs savaitgaliais galėjo rūpintis tėvais. Be to, jis buvo labai meilus, jis apsikabindavo mamą, ją pabučiuodavo, pabendraudavo su tėvais, tėvas būdavo kartu su broliu lauke, kol šis dirbdavo kieme, jie pasitardavo, kartais ir pasipykdavo. Broliai pasakytų, kad ji kaip mergaitė šeimoje buvo išskirtinė, bet iš brolių išskirtinis buvo M., nors A. teko daugiau rūpesčio dėl jo ligos - cukraligės, kadangi jis nuo paauglystės turėjo sveikatos problemų, turi neįgalumą. Laikui bėgant kartais atrodo, kad dėl įvykusio įvykio jau yra geriau, nes nuvažiavus valandą ar dvi mama nebeverkia, bet netrukus pamatai, kad vėl jos akys persimaino, vėl verkia, nes iškyla prisiminimai ir vėl grįžti prie to paties. Neseniai, praeitą mėnesį, po metų laiko nuo brolio žūties, ji jį pirmą kartą sapnavo. Nėra sumos, kuri padengtų skausmą, ir, jeigu galėtų susigrąžinti brolį, tai tuos pinigus galėtų atiduoti – nei vienam iš jų brolio mirtis yra neįkainojama. M. kapą prižiūri mama, po to kai pasveiko, tėvas ir ji. Mama reikalavo kuo greičiau sutvarkyti brolio kapą, kad būtų gražus, nes sakė, jog M. to nusipelnė, kadangi buvo geras, visi kaime jį giria, kad buvo mandagus, visada padėdavo, nepraeidavo pro žmogų nenusišypsojęs, jo nepakalbinęs, nepadėjęs – jis visada buvo draugiškas ir paslaugus, todėl niekas apie jį negali pasakyti blogo žodžio. Ji surado (duomenys neskelbtini) įmonę dėl plokščių kapo uždengimui ir dėl paminklo, nuvažiavusi išrinko paminklą, priderino plokštės spalvą ir pasakė, ko nori, nes tėvams nebėra sveikatos auginti ant kapo gėles, jas ravėti ir laistyti, todėl taip pat nupirko dirbtines gėlių puokštes, kad ilgai laikytųsi, ir žvakių. Dabar priežiūros kapui reikia mažai, nes ant jo yra uždėtos plokštės, tik aplink patį kapą dar nieko nėra padaryta, t. y. dar nėra trinkelių. Kreipėsi į notarą dėl brolio piniginių santaupų, kurias paveldėjo tėvai. Ji yra ištekėjusi, turi dukrą, jų šeimoje yra trys asmenys. Jie su sutuoktiniu yra dirbantys, jų pajamos yra gaunamos iš darbo santykių, asmeniškai jos pajamos yra ženkliai didesnės nei M. Kadangi M. turėjo galimybių ir noro, tai su ja pas tėvus važiuodavo dažnai, o kadangi E. gyveno užsienyje, tai jis tėvams skambindavo telefonu, į Lietuvą grįždavo bent kartą per pusmetį, tai visada nuvykdavo pas tėvus su nakvyne, susitikdavo su M. A., M. ir ji turėjo galimybę dažniau susitikti su tėvais, tai jie rūpindavosi jų sveikata, nes jie patys neužsiregistruodavo pas gydytojus, patys vaistų neišsirašydavo, o visą tai reikia sukoordinuoti, sužiūrėti, suvežioti, jei tai ne (duomenys neskelbtini), nes į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus tėvai patys nuvykdavo. Jeigu vienais metais per Kūčias būdavo pas vyro tėvus, tai būtinai suderindavo, kad pas jos tėvus būtų A. su M., o kitais metais jau būdavo pas jos tėvus. Visada tėvai per šventes būdavo su kažkuriais vaikais – niekada nebūdavo vieni. Jeigu per Kūčias būdavo pas vyro gimines, tai Kalėdų rytą visada važiuodavo pas savo tėvus – nėra buvę, kad nei vieną švenčių dieną nenuvažiuotų pas savo tėvus. Tėvai jų niekada neprašė dovanų, tik prašė atvažiuoti ir pabūti. Jie su broliais jiems sugalvodavo praktiškas dovanas – pirkdavo ne papuošalus ar statulėles, bet jeigu reikėdavo čiužinio, tai nupirkdavo čiužinį, jeigu reikėdavo sudėti langus, tai sudėdavo langus, jeigu reikėdavo šaldytuvo, tai nupirkdavo naują šaldytuvą, jeigu reikėdavo pakeisti grindis, tai nupirkdavo ir pakeisdavo grindis ir t. t. Jie visi pasiskirstydavo darbais. A. yra mažiau bendraujantis, bet tai nereiškia, kad nemyli tėvų, tik jis gal neturi iškalbos. Jis važiuodamas pro šalį visada užvažiuoja pas tėvus, paklausia, ko jiems reikia, yra rūpestingas. M. turėjo mergaitišką švelnumą, apsikabindavo mamą, ją pabučiuodavo, o ją vadino sesute, kaip nei vienas brolis jos nevadina, tik E. kartais pasako „sese“. E. iki įvykio virš 5 m. gyveno užsienyje, bet kai grįždavo į Lietuvą, tai visada nuvažiuodavo pabūti pas tėvus, o apsigyvendavo (duomenys neskelbtini), kur turi butą. A. nuo tėvų gyvena apie pusantro kilometro ar kilometro atstumu – jis gyvena tame pačiame kaime kaip ir tėvai, tik kiek atokiau. A. tėvus gali matyti kiekvieną dieną, tai jie ir matosi kiekvieną dieną, todėl jų susitikimai būna trumpesni. Po įvykio broliams pareigų nebuvo, nes ji apsiėmė viską tvarkyti, nors E. klausė, ar reikia prisidėti pinigais, kurių nelabai turi, tačiau kelis šimtus eurų galėjo duoti, bet ji atsisakė, investavo tai, ką turi, o, be to, iš M. darbovietės gavo virš 2000 eurų pašalpą ir buvo grąžinti kapo tvarkymui skirti pinigai. Tai, ką ji išleido, yra nurodyta civiliniame ieškinyje. Kapavietės sutvarkyme brolių dalyvavimo nebuvo. Kapavietėje turbūt galima laidoti ne vieną urną, bet nežino, ar galima kilnoti tas uždengtas kapo plokštes, ir nežino, ar ten kas nors dar bus laidojama. Plokšte uždengė visą kapavietei skirtą plotą, nes turbūt nekaip atrodytų, jei būtų uždengę pusę kapo ar ketvirtadalį kapo. Apie tai ji net negalvojo, o, tiesiog, matė, kokio dydžio yra kapas, tai ir užsakė uždengti viršų bei šonus, nes matydavo, kad šonuose neuždengti kapai dažniausiai nutrupa. Taip pat užsakė paminklą. Nebuvo stengtasi pirkti nei brangiau, nei pigiau – tiesiog dengė taip, kad būtų praktiška, gražu, paprasta ir net nesidomėjo kokybiškumu. Plokštės ir paminklo kainos buvo standartinės, o, be to, dar nusiderėjo 60 eurų. Galėtų pateikti kapavietės nuotraukas ir atliktų darbų detalizavimą. M. darbovietė sakė, kad jie nori padengti laidotuvių išlaidas, ir jie manė, kad tai yra viskas, kas jiems priklauso atlyginti, ir nemano, kad daugiau kažką turėtų atlyginti. Ji asmeniškai pati daugiau jokių žingsnių nedarė dėl išlaidų atlyginimo iš darbovietės – ką darbdavys pasiūlė, tą ji pasiėmė, o daugiau turėtų nuspręsti teismas. Po įvykio keitė darbą, t. y. kovo 15 d. įvyko įvykis, dėl ko jai buvo šokas, po to visi reikalai, pokalbiai su mama po 5-6 kartus per dieną, chaosas, o tame darbe buvo pradėjusi dirbti nuo sausio mėn. Ji buvo siuntų skirstymo vadovė, o tai buvo aukštesnės pareigos, karjeros galimybės, tačiau ten ji turėjo eiti pro sandėlį ir tikrinti, kaip vyksta rūšiavimas, kaip užtikrinama darbų sauga, bet kai važiuodavo karučiai, kurie pypsi, tai jai iškildavo prisiminimai, ir tai jai buvo nesaugi vieta, atrodė, kad važiuojant tam karučiui vėl gali atsitikti toks pat nelaimingas atsitikimas, todėl jai buvo nuolatinė baimė. Ji vis ieškojo naujo darbo, tačiau taip paprastai nepavyko rasti, kadangi jau vasarą tai vienur, tai kitur kandidatavo. Visiems kilo klausimas, kodėl sausį pradėjus dirbti naujoje darbovietėje, jau po 6 mėn. ieško naujo darbo. Ji neaiškino, kodėl taip daro, pasakė kitokius argumentus, bet neįtikino. Lapkričio mėn. ji jau turėjo naują darbą, atidirbo senajame ir gruodžio mėn. išėjo dirbti į naują darbą. Tėvai gavo iš Sodros vienkartinę išmoką dėl brolio žūties, tikslios sumos nežino, bet tos išmokos yra valstybės nustatytos ir viešai prieinamos. Ji gavo kažkokią išmoką už karstą, bet ją buvo pamiršusi, tačiau tuos duomenis patikslins ir pateiks teismui. 6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V. nurodė, jog iš sesės sužinojo apie brolio M. mirtį, kai ji būdama kartu su tėvais, jam paskambino per programėlę „Messenger“. Dėl to jam buvo šokas, ilgą laiką negalėjo atsitokėti, kad turi laidoti jaunesnį brolį. Su broliu M. apie darbą kalbėdavo mažai, nes jiems buvo svarbesnių kalbų ir reikalų. 2014 m. rudenį išvažiavo į Angliją, o prieš tai su M. bendraudavo dažnai, nes netoliese gyveno, o kai išvyko, susitikdavo, kai jis grįždavo per Naujuosius metus ir vasarą 2-3 savaites. Telefonu su broliu bendraudavo, bet ne taip kaip mama su sūnumi kiekvieną dieną, tačiau kartą per porą mėnesių susiskambindavo, nebent atsirasdavo kokių naujienų, tai susiskambindavo dažniau, nes gyvenant Anglijoje būna tik darbas ir namai. Susipykę su M. nebuvo, žinojo, kur jis dirba. Be to, seniai (duomenys neskelbtini) jie kartu dirbo, tačiau jis išėjo, o brolis liko, jis didžiąją savo gyvenimą dalį ten ir gyveno, dirbo lentpjūvėse, o kai jos užsidarė, tai prieš 1 m., 2 m. ar 3 m. perėjo į šį naują darbą. Apie darbą ir jo pobūdį su M. nekalbėjo. Jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o jeigu turėjo kokių įgūdžių vairuoti, tai labai mažai. Sutinka su sesers L. F. parodymais. Iš jų brolių mama labiausiai mylėjo M., jis daugiausiai padėdavo tėvams, o mama susimaišiusi jį net pavadindavo jo vardu. Jis parskrido į brolio laidotuves, tai dėl to patyrė minimalių išlaidų: už lėktuvo bilietus, važinėjimą per laidotuves ir metines. Byloje pareiškė civilinį ieškinį, palaiko jame nurodytas faktines aplinkybes. Klausė sesers, ar reikia pagalbos dėl brolio laidotuvių, bet ji apsiėmė viską apmokėti, sakė, jeigu reikės pagalbos, tai paprašys. Civiliniame ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaiko, prašo priteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, nes tai normali suma. Sesuo daugiau prašo priteisti, nes ji daugiau finansavo, daugiau viskuo rūpinosi. Civilinių atsakovų pavadinimų neprisimena. Turtinių santykių su broliu M. neturėjo: jeigu jam reikėjo – jis padėjo, jei jam reikėjo – jis padėjo. Rugsėjo mėn. grįžo į Lietuvą. Jis 3 m. 8 mėn. laukė kompensacijos, nes 2020 m. sausio mėn. pradžioje patyrė didelę traumą, 2 m. jam buvo taikomos reabilitacijos ir tik dabar pradėjo atsigauti. Dėl traumos gydėsi Anglijoje, kur išdirbęs penkis su puse metų, patyrė traumą. Dabar Lietuvoje eis pas gydytojus, kad nuspręstų, ar jis yra darbingas, nes jam vis dar skauda nugarą. Po traumos nedirbo, gydėsi: jam buvo taikoma reabilitacija, psichologai. Išmokas Anglijoje gaudavo taip, kaip gaunama iš Lietuvos darbo biržos. Iki šių metų gyveno kartu su buvusia žmona ir sūnumi, paskui žmona grįžo į Lietuvą pas dukrą, o jis liko pas sūnų Anglijoje, kur pragyveno 8 mėn. Dabar gyvena Lietuvoje, bute (duomenys neskelbtini), čia ruošiasi ir toliau gyventi. Nesijaučia darbingai, negali nieko kilnoti, Anglijoje dirbo statybose, tačiau dabar nebegali tokių darbų dirbti. Prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri kilo iš to, kad labai trūksta žmogaus, po šio įvykio dėl nervų jam suprastėjo sveikata. Neturtinė žala yra ne dėl to, jog pasipelnytų. Dabar gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), apie 12-13 km atstumu nuo tėvų namų, pas juos lankosi kartą per savaitę, kur nuvyksta nemokamu autobusu. Po traumos yra suvaržytas metalais, jam skauda nugarą, dubens kaulus – jis dar ne visai normaliai funkcionuoja. Jis vaikšto, bet sunkiai dirbti negali, nes visur skauda. Nuvažiavęs pas tėvus kartą per savaitę pabūna, pakalba, kartais lieka pernakvoti, o kartais su žmona nuvažiuoja juos aplankyti. Su mama susiskambina beveik kiekvieną dieną, ji klausia, ką jis veikia, kada atvažiuos. Dabar mamai jis atstoja M. – jai dabar pasidarė šiek tiek lengviau, kai jis grįžo. Po jo traumos pirmas gydymas truko 6 sav. ligoninėje, kol išmokė vaikščioti su ramentais, nes nevaldė dešinės kojos. Su ramentais vaikščiojo beveik metus laiko. Brolis M. nebuvo atvažiavęs jo aplankyti, bet jie dažnai susiskambindavo, jis nuolat skambindavo jo dukrai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nes į Angliją paskambinti jam daugiau kainuodavo. Turi du pilnamečius vaikus: dukrą ir sūnų. Tėvai sielojosi dėl jo traumos - anksčiau kalbėdavo apie darbus, apie reikalus, o dabar apie jo sveikatą, klausia, ar jau gali pavaikščioti, ar reikia vieno ar dviejų ramentų ir t. t. 7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. V. nurodė, jog nori, kad kaltinamasis būtų nubaustas ir atlygintų moralinę žalą. Jam niekas jos neatlygins netekus vaiko, jį mato kasdien, mato kapines. Apie patį įvykį ji nieko nežino. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Sakė viską, ko jos klausė. Jų ryšys su sūnumi buvo geras. Jis atvažiuodavo, padėjo jiems prie ūkio darbų, padėjo ir pinigais. Jie gyveno atskirai. Jis dažnai parvažiuodavo pas ją. Parvažiavęs visuomet padėjo: sukapodavo malkas, žolę nupjaudavo, padėjo prie ūkio ir finansiškai padėdavo. Ji jam padėdavo maistu, jis - darbais. Jis kas savaitę, kartais kas dvi parvažiuodavo, kasdien skambindavo. Jis savo šeimą turėjo. Su moterimi gyveno metus, kuri sugrįžo pas pirmąjį vyrą. Savo vaikų jis neturėjo. Laidotuvėmis rūpinosi dukra, jo sesuo. Prašo priteisti neturtinės žalos 50 tūkstančių ir 40 tūkstančių vyrui. Žalą įvertino pasitarusi su advokate. Dukrai patarė advokatė, bet tiksliai negali pasakyti. Iš Sodros yra gavusi išmokas dėl sūnaus žūties, duomenis pateikė advokatei. Gavo 35 tūkstančius iš Sodros, bet tiksliai dėl ko, negali paaiškinti. Kiti šeimos nariai nieko negavo. P. ir gavo, bet tiksliai nepasakys. Ji niekuo pati nesirūpino, dukra viskuo rūpinosi. Pinigais neturtinės žalos neįvardins, norėtų, kad sūnus būtų gyvas. Ji užaugino 4 vaikus. Sūnus buvo labai malonus, sakydavo: „mama, kaip tave myliu, kaip pasiilgau“. Man visi vaikai vienodi, sakoma „pjauk vieną pirštą skaudės, pjauk kitą skaudės“. Man labiausiai padėdavo M., nes A. taip pat yra ligonis. Ji, sužinojusi apie sūnaus žūtį, nugriuvo, buvo ligoninėje, ranką susilaužė, skilo dubens kaulai. Pusantro gal du mėnesius negalėjo nieko daryti, ją slaugė vyras. Iki sūnaus netekties įvykio svėrė 86 kg. Dabar, po sūnaus mirties sveria 62 kg. Blogai miega, geria raminančius vaistus. Vaistų pavadinimo nepasakys. Kapą prižiūri dukra, ji rūpinosi paminklu. Ji dažnai atvažiuoja, jiems padeda. Vyras ir geria raminančius vaistus, turi cukraligę, aukštą kraujospūdį, yra širdies permušimai. Filmuotos medžiagos nežiūrėjo. Pinigus gautus iš Sodros, minusavo iš ieškinio. Prašo to, kas neatlyginta. M. V. kape palaidotas vienas pats. Rašė Sodrai prašymą ir gavo išmoką. 8. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. V. nurodė, jog supranta dėl ko yra apklausiamas, dėl vaiko, kuris buvo geras, darbininkas. Jis viską žino, bet nemoka papasakoti. Jam yra 77 metai. Turėjo 4 vaikus. Su M. gerai bendravo, paskambindavo, parvažiuodavo, padėjo darbus nudirbti. Bendravo kas savaitę. Patyrę išgyvenimus dėl sūnaus žūties, labiau nusilpo, suprastėjo sveikata. Supranta, kad pareiškė ieškinį dėl žalos, apie ieškinį bendravo su dukra. Sutinka su ieškiniu, dėl sumos nežino, taip nutarė ir padarė. Dėl sumos patarė dukra, teisininkė. Laidotuvėmis rūpinosi dukra - L. F. Gavo iš SODROS pinigų, iš kitur - ne. Parašė prašymą ir gavo 35 tūkstančius. Negali paaiškinti, ar gauta suma iš SODROS yra įskaityta. 9. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. nurodė, jog su broliu sugyveno gerai, kartu žvejojo, padėjo tėvams, bendravo. Nori, kad nuteistų nusikaltėlį, kuris suvažinėjo, kad būtų teisybė. Labai liūdi netekęs brolio, daug pergyvenimų, sveikata prasta. Gaila, kad žuvo, suvažinėjo nekaltą žmogų. Brolis skundėsi, kad nėra tvarkos darbe, nėra linijų. Tas vairuotojas „biednas“ žmogus, brolis pasakojo. Žino, kad jis ėjo, o vairuotojas atbulas važiuodamas suvažinėjo. Jam pranešė sesuo apie įvykį, kalbėjo darbininkai, bet bijo liudyti. Jis gyvena netoli tėvų. Su broliu bendraudavo telefonu, jis grįždavo pas tėvus kas savaitę, kas dvi ir jį aplankydavo. Brolis dirbo netoli (duomenys neskelbtini), prie šiukšlių, vežiojo, perrinkdavo šiukšles. Brolis darbe važiuodavo nedideliu „kariuku“, kai nebūdavo kam, jis teisės vairuoti neturėjo. Brolis darbus keitė, bet paskutinis darbas buvo ten. Jis dirbo jame 3-4 metus. Apie darbą M. pasakojo, kad nebuvo linijų, tikrindavo ar esi blaivus. Jie sakė, kad turi būti linijos. Sakė, nebuvo pažymėta nei kur transportui, nei kur pėstiems. Jam brolis pasakojo apie linijas. Brolis suprato, kaip jis turi elgtis darbe. Su juo apie tai kalbėjo, sakė, kad darbo vietoje turi viskas būti kaip priklauso, turi būti linijos. Apie tai ir darbuotojai pasakojo, brolis pastoviai pasakojo iki mirties. Sakė, kad nėra ribų, linijų. Apie saugumą darbe su broliu kalbėjo. Jis sakė, kad atsargiai elgiasi, eina toliau nuo traktoriaus. Po avarijos dabar ten viskas gerai padaryta. Jam iš įvykio vietos vaizdo įrašo niekas nerodė. Įvykus įvykiui paskambino sesuo ir jie atvažiavo. Jam pasakojo, kad jis ėjo ir vairuotojas atbula pravažiavo. Vairuotojas turi atsargiai stumti, žiūrėti kas yra gale, stumti transporto priemonę atsargiai. Žalą patyrė, jo sveikata nėra gera, dar vis laukia brolio skambučio. Yra 60 proc. nedarbingas. Nedarbingumas nustatytas seniai, bet sveikata labai pablogėjo, su nervais prastai, vis sapnuojasi. Sirgo 1 tipo cukralige, po įvykio pablogėjo sveikata, vis galvoja, prisimena. Jis tik dėl spaudimo kreipėsi į gydytojus, vaistus nuo jo geria. Po įvykio pablogėjo kraujospūdis. Turtinės žalos nepatyrė. Civilinį ieškinį palaiko, prašo neturtinės žalos 20 tūkstančių, bet žmogaus neprikelsi. Jis gali ir daugiau prašyti, bet niekas nepadės jam dėl sveikatos. Jis prašo priteisti iš draudimo, iš darbovietės. Ieškinį palaiko. Tėvams padėdavo ir abu, ir trise, kaip išeidavo. Fiziškai sveikiausias buvo M. M. savo vaikų neturėjo. Mamos ryšys buvo daugiausiai su M., bet ir su visais. Mama tuo metu griuvo ir susilaužė ranką. Mama laidotuvėse nedalyvavo, buvo ligoninėje. Ligoninėje jie buvo, bet jų ten neleido įeiti, buvo karantinas. Jis mamą dažnai aplanko, netoli gyvena. Ji vis verkia, vaistus geria. Jis turi šeimą, žmoną, vaikų. Gyvena nuo tėvų maždaug kilometro atstumu. Bendrauja su motina, jai parveža ką reikia. Kapo priežiūra rūpinosi sesuo L. Kape palaidotas vienas brolis. Jo šeimos gydytoja yra A. Pas gydytoją dažniausiai kreipiasi telefonu, vaistai yra skiriami nuotoliniu būdu. Jam nuo 20-ties metų cukraligė. Leidžiasi insuliną 4 sykius per parą. Nesusileidus sukiltų per didelis cukrus, ištiktų priepuolis. Priepuolių yra buvę. Po brolio mirties priepuoliai padažnėjo, buvo gal 10. Kitų vaistų pavadinimo nepamena, po vieną tabletę geria rytais. Jokie pinigai neatstos brolio. Tarp jų amžiaus skirtumas - 4 metai, jis buvo jaunesnis. Vaikystėje artimai bendravo, esame susipykę, bet neilgam. Jis buvo darbštus, atsakingas, per šventes išgerdavo, bet ne nuolat. Sunkius darbus tėvams dirbdavo brolis. Visi žino, kad turi būti subraižytos linijos aikštelėje. Brolis pasakojo, kad su traktoriais veždavo maišus šiukšlių, dėdavo į krūvas, vis tiek turi būti ribos. Jis pats nematė aikštelės, žino, kiek brolis pasakojo. Turi būti baltos linijos, kaip keliuose. Jis pats nematė, ar aikštelė žvyruota, ar asfaltuota. Brolis sakė, kad asfaltuota. Aikštelė sakė yra lyg lauke. 10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju G. U. giminystės ryšiu nėra susijęs, jie buvo kolegos. Nieko tokio papasakoti negali, jis tik atsisukęs vaizdo medžiagą matė kas įvyko ir dar girdėjo iš kolegų. Visi žmonės buvo informuoti, kaip reikia elgtis toje salėje, kur reikia stovėti, kai važiuoja traktorius. Du žmonės sustojo ten, kur jiems priklausė, o M. ėjo už traktoriaus. Traktoriui pradedant važiuoti atbuline eiga, žmonės dar pradėjo šaukti: „M., pasitrauk“, o jis, tiesiog, nusisuko ir nuėjo į kitą pusę. Jis pats nieko nematė. Jis priėjo, pamatė, kad po traktoriumi guli striukė, tuo metu jam atrodė, kad guli striukė, bet išlindo M., paklausė, ar kviesti greitąją, jis jam galva palingavo, iškvietė greitąją, kol ji atvažiavo, dar bėgo gaivinti, bet jau buvo per vėlu. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog įvykio datos dabar neatsimena. Tuo metu, kai įvyko tas įvykis, dirbo (duomenys neskelbtini) Atliekų apdorojimo skyriaus operatoriumi. Šiuo metu jo pareigos yra ūkio dalies vyr. specialistas. Jo pareigos keitėsi nuo 2023 m. liepos mėnesio. (duomenys neskelbtini) operatoriumi dirbo nuo 2022-02-22. Operatoriumi dirbo 4 mėnesius, po to dirbo atliekų tvarkymo skyriaus viršininku ir nuo 2023 m. liepos pradėjo dirbti ūkio dalies vyr. specialistu. Iki to įvykio operatoriumi buvo pradirbęs apie du mėnesius. Jo funkcijos buvo atliekų apdorojimo skyriuje apdoroti atvežtas atliekas, pagal pareigybes turėjo sėdėti prie kompiuterio ir žiūrėti, kad įrenginiai dirbtų tvarkingai. Įrenginiai buvo angare, gamyklos pastate, o jo patalpos irgi tame pačiame pastate, tik antrame aukšte yra kabinetas su kompiuteriu ir stiklu. Yra vienas pastatas - angaras, kuriame yra įrenginiai ir atliekamas darbas, ir tame pačiame angare yra jo darbui įrengta patalpa su įrenginiu, kuriuo valdo įrenginius. Tą visą angarą jis matydavo per kameras. Jis valdė rūšiavimą, mechaninio biologinio apdorojimo įrengimus. Vienas yra priėmimo salė, kur atsitiko įvykis, ten yra maišų plėšytuvas, į kurį yra pakraunamos atliekos, tada maišeliai suplėšomi, važiuoja į kitas patalpas per juostinį konvejerį, kur mechaniškai yra išrūšiuojamos atliekos. Jis valdė mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Jo darbas toks, kad jis stebi, kada prisipildys konteineriai, kad galėtų konvejeriu pasukti į kitą konteinerį, pranešti vairuotojui, kad pasiimtų tą konteinerį. Visas atliekas traktorius pirmiausia paskleidžia, žmonės, dirbantys ten, išrenka dideles negabaritines atliekas, kad jos nepapultų į šitą maišelių plėšytuvą, tada traktorius krauna į plėšytuvus, plėšytuvas suplėšo tuos maišelius ir viskas krenta ant juostinio konvejerio ir tada tas visas atliekas kelia į kitą įrenginį, kuris atpurto žemes, biologiškai skaidžią atlieką. Ant juostinio konvejerio darbuotojai atliekų rankomis neatrinkinėja. Šitam darbui vadovavo atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas A. Z., o įrenginių įjungimui, atliekų pakrovimui, išvežimui vadovavo jis, operatorius. A. Z. darbo vieta buvo administraciniame pastate. Atliekant tą įprastinį darbą viršininkas nedalyvaudavo, būdavo tik operatorius, traktorininkas mašinistas ir pagalbiniai darbuotojai. Traktorininko mašinisto ir pagalbinių darbuotojų kasdieninį darbą organizuodavo jis. Kiekvieną rytą visi susirinkdavo, aptardavo kaip reikia elgtis, jis primindavo kur reikia stovėti, kad nesimaišytų aplink tą traktorių ir pradėdavo darbus, visi žinodavo savo darbus, traktorius paskleisdavo atliekas, pagalbiniai rinkdavo, po to pasitraukdavo į šoną, traktorius paimdavo, pakraudavo, nuvažiuodavo į kitą galą sklaidyti, o pagalbiniai darbininkai prie sienos laukdavo. Tuo metu traktorininko mašinisto pareigose dirbo G. U. Jam pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), G. U. tose pareigose nedirbo, jis prieš tai dirbo įmonėje, iš kurios ir buvo paimti tie visi įrengimai, jis dirbo tose pačiose pareigose su tuo pačiu traktoriumi. Kai pradėjo dirbti operatorius darbą, jis savaitę laiko dirbo pats vienas, nei vieno darbuotojo nebuvo priimta į darbą. Taip buvo todėl, kad (duomenys neskelbtini) šituos įrenginius atsiėmė iš privataus operatoriaus, ko pasekoje reikėjo rinkti naują kolektyvą. Visi darbuotojai iš ten išėjo, (duomenys neskelbtini) liko su įrengimais, bet be kolektyvo. G. U. buvo įdarbintas jau jam dirbant operatoriumi. Pagalbiniai darbuotojai irgi buvo įdarbinti jau jam būnant operatoriumi. Pagalbiniais darbuotojais dirbo N. A., A. L., V. M., M. V., R. Ž.. Įvykio dieną dirbo A. L., V. M., N. A., M. V. ir traktorininkas mašinistas G. U. Įvykio metu V. M. pačioje salėje nebuvo, nes ji buvo nuėjusi išsivalyti rūbinės patalpas, buvo likę tik A. L. ir N. A. Kai buvo priimami į darbą, viskas visiems buvo nauja. Įsidarbino, savaitę laiko skaitė knygas, mokinosi, tada iš kito miesto atvažiavo žmogus apmokinti. Jį įdarbino direktorius Ž. Š. Su skyriaus viršininku bendravo, jis jį supažindino su apdorojimo skyriumi, aprodė patalpas. Jam pasirašytinai buvo įteiktos saugaus elgesio darbe taisyklės, susipažino kaip reikia elgtis teritorijoje, kaip kur vaikščioti. Kokius dokumentus pasirašė, dabar tikrai neprisimins, bet juos pasirašyti jam davė įmonės, kurią (duomenys neskelbtini) samdė, darbų saugos specialistas, bet jo pavardės tikrai dabar nepasakys. Susipažino kaip elgtis su įranga, visus dokumentus perskaitė ir pasirašė. Pirmiausia, tas pradinis supažindinimas buvo kontoroje, Pramonės g., po to, į vietą atvažiavo darbų saugos specialistė iš kažkokios įmonės, bet jos nei vardo, nei pavardės dabar nežino, ikiteisminio tyrimo metu jos pavardės irgi nenurodė, nes niekas jo neklausė. Koks instruktažas jam buvo pravestas, tikrai dabar neatsimena. Kada į darbo vietą atvyko saugos specialistė, jis dabar tikrai nepasakys, bet jis jau buvo pradėjęs dirbti, o kiti darbuotojai, jam atrodo, kad dar nebuvo pradėję dirbti. Kiekvienam naujam darbuotojui (duomenys neskelbtini) kontoroje būdavo pravedamas instruktažas ir dar darbų saugos specialistė atvažiuodavo į darbo vietą ir kiekvieną supažindindavo su darbų sauga. To asmens, kuris instruktuodavo, jis dabar tikrai nežino. Ikiteisminio tyrimo metu pačią apklausą prisimena, negalėjo papasakoti kažko kito, ką dabar pasakoja, turėjo sakyti tą patį. Parodymus tyrėjai davė laisvu pasakojimu, ką klausė, tą ir pasakė. Su apklausos protokolu tikriausia turėjo susipažinti, parodymai teisingi. Jis mano, kad tais parodymais, kuriuos yra davęs tyrėjai, teismas gali remtis. Galėjo tyrėjai viską papasakoti smulkiau, dabar tikrai jis visko nebeprisimena, jeigu nurodė tokius vardus, pavardes, tai reiškia jos yra teisingos. Darbo vietoje jį instruktavo R. K., o T. B. buvo darbų saugos vadovas. Instruktažas vyko žodžiu. Ką jam pasakojo T. B., tikrai dabar nepasakys, kaip buvo supažindintas su darbų sauga atvykus specialistei R. K., tikrai dabar neatsimena, jis perskaitė ir pasirašė. Su darbų sauga jis buvo supažindintas ir kiekvieną kartą darbininkams sakydavo, kad vaikščiotų ten, kur galima, kad stovėtų ten, kur galima, visus pagrindinius dalykus apie savo ir kitų sveikatą. Pagalbiniams darbuotojams buvo nurodyta, kad kol traktorius juda, jie turi stovėti tik prie sienos, traktoriui nuvažiavus į kitą vietą ir sustojus, tik tada pagalbiniai gali eiti prie traktoriaus išstumdytų šiukšlių. Tą žinojo tiek traktorininkas, tiek pagalbiniai, jie žinojo, kad reikia stovėti būtinai prie sienos, priėmimo zonoje. Nepasakys, ar ta stovėjimo zona buvo kažkaip pažymėta, ar ne, bet ten yra apsauginis vamzdis ir jie žinojo, kad reikia stovėti už to vamzdžio. Tas vamzdis buvo įgręžtas tam, kad už to vamzdžio stovėtų žmonės. Kada jis ten atsirado, tikrai nepasakys, o, ar tas vamzdis buvo iki įvykio, dabar nepasakys. Tie pagalbiniai žmonės iš seniau dirbo tą patį darbą, toje pačioje vietoje, jie net iš seniau žinojo, kad judant traktoriui reikia stovėti prie tos sienos. Traktorius mašinistas pakankamai ilgai judėdavo toje patalpoje, pačiame traktoriuje yra garsinis signalas, be to, prieš pradedant važiuoti atbuline eiga, traktoriuje įsijungia atbulinio signalas ir tą visi žinojo ir visi eidavo į šoną. Kad traktorininkas ruošiasi sklaidyti tas šiukšles, pagalbiniams darbuotojams tas nebuvo pranešama, jie patys žinojo. Patys pagalbiniai darbuotojai viską žinojo, kai viskas jau būdavo išrinkta, jie, tiesiog, pasitraukia į šoną ir tuomet traktorius gali paimti. Jis stebėdavo, kad visi įrenginiai veiktų tinkamai, kad nesustotų, neužsikirstų. Įvykio dieną mechanizmai veikė tinkamai. Priimant į darbą pagalbinius darbuotojus, jis dalyvaudavo iš dalies, jis juos pats susirado, važiavo, visus iš namų paėmė ir nuvežė įsidarbinti ir įsidarbinus visus parvežė namo. Kiekvieną kartą įdarbinus darbuotoją, atvykdavo darbų saugos specialistė ir juos instruktuodavo, jis pats tuose instruktažuose nedalyvaudavo, jis pats būdavo įrengimuose. Jis žinojo, kad M. V. prieš tai buvo dirbęs tą patį darbą. Kaip jį instruktavo darbų saugos specialistė, jis nežino, jis pats irgi nuolat aiškindavo, kad „saugokitės, negerkit“, pastoviai pabrėždavo dėl saugumo, kad niekada nesiblaškytų salėje, sakydavo, kad stovėtų, kol išvažiuos traktorius, sakydavo, kad, jeigu prisigėrei, tai neik į darbą, sėdėk namuose. Pirmiausia jie bendraudavo susirinkę ryte, jis pasižiūrėdavo vizualiai ar negėręs, jeigu užuosdavo, duodavo prasipūsti. Yra buvę, kad A. L. atėjo į darbą išgėręs, jį tada parvežė į namus, o su M. V. problemų nebūdavo arba jis tiesiog neateidavo. Jie visi labai tvarkingai dirbdavo, visą laiką stovėdavo prie tos sienos arba lauke prie sienos, jam jokių abejonių, kad pagalbiniai darbininkai tos tvarkos, saugumo nesupranta, nekilo. Kodėl taip atsitiko tą įvykio dieną, jis net nežino ką pasakyti, ką jis ten darė, kokiu tikslu jis ten ėjo, jis nežino ką pasakyti. Tą dieną, nuo ryto pagalbiniai darbuotojai išsivalė įrenginius, traktorininkas turėjo tas atliekas paskleisti, o pagalbiniai iš tos krūvos rinko neleistinas atliekas. Traktorininkas mašinistas skleidė atliekas, ar tą dieną traktorininkas mašinistas atliekas skleidė pirmą kartą, nepasakys, kiek kartų per dieną traktorininkas skleidžia tas atliekas, tikrai dabar nepasakys. Kaip vyko darbas tą rytą iki įvykio, dabar tikrai nepamena. Tą rytą, tikriausia, veikė visi įrengimai, bet tiksliai jis tikrai neatsimena. Iki įvykio traktorininkas mašinistas kėlė atliekas, jos buvo krūvoje, jis kėlė aukščiau, nes toje pusėje atliekos jau buvo išrinktos, o tada būtų važiavęs skleisti kitų. Visi pagalbiniai darbuotojai turėjo būti prie sienos, o kaip nukentėjusysis atsidūrė toje vietoje, kur judėjo traktorius, jis negali paaiškinti kur jis ėjo, nes pagal viską jis turėjo stovėti ir laukti, kol bus saugu. Iki to įvykio vaizdo jis nematė, nes jau sakė, kad išeidinėjo lauk. Su traktorininku bendraudavo per raciją, ką tą rytą bendravo su G., tikrai dabar nepasakys. Radio ryšį naudodavo, kad jis galėtų važiuoti, kad traktorius nebekrautų į plėšytuvus, nes ten ryšio nėra ir telefonu nesusikalbėsi. Pagalbiniai darbuotojai dirbo tame pastate, toje salėje, bet pagalbiniai darbuotojai gali dirbti ir ne toje patalpoje, jie šluoja kiemą, renka šiukšles, valosi patalpas. Tuos darbus atlikti nurodo jis. Ar įvykio dieną iki įvykio buvo nurodęs kokiems pagalbiniams darbuotojams dirbti ne salės patalpose, dabar tikrai nepasakys. V. visą laiką eidavo plauti pagalbinių patalpų, nes už tai ji gaudavo priedą. Neprisimena, ar tą dieną M. V. buvo liepęs dirbti kokį darbą už salės ribų. Dėl darbų saugos G. irgi visada pasakydavo: atsargiai važinėk, saugok juos. Darbų saugos specialistas viską jam irgi buvo susakęs, jis galėdavo tik priminti, kad saugokis, kad dairytųsi prieš pradedant važiuoti, nes ten yra darbo zona. G. tų taisyklių laikėsi, prie jo jokių įvykių nebuvo kilę. Kiek matydavo, G. U. dairydavosi. Jis pats tą krautuvą irgi yra vairavęs, jo matomumas geras, stiklas per visą šoną, aišku, kad yra ir akla zona, galinėje traktoriaus dalyje, tiesiai per vidurį, nes ten yra didelis traktoriaus mechanizmas. Po to įvykio ant to traktoriaus uždėjo galinę vaizdo kamerą ir dar salėje uždėjo du didelius sferinius veidrodžius, kad matytųsi visa salė. Iki įvykio tų veidrodžių nebuvo. Dabar traktorininkui tų nematomų zonų neliko. Jis mano, kad iki to įvykio darbo sauga toje patalpoje buvo organizuojama tinkamai. Nežino, kokiu greičiu G. U. važinėjo po tą patalpą, bet ten yra net ženklai, kad važiuotų ne greičiau kaip 10 km/val. Tie ženklai yra sudėti įvažiuojant į sąvartyną, įvažiuojant į įrenginius. Į tą salę, kur įvyko eismo įvykis, dar įvažiuodavo ir šiukšliavežės. Krautuvas, dirbdamas savo darbą, irgi turėjo judėti iki 10 km/val. Jam atrodo, kad G. U. darbo vietoje judėdavo saugiu greičiu. Jis visiems primindavo, kad dairytųsi, nelakstytų, saugotų pagalbinius darbuotojus. G. U. tikrai negalėjo labai greitai judėti, nes buvo labai nedidelis atstumas, iki M., gal 3-4 metrai. M. išlindo iš po krautuvo, jis gulėjo ant nugaros, jis dar norėjo keltis, bet jis jam neleido. M. išropojo iš po to krautuvo, matė, kad ant jo striukės buvo rato žymė, bet akivaizdžių sužalojimų ant jo nesimatė, jis tik žiūrėjo į jį ir viskas, todėl ir klausė jo ar iškviesti greitąją. Tuo metu, kaip išlindo M., traktorius stovėjo, o G. U. vaikščiojo susiėmęs už galvos, jis jau buvo išlipęs iš krautuvo. Tuo metu G. nieko neaiškino, o kiti pasakė, kad pervažiavo, dar kažkas sakė, kad M. šaukė, bet jis nusisuko į kitą pusę. Neatsimena, ar kai išeidinėjo iš savo patalpų, ar stebėjo kameras. Jis peržiūrėjo vaizdo įrašą. Jame matė kaip G. U. kėlė šiukšles į krūvą, jis važiavo atbuline eiga, o pagalbiniai darbuotojai A. L. ir A. stovėjo prie sienos, o M. V. ėjo kažkur link vidurio salės, kur jis ėjo, neįsivaizduoja, jis tą krautuvą ne tik matyti galėjo, bet ir girdėti turėjo, o G., ko gero, ten ir buvo akloji zona. Krautuvas judėjo negreitai, jeigu G. būtų pamatęs M., tikrai būtų spėjęs sustabdyti. Tikrai vaizdo įraše nežiūrėjo, ar veikė plėšytuvas. Po šito įvykio buvo atliktas papildomas instruktažas, dabar yra saugi zona su lentele, pasakė, kad, jeigu pamatys nestovintį ten, tai tikrai būsit atleisti. Ta lentelė dabar uždėta prie sienos, prie kurios iki įvykio stovėdavo pagalbiniai darbuotojai. Dar po įvykio buvo subraižytos judėjimo žmonėms juostos, kad jie nebeitų ten, kur sugalvoja. Krautuvui privažiavus prie šiukšlių krūvos, šiukšlės keliamos gal 5 sekundes. Kada krautuvas būtų nuvažiavęs paskleisti šiukšles ir nuvažiavęs, tada M. V. būtų galėjęs eiti. Anksčiau salėje galėjo būti iki 3 žmonių, o dabar po to įvykio, salėje gali būti tik du žmonės. Jis mano, kad, jeigu ant krautuvo būtų buvusi uždėta kamera, galbūt to įvykio ir nebūtų buvę, vairuotojas bent jau būtų matęs, o darbuotojas, jis visada gali išeiti, ar bus tos subraižytos linijos, ar ne. Traktorius, išskleidęs šiukšles, jis pasitraukdavo nuo krūvos ir sustodavo, tai žmonės jau elementariai žinojo, kad galima eiti. Iš vaizdo įrašo matė, kad traktorius atsitraukinėjo paimti likusią krūvą. Jis jiems vis primindavo bendro pobūdžio saugumą. Jis mano, kad laiku iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šiuo atveju, jis tikrai jokio streso nepatyrė, nes kai jam pašaukė per raciją, kad jau viskas, jis dar atbėgo per visą kiemą daryti dirbtinio kvėpavimo. Tuo metu, kai M. pradėjo eiti, traktorius važiavo atbuline eiga kairiau, o kur stovėjo M., neatsimena. Kaip atsisukinėjo vaizdo medžiagą, jis tik prisimena, kad M. jau stovėjo už traktoriaus. Nežino, ar iki įvykio dokumentuose buvo užfiksuota, kad pagalbiniai darbuotojai turi stovėti prie sienos. Visada, kai traktorius važiuodavo, pagalbiniai turėdavo stovėti prie sienos, o kai traktorius pasišalindavo, jie galėdavo įeiti į vidurį ir tikrai dabar neatsimena, ar yra buvę tokių atvejų, kad visi vienu metu ir traktorius važiuotų, ir darbininkai dirbtų vienoje zonoje. Jis mano, kad darbai buvo organizuoti tinkamai. Jis nežino, ar buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas toje patalpoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, ar jis atliktas dabar, nežino, tikriausiai. Tą dieną M. jokių papildomų darbų daryti neliepė. Po įvykio, kai išėjo kviesti pagalbą, M. tikriausia prižiūrėjo G. U. Jis mano, kad tikrai buvo imtasi visų saugumo priemonių, kad tokie nelaimingi atsitikimai neįvyktų. Kai transporto priemonė juda, pagalbiniai darbuotojai turėdavo stovėti patalpoje, prie sienos, o kai transporto priemonė stovėdavo arba kai nevykdavo darbas, jie galėdavo išeiti į lauką prie kampo, bet irgi turėdavo būti prie sienos, kad nesiblaškytų po salę. Kai krautuvas juda, pagalbiniai darbuotojai turi stovėti prie sienos, kodėl, tai logiška, kad nenutrenktų žmogaus. Į lauką jie išeiti gali. Jie arba stovi lauke prie sienos, arba viduje prie sienos. Jie negali vaikščioti judant transporto priemonei. Lauko kampelį mato žmogus, atvažiuojantis į teritoriją, nes fiziškai neįmanoma esant viduje matyti kas vyksta už sienos. Kai pradeda pypsėti signalas ir, kai transporto priemonė įjungia atbulinį bėgį, nebeminės kas vyksta. Jis atsakė kaip viskas vyksta, kada transporto priemonė pajuda, kur žmonės turi stovėti. Kol žmonės nepasitraukia, tol traktorius nepradeda judėti. Traktorininkas su žmonėmis supranta vieni kitus, kol jis nesustoja, jie neina, kol važinėja, jie stovi. Įsimetus atbulinę pavarą, pradeda pypsėti, žmogaus salėje už traktoriaus nebegali būti. Žmogaus negali būti tol, kol traktorius dirba savo darbą. Nėra taip, kad per kažkiek laiko žmogus turi nubėgti kažkur. Jis negali pasakyti per kiek laiko žmogus turi nubėgti į saugią zoną, jei žmogus stovi viduryje salės. M. paskirti darbus galėjo kolega stovėjęs šalia, gal pagalbinis darbuotojas stovėjęs šalia. Jis tą dieną organizavo darbus, bet jam kitos užduoties nepaskyrė. Tą dieną skyrė rūšiuoti atliekas. Jis dar galėjo kasti sniegą, rinkti šiukšles lauke, viduje salės išrinkti atliekas, kurios negali patekti į įrenginius. Jo vertinimu buvo saugu, bet papildomai atlikti darbai pertekliniai nebuvo, jei turėjo vieną įvykį. Pastangos buvo įdėtos dėl didesnio saugumo. Įvykis įvyko dėl M. V. perdėto aplaidumo, pasireiškęs mirtimi. Visi stovėjo, kur turėjo stovėti, o vienas atsidūrė ten, kur neturėjo būti. Vairuotojas privalo pažiūrėti, bet kaip ir automobilis turi nematomą zoną, matyt ėjo, kur neturėjo. Jis prieš (duomenys neskelbtini) dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. A. L. buvo jo kolega. Iš A. L. girdėjo apie M. neatsargumą jau po įvykio. A. L. minėjo, kad ne kartą sakė M., kad neik kažkur, nieko konkretaus neįvardins, bet po įvykio jis tą sužinojo. Jis nekreipdavo dėmesio į nukentėjusiojo neatsargumą. Kol neatsitinka nelaimė, tol viskas gerai. Krautuvui reikia judėti pirmyn ir atgal, jei reikia sukelti atliekas. Nepamena, ar buvo pokalbių su G. U. dėl krautuvo, dėl pagalbinių darbuotojų neatsakingo elgesio, bet galėjo būti. M. sakė A. L. šaukė. A. L. minėjo: „mes ar aš dar šaukiau“. Matomai tai buvo kelios sekundės prieš įvykį. Įvykio metu M. neturėjo darbo, turėjo stovėti prie sienos. 11. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. nurodė, jog su G. U. giminystės ryšių neturi. Pažinojo kaip traktorininką. Žino, kodėl pakviestas liudyti. Buvo toks incidentas darbe, jis viską matė. Jis stovėjo prie sienos, technika važiavo atbuline eiga, o M. V. ėjo už traktoriaus. Jis šūktelėjo, M. V. atsisuko, užkliuvo, ratas ir pervažiavo. Dar su juo kalbėjo, sakė: „kojas judini, judinu“, sako: „krūtinę skauda“, už 10 minučių užgeso ir viskas. Atvyko tyrėjai, klausė, komisariate klausė. Jis nieko negalėjo padėti, „kaldrą“ dar pakišo po galva. Tuo momentu jie rinkdavo šiukšles, didesnių gabaritų šiukšles nešdavo į šalį, kad nepiltų į kratytuvą. Tuo momentu traktorius važiavo, o M. V. ėjo už galo. Jie negalėjo eiti, kai važiuoja transporto priemonė. M. V. ėjo, jis jam sušuko. Yra kratytuvas, su kaušu kuris pila šiukšles. Atbuline eiga važiavo transporto priemone, o M. V. ėjo per vidurį, jo nebuvo matyti. Jei M. V. būtų ėjęs kairiau, vairuotojas būtų jį matęs. Jis buvo pagiringas, jis nežino kur jis ėjo. Jis paprasčiausiai ėjo, o technika važiavo atbuline eiga. Jis sukosi ir užkliuvo už tekinio. Įvykio aplinkybes prisimena, datos tai nepasakys. Tą dieną darbą pradėjo nuo 8.00 val. Dirbo visi: jis, V., A., S., dar V., kuri gal iš (duomenys neskelbtini). Traktorių vairavo G. Jo darbas buvo prie šiukšlių, išnešti 10 gabaritų, jis pagalbinis darbininkas. Tą dieną buvo traktorininkas, M., jis ir moteris, gal N. Jie didesnį gabaritą nešė iš šiukšlių. Pareigos tokios pat buvo visų, tik reikėjo saugotis. V. dirba ten pat, tik tuo momentu ji valė patalpas, jos nebuvo. Įprastai V. dirbo tokį patį darbą. Dirbo S., kuris važinėdavo su kariuku, konteinerius ištraukinėdavo kitam ceche. Įvykio metu S. nebuvo. Jam vadovavo M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jo pavardės nepasakys. Tuo metu jis buvo operatorius, dabar yra direktorius. Jis prižiūrėdavo žmones, nustatydavo darbus, nurodydavo, ką reikės daryti. Jis buvo toks kaip ūkvedys, eidavo pabetonuoti, ką nors pastatyti, dirbo tokius darbus. Prie šiukšlių dirbo mažai. Tą dieną buvo ir matė visą įvykį. Darbus nurodė M. M. įvykio metu nebuvo, jis buvo kontoroje kabinete. Jis nieko nežinojo, kol jie nepasakė, kad įvyko incidentas ir žuvo žmogus. Dar buvo operatorius M., jo pavardės nežino. Po incidento paskambino M., jis atbėgo, bet buvo per vėlu. Jis M. neskambino, tikriausiai, paskambino M., jis nežino, nes viskas greitai įvyko. Pirmasis į įvykio vietą atvyko M., bandė gaivinti, bet nieko nebebuvo. Jam kažkas paskambino iš darbininkų, jis nežino, bet yra įsitikinęs. Jis skambučio negirdėjo, bet kažkas pranešė. Po įvykio 10-15 minučių praėjus atbėgo M. Š. Jis matė, kad jis nuėjo į kontorą ir paskui iš kontoros atbėgo. Kontora nuo įvykio vietos yra 100 m atstumu. Operatorius mato salę, konteinerio, kur stovi šiukšlės, nemato. Kameros yra, bet, ar jos veikia jis nežino. Įrenginius operatorius turi matyti per kameras. Operatoriaus darbo vietoje yra buvęs, yra kameros, jis mato kokia veikla vyksta. Dažniausiai operatorius žiūri į konteinerį. Įvykio metu operatorius buvo pas save kabinete, tuo metu dirbo M., jo pavardės nežino. M. buvo kontoroje. Nurodymus tą dieną davė M., jis juos tris pasiuntė į salę rinkti didesnio gabarito šiukšles. Kitiems davė kitokius darbus dirbti, jis jų neprižiūrėjo. Tą rytą salėje buvo jis, M. ir N, kiti – V., S., kurio darbas yra su kariuku, jis traukinėja konteinerius. Įvykis įvyko apie 9.30 val., pradėjo nuo 8.00 val. Viskas buvo gerai, dirbo, bet pasitaikė, kad M. kažkur vaikštinėjo. Jie iš visų šiukšlių rinko didesnių gabaritų šiukšles. Didesnių gabaritų šiukšles jie sunešdavo ir jas su kaušu išveždavo į konteinerį. Jie dėjo jas prie sienos. Kariukas dirbo kitoje patalpoje. Traktorius, kurį vairavo G. U., kraudavo šiukšles į plėšytuvą. Tai 10 t traktorius, kuris su kaušu imdavo šiukšles ir mesdavo jas smulkinti į plėšytuvą. Jis važiavo atbulas, M. užkliuvo už tekinio. Kai jie rinkdavo didesnių gabaritų šiukšles, traktorius stovėdavo, jie išrinkdavo, tuomet traktorius šiukšles surinkdavo. Šiukšlės būdavo paskleistos, jas paskleisdavo salėje G. su traktoriumi, tuo metu jie lauke stovėdavo. Išvažiuodavo, tuomet jie vėl rinkdavo. Nežino kaip M. negirdėjo. Buvo eilinė darbo diena, bet gal pas jį kažkas buvo namie negerai, jis nežino. Traktorius atstumdydavo visas šiukšles, išvažiuodavo, tuomet jie rinkdavo. Traktorininkas darė tą patį darbą kaip visuomet, paskleidė šiukšles, jie atrinko, paskui jis važiavo atbuline eiga ir M. ėjo. Traktorius nubraukė likučius nuo salės ir važiavo atbuline eiga į plėšytuvą ir būtų važiavęs į lauką. Traktorius, jau kaip ir buvo atlikęs savo darbą, jis judėjo į lauką. Jei įvykio nebūtų buvę, vėl būtų paskleistos šiukšlės, jie būtų toliau rinkę šiukšles. Jis judėjo link plėšytuvo ir būtų važiavęs į lauką, nes yra pertraukėlės, salėje jie negali rūkyti. Jam tuo momentu buvo šokas. M. V. suvažinėjo, G. išlipo iš traktoriaus. Jis nežino, gal jis būtų šiukšles skleidęs, bet jam atrodo, jog važiavo į lauką. Tuo metu salėje buvo didžiulis kalnas šiukšlių. Jos buvo nustumtos į krūvą ir G. stūmėsi atbulas. Toje vietoje šiukšlių nebuvo, M. ėjo. Įvažiavus traktoriui jis stovėjo prie sienos, N stovėjo prie sienos, o M. ėjo. Kai traktorius pradėjo dirbti, jie atsistojo prie sienos, o M. lakstė po salę. Paskui pastebėjo, kad važiuoja traktorius, o M. lakstė, jis rankiojo, ką jis žino. M. tikrai vaikščiojo po salę, traktorius dirbo savo darbą, jis važiavo atbuline eiga, o M. ėjo. Atstumas nuo traktoriaus buvo kaip jis dabar stovi prie stalo. Jei nebūtų šaukęs, gal gyvas būtų buvęs. Jis ėjo iš galo traktoriaus. M. buvo šalia traktoriaus. Jis atsimena, kai jis pamatė, važiavo traktorius, o M. ėjo. Jis sušuko, jis sukosi ir užkliuvo. Jis (liudytojas) matė traktorių, nes kaip nematys, tai gi ne žaislinė mašinėlė. Traktorius atbulas ir M. ėjo ta pačia kryptimi, nugara į traktorių. Jis turėjo girdėti signalą, nes galine eiga važiuojant traktoriui yra garsinis signalas. Traktorius judėjo atgal, išstumdė šiukšles ir stūmėsi atbulas. Kur prieš tai buvo M. nepasakys, prie sienos jo nebuvo. Jis tik pamatė, kaip važiuoja traktorius ir M. ėjo. Abejoja, ar M. galėjo matyti traktorių, jis kažką eidamas krapštė rankose. Iki įvykio M. rinko šiukšles. Tuos darbus jie visi žinojo, atėjo 8.00 valandą ir viskas. Traktoriui važiuojant atbuline eiga mirksi lempa, uždėti užrašai, yra signalai ir visiems pasakyta, kad nelįsti, visi saugojasi, žiūri. Jie išrenka šiukšles ir parodo traktorininkui, kad gali važiuoti ir vežti. Jis nežino, ar tą dieną jam buvo pranešta, kad jau gali važiuoti. Jie išneša šiukšles ir laukia, parodo traktorininkui į duris, kad gali važiuoti. Būdavo pasakyta, kad traukiasi į šalį. Darbininkai susitardavo tarpusavyje, kad traukiasi. Jis prisimena, kad jie atsitraukė prie sienos, o M. ėjo prie traktoriaus. Jis gali paaiškinti M. elgesį, jis buvo po gero savaitgalio ir viskas. Visi žinojo kur, kas ir kaip, ką daryti, bet jis kažko buvo išsiblaškęs. Su M. dirbo kokį pusmetį. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), kaip ir jis. Savaitgaliais bendraudavo, susitikdavo ir pakalbėdavo. Yra kartu žvejoję, kartu dirbę medienos įmonėje. Jis jį pažinojo. Svečiuose pas jį nėra buvęs. M. buvo uždaras žmogus, važiuodavo pas mamą, turėjo seserį, turėjo mergikę, daugiau jis nesigilino ir nelindo į jo gyvenimą. Jis tą dieną buvo pagiringas, taip suprato iš jo judesių. Judesiai buvo nestabilūs. Jis būdavo „bistras“, o tą dieną jis nežino. Blaivumas tą dieną darbe tikrinamas nebuvo. Negali pasakyti, ar jis tą dieną buvo blaivus. Jis nieko nepasakojo, gal kas nors šeimoje buvo, bet tokių dalykų jis nesakydavo. M. V. taisykles žinojo, nes dirbo už jį anksčiau, jis vėliau pradėjo įmonėje dirbti. Kiek teko su juo dirbti, jis stovėdavo prie sienos, viskas būdavo tvarkoje, bet tą dieną nežino, M. ėjo link plėšytuvo, o traktorius važiavo jam iš paskos. Jis nesuprato kas ten buvo, ar jis ėjo šiukšlių paimti. Traktorius įprastai stovėdavo lauke kai nedirbdavo. Yra specialios žymės kur galima eiti, kaip M. ten atsirado, jis nežino. Traktorius judėjo link plėšytuvo atbulas, jis būtų važiavęs lauk. Jis buvo priekiu link išvažiavimo, jis taip supranta. Jis atbulas pasistūmė išsitiesinti ir būtų išvažiavęs į lauką. Traktorius judėjo kokias 5 minutes iki įvykio. Traktoriaus vairuotojas iki įvykio negalėjo matyti M., nes jei M. būtų ėjęs kairiau, vairuotojas būtų jį matęs, o jis ėjo per vidurį, kur jo nesimatė. Kai pervažiavo, G. pasakė, jog „galvojau, kad šiukšlių maišą pervažiavau“. Traktorius sustojo ir niekur nebevažiavo. Traktorius važiuodamas ne atbuline eiga galėjo matyti M., bet negali pasakyti. Traktorius išsklaidė šiukšles ir važiavo atbulas išsitiesinti traktorių ir išvažiuoti į kiemą. Jis nepamena kaip ten buvo, žino, kad stovėjo link sienos, o M. ėjo, jis pašaukė ir jį pervažiavo. Jis pribėgo, pasakė vairuotojui: „stok“. M. jau buvo pervažiuotas, pats išsirideno iš po traktoriaus, dar patraukė, pakišo „kaldrą“. Kuomet sustojo G. nebeturėjo žodžių, labai išsigando. Traktorius pervažiavo su galiniais tekiniais jį, M. pats išsivaliojo po traktoriaus. Traktorių užgesino ir niekas juo nebevažiavo. Traktorius važiavo žingsnio greičiu (parodo vaikščiodamas po teismo salę), gal 5 km/h greičiu, nežino. Jis nežino, kokiu greičiu traktoriui leidžiama judėti, jis nėra jo vairuotojas. Jis nežino traktoriaus greičio įprastai, jis negreitai važiuoja, atvažiuoja - parausia. Jis stengėsi laikytis, kad jam būtų saugu. Jam nėra kilę pretenzijų dėl greičio, reikia pačiam saugotis. Iki įvykio traktorius nuvažiavo 5 m atstumą, ne daugiau. Važiavo saugiu greičiu. Jei M. būtų ėjęs priekiu, jis būtų matęs ir būtų viską spėjęs padaryti. Jis nežino, gal M. garso negirdėjo, tačiau jokio triukšmo nebuvo, jis garsą girdėjo. Jei būtų išgirdęs garsą, jis turėjo galimybę pasitraukti, kaip supranta, jis jo negirdėjo. Plėšytuvas tuo metu neveikė. Jis sušuko M., jis jį išgirdo. Gal jis per garsiai sušuko. Jis nežino, ar jis nereagavo į tą traktoriaus garsą. Traktorininkas neturėjo galimybės matyti M., nes, jei jis būtų ėjęs kairiau, būtų matęs, bet jis ėjo ties viduriu, ir vairuotojas nieko negalėjo matyti, ten laikoma „juoda zona“. Nežino, ar M. žinojo, kad eina ties traktoriaus viduriu, tiesiog, taip pasitaikė. Traktorių tiesinant vairą susuko, buvo pasiruošęs važiuoti lauk. Kai pašaukė M., jis vairą susuko, važiuoti laukan, M. užkliuvo. Jis pavažiavo 1 m ir sustojo. Kai jis sušuko, M. atsisuko į jį ir užkliuvo, jis atsisuko į jį. Atsisukęs į jį pamatė traktorių ir nespėjo pasitraukti. Jis norėjo šokti į šalį, bet nespėjo, tekinis užkliudė, 5 t pervažiavo jam per nugarą, pilvą. Jis nieko nespėjo pasitraukti, užkliuvo, parkrito ir jį pervažiavo, paklausė ar judina kojas, pasakė, kad judina ir skauda krūtinę. Traktorius buvo susukęs tekinius, kai M. užkliuvo, pervažiavo ir vairą tiesino. Traktoriaus važiavimo kryptis nesikeitė. Viršininkų buvo daug, jis jų nepažinojo. Jam buvo pasakyta kaip reikia elgtis darbo vietoje. Juos instruktavo operatorius M., pasirašė dokumentus. Pradėjus dirbti buvo instruktažas visiems, perskaitė duomenis, paklausė: „ar sutinkate, jei taip, pasirašykite“. Tai buvo iki įvykio. Jie instruktaže dalyvavo visi, dalyvavo ir M.. Jam dirbant jokių problemų nebuvo. Dėl saugumo dirbant jam problemų nebuvo. Kitiems, kiek pamena, ir nebuvo. Po įvykio buvo patyręs traumą, kurią patyrė ne darbe, buvo nukritęs nuo stogo, praėjus pusantro mėnesio vėl dirbo toje pačioje įmonėje. Dabar yra bedarbis. Išėjo iš darbo savo noru. Po įvykio niekas nebuvo pasikeitę. Tvarka buvo numatyta kitokia, sąlygos geresnės, rūbai. Darbo saugumo taisyklės tos pačios. Geresnės sąlygos rūbinėse, drabužiai, batai. Jis grįžęs dirbo tą patį darbą, dar papildomai buvo instruktuotas. Koks darbuotojas instruktavo, nepamena. Salėje po įvykio atsirado stulpeliai, iškabos, kur yra neutrali zona, kur galima vaikščioti. Jam nieko tas nepakeitė, jis žinojo kur reikia stovėti, kaip vaikščioti. Po įvykio visi pradėjo patys atsargiau vaikščioti. Žino, kad įrengta galinio vaizdo kamera traktoriuje. Neutrali vieta yra ta, kur gali stovėti ir nebūsi kliudomas. Neutrali zona nesikeitė, ji uždėta lauko pusėje, ten niekas neužvažiuos. Tai atsiradusi nauja vieta, nei buvo iki įvykio. Kur anksčiau neutrali zona buvo, jis nepasakys. Tą mėnesį, po įvykio, grįžęs jis salėje nebedirbo. Jis galėdavo stovėti ir kitoje vietoje prie sienos. Iš salės gali išeiti kur nori, kai technika sustoja, jei važiuoja, turi stovėti prie sienos. Judėjimo zona buvo už linijos - kur gali eiti, M. buvo nuo tos saugios zonos gal apie metrą. Nežino, ar M. galėjo eiti link saugios zonos, viskas greitai įvyko. G. žinojo, jis dirbdavo, kai jis dirbo. Kitų traktorininkų nepažinojo, nebent dar nedirbo. Kiek jis dirbo, buvo vienas G. Lauke kampas, kuriame dar buvo galima stovėti. Judant traktoriui galėjo būti prie sienos arba lauke saugioje vietoje. Jis neįsivaizduoja, ar M. V. girdėjo traktoriaus garsą. Vairuotojas susuko vairą ir jis užkliuvo už tekinio, ir viskas. Jei nebūtų susukęs vairo, gal galimai būtų nekliudęs. Buvo darbuotojas A., jo pavardės ir pareigų nežino. Vairuotojas jį stovintį prie sienos matė, siena buvo matoma. Traktorius priekiu į lauką išvažiuoti galėjo. Jis važiavo atbulas išsitiesinti traktorių. Nežino, ar jis galėjo išvažiuoti kitaip, jis ne traktorininkas. Greitąją pagalbą kvietė iš kontoros, administracinio pastato. Greitoji atvyko už kelių minučių, po to kai atėjo M., kas iškvietė jis nežino. M. pradėjo dirbti anksčiau už jį. M. buvo perėjęs instruktažą, matė popierius, o kai jie 4 įsidarbino, vėl visus instruktavo, pasirašė. Iki įvykio buvo visi instruktuoti, jis vieną kartą, kiti po kelis kartus. U. pajudant iš vietos, jis nebeturėjo atlikti stumdymo, kėlimo darbų. Signalas, kad važiuoja atbulas ir reikia saugotis, žiūrėti kur važiuoja technika pypsi garsiai. M. anksčiau yra matęs pagiringą, tą dieną nesuprato, ar jis buvo pagiringas ar ne. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu pamena, buvo apklaustas darbe ir (duomenys neskelbtini) komisariate. Kiek laiko praėjo po įvykio, nepamena. Komisariate tyrėja rodė filmuotą medžiagą, jis pasakojo kaip viskas įvyko. Jam parodė medžiagą apklausos metu, po to buvo surašytas apklausos protokolas. Jo parodymai buvo užrašyti teisingi. Vaizdo medžiagą jam parodė prieš jo apklausą. Tai įtakojo apklausą, nes viskas buvo nufilmuota. Jis viską pats matė ir pakomentavo vaizdo įrašą. Prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nieko nepridės ir daugiau neatims. Dabar jau visko neprisimena. 12. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti 2022 m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. L. parodymai. Liudytojas nurodė, jog nuo 2022-02-02 jis dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. M. V. pažinojo iš seniau, yra iš to paties miestelio. 2022-03-15 darbą jie pradėjo nuo 8.00 val. ryto. Galėjo būti apie 10.00 val., jis iš lauko atėjo į rūšiavimo patalpą, kur pamatė, kad Krameris (teleskopinis krautuvas) važinėja po vidų ir stumdė šiukšles. Jam nuo įėjimo į patalpą dešinėje stovėjo M. V. ir N, jos pavardės nežino, o netoli jų važinėjo Krameris. Kai Krameris važiuoja atbuline eiga, tai pypsi garsinis signalas, tuo metu jis pypsėjo ir labai garsiai. Jis ėjo ir matė, kaip M. ir N stovėjo dešiniau arti sienos, o Krameris važinėjo kairiau jų. Jie stovėjo kartu, po to N nuėjo dar dešiniau link sienos, o M. pradėjo eiti jam į kairę pusę, kur važinėjo Krameris. M. ėjo į kairę, žiūrint iš jo pozicijos, jis rankose kažką laikė, ką laikė nematė. Tuo metu Krameris pajudėjo atbuline eiga, ir jis pamatė, kad M. tuo metu yra kaip tik už Kramerio galo. Tada jis jam sušuko, jis sukosi į jį, ir, kaip tik tuo metu, buvo kliudytas Kramerio galinės dalies, jis nugriuvo ant žemės ir buvo pervažiuotas galiniu ratu. Kai M. nugriuvo ir buvo pervažiuotas, jis šaukė ir mojavo Kramerio vairuotojui, jo vardo ir pavardės nežino, nes neseniai dirba. Jis stovėjo ir M. pats išlindo iš po Kramerio. Jis paėmė jį ir biški patempė toliau nuo keltuvo. Tada kažkas pasakė jų viršininkui M. Š. ir jis iškvietė pagalbą. Kai ištraukė M., dar jo pasiteiravo, kas jam skauda ar judina kojas, jis tik atsakė, kad skauda krūtinę ir prarado sąmonę. Jis balo balo ir mirė, tai buvo sekundžių reikalas. Kramerio vairuotoją pažįsta tik tiek, kiek pradėjo dirbti, jis dirbdavo jo ir M. pamainoje. Tas vairuotojas yra atsakingas, jei mato, kad jie eina, tai dar papildomai papypsina, saugo juos - darbuotojus. M. V. buvo labai įdomus, jam reikėdavo sakyti kelis kartus, kad jis suprastų, kelis kartus yra pats patempęs M. į šoną. Yra reikalavimas, kad nuo Kramerio reikia būti apie 5 metrus, bet M., tiesiog, būdavo prie jo prikibęs. Ar jis girdėdavo signalą ir nesisaugodavo, ar turėjo problemų su klausa, jis nežino, bet kelis kartus yra patraukęs nuo krautuvo. M. buvo labai neatsargus. Iš karto po įvykio pats Kramerio vairuotojas sakė, kad jis M. nematė ir pradžioje galvojo, kad pervažiavo šiukšlių maišą. Iš jo pozicijos jis matė ir galvoja, kad M. buvo krautuvo „aklojoje“ zonoje, ir dar jis buvo mažo ūgio ir labai arti krautuvo galo, todėl vairuotojas ir negalėjo jo matyti per galinio matymo ar šoninį veidrodėlį. Daugiau nieko paaiškinti negali, viskas yra užfiksuota vaizdo stebėjimo kamerų (7 tomas, b. l. 15–18). 13. Pagarsinus parodymus, liudytojas A. L. nurodė, jog jo parodymai yra teisingi, jais galima remtis. Šiandien nenurodė, kad atėjo iš lauko, nes jis jau nepamena. Tikslesnės aplinkybės yra tos, kurias perskaitė teismas. Jis yra kelis kartus patempęs M. į šoną, jis buvo neatsargus. Jam reikėdavo sakyti, kad nelįstų arti, reikėdavo kartoti kelis kartus viską. Jis patraukdavo jį nuo traktoriaus šono, o ne nuo galo. Jis matydavo ką jis daro ir patraukdavo, kad neitų arti. Jis (liudytojas) pribėgdavo ir patraukdavo jį. Jis nežino, ar M. Š. apie nukentėjusiojo neatsargumą informavo. Ne vien jis jį patraukdavo, jį patraukdavo ir kiti bendradarbiai. Jam niekas nepatarė dėl liudijimo, jis pats liudijo. Būdavo, kad M. reikėjo patraukti, kitų ne. Jis žino, kad paima 10 gabaritų ir stovi saugioje zonoje, o kur kiti vaikšto jam nesvarbu. Nebuvo, kad traktorius toje pačioje zonoje dirbo savo darbą. 14. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. nurodė, jog žino dėl kokių aplinkybių yra pakviesta liudyti. Ji dirbo darbuotojų saugos ir sveikatos specialiste šioje įstaigoje. Kiek nuvykdavo, tai darydavo instruktavimus, mokymus, tiek ir bendraudavo. Sužinojo apie tą nelaimingą atsitikimą ir po to viską vykdė, ko reikalavo darbo inspekcija. Smulkiai nepasakys. Vieną kartą dėl šio įvykio buvo apklausta. Vykdant apklausą jos klausinėjo, viską surašė, parodymus ji perskaitė, su jais susipažino. Kažkiek laisva forma pasakojo, bet buvo ir klausimai užduodami. Pastabų protokolui neturėjo. Šiandien kažkiek pamena, kokius parodymus davė. Buvo kalbėta, kad su tuo metu buvusiu padalinio viršininku buvo sudėtinga susikalbėti. Buvo apšaukta negražiais žodžiais, jis nesutiko su darbų saugos reikalavimais, nesutiko su reikalavimais. Jis jai pradėjo aiškinti apie planetos išsivalymą, nes buvo prasidėjęs karas. Ji kreipėsi į savo vadovą ir pasakė, kad neįmanoma susikalbėti. Sakė, kad yra privalomos asmens saugos priemonės, apie kurias ji kalbėjo. Trūkumų buvo. Darbuotojai buvo instruktuoti, ir tas, kuris žuvo, ir kaltinamasis. Tai toks kontaktas ir buvo – instruktuojant darbo vietoje. Ji kalba apie 2022 metų įvykį, vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Iki to laiko ji dirbo pagal atstovavimo sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir įstaigos, kaip darbų ir saugos sveikatos specialistė. Pradėjo šį darbą dirbti nuo 2021 m. vasaros. Nuo to laiko bendravo su (duomenys neskelbtini) ir vykdė šį darbą. Prieš tai dirbo kita darbuotoja, ji išėjo ir paskyrė ją. Nepamena, ar buvo rašytinis nurodymas, kad su šia įstaiga dirba jo. Nepamena, nuo kada pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), reikia žiūrėti į sutartį. Sutarties kopiją buvo pateikusi. Šiuo metu ten nebedirba gal jau apie metus. Šiuo metu dirba darbuotojų saugos ir sveikatos specialiste. Jos darbo funkcijos buvo pagal darbo sutartį, tai darbų sauga, gaisrinė sauga, darbuotojų instruktavimas, organizuoti mokymus darbų saugos klausimais. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje buvo apžiūrėtos patalpos, buvo aptartas saugumas. Aptarta buvo su vadovais, atsakingais asmenimis. Iki tol jie bendraudavo su T. B. Kai (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti šiame įrenginyje darbus, ji jau dirbo. Iki tol šiame įrenginyje dirbo kita įmonė. Ji, perimant šį įrenginį, dirbo ir vykdė savo funkcijas. Nepamena tiksliai, kas buvo aptarta ir kalbėta, jai atrodo, kad rašytinių dokumentų nebuvo. Negali pasakyti, ar turėjo būti priimtos kažkokios tvarkos perimant įrenginį. Kai buvo perimtos patapos, buvo žodžiu aptarta, kur reikia gesintuvo, ką reikia daryti. Viršininkas buvo A. Z. Su juo jai buvo sudėtinga susikalbėti, nes atmesdavo viską, ką ji kalbėdavo apie darbų saugą. Jis bendravo su ja puolimo būdu, kalbėjo apie planetos išsivalymą. Tuo metu turėjo aptarti su juo viską, bandė kalbėtis. Po nesusikalbėjimo, kreipėsi į savo valdžią ir nurodė, kad neįmanoma susikalbėti ir ji nedirbs. Tuo metu jos vadovai kreipėsi į T. B., jis jos atsiprašė. Apie atsitikusį įvykį sužinojo iš T. B., nes jis jai paskambino. Bendravo su tais darbuotojais, kurie dirbo tame atliekų rūšiavimo įrenginyje, nes ji juos instruktavo. Instruktavimas vyko sąvartyne, administracinėse patalpose, salėje. Yra įsitikinusi, kad kaltinamasis ir žuvusysis buvo instruktuoti, nes ji prisimena. Buvo pildomi žurnalai, kuriuose jie pasirašė. Buvo pateikti susipažinimui neblaivumo tvarka, incidentų tvarka, darbo tvarkos taisyklės, gaisrinės saugos instrukcija. Darbuotojai buvo instruktuoti apie įrenginius, nes yra gamyklinės instrukcijos ir jie supažindinami. Darbo tvarkos taisyklės buvo pateiktos tiek kaltinamajam, tiek M. V. Profesinės rizikos vertinimas buvo organizuojamas, bet dar nebuvo atliktas. Ji pati to vertinimo neatlieka ir smulkiai kažko papasakoti negali, tik žino, kad buvo pradėtas organizuoti ir jis buvo atliktas. Daug įmonių yra, kurios tai daro. Šiuo atveju vertinimą atliko jų įmonės, tik kitas specialistas, kuris turi tam kompetencijos. Jai atrodo, kad jis buvo atliktas balandžio mėnesį. Profesinės rizikos vertinimas buvo organizuojamas ir atliekamas, gamybos jie nesustabdė, į tai žiūri vadovai. Instruktuojant darbuotojus netrukdė, kad nėra to vertinimo, ji galėjo atlikti savo funkcijas, nors ir nebuvo vertinimo. Negali pasakyti, kada buvo patvirtintos darbo tvarkos taisyklės. Mano, kad pagalbinis darbuotojas negalėjo vaikščioti zonoje, kur juda transportas. Darbuotojai apie tai buvo instruktuoti, tą prisimena. Kai juda transportas, darbuotojai vaikščioti negali. Paprastai turi būti nubraižyta geltona juosta, bet tas įrenginys purvinas, greitai viskas apsineša purvu, ten negalima nieko nubraižyti, todėl instruktavime buvo nurodyta, kad, kai juda transporto priemonės, darbuotojai turi pasitraukti į saugią zoną. Nubrėžti kažką sudėtinga, nes užsineša purvu ir nieko nesimato. Tikrai buvo kalbėta, kad turi sužymėti, bet ji nepamena, ar tuo momentu buvo sužymėta, ar ne. Buvo aptarta zona prie vienos sienos, kur neįvažiuoja technika. Ten tokia atskira nuošalesnė zona, kur nevažiuoja technika. Darbuotojai suprato, į kokią vietą jie turi pasitraukti. Krautuvas juda ten, kur jam reikia, prie atliekų. Buvo apibrėžta zona, kur turėtų pasitraukti darbuotojai, bet nebuvo pažymėta. Po įvykio buvo pažymėta, nors ten pastoviai apsineša purvu, bet buvo padaryta. Vienintelis Z. nenorėjo priimti nieko, kas liečia darbų saugą, o su visais kitais vadovais ir darbuotojais viskas gerai. Buvo aptarta zona ir su eismo judėjimo taisyklėmis darbuotojai buvo supažindinti. Krautuvas turi ir garsinį, ir šviesos signalą, ir darbuotojai turi suprasti, kad jis įvažiuoja dirbti. Visa tai buvo aptarta žodžiu. Buvo aptarta, kad prieš pradedant judėti transporto priemonei, darbuotojai traukiasi į saugią zoną. Konkrečiai nepasakys, ką kalbėjo. Po įvykio buvo pažymėta atskirta saugi zona, buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas. Atlikus vertinimą nebuvo papildomai įrengti kažkokie įrenginiai. Nepamena, kas buvo nustatyta atlikus vertinimą. Už darbų saugą įvykio metu buvo atsakingas Z., kaip padalinio vadovas. (duomenys neskelbtini) iš karto žinojo, kad ji nesusikalba su Z., kai tik primą kartą pabendravo su juo. Dėl nesusiklabėjimo su juo gali paminėti vieną iš tokių atvejų, kai nedalino asmeninių apsaugos priemonių išdalijimo kortelių. Jos nebuvo dalijamos ir Z. kategoriškai nesutiko prie nieko prisidėti, kas liečia darbų saugą. Jeigu kažko šiandien nenurodė, o nurodė tyrėjui, tai ji, tiesiog, šiandien neprisimena. Žino, kad tie patys darbuotojai dirbo toje pačioje darbo vietoje, tame pačiame įrenginyje, tik kitoje įmonėje, o paskui (duomenys neskelbtini) perėmė įrenginį ir juos įdarbino pas save. Nežino, ar anksčiau kitoje įmonėje buvo nustatytos judėjimo vietos, nustatyti darbo saugos klausimai. Instrukcijų yra daug ir negali pasakyti, su kokiomis instrukcijomis buvo supažindintas krautuvo vairuotojas. Žinoma, kad visi turi laikytis saugumo ir būti atidžiais, ne tik darbuotojai, bet ir vairuotojas. Jis turėjo saugiau važiuoti vykdant darbo funkcijas, atidžiau važiuoti atbuline eiga. Darbų saugos klausimai apima incidentų, neblaivumo, nelaimingų atsitikimų, mobingo tvarkas. Jie buvo supažindinti su visais šiais dalykais. Visos jos įeina į darbų saugos tvarką, o darbų saugos tvarka išsiskiria į saugos instrukcijas, įėjo įvadinis darbuotojų instruktavimą, kuris buvo pasirašytas žurnale. Žurnale vardus, pavardes dažniausiai surašydavo ji, o jie tik pasirašydavo parašu. Su traktoriaus instrukcija, negali prisiminti kas, bet jai atrodo, kad kažkas iš vadovų supažindino. Lokalinio norminio akto nerengė. Jeigu ir buvo rengiami, tai yra jų įmonės specialistai, kurie rengia tokius dokumentus. Nepamena, ar buvo parengtas ir pateiktas (duomenys neskelbtini). Mano, vairuotojas nepažeidė kažkokių taisyklių. Negali pasakyti, ar individualiai kalbėjosi su krautuvo vairuotoju. Kai instruktuoja, jie visada paklausia, ar suprato, o jei suprato, tai pasirašo. Geltonos linijos pažymėjimas ar plakato pakabinimas, kad tai saugi zona, reikalingi ir tai buvo aptarta žodžiu. Jos manymu, pagalbinis darbuotojas nesaugiai ėjo. Ji nematė, bet iš pasakojimų suprato. Vaizdo medžiagos nematė. Jis dirbo savo darbą, bet neturėjo būti toje vietoje, nes judėjo transporto priemonė. Dėl transporto priemonės judėjimo, toks dalykas neaprašytas. Krovinių rankomis programa įeina į instrukciją. Nepamena, ar V. buvo supažindintas. Jie buvo instruktuoti su krovinių rankomis tvarkymosi instrukcija. Instrukcija ir mokymai yra skirtingi dalykai. Apie darbų saugą su Z. sudėtinga kalbėti ir jis nesileido į kalbas, dėl ko ji paskui kreipėsi į vadovus. Iki pradedant dirbti Z., buvo kitas vadovas, o dar prieš tai buvo B. Kas liečia darbų saugos dokumentus, jie juos turėjo atnaujinti arba rengti naujai ir tai įeina į sutartį. Jie parengia, bet nebūtinai juos įmonė pasirašo. Atsakomybę prisiima darbdavys. Visos instrukcijos buvo įformintos ir pasirašytos, išskyrus tai, kad buvo aptartas judėjimas ir saugi zona, kuri nebuvo aprašyta, bet visa tai buvo aptarta. Ji buvo paskirta į komisiją atliekant VDI tyrimą. Tyrimą atliko darbo inspektorius, tai formaliai dalyvavo, kaip komisijos narė, nes mirtinus įvykius tiria VDI. O dėl susipažinimo su aktu ir pasirašymo, kadangi (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad vadovas akto nepasirašys, todėl jai niekas jo nedavė ir ji jo nepasirašė. Dėl darbdavio kaltės ten kažkas buvo, bet tiksliai nieko neįvardins. Negali pasakyti, ar yra, ar buvo, ar buvo pasakyta iš bendro suvokimo, instrukcija, kurioje būtų nustatytas draudimas darbuotojui vaikščioti, kai juda transportas. Dėl konkrečios judėjimo zonos nebuvo niekur aprašyta. Apie tai, kad negalima vaikščioti, buvo kalbama su darbuotojais ir jiems aiškinama. V. buvo apie tai instruktuotas, ji jį instruktavo. Mechaninio apdorojimo įrenginyje yra triukšminga. Z. atsakymai ir samprotavimai instruktuoti nesutrukdė, nes jis nedalyvavo juose ir netrukdė, bet tolimesniam darbui, kaip vadovui su darbuotojais, kai reikia kalbėti, paaiškinti, kaip vadovui, gal ir trukdė, bet ji negali atsakyti, ar jis aiškino, ar ne. Jai instruktuoti darbuotojų nesutrukdė, nes ji su juo kalbėjosi po instruktavimo, bet tas pokalbis buvo toks su nuotykiais, kaip sakoma. Jeigu juda transporto priemonė nors ir patalpoje, galioja tiek KET taisyklės, tiek sauga, nes tai yra transporto priemonės. Tuo metu, kai instruktavo apie saugumo taisykles, tai, kiek prisimena, dalyvavo kaltinamasis ir žuvusysis. Pokalbiai, diskusija tais klausimais vyko, jie domėjosi jiems pateikiama informacija. Negali atsakyti, ar atskiru potvarkiu, kad galioja KET ir darbo saugos taisyklės, ar buvo patvirtinta, ar ne. 15. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti 2022 m. lapkričio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. K. parodymai. Liudytoja nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini), darbuotojų saugos ir sveikatos specialiste. Pagal 2021-03-16 sutartį Nr. S-121 ji yra paskirta dirbti su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vadovas žodžiu ją paskyrė dirbti su (duomenys neskelbtini), jokio vidinio įsakymo nėra. Ji viena dirba su (duomenys neskelbtini), bet, jei kyla kokių nors klausimų, tai ji konsultuojasi su kitais specialistais ir, jei yra poreikis, tai pasitelkiami kitų sričių specialistas, bet einamus klausimus sprendžia ji. Jos pareiga atnaujinti dokumentus ir nurodyti kokius veiksmus, susijusius su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, reikalinga atnaujinti, jei pasikeičia teisės aktai ir jų reikalavimai. Jei įmonė įsigyja naują įrenginį ar daiktą, tada kreipiasi į ją, ir ji nurodo ar reikalinga samdyti specializuotas įmones tam įrenginiui ar daiktui prižiūrėti. Jos pareiga paruošti ir suderinti darbuotojų saugos ir sveiktos instrukciją darbui su šiuo įrenginiu ar daiktu. Instruktavimą atlieka ji atvykusi į įmonę ir darbuotojai pasirašo. 2022-02-28 ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) ir instruktavo tą žuvusį asmenį V. ir kitus tuo metu naujai priimtus darbuotojus. Ji instruktavo, bet šios skyriaus darbuotojus, kurių viršininkas buvo A. Z., bet nors su juo tarėsi, jis sutartu laiku neatvyko. Po instruktažo su kitu darbuotoju, jo duomenų neatsimena, apėjo tas patalpas. Dar po kiek laiko, tą pačią dieną, atvyko A. Z., jie pradėjo kalbėti apie tai, ką reikia pasidaryti tose patalpose: gesintuvai, saugios zonos, ji norėjo kartu su juo nueiti ir aptarti vietoje, bet jis nesutiko, teigdamas, kad jam nepriklauso ir kad tai yra jos darbas, kam tada ji yra pasamdyta. Dar ji sakė, kad yra nepildomos Asmeninių apsaugos priemonių išdavimo kortelės, jis atsakė, kad tai ji turi jas pildyti ir išdavinėti rūbus. Toliau jis pradėjo kalbėti apie išsivalymą ir kad taip turi būti, kad mes patys esame kalti, kad taip yra išsivaloma. Jai su juo nepavyko pasikalbėti. Apie tokį pokalbį ji iš karto informavo savo vadovus ir jie skambino T. B. T. B. per jos vadovus jos atsiprašė ir perdavė, kad A. Z. yra tokio charakterio žmogus. (duomenys neskelbtini) A. Z. pagal pareigines instrukcijas paskiriant darbų saugos klausimais, jos niekas neklausė dėl to, kokius dokumentus jis turi turėti. Apie tas patalpas, kuriose 2022-03-15 įvyko nelaimingas atsitikimas, ji neturėjo jokios informacijos. Jokio prašymo įvertinti tas patalpas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ji iš nieko nebuvo gavusi. Niekas jos neinformavo, kad (duomenys neskelbtini) perėmė naujas patalpas ir kad reikia atvykti ir jas įvertinti, parengti profesinės rizikos vertinimą. Informavo tada, kai buvo priimti nauji darbuotojai ir kad reikia atvykti juos instruktuoti. Tada 2022-02-28 ji ir nuvyko, instruktavo darbuotojus ir pirmą kartą pamatė tas patalpas. Instruktuojant darbuotojus ji akcentavo, kad jie negali vaikščioti zonoje, kur juda transporto priemonė, vairuotojui sakė, kad atbuline eiga važiuodamas turi įsitikinti, kad už jo nėra žmonių, nurodė, kad transporto priemonė negali judėti didesniu kaip 10 km/h greičiu, jie buvo supažindinti su eismo taisyklėmis įmonės teritorijoje. Šios taisyklės buvo parengtos (duomenys neskelbtini) ir jų pasitvirtintos. Ar tose patalpose buvo lipdukai, kas žymėtų saugią zoną, ji dabar neatsimena. Bet patalpoje buvo labai nešvaru, viskas apnešta purvu. Tuo metu buvo saugi darbuotojų atsitraukimo zona-salelė, bet ji buvo apsinešusi ir ar ji buvo pažymėta lipduku, neatsimena. Apžiūrėjusi patalpas, ji tik žodžiu nurodė, tam su ja buvusiam darbuotojui, jo duomenų nežino, ką reikia padaryti šiose patalpose. Tai norėjo aptarti su A. Z., bet jai nepavyko su juo susikalbėti. Po nelaimingo atsitikimo buvo gautas VDI reikalavimas pašalinti pažeidimus: įvertinti profesinę riziką, kuri toje patalpoje nebuvo atlikta, apie patalpas ji sužinojo tik 2022-02-28 ir jau buvo pradėjusi dirbti tuo klausimu, bet iki 2022-03-15 tai dar nebuvo paruošta. Su (duomenys neskelbtini) ji pradėjo dirbti nuo 2021 m. birželio mėn. Visą tą laiką ji kontaktuodavo su (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku O. M., kuris pagal pareigybės aprašymą buvo atsakingas už darbų saugą, bet įsakymo, kuris buvo parengtas dėl jo paskyrimo, jis nebuvo pasirašęs, kodėl - negali atsakyti. Vėliau bendravo su T. B., kuris nėra įsakymu paskirtas atsakingu už darbų saugą. Su juo bendravo, nes tuo metu nebuvo paskirta kito žmogaus, atsakingo už darbų saugą, viskas vyko per T. B. 2022-03-15 įvykio metu už darbų saugą buvo atsakingas A. Z. kaip savo skyriaus viršininkas. Jos žiniomis įvykio metu, t. y. 2022-03-15, (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirto žmogaus, atsakingo už darbų saugą, bendrai visoje įstaigoje. (duomenys neskelbtini) viskas buvo tvarkoje iki kol neprasidėjo vadovų kaita. Šiuo metu visi reikalingi įsakymai dėl atsakingo asmens už darbų saugą paskyrimo, kiti dokumentai, yra parengti, perduoti, bet jie nėra pasirašyti. VDI reikalavime pašalinti pažeidimus R1 nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad darbdavį atstovaujantis asmuo direktorius neužtikrina, kad būtų vykdoma nuosekli darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos politika: 1) nenustatyta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka; 2) nenustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka; 3) atsižvelgiant į įstaigos darbuotojų skaičių, darbdavį atstovaujantis asmuo neinicijavo darbuotojų kolektyvo susirinkime, kad būtų įsteigtas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. 1 ir 2 punkte nurodyti dokumentai buvo parengti 2019-09-10, 2020-01-20 ir išsiųsti el. paštu derinti, tačiau nurodoma, kad jie nebuvo pasirašyti. Apie tai ji pasakė T. B., bet jokio atsakymo iš jo negavo, todėl viską rengė, kartojo ir siuntė. Šiuo metu šie dokumentai pasirašyti, pasirašo direktorius, šiuo konkrečiu atveju, Ž. Š. (6 tomas, b. l. 168–171). 16. Pagarsinus parodymus liudytoja R. K. prašė teismo remtis perskaitytais parodymais, nes jie yra teisingi. Apie gesintuvus, saugias zonas sakė Z. Jai atrodo, kad paskui apie tai buvo kalbėta telefonu, į įvykio vietą nebuvo nuvažiavusi. O po poros savaičių įvyko nelaimingas atsitikimas. Ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės yra tikslesnės, nes šiai dienai nepamena. Tuo metu įmonėje (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirto asmens, atsakingo už darbų saugą, nes keitėsi vadovai ir nebuvo priskirtas atsakingas asmuo. Jai tuo metu buvo sunku atlikti tinkamai užduotis, nes nebuvo konkretaus asmens, su kuo turėtų bendrauti. Įsakymu nebuvo paskirto žmogaus, o, ar pareiginėse nuostatose buvo, negali atsakyti. Bet kokiu atveju, atsakingas vadovas. Saugi zona buvo patalpoje. Ten buvo tokia salelė ir darbuotojai žinojo tą vietą ir turėjo ten atsistoti. Judant traktoriui darbuotojai galėjo išeiti į lauką. Kai pažymėjo zoną, tai buvo ta pati salelė, kurią darbuotojai žinojo prieš įvykį. Po įvykio jie pradėjo saugiau elgtis. Mano, ne dėl to, kad pažymėjo salelę, o dėl įvykio. Nemano, kad, jeigu būtų pažymėta saugi zona, nebūtų įvykęs įvykis, tai tik jos nuomonė. Vasario 28 dieną instruktavo, o tik po to pamatė patalpas. Buvo instruktuota pagal visas esamas instrukcijas ir pažeidimų nemato. Pavardžių nepamena, o kaltinamojo ir žuvusiojo pavardes pamena, nes įvyko įvykis. Instruktavimas vyko ne po įvykio. Asmenis matė pagal jai pateiktą naujai priimtų darbuotojų sąrašą. Veidų neįsidėmėjo. Buvo supažindinti su eismo taisyklėmis teritorijoje, tai buvo įmonės vidaus aktas, kurio paskirtis, kad darbuotojai būtų supažindinti, kaip organizuojamas eismas įmonės teritorijoje. Taisyklės skirtos ir transporto priemonėms, ir pėstiesiems. Ten daugiau taikoma dėl greičio. 17. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. B. nurodė, jog dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu. Giminystės ryšiais su kaltinamuoju nesusijęs. Nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), o jo fizinė darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) administracija, adresu: (duomenys neskelbtini). Nelaimingo įvykio metu buvo darbo vietoje. Pačio įvykio nematė, apie jį sužinojo iš darbuotojų. 2023 m. kovo 15 d., apie 10 val. administracijoje vyko susirinkimas, kurio metu paskambino A. Z. ir pranešė, kad traktorius pervažiavo pagalbinį darbininką M. Dar pasakė, kad iškvietė GMP. Tik padėjus telefono ragelį, paskambino ir pasakė, kad nukentėjusysis žuvo. Ta žinia labai sukrėtė. Jis viską pranešė kolegom, kurie dalyvavo susirinkime, (duomenys neskelbtini) direktorius buvo atostogose. Elektroniniu laišku informavo direktorių ir darbų saugos reikalus prižiūrinčią įmonę (duomenys neskelbtini). Susisiekė su jų atstove R. K., klausdamas kokių veiksmų reikia imti atsitikus tokiam įvykiui. Ji užpildė pranešimą darbo inspekcijai ir prokuratūrai. Tada ji atsiuntė paruoštus dokumentus, kuriuos išsiuntė duotais rekvizitais. Jam paaiškino, kad, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas, tyrimą atlieka prokuratūra ir darbo inspekcija. Užpildė formalumus ir po to prasidėjo įvykio tyrimas. Buvo klausimų iš darbo inspekcijos ir prokuratūros. Nepamena kiek laiko užtruko tyrimas, bet jis truko ilgai. Elektroniniais laiškais gavo paklausimus ir į juos atsakė, taip dalyvavo tyrime. Policija susisiekė su nukentėjusiojo artimaisiais ir tada jiems perdavė nukentėjusiojo sesers kontaktus. Su ja susisiekė, klausė kokią pagalbą gali suteikti. Buvo direktoriaus nurodymas, kad padėti finansiškai. Padėjo užpildyti prašymus ir pašalpą išmokėjo nukentėjusiajam, taip pat patirtas išlaidas apmokėjo. Vaizdo įrašo prašė prokuratūra ir darbo inspekcija, jį ir pateikė. Pačio įvykio negali pakomentuoti, apie jį žino tik iš vaizdo įrašo ir kolegų pasakojimų. Jam yra žinoma, ką nusprendė darbo inspekcija. Jie gavo visą medžiagą ir privalomus nurodymus, ką turi įgyvendinti. Turėjo pateikti ataskaitą, ką atliko. Visą darbą atliko darbų saugą prižiūrinti įmonė (duomenys neskelbtini). Jis tik įstaigos vardu visus dokumentus teikdavo darbo inspekcijai. Buvo priimta nauja tvarka darbo su transporto judėjimu, darbo rūbų kortelės, kurias reikėjo tinkamai užpildyti. Nusimatė ir papildomų priemonių. Po įvykio nusipirko kelis sferinius veidrodžius. Juos montavo prie įrenginių, kad būtų patogiau stebėti atliekų bunkerį. Tuo pačiu dar papildomą veidrodį pakabino salėje, kad būtų geresnis matomumas. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tiksliai apklausos neatsimena. Su protokolu susipažino. Protokole nurodytos teisingos aplinkybės. Teismas gali remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tuo metu buvo išsamesnis pasakojimas, nes įmonėje anksčiau dirbo kitose pareigose. Jo pareigos buvo atliekų tvarkymo tarnybos vadovas ir jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) Gamykla, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, priklausė ne (duomenys neskelbtini), o pagal sutartį visas operacijas vykdė privatus operatorius. 2021 m. balandžio mėnesį jis išėjo iš praeitų pareigų. Iki išėjimo iš darbo jis buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą. Turėjo specialisto pažymėjimą, vykdė darbų saugos ir tarnybos funkcijas už papildomą priedą prie pagrindinės darbo sutarties. Kai išėjo iš darbo, baigėsi pagrindinė darbo sutartis ir papildomas priedas. Grįžo 2021 m. lapkričio mėnesį į kitas pareigas ir už darbų saugą nebuvo atsakingas. Grįžo į direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet 2022 m. vasario mėnesį keitėsi struktūra ir atsirado naujos pareigybės - gamybos vadovas. Įvykio metu už saugą nebuvo atsakingas. Darbo pareigybėse buvo nurodyta bendra nuostata, kad privaloma laikytis darbo saugos. Už darbų saugą buvo atsakingas teisininkas, kuriam pagal pareigybę buvo pavestos tokios pareigybės. Tuo metu pareigose jie jo neturėjo, nes buvo laisvas etatas. Darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas atliko įmonė (duomenys neskelbtini), nes sutartyje su įmone buvo nurodytos visos pareigos, kas liečia darbų saugos ir sveikatos funkcijas. Nepasakys kada buvo pasirašyta sutartis. Darbuotojas, kuris atsakingas už saugą, nepasakys kada pradėjo dirbti, bet šiuo metu jis dirba. Jie pakeitė jo pareigybę į personalo specialisto pareigybę. Nuo nelaimingo įvykio iki dabartinio darbuotojo, pasikeitė 3 darbuotojai. Įvykio metu už saugą buvo atsakinga įmonė (duomenys neskelbtini). Kai dirbo senose pareigose, buvo atsakingas už darbų saugą ir tiesiogiai atsakingas už sutartį su įmone. Vietoje jo buvo įdarbintas O. M., kuris toliau bendravo su įmone. Kai grįžo į darbą, iki gruodžio mėnesio pabaigos O. dirbo. Vėliau buvo priimtas A. Z., bet įsakymu nebuvo paskirtas pareigoms, o įmonė liko. Buvo nuspręsta įsteigti naują etatą, tik nebuvo darbuotojo. Ta įmonė taip ir liko. Žmogaus, kuris atsakingas už darbų saugą nebuvo, o jis patirties turėjo, o nebuvo kam dirbti ir jis apsiėmė. Sutartis su įmone buvo ta pati, tik buvo pakeista atstovė. Atstovė bendravo su A. Z., bet tai daryti nesisekė, ir įmonė kreipėsi į juos, prašydami keisti asmenį su kuriuo galėtų bendrauti. Jis dirbo ne kaip specialistas, o kaip darbuotojas, kuris suprato tą procesą. Dėl (duomenys neskelbtini) gamyklos, jame buvo privatus operatorius, kuriame buvo teisiniai ginčai. (duomenys neskelbtini) bandė susigrąžinti įrenginius. Tuo metu, kai jis grįžo į darbą, jie ėjo link to, kad įmonę perims. Jis R. buvo nusiuntęs informaciją, kad jie įmonę perims. Buvo pasitvirtinę naujas pareigybes ir naują struktūrą. Darbų saugos įmonė buvo informuota, kad numatomas toks etatų sąrašas, kad reikia parengti atitinkamas naujas instrukcijas. Tokiais veiksmais buvo formuojamos užduotys dėl naujo padalinio atsiradimo. Tiksliai negali atsakyti, kokios buvo parengtos instrukcijos, nes įmonė buvo pilnai atsakinga už darbų saugą ir sveikatą. Pati įmonė žinojo kokios instrukcijos yra reikalingos. Buvo parengtos pareiginės instrukcijos, reikalingos darbų saugos ir sveikatos instrukcijos. Buvo sudaryta darbo rūbų išdavimo apskaita. Instruktažuose fiziškai nedalyvavo. Galbūt sausio mėnesį informavo įmonę el. laiškais. Negali atsakyti ar įrenginį įmonė apžiūrėjo. Reiškiasi nebuvo atvažiavusi, jeigu nežinojo apie tą vietą. Įmonė buvo informuota, atvažiuodavo periodiškai į sąvartyną. Jeigu apie patalpas nežinojo, reiškia neatliko savo pareigų. Turėjo suprati, kad naujas darbas naujose patalpose. Galbūt pritrūko laiko atlikti profesinės rizikos vertinimą. Šis procesas reikalauja laiko. Jis negali pakomentuoti įmonės veiksmų. Kai naujas pastatas ir įrenginys, prieš pradedant jam dirbti turėjo būti viskas patikrinta. Bet šis įrenginys veikė kelis metus, tad ir patikrinimas turėjo būti atliktas. Visi darbuotojai dirbo, kurie jau yra anksčiau dirbę su tuo įrenginiu. Perėmimas vyko lėtai. Jie iki perėmimo negalėjo net patekti į įmonės vidų. Teismo sprendimu buvo įmonė perleista, jie turėjo 1 dieną perimti įmonę ir jos veiklą. Veikla negalėjo būti sustabdoma. Įmonė buvo perimta 2022 m. sausio 26 d. teismo sprendimu. Bendrovė turėjo pasakyti, kad yra nesaugu ir pan. Jie samdo įmonę, ji turi viską daryti. Jei buvo kažkas netinkama, turėjo stabdyti veiklą. Jie tokių pastabų nebuvo gavę iš įmonės. Su instrukcijomis nėra susipažinęs, nes jis instruktuotas kitomis instrukcijomis. Instrukcijose viskas yra išdėstyta. Darbuotojai yra supažindami su keliomis instrukcijomis apie viską. Anksčiau nebuvo kilę jokių įvykių. Jie negalėjo subraižyti saugos linijų, nes atliekų kiekis buvo per didelis ir neturėjo vietos, kur jas braižyti. A. Z., būdamas viršininku atliekų tvarkymo skyriuje, vadovavo dviem skyriams, kurie lokaliai yra toje pačioje vietoje. A. Z. tinkamai nesusitvarkė su pareigomis. Jis buvo priimtas bandomajam laikotarpiui, o pasibaigus laikotarpiui, nebuvo pratęsta darbo sutartis. Dėl saugos problemų nekilo. Klausimų kilo dėl įrenginio, nes jį perėmė neveikiantį. Tos atliekos buvo toje pačioje patalpoje, kurioje įvyko įvykis. Įvykio metu atliekų srautas buvo įprastas. Jis tikslaus skaičiaus instrukcijų ir jų pavadinimų negali pasakyti. Jis įvykio vaizdo įrašą matė, kurį pateikė institucijoms. Jis apie įvykį bendravo su M. Š. ir A. Z. Senai tą vaizdo medžiagą matė. Įvykis labai sukrėtė. Jam vienintelis klausimas kilo, jog kur jis eina. Buvo matoma, kad traktorius važiavo, o nuketėjusysis ėjo tiesiog pro traktoriaus galą. Nesuvokiama, nei kur, nei kodėl. Su M. Š. kalbėjo, jis sakė, kad matė sąmyšį ir pamatė, kad po traktoriumi guli striukė. Jis galvojo, kad ten guli tik striukė. Jis jį bandė gaivinti, o kai atvažiavo greitoji, jis jau buvo žuvęs. Darbas buvo atliekų krovimas į atliekų plėšytuvą. Principas yra, kad traktorius krauna į plėšytuvą atliekas. Pasitaiko atvejų, kad reikia atrinkti neleistinas atliekas. Pagalbiniai darbuotojai atrenka atliekas, netinkamas plėšyti. Su kaušu atliekas praskraido, kad atliekas būtų geriau išrinkti. Kas tuo metu vyko negali pasakyti, bet žino patį darbo principą. Darbuotojams būdavo primenama, kad, kai atvažiuoja transporto priemonė, reikia trauktis iš zonos. Automobiliai važiuoja ir reikia saugotis transporto. Atvažiuoja mašina ir reikia pasitraukti prie sienos už metalinio „bortelio“. Įvykio metu nepamena ar buvo „bortelis“. Yra teritorijoje kelio ženklai. Su atliekų vežėjo instrukcijomis yra susipažinę vairuotojai. Ten yra išdėstytos taisyklės kaip elgtis teritorijoje. Negali tiksliai pasakyti su kokiomis instrukcijomis buvo susipažinęs kaltinamasis. Nežino, kokiu greičiu galėjo judėti krautuvas. Krautuvas judėdamas atbuline eiga skleidžia šviesos ir garso signalus. Nežino, kokių saugumo priemonių buvo imtasi krautuve. Jei teisingai pamena, tai darbo inspekcijos buvo nurodymas subraižyti transporto ir darbuotojų judėjimų kryptis. Sužymėjo visą teritoriją. Iki įvykio nebuvo to padaryta, nes nebuvo galimybės dėl atliekų kiekio. Jeigu darbuotojas eina prie traktoriaus galo, tai ir jokios subraižytos juostos nepadėtų. Galėjo krautuvo vairuotojas ir nematyti, nes yra aklosios zonos. Supažindinimo aplinkybių nežino, bet kaltinamasis buvo supažindintas su krautuvo instrukcijomis. Iki įvykio buvo supažindintas. Instrukcijose yra punktas, kad vairuotojas važiuodamas atbuline eiga neatsitrenktų niekur. Vairuotojas turėjo įsitikinti, bet pasitaiko visko. Būna, kad atsitrenkia vežėjai ir į vartus. Tuo metu asmens pareigybės, kuris atsakingas už darbų saugą vietoje, nebuvo. Galbūt tada buvo atsakingas įmonės vadovas. Neatsimena, ar teikė darbų saugos instrukcijos knygą. Neprisimena, su kuria tiksliai instrukcijos vieta buvo supažindintas kaltinamasis. Negali pasakyti, kokiu formatu pateikė knygą. Perėmus įrenginį nebuvo darbuotojų. Nukentėjusysis į darbą priimtas 2022 m. sausio 28 d. pusei etato, o nuo 2022 m. kovo 10 d. buvo pervestas į pilną etatą. Atliekas jie vežė su kito skyriaus darbuotojais. Jie norėjo po perėmimo persivesti visus darbuotojus, bet ta įmonė neatleido iš darbo, kad asmenys negalėtų įsidarbinti pas juos. Todėl jie darbuotojus priėmė pusei etato. Jis teigti negali kas kaltas, nes nežino visų aplinkybių. Bet žiūrint vaizdo medžiagą ir darbuotojų pasakojimus, visi stebėjosi, kodėl nukentėjusysis ėjo prie traktoriaus galo. Mano, buvo nukentėjusiojo neatsargumas. Jam sunku pakomentuoti, jis traktoriaus nėra valdęs ir nežino, kas matosi iš traktoriaus. Matė ne tik įvykio medžiagą, bet ir kitos dienos įrašus. Darbo inspekcija prašė ir ankstesnių dienų įrašų. Nepastebėjo, kad kiti žmonės stovėtų prie traktoriaus. Negali pasakyti, kokia tvarka buvo su ankstesniu operatoriumi. Jeigu buvo blogų įpročių išmokę iš praeitos įmonės, todėl sunku juos perauklėti. M. Š. jam sakydavo, kad apšaukdavo žmones, kurie vaikščiodavo traktoriui judant. Ką pasakojo, tą ir matė iš vaizdo įrašo. Tą vaizdo įrašą matė labai senai. Kiek jam užsifiksavo, traktorius sustūmęs atliekas prie sienos važiavo atbulas ir turėjo sustoti. Neatsimena tiksliai. Sunku jam ką komentuoti, visi pas juos taip kalba po įvykio, kad nukentėjusysis ėjo prie traktoriaus. Instrukcija darbas transporto priemonių judėjimo zonoje buvo skirta traktorininkams ir pagalbiniams darbuotojams. Atsitikus įvykiui rekomenduojama viską peržiūrėti ir išsigryninti instrukcijas. Jų ir įmonės sprendimas buvo instruktuoti darbuotojus apie incidentą. Ši instrukcija buvo skirta įrenginio darbuotojams. Iki įvykio atskiros instrukcijos nebuvo. Su naujais reikalavimais buvo viskas subendrinta. Ankstesnėse instrukcijose buvo nurodymas laikytis saugaus atstumo, o jie pakabino lentelę, kur yra saugi zona. Kaip ir minėjo, jeigu būtų visiškai naujas įrenginys, tuomet parengiamos kolektyvinės, asmeninės, prevencinės apsaugos priemonės. Kadangi įrenginys buvo veikiantis ir darbuotojai tie patys, todėl profesinis rizikos faktorius nebuvo nustatytas. Instruktuoti, kaip tinkamai elgtis įrenginyje, kuris jau veikė, nebuvo trukdoma. Nesutrukdė tinkamai informuoti kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, nors profesinis rizikos faktorius nebuvo atliktas. Kelių eismo taisyklės turi galioti patalpoje. Jis tik komentuoja, ką matė vaizdo įraše prieš 1.5 metų. Žuvęs asmuo dirbo ir ankstesnio valdytojo valdomoje įmonėje. 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. Š. nurodė, jog dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Giminystės ryšiais su kaltinamuoju nėra susijęs. Jis jį žino kaip darbuotoją. Nurodė, jog nieko ypatingo nepapasakos, nes žino nedaug. Pačio įvykio metu buvo atostogose, jį pavadavo T. B. Pats gamybiniuose objektuose būna retai. Jo pagrindinės pareigybėse nustatytos funkcijos - visos įmonės administravimo veikla. Darbo vieta administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), bet tenka lankytis ir objektuose. Gavo informaciją žinute, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Kai grįžo iš atostogų, sužinojo daugiau, visas aplinkybes pasakojo žmonės. Daugiau neturi ką pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas spec. liudytoju. Teismas gali remtis ankstesniais rašytiniais parodymais. Pačios apklausos neprisimena, bet faktas, kad ji buvo. Pažodžiui neprisimins parodymų, bet esmę prisimena. 19. Teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo metu specialiojo liudytojo Ž. Š. pateikti 2022-07-22 rašytiniai parodymai. Nurodoma, jog Šiaulių AVPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08882-22 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas) dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 176 straipsnio 1 dalyje, 132 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminiame tyrime prokurorė priėmė nutarimą apklausti jį specialiuoju liudytoju, manant, kad gali duoti parodymai apie galimai savo padarytą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Sutinka duoti parodymus ir naudojasi teise parodymus duoti raštu. Gali aiškiai pasakyti, kad manymas, kad jo veiksmuose gali būti veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje požymių, yra nepagrįstas. Paaiškina, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) direktorius. (duomenys neskelbtini) turi aiškią struktūrą (Priedas Nr. 1), padalintą į penkis padalinius. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingas yra Gamybos padalinys, kuriam vadovauja Gamybos vadovas. Atliekų tvarkymo skyrius savo ruožtu yra Gamybos padalinio struktūrinis padalinys. Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas A. Z. yra pavaldus Gamybos vadovui T. B. Dėl 2022 m. kovo 15 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu mirtinai sužalotas (duomenys neskelbtini) pagalbinis darbininkas M. V. Šio įvykio jis nematė, minėtu metu buvo atostogose, tad gali komentuoti tik teisinės atsakomybės aspektus. 2022 m. balandžio 22 Valstybinė darbo inspekcija surašė aktą (toliau – ir Aktas), jame nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo darbo organizavimo, nes darbdavį atstovaujantis asmuo neįvertino galimos rizikos kai krautuvas ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų. Yra įsitikinęs, kad Aktas surašytas skubotai, ir nepilnai ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes. Pirma. 2022 m. kovo 15 d. teleskopinį krautuvą Kramer, kuris mirtinai sužalojo M. V., vairavo (duomenys neskelbtini) darbuotojas G. U. G. U. turi visas reikiamas kvalifikacijas krautuvui vairuoti (Pažymėjimo Nr. G Nr. (duomenys neskelbtini), jis pridėtas ir prie Akto priedų). 2022 m. vasario 10 d. įsakymu patvirtino (duomenys neskelbtini) ATS traktorininko – mašinisto pareiginius nuostatus, su kuriais G. U. pasirašytinai susipažino 2022 m. vasario 22 d. Pareiginių nuostatų 14 p. ir 32 p. nurodo, kad traktorininkas – mašinistas privalo laikytis darbų saugos, gaisrinės saugos bei civilinės saugos reikalavimų. 2022 m. vasario 28 d. G. U. pasirašytinai buvo supažindintas su krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcija (toliau – Instrukcija). Būtent šios Instrukcijos, kuri yra privaloma mašinistui, VDI visiškai nevertino ir padarė skubotas išvadas. Instrukcijos 3.2.1 ir 3.2.2 atskiria krautuvo savininko ir operatoriaus pareigas. 3.2.2 punktas numato, kad prieš trečiuosius asmenis atsako operatorius. 3.4.3 punktas numato, kas yra pavojaus zona, tai sritis kurioje asmenims dėl transporto priemonės, pakabinamų darbo padargų arba krovinio judėjimo kyla pavojus. Tas pats punktas numato, kad „jei pavojaus zonoje yra asmenų, nedelsdami nutraukite darbą“, tą patį įpareigojimą numato ir Instrukcijos 3.4.1. punktas. Instrukcijos 3.4.7 punktas numato, kad važiuojant atbuline eiga didėja rizika. Transporto priemonės neapžvelgiamoje zonoje gali būti asmenų, kurių operatorius nemato. Prieš keičiant kryptį kaskart reikia įsitikinti, kad Pavojaus zonoje nieko nėra. Iš šio labai detalaus Instrukcijos reguliavimo seka, kad VDI padarė skubotas išvadas, kad darbdavį atstovaujantis asmuo neparinko saugių darbo metodų. Instrukcija turi visą skyrių skirtą saugai, saugūs darbo metodai yra smulkiai aprašyti, darbdavys pasirašytinai su Instrukcija supažindino traktorininką G. U. Kita vertus, G. U. prieš darbą (duomenys neskelbtini), analogiškus darbus dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat buvo susipažinęs su saugos reikalavimais dirbant su savaeigiais krautuvais. Reikia atkreipti dėmesį, kad M. V. taip pat buvo patyręs darbuotojas, kuris pasirašytinai buvo supažindintas su saugos reikalavimais atliekant darbus automobilių kelių važiuojamose juostose, o jo pareiginių nuostatų 15 p. taip pat numatė pareigą pagalbinius darbus atlikti laikantis saugos reikalavimų. M. V. pasirašytinai buvo susipažinęs su darbuotojų saugos instrukcijomis 1A ir GS1, todėl jo galimai netinkami veiksmai taip pat turėtų būti vertinami. Antra. Akte teisingai išnagrinėti (duomenys neskelbtini) Atliekų tvarkymo skyriaus veiklos nuostatai ir šio skyriaus viršininko pareiginiai nuostatai. Nuostatų 21 punktas numato, kad ATS viršininkas vykdo darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, 27.1 punktas numato, kad viršininkas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą. Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas A. Z. turi 2010 vasario 18 d. išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 2). Pažymėjime nurodoma, kad A. Z. gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu (A. Z. turi ir 2015 m. vasario 23 d. Priešgaisrinės saugos pažymėjimą Nr. 60 (Priedas Nr. 3). Darbų saugos pažymėjimas išduotas A. Z. yra neterminuotas, galiojantis, todėl negali sutikti, kad A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nėra patikrintos. Iš pateikiamų dokumentų akivaizdu, kad A. Z. žinios ne tik patikrintos, bet ir įvertintos teigiamai. Dėl šios priežasties Akto išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Trečia. Kaip jau minėjo aukščiau ir tai patvirtina pridedama (duomenys neskelbtini) struktūra, Atliekų tvarkymo skyrius pavaldus Gamybos vadovui. Tai, kad Gamybos vadovas atsakingas už Atliekų tvarkymo skyriaus darbą nurodyta ir Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 18.1 p. (Priedas Nr. 4). Gamybos vadovo pareiginiai nuostatai). Gamybos vadovas yra ir darbdavys savo kuruojamose srityse, būtent Gamybos vadovas 2022 m. vasario 25 d. pasirašė darbo sutartį su M. V., bei šios sutarties priedus 2022 m. kovo 10 ir 15 dienomis. Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 29 punkte numatyta būtent Gamybos vadovo pareiga kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. 32 p. numato, kad Gamybos vadovas užtikrina saugias darbuotojų darbo sąlygas. Jo nuomone, Gamybos vadovas su jam pavestomis funkcijomis susitvarkė puikiai - nors (duomenys neskelbtini) per trumpą laiką teko perimti biologinių atliekų gamyklą skubos tvarka teismo sprendimu ir greitai suformuoti etatus reikalingus, juos pasitvirtinti dalininkų susirinkime, bei atrinkti reikalingus ir tinkamus darbui žmones. Gamybos vadovas užtikrino, tiek traktorininkas, tiek ir pagalbinis darbininkas būtų reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijos darbų saugos srityje, taip pat užtikrino, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas turėtų darbų saugos pažymėjimus. Akte neįvertinta nei (duomenys neskelbtini) struktūra, nei Gamybos vadovo pareigos ir funkcijos, nei tai, kaip tinkamai tos pareigos įgyvendintos. Ketvirta. 2021 m. kovo 15 d. buvo pasirašyta Darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo paslaugų pirkimo sutartis. Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pirko darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo paslaugas, apimančias visas paslaugas, kurių teikimą Lietuvos teisės aktai priskiria darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms. Nelaimingo atsitikimo metu ši sutartis galiojo. Pažymi ir tai, kad šios paslaugos pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad paslaugos apima ir naujai priimamų įvadinį ir bei visų darbuotojų periodinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ((10.4. punktas), reikalingų mokymų organizavimą (10.5 punktas), profesinės rizikos vertinimo atlikimą (10.8 punktas), ir kt. Tokiu būdu jis, kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, realizavo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos arba bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir (ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Nepaisant to, kad sutartis buvo pateikta nelaimingo tyrimo atlikimui, tačiau ji nebuvo tyrimo metu tirta ir vertinta. Ta pati specifikacija nurodo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvauja ir VDI tyrimuose, tačiau, iš Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos nematyti, kad su paslaugos teikėju būtų kaip nors susisiekta, paklausta dėl paaiškinimo ir pan. Todėl vertina, kad Akto išvados yra skubotos, neišsamios ir nepagrįstos. Apibendrindamas nori pasakyti, kad jo vertinimu savo kaip darbdavio funkcijas įgyvendino tinkamai. VDI atlikdama tyrimą nevertino nei Krautuvo instrukcijos, nei A. Z. darbų saugos pažymėjimo, Gamybos vadovo pareiginių nuostatų, nei sutarties su (duomenys neskelbtini), todėl padarė nepagrįstas, skubotas ir neišsamias išvadas, dėl šios priežasties priimtas nepagrįstas nutarimas jį apklausti specialiuoju liudytoju. Vadovaujantis BPK 81 straipsnio 4 dalimi, prašo šiuos parodymus pridėti prie bylos ir jais vadovautis. Prideda: 1) (duomenys neskelbtini) struktūros schemą; 2) A. Z. darbų saugos pažymėjimą; 3) A. Z. priešgaisrinės saugos pažymėjimą; 4) (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo pareiginius nuostatus (7 tomas, b. l. 73–76). 20. Pagarsinus parodymus liudytojas Ž. Š. nurodė, jog teismas gali remtis pagarsintais parodymais. Naujų faktinių aplinkybių neatsirado, parodymų papildyti nenori. Norėtų tik priminti, kad reikėtų vertinti ir to laiko specifiką. Jie gamyklą perėmė skubos tvarka, todėl natūralu, kad labai greitai reikėjo daryti veiksmus. Greitai reikėjo surinkti personalą. Taip pat greitai reikėjo sutvarkyti darbų saugos dokumentus. Jų specifika tokia, kad jie negali sustabdyti įmonės darbo. Jie gamyklą perėmė labai blogo stovio. Gamykla buvo pergrūsta atliekomis. Pradžioje reikėjo viską sutvarkyti, išvežti ir tada buvo galima pradėti normalesnį „operavimą“. Buvo didžiulis darbo krūvis, kuris užgulė visus. Viską nuosekliai tvarkėsi kol susitvarkė. Jie viešoji įstaiga, viską organizavo skelbdami konkursą. Viską nuosekliai darė pagal tvarkas ir įstatymus. Šiai dienai viskas yra sutvarkyta. Toks sutapimas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko įmonės pačiu sunkiausiu metu. Juos atstovavo teisininkai, jie vedė visas bylas. Po nelaimingo atsitikimo ji iš pradžių viską sekė, prašė, kad susiektų su šeima, kad kompensuotų laidojimo išlaidas. Visa tai ir buvo padaryta. Jis administraciniame ginčo procese nedalyvavo. Nepamena sprendimo, turi daug bylų. Žino, kad rizikos vertinimas buvo atliktas po įvykio. Su dokumentais ir visomis instrukcijomis darbuotojai buvo supažindinti pasirašytinai. Visi darbuotojai žinojo savo pareigas ir galimybes. Technika buvo visiškai tvarkinga. Įrenginys, šiuo atveju mechanizmas, buvo naujai nupirktas. Turėjo visus įspėjamuosius ženklus: garsinius ir šviesos signalus. Darbuotojai, kurie buvo toje pačioje patalpoje, negalėjo nematyti ar negirdėti. Dėl dokumento pasikartos, jog jie, kai perėmė gamyklą, norėjo perimti ir visą dokumentaciją. Realiai, rizikos vertinimas turėjo būti atliktas dar buvusio operatoriaus. Jei dokumentai būtų perduoti, realiai būtų perėmę ir rizikos vertinimą. Teismų yra užfiksuota, kad jiems neperdavė jokių dokumentų, nes nebuvo geranoriškų santykių iš buvusio operatoriaus. Jie išsivežė visus dokumentus, todėl jiems reikėjo sukurti visus dokumentus iš naujo. Vertinimas buvo užsakytas, bet nebuvo spėta jo atlikti, kadangi yra procedūros. Taip, įvykio metu rizikos vertinimo dokumento nebuvo. Galimybė įvykti tokiam įvykiui liktų tokia pati, nes atsargumas yra svarbiausias. Asmuo turi aiškiai jausti savo atsakomybės ribas ir save saugoti. Šiuo atveju, jo nuomone, joks papildomas dokumentas nebūtų nieko pakeitęs. Traktorininkas turi laikytis instrukcijų. Tai nėra kelias, tai yra zona, kurioje reikia manevruoti. Pagalbiniai buvo ne kartą įspėti, kad reikia elgtis atsargiai. Grįžęs jis matė vaizdo įrašą, bet jame matosi, kad buvo elgiamasi labai neatsargiai. Vairuotojas dirbo kasdienį savo darbą. Nežino, kaip jis kitaip turėtų dirbti. Jis, kaip vadovas, vairuotojo kaltės neįžvelgia. Neatsakys, kas supažindino su instrukcijomis. Kai įvyksta toks įvykis, vadovo pareiga yra padaryti viską, kas įmanoma, kad tokių įvykių nepasikartotų. Žmonės visi suprato ir papildomos priemonės buvo pateiktos, kokios konkrečiai negaliu pasakyti, nes yra atsakingas už bendrą įmonės administravimą. Nesakė, kad nebuvo įmanoma išvengti. Sakė, kad didžioji dalis atsakomybių tenka ir nukentėjusiajam. Kadangi akivaizdžiai matosi, kad atsargumo pritrūko. Ar kokia detalė galėjo apsaugoti ar padidinti atidumą, abejoja. Dar kartą pakartos, kad viskas buvo rašytinai supažindinama. Pagalbinių darbuotojų kaita yra didelė ir visi vienodai supažindinami. Tik tada galima pradėti dirbti. Jeigu vairuotojas būtų matęs, kad gali užvažiuoti ant žmogaus, tai vairuotojas to nebūtų daręs. Tai aiškiai matoma, kad nebuvo tyčinis veiksmas. Tokių nematomų zonų yra kiekviename automobilyje. Gali tik pakartoti, kad bet kokia priemonė, kuri gali padėti išvengti tokių įvykių yra geriau negu nieko. Šis įvykis atkreipė ir jų dėmesį, ką galimą papildomai atlikti ir kokios instrukcijos papildomai yra reikalingos. Jie padarė tai, kad tokių įvykių nebebūtų. Kiekvienas vadovas būtų atlikęs tokius veiksmus. Jie rizikos vertinimą atliko tada, kada galėjo tą padaryti. Jis jau viską minėjo, dėl kokių priežasčių nebuvo priimtas rizikos vertinimas. Kodėl jie dokumentų neperėmė iš buvusio operatoriaus, taip pat minėjo. Jie atliko viską, kas buvo privaloma, kad galėtų vykdyti veiklą. Jų įstaigos yra toks specifiškumas, kad jie negali stabdyti veiklos, todėl jie viską darė skubos tvarka. Turėjo visus leidimus, kad kuo greičiau galėtų pradėti veikti. Traktorius yra didesnės rizikos. Traktorius buvo sukomplektuotas pilnai. Jeigu kamera būtų būtina, ji būtų įrengta gamykliškai. Šiuo atveju, tai yra perteklinė priemonė. Jis nėra sėdėjęs traktoriuje, nežino kas iš jo matoma ar nematoma. Traktorius yra sukonstruotas, naujas, šviečiantis, skleidžiantis garsinius signalus. Jis nežino ar jis tuo metu išvažiavo iš patalpos ar atliko darbines funkcijas. Pasikartos dar kartą, viskas buvo atlikta, kad veiktų gamykla. Papildomas susirinkimas nebuvo organizuotas, nes su instrukcijomis buvo visi supažindinti pasirašytinai. Jei kažkas nebūtų atlikta, jiems niekas nebūtų leidę vykdyti veiklos. Gamintojas, kuris gamina techniką, įdiegia vienas ar kitas priemones. Šviesos ir garsinis signalas važiuojant atbuline eiga buvo. Tam ir skirti, kad įspėti žmogų, jog būtų atsargus, nes manevruoja transporto priemonė. 21. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, jog giminystės ryšių su kaltinamuoju G. U. neturi. Kaltinamasis yra matytas darbe. Dirbo kartu šiukšlyne. Jis dirbo kitoje pamainoje. Anksčiau, per M. V. laidotuves, kalbėjo su mirusiojo M. V. seserimi. Ji jo klausė, kiek laiko jis dirbo, ji stebėjosi, kodėl jo nekviečia liudyti, jeigu jis dirbo kartu. Tikslaus sesers vardo nežino. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jie su M. V. kartu dirbo šiukšlyne. Nežino tikslaus įmonės pavadinimo, nes dirbo apie savaitę, susirgo ir po M. V. mirties nebegrįžo į darbą. Jis nevykdė reikalavimų ir jam sakė, kad gali negrįžti į darbą, jeigu nevykdys reikalavimų. Jis buvo priimtas į darbą krautuvo operatoriumi, ir jam sakė daryti kitus darbus. Jis to nedarė. Po kelių dienų susirgo „korona“ ir po to įvykio nebegrįžo į darbą. Gali būti, kad dirbo 2022 m. vasario mėn. Jis buvo priimtas į darbą dirbti su krautuvu. Su krautuvu dirbo apie 3 valandas. Krautuvo pavadinimas „Manitou Kramer“. Krovė šiukšles į „fūras“. Tas 3 valandas jis šiukšles krovė lauke. Šiukšlės jau buvo išrūšiuotos rankiniu būdu. Toje vietoje žmonių nebuvo, nes šiukšlės buvo išrūšiuotos. Viduje jis dirbo, jam liepė rūšiuoti šiukšles rankiniu būdu, bet jis to nedarė, nes ne tam darbui buvo priimtas. Jam parodė kur važiuoti M., nežino jo pareigų. Nedirbo savo pareigų, nes nebuvo antro krautuvo. Jie buvo dviese su kaltinamuoju, o buvo tik vienas krautuvas. Kaltinamojo vardo nežino, jis jį matė gal 10 kartų. Nukentėjusįjį M. V. pažinojo darbo reikalais. Po darbo kartais susitikdavo. Yra kelis kartus jį parvežęs namo, pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vežė jį, nes jo prašė. Žinojo kur gyvena nukentėjusysis, tikslaus adreso nežino, (duomenys neskelbtini). Kita gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiuoju M. V. yra anksčiau dirbę lentpjūvėje, gal prieš 15 metų. Po to jis išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Vėliau vėl susitiko (duomenys neskelbtini). Jis pradėjo dirbti kitoje įmonėje, šiukšlyne. Kai M. V. sutiko, jį pakvietė į darbą. Jis buvo priimtas, jis jį vežiodavo į darbą. Tada įmonė skyrėsi ir jie išėjo iš tos įmonės. M. V. nuėjo dirbti į kitą įmonę ir tada pakvietė jį dirbti. Neprisimena įmonės pavadinimo, kurioje anksčiau dirbo. Toje įmonėje dirbo apie 1,5 metų. Jo pareigos buvo krautuvo vairuotojas, o M. V. pagalbinis darbininkas. Kol dirbo ankstesnėje įmonėje, jis jį parveždavo namo. Po darbo susitikdavo retai. Kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tuo metu M. V. rūšiavo šiukšles rankiniu būdu, nes neveikė aparatas. Dirbo salėje ne vienas, su kitais asmenims, kurių vardų neprisimena. Jam siūlė dirbti tą patį darbą, kurį dirbo M. V. Jis atsisakė jį dirbti. Darbo valandomis vaikščiojo, sėdėjo poilsio kambaryje. Poilsio kambarys buvo tose pačiose patalpose. Iš to kambario nematė kaip vyksta darbai. Kai buvo rūšiuojamos šiukšlės, jis būdavo patalpoje. Jam buvo leidžiama vaikščioti. Jis vaikščiojo lauke ir prie sienų. Kai salėje buvo vykdomi darbai, jis vaikščiojo prie sienų. Toje patalpoje traktorius šiukšles išsklaidydavo, o žmonės jas rūšiuodavo. Kai traktorius judėjo, jis patalpoje nevaikščiojo, o vaikščiojo lauke. Jo neinstruktavo kaip rinkti šiukšles, nes buvo darbintas ne toms pareigoms. Kai jam liepė dirbti ne jo darbą, jis nėjo. Vieną kartą buvo instruktuoti dėl gaisro. Jo neinstruktavo, nes jis dar nedirbo. Kai dirbo ir vairavo 3 valandas krautuvą, buvo neinstruktuotas. Su krautuvu dirbo, kuris viduje dirbo. Žino apie įvykį, kad M. V. suvažinėjo. Jis įvykio nematė, nes nebuvo darbe. Kol dirbo, yra M. V. matęs dirbantį salėje. Jis atrinkdavo didžiąsias šiukšles ir padėdavo prie sienos, kad paimtų traktorius. Atvažiavusi mašina išversdavo šiukšles, o Kramer jas išskleisdavo. Žmonės ateidavo ir išrūšiuodavo šiukšles. Kai važiuodavo traktorius išversti šiukšles, žmonės buvo visur, prie šiukšlių krūvos. Kai atvažiuodavo išversti šiukšles „(duomenys neskelbtini), žmonės būdavo išsiskirstę prie sienų, šonuose. Kai traktorius Kramer skleisdavo šiukšles, pagalbiniai darbuotojai būdavo salėje visur šonuose. Būdavo ir viduryje salės. Darbininkai stovėdavo, šonuose ir priekyje, kad matytų Kramer. Kai Kramer išskleisdavo šiukšles, tuomet laukdavo, kol pagalbiniai darbuotojai išrinks šiukšles. Nuo šiukšlių priklauso per kokį laiką yra išrenkamos šiukšlės. Nežino ar buvo instruktuoti pagalbiniai darbuotojai. Jis kitoje įmonėje buvo operatorius, kartu su juo dirbo ir M. V. Buvo ne tos pačios funkcijos, jis vairavo ir šiukšles krovė į aparatą, o šioje įmonėje buvo rūšiavimas rankomis. Nežino, kodėl neveikė aparatas. Aparatas yra šiukšlių rūšiavimo. Ten sumetamos šiukšlės ir jos išrūšiuojamos. Toje pačioje patalpoje dirbo anksčiau 1.5 metų. Darbo vieta nesikeitė, keitėsi tik įmonės ir funkcijos. Rūšiuotuvas buvo tas pats. Traktorius buvo kitas, bet panašus. Dirbo salėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas. Kai dirbo praeitoje įmonėje, darbo tvarka buvo aiški. Pavyzdžiui, jei nemato visų pagalbinių darbuotojų, tada turi įsitikinti ir judėti atbulomis, bet jeigu nemato, tada negali judėti atbulomis. Gali paklausti per raciją kur yra žmogus. Pagalbiniai darbuotojai turėjo žinoti, kad negali vaikščioti per traktoriaus „galą“. Anksčiau tvarkos pažeidimų ir nelaimingų atsitikimų nebuvo. Darbinė tvarka naujoje įmonėje nesikeitė, buvo tik tai, kad neveikė šiukšlių rūšiavimo aparatas. Ankstesnėje įmonėje nebuvo sužymėtos pagalbinių darbuotojų buvimo vietos, kai juda krautuvas. Sužymėti ir matyti neįmanoma, nes pilna salė būna šiukšlių. Ankstesnės įmonės traktoriuje buvo kameros, su kuriomis matydavo visą vaizdą. O naujame traktoriuje kamerų nebuvo, vaizdą stebėdavo per veidrodėlius. Kramer buvo zona, kuri yra nematoma veidrodėlyje. Jeigu prie pat įrenginio prieidavo asmuo, tada nematydavo per veidrodėlius. Su kameromis nebuvo nematomų zonų. Negali pasakyti ar kaltinamasis dirbo su tuo pačiu Kramer įvykio metu. Tame Kramer, kurį vairavo jis, kamerų nebuvo. M. V. laikėsi darbo tvarkos, nebūdavo jokių įvykių. Jie visada sakydavo, kad per traktoriaus galą negalima vaikščioti, nes jie nemato. Nedažnai tai sakydavo. Kai rūšiuotuvas neveikė, pagalbiniai darbuotojai turėjo didesnį darbo krūvį. Nežino ar įvykio metu rūšiuotuvas veikė. Jo liudyti prašė nukentėjusiojo sesuo. Gal prieš pusę metų. Jam nukentėjusioji tik papasakojo, kad M. V. pervažiavo atbulomis. Kai pradėjo dirbi naujoje įmonėje, jam liepė eiti rūšiuoti šiukšles. Jei būtų sutikęs dirbti, tai būtų daręs be instruktažo. Judant Kramer, pagalbiniai darbuotojai būdavo prie šiukšlių. Jis pasakoja tai, kas jam yra žinoma. Suinteresuotumo jokio neturi. Prieš pradedant judėti atbuline eiga, turi įsitikinti ar saugu judėti ir turi matyti salės darbuotojus. Pajudėti gali tik tada, kai esi įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Jį instruktavo, kai dirbo ankstesnėje įmonėje. Naujoje įmonėje niekas nespėjo instruktuoti, bet dirbti leido. Jis naujos įmonės vadovų nematė. Nesuprato ar M. buvo vadovas, jis buvo operatorius ir nesuprato, kodėl jis jam vadovauja. Kai dirbo anksčiau jis žinojo, kad, kai yra sklaidomos šiukšlės, reikia vaikščioti prie sienų, kad netrukdyti darbo. Jeigu nedirbdavo, jis žinojo, kad turi netrukdyti darbuotojams ir nelįsdavo kur nereikia. Jie sustodavo ir praleisdavo kai nešdavo šiukšles. Nevažiuodavo atbulomis. Nematė (duomenys neskelbtini) ar pagalbiniai darbuotojai trukdydavo Kramer darbą. Kai Kramer važiuoja atbulomis yra garsinis signalas, jis girdimas puikiai. Negali pasakyti ar buvo švyturėlis. Ankstesnėje darbovietėje buvo švyturėlis, kuris veikdavo visada. Nežino ar kamera yra papildomas įrenginys, ar privaloma jas turėti įrenginyje. Sename darbe buvo nauji traktoriai su įdėtomis kameromis. Senoje darbovietėje nebuvo pažymėtos vaikščiojimo zonos. Negali atsakyti, kodėl jų nebuvo pažymėta. Kai buvo skleidžiamos šiukšlės su Kramer, pagalbiniai darbuotojai buvo šonuose prie šiukšlių krūvos. Žmonės nestovėdavo vienoje vietoje. Jokių judėjimo zonų žymėjimo nebuvo. Stovėjimo vietos ženklų nebuvo. Pagalbiniai darbuotojai nesirinkdavo į konkrečią vieną zoną, jie eidavo į šonus. Vadovai nieko neaiškino, kaip turi būti dirbama ir kur turi stovėti pagalbiniai darbuotojai, kai juda Kramer. Jis iš karto atsisakė ir pasakė M., kad nevykdys pagalbinio darbuotojų funkcijų. Su kaltinamuoju anksčiau nėra dirbęs. 22. Teisiamojo posėdžio metu specialistas A. Š. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju darbo inspektoriumi. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiaisiais giminystės ryšiu nėra susijęs. Dėl įvykio yra surašytas vienas aktas. Gali patvirtinti, kad aktas yra šiuo metu galiojantis, priežastys yra nurodytos akte. Visa medžiaga surinkta atliekant nelaimingo atsitikimo tyrimą. Buvo vykta į įvykio vietą. Buvo rinkti duomenys iš įmonės, darbuotojų paaiškinimai. Analizuojama įmonės vidaus tvarka, rizikos vertinimas, pareigybės. Visa tyrimo eiga yra aprašyta. Nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas darbų organizavimas, darbuotojo buvimas transporto judėjimo zonoje. (duomenys neskelbtini), mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), darbdavį atstovaujantis asmuo nei jo įgalioti asmenys neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir nepasirinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų ir kt. Teleskopiniam krautuvui važiuojant atbulomis, buvo mirtinai traumuotas darbuotojas, buvęs transporto judėjimo zonoje. Palaiko pagarsintas išvadas. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog tyrimas buvo atliktas, siekiant išaiškinti nelaimingo atsitikimo priežastį. Aplinkybėse yra aprašyta kaip buvo vykdomas tyrimas. Buvo nustatyta, kad darbuotojai ir teleskopinis krautuvas juda toje pačioje zonoje. Taip pat nebuvo apibrėžtų saugių zonų, kuriose galima judėti be pavojaus susižeisti. Darbdavys žinojo ir turėjo imtis veiksmų, kad darbo zonoje nebūtų „chaotiško“ judėjimo. Negalėtų paaiškinti, kodėl traukiamas atsakomybėn vairuotojas, o ne įmonė. Jie netyrė ar G. U. pažeidė taisykles. Nemano, jog šiuo atveju taikomos eismo taisyklės. Buvo atlikti tyrimai dėl transporto priemonės būklės. Buvo tirta G. U. išsilavinimas ir mokymai. Jei būtų nustatę, kad darbuotojas pažeidė taisykles, tai būtų atsiradę priežastyse. Viso tyrimo metu buvo susipažinta su „KRAMER“ instrukcija, naudojimo dokumentacija. Buvo analizuojami punktai. Buvo nustatyta, kad G. U. vairuojamas traktorius atitinka visas technines savybes, t. y. įsijungia garso ir šviesos signalai. Jie negali pasakyti ar jis galėjo, ar turėjo pamatyti asmenį. Akte nurodyta, kad nesimato tos vietos, kur nukentėjusysis buvo pervažiuotas. Jie nepateikė, kad jie nenustatė tos priežasties, jie įvardino kitą priežastį ir tiesiogiai nesakė, kad kaltė yra G. U. Priežastį įvardino, kad tai yra darbdavio atsakomybė. Aplinkybėse jie aprašė kaip atlieka tyrimus. Jie tyrė visą visumą. Buvo tirta visa įmonės organizacija. Taip pat tirta ar nukentėjusysis buvo tinkamai instruktuotas, kaip buvo organizuojami darbai ir pan. Buvo tirti darbuotojo supažindinimai, apmokymai kaip darbuotojas turėtų atlikti tą darbą. Tuo klausimu nenustatė pažeidimų. Pagrindinė nelaimingo įvykio priežastis, netinkamas darbo organizavimas. Jie nustatė vieną priežastį. Šiuo metu dėl akto vyksta kitos bylos nagrinėjimas teisme. Byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, sprendimas šiuo metu yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tyrimo metu buvo surašytas VDI reikalavimas pašalinti nustatytus pažeidimus, t. y. parengti pavojingų zonų vietas, kad darbuotojai ir krautuvas dirbtų atsargiai. Buvo gautas raštas, kad viskas įvykdyta. Nesaugi zona ta, kurioje buvo traumuotas darbuotojas, kur darbuotojas ir teleskopinis krautuvas judėjo vienoje patalpoje. Anksčiau zonos nebuvo, dabar buvo pateiktos nuotraukos, kad yra įrengti atitvarai. Tyrimo metu buvo nagrinėjamos ne tik tos dienos aplinkybės, bet ir ankstesnių dienų vaizdo įrašai. Darbuotojai judėjo tose zonose, kur traktorius važinėjo. Darbdavys turi nusistatyti tvarką pagal veikiančią įmonės specifikaciją. Darbdavys tinkamai neužtikrino pagalbinių darbuotojų rizikos. Darbdavys pateikė A. Z. pažymėjimą kai buvo parašytas aktas. Atliko papildomą tyrimą ir buvo pateikta išvada, kad pažymėjimas, kuris išduotas, galiojantis maisto pramonės įmonėse. Ši nustatyta veikla nėra atitinkanti (duomenys neskelbtini). Jie kaltės nenustatinėja. Priežastis, susijusi su darbdavio atsakomybe. Profesinės rizikos vertinimas turi būti atliktas iki įmonei pradedant vykdyti veiklą. Šiuo atveju, veikla buvo vykdoma, o vertinimas nebuvo atliktas. Pasikartos, kad jie kaltinamųjų nenustato. Patikslins, kad buvo vertinamos visos pareigybinės nuostatos, darbuotojų sveikatos ir saugos instrukcijos, kuriose galimai galėjo būti pažeidimai pačio darbuotojo. Tačiau tyrimo metu tai nebuvo nustatyta. Žuvusiojo darbuotojo apklausos nepridės, bet vertinimas iš dokumentinės pusės vyksta. Buvo vertinami ne vienos dienos vaizdo įrašai, buvo vertinamos instrukcijos, kaip darbuotojai buvo su jomis supažindinami. Nebuvo nei vienoje instrukcijoje pažymėta, kur asmuo turėjo atsitraukti važiuojant traktoriui. Vaizdo įraše matoma, kad nukentėjusysis eina nuo krūvos link transporto priemonės toje zonoje, kurioje juda transporto priemonė. Ar buvo tos taisyklės, nenustatyta. Nebuvo vertinta rizika, kur turi būti darbuotojas tuo metu, kai juda transporto priemonė. Darbo rengimų bendrose nuostatose yra nurodyta, kad jeigu darbo įrenginiai juda darbo zonoje, tada turi būti parengtos kelių eismo taisyklės. Tyrimo metu buvo analizuojamos visos instrukcijos. Jei būtų buvęs nustatytas kažkoks punktas, tuomet jis būtų atsiradęs priežastyse. Galėtų pasakyti iš praktikos, kad policijoje toks nelaimingas atsitikimas nėra traktuojamas kaip eismo įvykis. Atliekant tyrimą nebuvo nustatyta G. U. pažeidimų. Priežastyse nurodyta tik, jei darbdavys būtų vertinęs riziką ir nustatęs saugias zonas, jo nuomone, nelaimingo atsitikimo tuomet būtų išvengta. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas paliko galioti aktą, ruošia atsiliepimą į apeliacinį skundą. 23. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas T. D. nurodė, jog yra Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis specialistas, yra įtrauktas į ekspertų sąrašą ir prisiekęs. Patvirtina ekspertizės akte išdėstytas išvadas, nemato pagrindo jų keisti. Buvo atliktas matomumo eksperimentas, bet ir po to pagrindo išvadų keisti jis neduoda. Atsakydamas į klausimus ekspertas T. D. nurodė, jog jie nenustatinėja priežastinių ryšių, jie nustato priežastis. Priežastis ir pagrindinė sąlyga parašyta ekspertizės akte prie 1 klausimo apie priežastį ir pagrindinę sąlygą. Priežastis ir sąlyga buvo krautuvo valdymas. Nepagrindinė sąlyga pavojingas veiksmas. Jei yra šaltinis, tai bus ir būtinoji sąlyga, bet ji ne pagrindinė. Valdymas susijęs su veiksnio šaltiniu. (42 išvada) Priežastis ir pagrindinė sąlyga, atsirado ir būtinoji sąlyga. Priežastis būna kartais pati svarbiausia, bet tai traktuoti gali tik teismas. Darbų organizavimas turėjo padaryti prielaidas, kad darbas būtų saugus. Draudimas atsirado po įvykio ir jei variklis veikia, tai žmonės nevaikšto, bet neeliminuojamas žmogiškas faktorius. Po įvykio buvo įrengtos kameros, pakabintas veidrodis, bet strėlė gali užstoti veidrodį. Dar reikėtų įrengti saugią aikštelę, į kurią atsirėmęs krautuvas nekeltų pavojaus žmogui. Tokia sauga būtų garantuota. Tai minimumas, kas seniai turėjo būti padaryta. Visi žinojo, kad negalima vaikščioti už krautuvo nugaros, bet vis tiek visi vaikščiojo. Reikia artėti prie to, kad būtų kuo daugiau techninių apsaugos priemonių. Žmonės turėtų žinoti, kad toje vietoje jie būtų saugūs. Krautuvas buvo tinkamos komplektacijos, bet kamera būtų padėjusi, kadangi matymo laukas platus ir žmogus būtų pastebėtas. Kamera nebuvo privaloma tam įrenginiui. Tai būtų papildoma komplektacija. Vairuotojui norint įsitikinti, kad nėra žmogaus už mechanizmo, reikia išlipti ir nueiti pažiūrėti, o tuo metu, kol įlipa, ten ateina žmogus. Vairuotojui turi būti pasakyta, kai reikia įsitikinti. Čia ne techninio lygio diskusija. Instrukcijų yra 10 ir jie nežino, kas jam ten buvo surašyta. Reikalavimai turi būti konkretesni. Vairuotojas sėdi kabinoje ir kur jo akys žiūri nustatinėjo kriminalistai. Iš vaizdo įrašo jie nematė ir nieko negali pasakyti. Jis mato, kaip vairuotojas išlipa ir susiima už galvos. Nėra pagrindo teigti ar jis ėmėsi veiksmų ar nesiėmė. Kur žiūrėjo vairuotojas, gali atsakyti tik jis pats. Jis pats žiūrėtų į galinio vaizdo veidrodėlį, kad ko nors nepervažiuotų. Eksperimente jie imitavo žmogaus akis. Žmogus gali atsistoti nuo sėdynės, persisukti. Atstatyti situacijos 100 procentu eksperimento metu neįmanoma. Eksperimento metu jis matė vairuotojo veidą, o vairuotojas jo nematė. Vairuotojui nemoka už tai, kad jis skaičiuotų darbuotojus. Žmogus neatsargiai ėjo. Atliekant ekspertizę vadovaujasi metodika. Taip, kaip buvo parašyta išvadoje, taip ir lieka. Organizacine prasme viskas parašyta ekspertizės akte. Reikia įvertinti riziką, kaip ją sumažinti: veidrodis, kamera, užtvaras, padaryti instrukciją, su kuria visus supažindinti. Rizikos vertinimo nebuvo. Vieta nurodyta nebuvo ir krautuvas neturėjo kameros, kad sumažinti riziką. Rizikos vertinimo nebuvimas nėra nelaimingo atsitikimo priežastis. Kai susiję su pavojaus šaltiniu – tai pagrindinė sąlyga, o jei nesusiję – tai priežastis. Pagrindinės sąlygos ir būtinosios sąlygos apibrėžimų galima ir nerasti. Priežastis susijusi su būtinąja sąlyga. 40 klausimas neatitinka jo kompetencijos ir negalima vienareikšmiškai atsakyti, jie nesimokė vidinio teisinio reguliavimo. Jie pakankamumo netiria ir nenustatinėja. Jei yra parašas, reiškia žmogus instruktuotas, jei nėra, tai neinstruktuotas. Vairuotojas turi teisę, o darbdaviui tai yra pareiga užtikrinti jam tinkamas sąlygas. Tai būtų priimtina rizika, jei viskas padaroma. Vairuotojui būtų sudėtinga viską matyti, nes jam dar reikia ir dirbti. 24. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. R. nurodė, jog yra Lietuvos teismo ekspertizės centro darbų saugos ekspertė, yra prisiekusi. Patvirtino išvadas ir nurodė, jog pagrindo jas keisti nemato. Su eksperimentu nėra susipažinusi, nedalyvavo jo atlikime. Neturi pagrindo nepritarti eksperto T. D. nuomonei. 25. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas R. M. nurodė, jog yra Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis ekspertas, yra prisiekęs. Paaiškino, jog buvo atliktas matomumo eksperimentas. Buvo užduotas 36 klausimas. Jis į jį atsakė, kad nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas neturėjo galimybės matyti žmogaus. Atlikus eksperimentą yra gauti objektyvūs duomenys. Jam buvo atsiųstas matomumo eksperimento protokolas. Protokole suformuota paskutinė 4 lapo pastraipa, kuri pagarsinama. Ar G. U. matė, žmogų, nepasakys. Matomumo eksperimento protokolo 28 psl. 54 pav. yra bendras nematymo vaizdas, kur yra nematymo zona. Kitų jo duotų išvadų atliktas eksperimentas nekeičia. Čia vyko darbo procesas, o ne kelių eismas. Kelių eismo taisyklės čia nėra taikomos, tai buvo ne kelių eismui skirta vieta. Įvykus kontaktui neįmanoma sustabdyti jokios transporto priemonės. 8 akto psl. po pav. 2 - vaizdo įraše užfiksuoti stop žibintai, tai buvo stabdomas. Kontaktas užfiksuotas 11 val. 3 min. 4 sek. 12 kadre. Pagal rodmenis stop žibintai užfiksuoti po kontakto. Kaip turėjo elgtis krautuvo vairuotojas, negali atsakyti, nes tai ne kelių eismo įvykis. Tyrime nustatytas laikas 0,5 sek. prieš pradedant judėti atgal. Neaišku, ar vairuotojas įsitikino, ar gali važiuoti į priekį. Toks eksperimentas nebuvo atliekamas. Neatsakys, nes buvo atliktas eksperimentas iš stovinčios transporto priemonės. Tokio dalyko, kaip saugus greitis, nėra. Neatsakys, ar buvo saugu, ar nesaugu važiuoti. Saugus greitis - nulis. Akto 36 klausimas - prieš eksperimentą nebuvo objektyvių duomenų, po eksperimento – atsirado. Dabar protokole pažymėta, kad vairuotojas galėjo ir nematyti. Vairuotojas operatorius ir atlieka veiksmus, tas procesas yra nuoseklus dalykas ir turi žiūrėti į veidrodžius ir kiek laiko jam užtruks į veidrodį pažiūrėti. Mažiausias dydis 0,4 sek., kad įvyktų žmogaus motorinė reakcija. Tai sudėtinis procesas. Išskirti, kiek sekundžių jam reikėjo, negali pasakyti konkretaus laiko. 26. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas H. D. nurodė, jog yra teismo medicinos ekspertas, yra įtrauktas į ekspertų sąrašą ir yra prisiekęs. Savo išvados dalį tvirtina, atsakymus pateikė. 21 punkte nurodyta, kad pirminis susidūrimo momentas buvo į dešinę nukentėjusiojo pusę, ir šie sužalojimai tiesiogiai įtakos mirčiai neturėjo. Dėl šių sužalojimų jis galėjo atlikti veiksmus. 22 p. nurodyti sužalojimai pervažiavus nukentėjusįjį turėjo įtakos mirčiai. Sužalojimo grupes išskyrė remiantis visa turima medžiaga, pateikta ekspertizei. Buvo judėjimas atbuline eiga kol asmuo nugriuvo, po to pervažiuotas kūnas. Daugybiniai plyšimai, lūžiai ir jie būdingi pervažiavimui, o ne tiesioginiam smūgiui. Visi matavimai yra ne jo kompetencijoje. 27. 2024 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio metu nustačius, jog nėra aplinkybių liudytojui A. Z. kliudančių duoti priesaiką, liudytojui buvo išaiškina pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, išaiškintos jo teisės ir pareigos, be kita ko, ir teisė atsisakyti duoti parodymus, bei atsakomybė pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį. Teismui išaiškinus liudytojo priesaikos davimo tvarką, paprašius prisiekti perskaitant priesaikos tekstą, liudytojas A. Z. atsisakė vykdyti teisėtus teismo nurodymus, motyvuodamas tuo, kad nenori ir neprivalo to daryti. Dėl šių priežasčių liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas. 2024 m. kovo 26 d. teismo nutartimi liudytojui A. Z. paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti 2022 m. lapkričio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. Z. parodymai. Liudytojas nurodė, jog pavardės neturi, žmonės pavardės neturi, tik vergams buvo suteiktos pavardės, žmonės yra iš giminės, jis yra iš Z. giminės. Anksčiau jis dirbo (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas. Jis nebuvo atsakingas už darbų saugą šioje įmonėje. Jį atsakingu už darbų saugą paskyrė po įvykio, kada ten žuvo žmogus. Šis nelaimingas atsitikimas, kaip 2022 m. kovo mėn. žuvo V., įvyko jo vadovaujamame skyriuje. Tuo metu jis nebuvo paskirtas atsakingu už jo skyriaus darbų saugą. Taip pat nebuvo paskirtas atsakingu už visos įmonės darbų saugą. Kas tuo metu buvo atsakingas už visos įmonės ir jo vadovaujamo skyriaus darbų saugą, jis nežino. Po įvykio jis buvo paskirtas tik savo skyriaus - atliekų tvarkymo skyriaus atsakingu už darbų saugą. Ar tuo metu buvo paskirtas kas nors už darbų saugą įmonėje, nežino. Šioje patalpoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo atskirtos zonos kur vaikšto darbuotojai ir kur juda transporto priemonė. Zonos buvo paskirstytos pagal UAB Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėkite, kad būtent pagal UAB Lietuvos Respublikos. Ar jos buvo vizualiai matomos neatsimena. Po nelaimingo atsitikimo šioje patalpoje keitėsi viskas, keitėsi energetika, nes išėjo žmogaus dvasia, pasikeitė šiukšlės, atvežė naujų atliekų, pradėjo skaisčiau šviesti saulė. Transporto ir žmonių judėjimo zonos nepasikeitė. Šioje patalpoje viskas pasikeitė 100 procentu, šiukšles išvalė, žiurkes išnaikino, vandenį paleido. Dabar jis neturi nei laiko, nei noro toliau atsakinėti į klausimus, darbuotojo prisistačiusio ir apsirengusio karnavaliniais rūbais, pažymėtais policija. Daugiau į jokius klausimus neatsakinės (7 tomas, b. l. 57–58). 28. Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pradėtas 2022 m. kovo 15 d., gavus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2022 m. kovo 15 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, jog 2022 m. kovo 15 d., apie 10.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) darbo metu blaivus G. U., vairuodamas atbuline eiga teleskopinį krautuvą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė gale už strėlės stovintį M. V., gim. (duomenys neskelbtini), taip jį mirtinai sužalodamas (1 tomas, b. l. 6). 2022 m. birželio 30 d. ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl G. U. veiksmuose galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 1 dalyje, požymių (7 tomas, b. l. 108–110). 2022 m. lapkričio 30 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika (1 tomas, b. l. 29–38). 29. 2022 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo angaras. Angaro įvažiavimo durys atidarytos. Priešais duris yra teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini). Prie krautuvo dešinės pusės, ant betoninių grindų guli vyriškos lyties lavonas, uždengtas folija. Lavonas guli ant nugaros, galva padėta ant pakaušio, guli ant antklodės. Galva nukreipta į įvažiavimo angą, kojos nukreiptos į krautuvą, guli ties jo vidurine dalimi. Kairė ranka tiesi, guli ant grindų, atitolusi nuo kūno, pirštai sulenkti. Dešinė ranka guli ant grindų, tiesi, atitolusi nuo kūno, pirštai sulenkti. Kairė koja guli ant grindų, sulenkta per kelį. Dešinė koja guli ant grindų, tiesi. Plaukai trumpi, tamsios spalvos. Akys užmerktos, burna užčiaupta. Ant kairės pusės veido yra nubrozdinimai, kraujosruvos. Ant smakro apatinės dalies yra nubrozdinimai, kraujosruvos. Ant lavono galvos yra pilkos spalvos kepurė. Lavonas vilki šviesą atspindinčią striukę, kelnes su šviesą atspindinčiais elementais, su užrašu (duomenys neskelbtini), pilkos-melsvos spalvos džemperį, žalios spalvos marškinėlius, melsvos spalvos apatines kelnaites, kojines raudonos-žalios spalvos. Avi tamsios spalvos suvarstomais batais. Ant dešinės kojos apatinės dalies, nuo čiurnos iki kelio, viršutiniame paviršiuje yra atvira žaizda. Ant lavono kaklo yra geltono metalo grandinėlė ir kaklo pakabukas. Striukės kišenėje yra žiebtuvėlis, cigarečių pakelis, peilis, peilio geležčių pakuotė, atsuktuvas. Daiktai paimami, supakuojami į kartoninę dėžutę, plomba Nr. S4852. Nuo lavono kojų iki dešinės sienos yra apie 15,76 m, nuo įvažiavimo sienos yra apie 6,72 m. Nuo krautuvo dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešinės sienos yra apie 13,28 m, nuo priekinės įvažiavimo sienos yra apie 7,71 m. Nuo krautuvo dešinės pusės galinio rato ašies iki priekinės įvažiavimo sienos yra apie 8,37 m. Prie patalpos kairiosios sienos, prie pravažiavimo angos, prie sienos pritvirtinta vaizdo kamera. Prie pagrindinės įvažiavimo angos, prie sienos taip pat pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Už krautuvo, galinėje dalyje yra sukrautos įvairios šiukšlės. Apžiūra baigta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuojama, daugiau daiktų, pėdsakų reikšmingų tyrimui nėra. Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – žiebtuvėlis, cigarečių pakelis, peilis, peiliukų pakuotė, atsuktuvas, grandinėlė, kaklo pakabukas, supakuoti į kartoninę dėžutę, plomba Nr. S4852, apžiūrėti 2022-05-18 apžiūros protokolu. 2022-11-23 nutarimu – žiebtuvėlis, peilis, peiliukų pakuotė, atsuktuvas, grandinėlė, kaklo pakabukas, grąžinti nukentėjusiajai L. F., cigarečių pakelis perduotas saugoti Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklai (1 tomas, b. l. 67–94). 30. 2022 m. lapkričio 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad atliekama papildoma įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) sandėlio patalpų apžiūra. Apžiūros metu matyti, kad prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) sandėlio patalpas kairėje, stovint veidu į sandėlį tvorelės atitvaru maždaug 1 metras nuo kairės sienos yra pažymėta saugi zona, ant sienos pakabinta A4 dydžio lapas su užrašu „SAUGI ZONA Būk čia kol juda transportas“. Užėjus į (duomenys neskelbtini) sandėlį ant grindų, patalpos dešinėje ir kairėje, matyti nubraižytos linijos ir pažymėtas einančio žmogaus simbolis, ant sienos pakabintas A4 formato lapas, kuriame užrašas „SAUGI ZONA Būk čia kol juda transportas“. Įvykio metu šių zonų nebuvo, jos yra subraižytos po VDI Nelaimingos atsitikimo darbe akto gavimo. Šiuo metu linijos sandėlio kraštuose nors ir apsinešusios purvu yra ryškesnės, einant link sandėlio vidurio linijų visai nebesimato, jos nusitrynusios (1 tomas, b. l. 95–106). 31. 2022 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, jog teismo sprendimu perėmus (duomenys neskelbtini) gamyklą iš buvusio operatoriaus, saugaus judėjimo linijų iš viso nebuvo, jas nubraižė (duomenys neskelbtini), taip pat nedelsdamas atliekų priėmimo zonoje įrengė saugos zonas, kuriose darbuotojai turi būti tuomet, kai juda transportas ir parengė atitinkamą tvarką, bei su ja pasirašytinai supažindino darbuotojus, taip pat priėmimo zonoje pakabino sferinį veidrodį. 2022 m. liepos mėn., prieš tai įvykdžius viešųjų pirkimo procedūras ir nupirkus kelių ženklinimo paslaugas, buvo subraižytos linijos žyminčios sąvartyno teritorijos ir (duomenys neskelbtini) gamybinių patalpų judėjimo zonas. Prie jų (duomenys neskelbtini) pridėjo fotonuotraukas ir 2022-05-27 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu patvirtintą (duomenys neskelbtini) Darbų vykdymo transporto ir kitų savaeigių mechanizmų judėjimo zonoje tvarką (1 tomas, b. l. 109–121). 32. 2022 m. kovo 15 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ganybos vadovas T. B. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrašą dėl 2022 m. kovo 15 d. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe (1 tomas, b. l. 123). Vaizdo įrašai perkelti į du DVD-R diskus, kurių viename, kuris yra voke su užrašu 2022-03-15 (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas tik įvykio momentu, yra du vaizdo įrašų failai, pavadinimu 1kamera.mp4, modifikavimo data 2022-03-31 10.03, ir 2kamera.mp4, modifikavimo data 2022-03-31 10.05. Antrame DVD-R diske, kuris yra voke su užrašu 2022-03-15 (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas ilgas, yra du vaizdo įrašų failai, pavadinimu MBA VIDUS-ch2-20220315.avi, modifikavimo data 2022-03-17 11.01, MBA VIDUS-ch7-20220315.avi, modifikavimo data 2022-03-22 09.51 (DVD-R diskai yra Pakete Nr. 1). 33. 2022 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 2022-03-15 (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo stebėjimo kamerų įrašo, perkelto į DVD-R diską, kuris yra voke su užrašu 2022-03-15 (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas tik įvykio momentu, du vaizdo įrašų failai, pavadinimu 1kamera.mp4, modifikavimo data 2022-03-31 10.03, ir 2kamera.mp4, modifikavimo data 2022-03-31 10.05. Protokole nurodoma, jog atidarius diską matyti du dokumentai: 1 kamera ir 2 kamera. Atidarius 1 kamera matyti vaizdas: kairiame viršutiniam ekrano kampe matyti data ir laikas: 03-15-2022 TRU 11.02 (realus laikas yra 1 valandą mažesnis - t. y. 10.02), dešiniame apatiniame ekrano kampe užrašas Camera 01. Vaizdo įrašo dydis – 6.55 min, pabaigos laikas – 11.09 val. (10.09). Matyti, kaip važinėja teleskopinis krautuvas ir vaikšto darbuotojai. 11.03 (realus laikas 10.03) matyti, kaip teleskopinis krautuvas važiuodamas atbuline eiga kliudo už jo ėjusį darbininką, jį perbloškia ir pervažiuoja dešinės pusės galiniu ratu, sustoja. Tada darbininkas atsikelia ir bando išlįsti iš po krautuvo, jam padeda kiti darbuotojai ir paguldo ant žemės. Toliau matyti, kaip iš keltuvo išlipa vairuotojas ir kitas darbininkas atsistoja už krautuvo galo, rodo vairuotojui kokioje padėtyje jis kliudė darbininką. Atidarius 2 kamera matyti vaizdas: kairiame viršutiniame ekrano kampe matyti data ir laikas: 03-15-2022 TRU 11.02 (realus laikas yra 1 valandą mažesnis - t. y. 10.02), dešiniame apatiniame ekrano kampe toks pat užrašas Camera 1. Vaizdo įrašo dydis – 7.00 min, pabaigos laikas – 11.09 val. (10.09). Šiame vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija tik filmuota iš kitos vaizdo stebėjimo kameros, kitu kampu (1 tomas, b. l. 124–126). 34. 2022 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta tyrimui pateikta Body cam medžiaga. Protokole nurodoma, jog peržiūrėjus gautus įrašus, pažymėtus numeriais: - 2020_03_15_103120_054; - 2020_03_15_103620_055; - 2020_03_15_104119_056; -2020_03_15_104618_057; - 2020_03_15_105117_058 matyti vaizdo įrašas įvykio vietoje. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir aiškinasi aplinkybes, nustato žuvusiojo tapatybę, patikrina vairuotojo girtumą, kalbasi su liudytojais. Protokole nurodoma, jog peržiūrėjus Body cam vaizdo įrašus tyrimui papildomos naudingos informacijos negauta (1 tomas, b. l. 133–135). Pažymėtina, jog vaizdo įraše Nr. 2020_03_15_103120_054 matyti, kaip policijos pareigūnė 2022-03-15 10.31 val. bendrauja su G. U., kuris į klausimą, kaip čia viskas atsitiko, nurodo, jog „nieko, aš atsisėdau, norėjau pradėti važiuoti, aš jo ne nemačiau, per veidrodėlius iš viso nieko (žodis nesuprantamas). Su šituo traktoriu, jis stovėjo man grynai už strėlės, kiek man pasakojo, aš tik įjungiau atbulinį, pradėjo man atbulinis pypsėt ir aš pradėjau važiuoti ir jis pradėjo eiti ir aš nemačiau net kaip aš pervažiavau, nieko. Nevartojau alkoholinių gėrimų“. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinimas G. U. blaivumas. Einat link įvykio vietos, teleskopinio krautuvo, G. U. nurodo ir parodo, jog „sakau, aš jo net nemačiau, jis man stovėjo va grynai ten už strėlės, o ta strėlė yra akloji zona, aš jos net nematau. Taip viskas ir buvo, tik mes jį ištraukėme iš po ratų, kad nedevažiuot (neaiškiai suprantamas žodis)“. Nurodo, jog pervažiavo su galiniu ratu. G. U., stovėdamas už teleskopinio krautuvo galo, aiškiai vieta vaizdo įraše nematyti, nurodo, jog „Yra kameros, galėsite atsisukti. Va čia jis man stovėjo, va už tos vietos va, yra gi va, visur yra po du metrus atstumas parašytas. Ir aš kai pradėjau važiuoti, jis pradėjo eiti ir aš jį per šoną. Medikai dar neatvažiavo, jis dar kvėpavo“. Vaizdo įraše Nr. 2020_03_15_103620_055 matyti, kaip G. U. 10.39.44 val. nurodo, jog „aš per veidrodėlius abudu pažiūrėjau, nieko nebuvo“. Vaizdo įraše Nr. 2020_03_15_104618_057, 10.48.06 val. matyti, kaip policijos pareigūnė bendrauja su liudytoju A. L., jo klausia, ar jūs matėt patį įvykį? A. L. atsako, „jo. Užkliuvo tekinis užpakalinis, nukrito ant pilvo ir važiavo per nugarą abu tekiniai. Į klausimą, ar dar yra kas matė įvykį, A. L. nurodė, jog „ne, jis vienas matė, nes jis važiavo traktoriumi, o aš stovėjau va toj pusėj, dar jam sušukau, kad pasitrauktų, bet nebespėjo“. 35. 2022 m. kovo 18 d. raštu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2022-03-15 10.03 val. informacinėje sistemoje esančio užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio 37060332132 BPCID 91009707197, 91009710370 garso įrašo kopiją (1 tomas, b. l. 138). 36. 2022 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto iškvietimo garso įrašo apžiūra. Protokole nurodoma, jog atidarius diską, matyti failas, pavadinimu 2022_03_15_10-03-47_37060332132, atidarius jį, girdimas garso įrašas: Vyriškas balsas fone: eik tu „necenzūrinė raiška“ pervažiavo per M. ką. 112 operatorė: 112. Vyriškas balsas: laba diena, į (duomenys neskelbtini) greitosios norėtume. 112 operatorė: sakykite adresą, kur. Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). 112 operatorė: tai koks kaimas, (duomenys neskelbtini). Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini). 112 operatorė: o seniūnija, (duomenys neskelbtini). Vyriškas balsas: jo. 112 operatorė: o gatvė kokia sakėte? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini), nežinau čia, (duomenys neskelbtini) man atrodo taip, M. ką pervažiavo su krameriu, su traktoriuku. 112 operatorė: kas pervažiavo, ką, ar girdite jūs mane? Vyriškas balsas: girdim. Ryšio trukdžiai, neaiškus tekstas. 112 operatorė: labai ryšys trūkinėja. darbo metu? Vyriškas balsas: taip. 112 operatorė: žmogų pervažiavo. Vyriškas balsas: taip. 112 operatorė: sąmoningas ji yra. Vyriškas balsas: taip. 112 operatorė: vyras, moteris. Vyriškas balsas: vyras. 112 operatorė: kiek amžiaus. Vyriškas balsas: apie 40. 112 operatorė: ar jisai kraujuoja. Vyriškas balsas: nu nesimato dabar. 112 operatorė: bet sąmoningas, kvėpuoja. Vyriškas balsas: taip taip. 112 operatorė: o jūs kas. Vyriškas balsas: aš nu aš operatorius. 112 operatorė: bet ne jūs čia partrenkėte. Vyriškas balsas: ne. 112 operatorė: bet matėt viską. Vyriškas balsas: nu aš pamačiau kad jau gul jisai. 112 operatorė: šalia to žmogaus esat. Vyriškas balsas: nu dabar ne šalia, truputį nuėjęs nes ten ryšio nėra. 112 operatorė: sakykit vardą pavardę savo kas pranešė. Vyriškas balsas: M. Š. 112 operatorė: bet išorinių kokių sužalojimų nesimato, jisai juda. Vyriškas balsas: nu nejud jisai gul tiesiog išsitepęs, tai ten stuburui gal kažkas. 112 operatorė: gerai supratau tada informuoju tarnybas, ačiū kad panešat, čia bus namo numeris 9 pas jus. Vyriškas balsas: jo čia sąvartynas. 112 operatorė: atliekų. Vyriškas balsas: taip taip. 112 operatorė: gerai, tada informuojam pareigūnus, laukit atvykstant. Pokalbio pabaiga (1 tomas, b. l. 139–142). 37. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas – 2022-03-17, baigtas – 2022-04-07) nurodomos išvados, kad: 1. M. V. mirtis įvyko nuo daugybinių kepenų plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Į tai nurodo daugybiniai kepenų plyšimai, 1200 ml skysto kraujo pilvaplėvės ertmėje. 2. M. V. mirtis įvyko prieš 2-3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2022-03-17 11 val. 00 min. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo meru užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai, medicininių dokumentų duomenys. 3. Mirusiojo M. V. kūne rasti sužalojimai: daugybiniai kepenų plyšimai, dešinės krūtinės ląstos pusės IV-VI šonkaulių lūžiai priekinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės III-VII šonkaulių lūžiai vidurinės raktikaulinės linijos Projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės IV-VIII šonkaulių lūžiai mentės linijos projekcijoje EU pasieninės krūtinplėvės pažeidimu. daugybiniai skeveldriniai dešinio klubakaulio sparno lūžiai, plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje, kraujosruva kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audė iš dešinio inksto kapsulėse, poodinės kraujosruvos dešinio klubakaulio sparno srityje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje pereinanti I pėdą, odos nubrozdinimas kairėje pakaušio pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, dešiniame žande pereinantys į apatinio žandikaulio sritį į kaklą, dešinėje smakro pusėje, dešinės plaštakos III ir LV krumpliuose, kairės plaštakos IV piršte, dešiniame sėdmenyje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais netrukus prieš mirtį, vienmomentiškai. Daugybiniai kepenų plyšimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4. Neatmetama tikimybė, kad po patirtų sužalojimų M. V. trumpą laiko tarpą galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. 5. Mirusiojo M. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (4 tomas, b. l. 73–75). 38. 2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius pateikė nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2022-03-15 (duomenys neskelbtini) mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginiuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagalbiniam darbininkui M. V., tyrimo medžiagą ir 2022 m. balandžio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą (3 tomas, b. l. 141–180, 4 tomas, b. l. 1-45). 2022 m. balandžio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodomos nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas darbų organizavimas, darbuotojo buvimas transporto judėjimo zonoje. (duomenys neskelbtini), mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), darbdavį atstovaujantis asmuo nei jo įgalioti asmenys neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų ir kt. Teleskopiniam krautuvui važiuojant atbulomis, buvo mirtinai traumuotas darbuotojas, buvęs transporto judėjimo zonoje, Pažeista: 1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 1-4 dalys ir 40 straipsnio 1 dalis; 2. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 5 punktas. Akte nurodomos nelaimingo atsitikimo aplinkybės. 2022 m. kovo 15 d., apie 10 val. 20 min. iš Šiaulių AVPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginiuose, adresu: (duomenys neskelbtini), sąvartyno teritorijoje važiuojantis teleskopinis krautuvas sužalojo ten dirbusį darbuotoją. Gavus informaciją, buvo susisiekta su įmonės atstovais, kurie patvirtino, kad įvykio vietoje teleskopiniu krautuvu kliudytas darbuotojas M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė. Nedelsiant buvo išvykta į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą, MBA sandėlyje, šalia teleskopinio krautuvo, rastas gulintis be gyvybės ženklų M. V.. Operatorius M. Š. paaiškino, kad iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Iki jai atvykstant M. Š. bandė M. V. gaivinti. Atvykę GMP medikai konstatavo M. V. mirtį. M. V. dėvėjo šviesą atspindinčią signalinę striukę, kelnes, batus, mūvėjo pirštines. Įvykio vieta nepakeista, išsaugota. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausantis teleskopinis krautuvas KRAMER KT 457, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas įstaigos darbuotojo traktorininko-mašinisto G. U., važiuodamas atbuline eiga kliudė ir sužalojo už krautuvo ėjusį (duomenys neskelbtini) pagalbinį darbininką M. V., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. MBA sandėlyje vykdomas pirminis atliekų rūšiavimas. Sandėlio ilgis - 37 m, plotis - 30 m. Sandėlyje teleskopiniu krautuvu iš atliekų krūvos paskleidžiamos atliekos, iš kurių darbuotojai rankiniu būdu išrenka netinkančias tolimesniam perdirbimui. Kol vyksta rankinis rūšiavimas, teleskopiniu krautuvu yra susemiamos jau išrūšiuotos atliekos ir supilamos į bunkerį/transporterį, kuriuo juos išskirstomos į perdirbimui paruoštus konteinerius. Teleskopinis krautuvas KRAMER KT 457, pagamintas 2021 m., techninė apžiūra atlikta 2021-10-01 galioja iki 2023-10-01, garsinis ir šviesos signalai veikiantys (paprašius vairuotojas tai pademonstravo įvykio vietoje). Įspėjamieji ženklai ant teleskopinio krautuvo aiškiai matomi. Apklausiamas traktorininkas - mašinistas G. U. paaiškino, kad 2022 m. kovo 15 d. nuo 8 val. traktoriumi JCB krovė šiferį. Baigęs krauti šiferį, apie 10 val. grįžo į savo nuolatinę darbo vietą, kurioje dirba su teleskopiniu krautuvu KRAMER KT 457. Sėdęs į traktorių (teleskopinį krautuvą), iš atliekų krūvos teleskopinio krautuvo kaušu paskleidė atliekas. Paskleidęs, vėl privažiavo prie atliekų krūvos, bet jų nebeskleidė, atbulomis nuvažiavo nuo krūvos ir kliudė M. V. Kaip ir kada M. V. atsirado už jo vairuojamo traktoriaus, nepastebėjo, prieš tai, būnant prie krūvos, jį matė per dešinį traktoriaus langą. Paaiškino, kad ne kartą darbuotojus buvo įspėjęs dėl to, kad nevaikščiotų už traktoriaus galo. G. U. paaiškino, kad dirbant darbuotojai išeina į važiuojamąją dalį, tikslios vietos, kur jie turi vaikščioti ar stovėti, kai juda traktorius, nėra nustatyta. Paaiškino, kad traktorius techniškai tvarkingas. Važiuojant atbulomis, įsijungia galinės šviesos, pypsi įspėjamasis garso signalas, visada šviečia oranžinis švyturėlis, šviečia visos lempos. G. U. paaiškino, kad buvo pastebėjęs, kad M. V. sunkiai girdėdavo, reikdavo iš kelių kartų šaukti, kad išgirstų. 2021 m. kovo 5 d. G. U. išduotas traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. 2021 m. kovo 17 d. G. U. įgijo kompetenciją <valdyti autokrautuvą su specialiais krovinių paėmimo, krovimo įtaisais. Saugiai pakrauti ir iškrauti krovinius autokrautuvu>. Teleskopiniu krautuvu KRAMER KT 457 iki įvykio dirbo jau daugiau kaip mėnesį. Anksčiau, kai tik išlaikė traktorininko teises, dirbo su įvairiais traktoriais. Įstaigoje supažindintas su traktorininko - mašinisto pareiginiais nuostatais, patvirtintais (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-28. Sveikata patikrinta 2021 m. lapkričio 16 d., gydytojo išvada - dirbti gali. Darbo vietoje instruktuotas 2022 m. vasario 28 d., instrukcijomis Nr. 2, 5, 10, 19, 29, GS1 (šešiomis), pagal Traktorininko saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 31, patvirtintą 2017 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. 95 - pasirašytinai neinstruktuotas. Operatorius M. Š. 2022 m. kovo 15 d. paaiškino, kad išėjęs į lauką pamatė po teleskopiniu krautuvu gulintį žmogų. Pradžiai pagalvojo, kad darbuotojas bando kažką ištraukti iš po krautuvo. Jam priėjus arčiau, darbuotojas M. V. išlindo iš po teleskopinio krautuvo ir pasakė, kad jį pervažiavo. M. Š. paaiškino, kad kiekvieną rytą pagalbiniams darbuotojams užduoda klausimą, ar nepamiršo kaip dirbti, kad reikia saugotis krautuvo. Įstaigos direktorius Ž. Š. paaiškino, kad įvykio vieta po nelaimingo atsitikimo nebuvo pakeista. Taip pat paaiškino, kad tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo kasmetinėse apmokamose atostogose. Paaiškinime nurodė, kad dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo, įstaigoje yra sudaryta paslaugų pirkimo sutartis su (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja darbuotoja saugos ir sveikatos specialistė R. K.. Savo paaiškinime pažymėjo, kad įstaigos darbuotojai yra aprūpinai asmeninėmis apsaugos priemonėmis, instruktuojami atitinkamomis instrukcijomis bei laikomasi kitų su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių reikalavimų. Atliekų apdorojimo skyrius (toliau – Skyrius) yra (duomenys neskelbtini) struktūrinis padalinys, veikiantis adresu (duomenys neskelbtini) Pagal (duomenys neskelbtini) Atliekų apdorojimo skyriaus veiklos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų 2022-02-10, (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-027, vienas iš skyriaus uždavinių yra eksploatuoti Šiaulių mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginius (MBA) bei jam priklausančią infrastruktūrą, vadovaujantis teisės aktų bei leidimų reikalavimais (2.1.5. punktas), skyriaus funkcijos <planuoti ir organizuoti Skyriaus darbų atlikimą> (2.2.3 punktas). Skyriaus darbą organizuoja ir Skyriaus darbui vadovauja Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas (4.1 punktas). Pagal (duomenys neskelbtini) Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų (toliau – Pareiginiai), patvirtintų 2022 m. vasario 10 d., (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-028, 21 punktą , 27.1 punktą . Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities - nepatikrintos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalimi, darbdavį atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, paskiria darbdavio įgaliotus asmenis ir duoda jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tai pagal Nuostatus bei Pareiginius Įstaigoje ir buvo nustatyta. Tačiau darbdavį atstovaujantis asmuo, skirdamas viršininkui pareigas, neužtikrino Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytos prievolės, kad įmonės atskiro struktūrinio padalinio (šiuo atveju Atliekų apdorojimo skyriaus viršininko) vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, būtų patikrintos tokia pat tvarka, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens. Tyrimo metu (duomenys neskelbtini) vyriausiajam darbo inspektoriui, tiriančiam įvykį darbe, buvo pateikta įvykio darbe jo filmuota medžiaga. Joje matyti, kaip tvarkomos atliekos sandėlyje, t. y.: teleskopinis krautuvas sandėlyje manevruoja pirmyn, atgal, į šonus, įvairiomis kryptimis. Teleskopinio krautuvo kaušu atliekos iš krūvos paskleidžiamos važiuojant atbulomis, sukabinamos važiuojant į priekį. Teleskopiniam krautuvui judant, darbuotojai šalia jo būna, vaikšto, lipa ant atliekų, išrenka ir neša jas į sandėlio pakraštį. Nevertinama rizika, kai darbo zonoje juda teleskopinis krautuvas ir darbuotojai, nei krautuvui, nei darbuotojams, nėra nustatytų saugių judėjimo trajektorijų, zonų ir pan. Įstaigoje nėra nustatytų vietų, kur darbuotojai turi atsitraukti, kai darbo zonoje juda transporto priemonė. Nekontroliuojama, kad darbuotojai nebūtų šalia judančio teleskopinio krautuvo, kai jis išskleidžia, sustumia, ar veža atliekas. Nors teleskopiniam krautuvui KRAMER važiuojant atbulomis veikia visi šviesos signalai, pypsi garsinis signalas, darbuotojai nekontroliuojami vaikšto aplink jį. Iš mašinisto sėdėjimo vietos kabinoje, vizualiai vertinant vietą už teleskopinio krautuvo KRAMER, kurioje buvo M. V., galimai yra sudėtinga pamatyti darbuotoją esantį už krautuvo galo. M. V. buvo pervažiuotas krautuvo galiniu ratu. Rizikos vertinimas Įstaigoje ir jos padaliniuose atliktas 2019 m. Tačiau darbo vietose įsteigtose (duomenys neskelbtini)įrenginyje, rizikos vertinimas neatliktas. Kaip paaiškino gamybos vadovas T. B., (duomenys neskelbtini) įrenginius iki 2022 m. vasario mėn. eksploatavo kita įmonė, o padalinį perėmus Įstaigai, profesinės rizikos vertinimas dar neatliktas. Įstaigoje pagal sutartį, sudarytą 2022 m. vasario 25 d., M. V. pradėjo dirbti nuo 2022 m. vasario 28 d. pagalbinio darbininko 0,5 etato pareigose. Nuo 2022 m. kovo 10 d. - pervestas dirbti pilnu etatu pagalbinio darbininko pareigose. instruktuotas darbo vietoje 2022 m. vasario 28 d. M. V. sveikata buvo tikrinama periodiškai: 2019 m. spalio 21 d. gydytojos D. B. ir 2021 m. lapkričio 25 d., gydytojos L. G., išvados - dirbti gali. Įstaigoje 2019 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. VD-20 patvirtinta asmeninių apsaugos priemonių (toliau – ir AAP) išdavimo ir priėmimo tvarka, tačiau M. V. AAP priemonių išdavimo kortelė neužvesta. Nėra aišku, kada ir kokias AAP priemones buvo gavęs M. V. M. V. Įstaigoje nebuvo apmokytas pagal krovinių tvarkymo rankomis ar kt. programą. Su Įstaigos direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-028 patvirtintais pagalbinio darbininko pareiginiais nuostatais, yra supažindintas 2022 m. vasario 25 d. Vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (5.17) SD-04-36, M. V. mirtis įvyko nuo daugybinių kepenų plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. VTMT Toksikologijos laboratorijos 2022-03-24 specialisto išvadoje Nr. T-A 1534/2022(01), M. V. lavono kraujyje ir šlapime, alkoholio nerasta. 39. 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodomos išvados: 1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog krautuvas buvo valdomas taip, kad, judėjo atbulas tuo metu, kai į jo pavojingą zoną/judėjimo trajektoriją įėjo pagalbinis darbininkas. Tai, kad pagalbinis darbininkas ne tik įėjo į dirbančio krautuvo pavojingą zoną, bet ir pateko į jo judėjimo trajektoriją, taip pat yra nelaimingo atsitikimo priežastis. Ta aplinkybė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) angare iki tiriamo įvykio nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas ir (duomenys neskelbtini) dokumentuose nebuvo reglamentuota, kaip užtikrinti (duomenys neskelbtini) dirbančių pagalbinių darbininkų saugą, kai tuo pat metu angare dirba/juda darbuotojai ir teleskopinis krautuvas, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. 2.1. Krautuvas „Kramer“ KT457 nuo apytiksliai sisteminio laiko 11:02:55 sekundės pradėjo judėjimą į priekį (vaizdo įraše iš dešinės į kairę) link šiukšlių krūvos. Jis sustojo ir stovėjo 0,45 sekundes. Tada pradėjo judėjimą atbulinę eiga nuvažiavo 3,19 m atstumą per apytiksliai 2,77 sekundes. Judėdamas link partrenkimo vietos krautuvas greitėjo. Krautuvas galine dalimi partrenkė vertikalioje padėtyje buvusį žmogų į jo dešinę pusę, kai vidutinis krautuvo judėjimo greitis 2,95 m atkarpoje, kurioje buvo partrenktas žmogus, buvo 6,8 km/h. Po partrenkimo žmogus buvo nublokštas ant pagrindo, o krautuvas judėdamas atbuline eiga, dešinės pusės galiniu ratu pervažiavo nuvirtusį žmogų. Toliau judėdamas atbuline eiga krautuvas sustojo ir dešinės pusės priekiniu ratu turėjo kontaktą su horizontalioje padėtyje buvusiu žmogumi. 2.2. Nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: teleskopinis krautuvas Kramer judėjo atbuline eiga, kliudė, partrenkė, pervažiavo galiniu dešiniu ratu ir mirtinai sužalojo į jo judėjimo trajektoriją įėjusį pagalbinį darbininką M. V.. 3. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra teleskopinio krautuvo poveikis į jo judėjimo trajektoriją patekusiam darbuotojui. 4. Aplinkybė, kad teleskopinis krautuvas buvo valdomas taip, jog judėjo atbulas tuo metu, kai į jo pavojingą zoną/judėjimo trajektoriją įėjo pagalbinis darbininkas, ne tik yra nelaimingo atsitikimo priežastis, bet ir neatitiko Instrukcijos 3.4.1 punkto (prieš pradėdami eksploatuoti transporto priemonę įsitikinkite, kad pavojaus zonoje nėra žmonių), 3.4.3 punkto (jei pavojaus zonoje yra asmenų, nedelsdami nutraukite darbą) ir 5.2.5 punkto 4-tos dalies (važiuodami atbuline eiga dirbkite itin atsargiai) reikalavimų. 5. Tiriamas nelaimingas atsitikimas tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, jei teleskopinis krautuvas nebūtų judėjęs/važiavęs, - kai jo pavojingoje zonoje buvo darbuotojas, arba, jei darbuotojas nebūtų patekęs/įėjęs į judančio krautuvo judėjimo trajektoriją. 6. Saugų darbą Atliekų rūšiavimo angare reglamentavo Teleskopinio krautuvo KRAMER KT 457 eksploatavimo instrukcija, o pagalbinio darbininko darbą Angare reglamentuojančio dokumento tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra. 7. Pagalbinio darbininko M. V. veiksmai, pasireiškę jo įėjimu į pavojingą teleskopinio krautuvo zoną tuo metu, kai krautuvas judėjo atbulas, yra būtinoji įvykio sąlyga ir viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių. 8. Teleskopinį krautuvą „Kramer“ KT 457, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusio G. U. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jo valdomas krautuvas judėjo atbuline eiga tuo metu, kai į krautuvo pavojingą zoną/judėjimo trajektoriją įėjo pagalbinis darbininkas, yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. 9. Tiriamuoju atveju vykdytų darbų sauga nebuvo užtikrinta, nes darbai neatitiko Instrukcijos 3.4.1 punkto (prieš pradėdami (judėti, naudoti) eksploatuoti transporto priemonę įsitikinkite, kad pavojaus zonoje nėra žmonių), 3.4.3 punkto (jei pavojaus zonoje yra asmenų, nedelsdami nutraukite darbą) ir 5.2.5 punkto 4-tos dalies (važiuodami atbuline eiga dirbkite itin atsargiai) reikalavimų, ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą. Pagal Įstatymo [2] 11 str. nuostatas darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga yra užtikrinti saugų darbą įmonėje. 10. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą yra pagrindas teigti, kad 2022-03-15 (duomenys neskelbtini) mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), lokaliniais teisės aktais nebuvo nustatyta teleskopinio krautuvo „KRAMER“ ir pagalbinių darbuotojų judėjimo tvarka. 11. Darbuotojų judėjimo tvarka atliekų rūšiavimo sandėlyje nebuvo įforminta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, kaip numato Įstatymas [2], todėl negalėjo būti organizuotas ir užtikrintas/garantuotas darbuotojų saugus darbas. 12. Pagal Nuostatų [4] 4 p. nuostatas rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę. 13. Vidutinis krautuvo judėjimo greitis prieš partrenkimą buvo 5,7 km/h. Vidutinis krautuvo judėjimo greitis atkarpoje, kurioje buvo partrenktas žmogus - 6,8 km/h. 14. Prieš važiuodamas atbulinė eiga iki partrenkimo vietos krautuvas stovėjo apytiksliai 0,45 s. Krautuvas nuo sustojimo iki partrenkimo vietos judėjo 3,19 m. Judėjimo atbuline eiga iki partrenkimo laikas buvo = 2,77 s. 16. Krautuvo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti žmogaus partrenkimo nepradedamas judėti atbuline eiga, kuomet žmogus buvo įėjęs į krautuvo judėjimo trajektoriją. 17. Krautuvo „Kramer“ KT457 vairuotojo veiksmai - važiavo atbuline eiga, kai jo judėjimo trajektorijoje buvo žmogus - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. 18. Mirusiojo M. V. kūne rasti sužalojimai: daugybiniai kepenų plyšimai, dešinės krūtinės ląstos pusės IV-VI šonkaulių lūžiai priekinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės III-VII šonkaulių lūžiai vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės IV-VIII šonkaulių lūžiai mentės linijos projekcijoje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, daugybiniai skeveldriniai dešinio klubakaulio sparno lūžiai, plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje, kraujosruva kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose ir dešinio inksto kapsulėse, poodinės kraujosruvos dešinio klubakaulio sparno srityje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, pereinanti į pėdą, odos nubrozdinimas kairėje pakaušio pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, dešiniame žande, pereinantis į apatinio žandikaulio sritį ir kaklą, dešinėje smakro pusėje, dešinės plaštakos III ir IV krumpliuose, kairės plaštakos IV piršte, dešiniame sėdmenyje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais netrukus prieš mirtį, trijų etapų metu-susidūrimo su transporto priemone metu, nugriuvus ir pervažiavus transporto priemonei. 19. M. V. mirtis įvyko prieš 2-3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2022-03-17 11 val. 00 min. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai, medicininių dokumentų duomenys. M. V. mirtis įvyko nuo daugybinių kepenų plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Į tai nurodo daugybiniai kepenų plyšimai, 1200 ml skysto kraujo pilvaplėvės ertmėje. 20. M. V. mirtis įvyko nuo daugybinių kepenų plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Į tai nurodo daugybiniai kepenų plyšimai, 1200 ml skysto kraujo pilvaplėvės ertmėje. 21. Tikėtina, kad pirminio susidūrimo su transporto priemone metu M. V. galėjo būti padaryta žaizda dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje ir dešinėje blauzdoje, pereinanti į pėdą. Šie sužalojimai įtakos M. V. mirčiai neturėjo. 22. M. V. daugybiniai kepenų plyšimai, dešinės kratinės ląstos pusės IV-VI šonkaulių lūžiai priekinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės III-VII šonkaulių lūžiai vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės IV-VIII šonkaulių lūžiai mentės linijos projekcijoje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, daugybiniai skeveldriniai dešinio klubakaulio sparno lūžiai, kraujosruva dešinio inksto kapsulėse, poodinė kraujosruva dešinio klubakaulio sparno srityje, galėjo būti padaryti transporto priemonei pervažiavus per jo kūną. M. V. mirtis įvyko nuo daugybinių kepenų plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, patirtų transporto priemonės pervažiavimo metu per jo kūną. 23.Atsakyta 10-ame punkte. 24. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 25. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 26. Atsakyta 1-ame punkte. 27.Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 28. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 29. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar M. V. judėjimas atliekų rūšiavimo sandėlyje dirbant krautuvui, atitiko jam privalomus darbų saugos ir darbuotojo sveikatos reikalavimus, nes atitinkami VšĮ ŠRATC lokaliniai aktai ekspertizei nepateikti.30.Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 31. Atsakyta 8-ame ir 9-ame punktuose. 32. Atsakyta 31-ame punkte. 33. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 34. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 35. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 36. Vertinant tyrimui pateiktą medžiagą, be atlikto matomumo eksperimento, nėra pagrindo teigti, kad krautuvo vairuotojas neturėjo galimybės matyti žmogaus prieš pradėdamas judėti link partrenkimo vietos ir artėdamas link jos. 37. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 38. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 39. Teleskopinio krautuvo KRAMER KT 457 eksploatavimo instrukcijoje nurodyta: prieš pradėdami eksploatuoti transporto priemonę įsitikinkite, kad pavojaus zonoje nėra žmonių (žr. Instrukcijos 3.4.1 punktą). 40. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 41. Atsakyta 4-ame ir 6-ame punktuose. 42. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje yra (duomenys neskelbtini) „Darbų vykdymo transporto ir kitų savaeigių mechanizmų judėjimo zonoje tvarka“ (parengta 2022-05-27, t. y. po tiriamo įvykio), kurioje draudžiama vienu metu toje pačioje vietoje dirbti mechanizmams ir darbuotojams – darbuotojai gali judėti/dirbti tik tada, kai mechanizmai stovi su išjungtu varikliu. 43. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos. 44. Klausimas neatitinka ekspertų kompetencijos (13 tomas, b. l. 120–136). 40. 2025 m. sausio 14 d. eksperimento atlikimo protokole nurodoma, jog atlikus matomumo nustatymą, nustatyta, kad matomumą į dešinę ir atgal apsunkina ar daro jį visiškai negalimu dešinėje pusėje esanti pakelta teleskopinė strėlė, jos šarnyrinis mechanizmas, kuris jungia krautuvo kėbulą su strėle bei kabinos statramsčiai. Sulyginus vizualaus matomumo nustatymo duomenis su vizualizacija, gauta iš 3D skenerio nustatyta, kad kaltinamajam G. U. esama strėlės padėtis pilnai užstoja vairuotojo matomumą iš krautuvo kabinos, žiūrint pro dešinės pusės galinio matymo veidrodėlius, dešinįjį ir galinį stiklus, todėl krautuvo vairuotojas negalėjo matyti nukentėjusiojo ir jo ėjimo krypties (14 tomas, b. l. 158–197). 41. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 30 d. G. U. apklausiamas liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodė, jog jam yra paskelbtas 2022-03-29 Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. G. nutarimas apklausti jį kaip specialųjį liudytoją, teisės jam išaiškintos ir jis sutinka duoti parodymus. (duomenys neskelbtini) jis yra įdarbintas nuo 2022-02-28 traktorininku-mašinistu, iki to jis dirbo (duomenys neskelbtini), kuri buvo tose pačiose patalpose ir jis dirbo tą patį darbą, tik su kitu krautuvu. 2022-03-15 jo pamaina prasidėjo 8.00 val. Dirbti pradeda, kai operatorius per raciją duoda signalą. Operatorius pajungia liniją. Taip buvo ir 2022-03-15, po operatoriaus signalo jis pradėjo skleisti šiukšles. Tada operatorius per raciją jam nurodė su kitu teleskopiniu krautuvu „JCP“ nuvažiuoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir krauti šiferį. Krautuvą, su kuriuo dirbo rūšiavimo angare, paliko ir nuėjo dirbti su „JCP“ krautuvu. Grįžo atgal gal apie 9.30 val. ir pradėjo toliau skleisti šiukšles rūšiavimo angare. Gal po kokių 10 min., kai pradėjo dirbti, atsitiko tas nelaimingas įvykis. Vienu metu jis sklaidydamas šiukšles įsijungė atbulinę pavarą ir pieš pradėdamas važiuoti pasižiūrėjo į šoninius veidrodėlius, vienas yra prie jo kairėje, kitas dešinėje. Įsitikino, kad niekas už jo vairuojamo teleskopinio krautuvo „Kramer“ nestovi ir pradėjo po biški važiuoti. Prieš pradėdamas važiuoti jis matė, kad jo dešinėje arti sienos stovi A. ir matė nueinančią N. Tada pradėjo važiuoti atbuline eiga ir kažką pervažiavo, nes pajuto, kad krautuvo galinis ratas pakilo, tada pagalvojo, kad šiukšlių maišą. Tuo metu prie jo kabinos pribėgo A., jo pavardės jis nežino, ir rankomis pradėjo mosikuoti, kad jis nevažiuotų. Jis sustojo ir išlipo iš krautuvo, tada pamatė, kad M. išlenda iš po keltuvo. Jis priėjo prie jo ir pasiteiravo, kas jam skauda, jis atsakė, kad skauda krūtinę. Tada jis per raciją pranešė, kad kviestų greitąją, nes pervažiavo žmogų. Kas iškvietė pagalbą nežino, ne jis visą laiką stovėjo prie jo. Jis galvoja, kad taip iš dalies įvyko dėl paties M. neatsargumo. Prieš važiuodamas, jis dar kartą pasižiūrėjo į veidrodėlius. Paprastai jis važiuodamas atbuline eiga atsisukęs dar pasižiūri per galinį langą, bet šiuo atveju nežiūrėjo, nes jį buvo užstojusi iškelta galinė strėle. Teleskopinis krautuvas „Kramer“ yra techniškai tvarkingas, visi veidrodėliai yra, važiuojant atbuline eiga degė galinės lempos ir buvo garsinis signalas. Jis galėjo važiuoti daugiausiai 2-5 km/h greičiu. Atėjęs į darbą jis visada apsižiūri krautuvo techninę būklę, lempas, garsinį signalą patikrina, tą rytą viską apžiūrėjo, viskas buvo gerai. Yra pasirašytinai supažindintas su saugaus darbo instrukcijomis, 2021-11-16 yra pasitikrinęs sveikatą. (duomenys neskelbtini) nieko nebuvo, o dirbant (duomenys neskelbtini) į jo tuo metu vairuotoją teleskopinį krautuvą „Manitu“ buvo įvažiavęs frontalinis krautuvas „Cat“, bet tai buvo ne jo kaltė. Pats 2021m. gruodžio vidury, yra atsitrenkęs į sunkvežimį „Mersedes Bens“. Jis išvežė iškratyti šiukšles ir važiavo atbuline eiga, o automobilis tuo metu važiavo į priekį, jis jam įvažiavo į vairuotojo šonines duris. Kiek jam žinoma, tai tas įvykis buvo fiksuotas per vaizdo stebėjimo kameras, o direktorius O. S. jam dėl įvykio nieko nesakė. Tada gavosi tokia pati situacija, nes ir tada buvo iškelta strėlė. Daugiau jokių įvykių nebuvo. Jis to nežino, bet kiti darbuotojai yra sakę, kad negalima važiuoti atbuline eiga su nuleista strėle, nes tada vairuotojas nemato priekio ir gali ką nors su kaušu kliudyti iš priekio. Nori pasakyti, kad M. buvo žemo ūgio ir jei jis stovėjo ar ėjo už krautuvo ties strėle, tai jis jo tikrai negalėjo matyti. Jis mano, kad tuo metu 15 d. M. buvo neblaivus – „pagiringas“, nes 14 d. jis buvo darbe ir jam su juo kalbantis pats buvo pripažinęs, kad yra neblaivus – „pagiringas“. Jo ir M. santykiai buvo geri (7 tomas, b. l. 102–105). 42. 2022 m. liepos 4 d. G. U. įteikus pranešimą apie įtarimą, galimai padarius BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įtariamojo apklausos metu G. U. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog galvos traumų neturėjo, nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio nėra priklausomas, psichikos sveikatos įstaigų įskaitoje nėra įrašytas, pranešimo apie įtarimą esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Paaiškino, kad 2022-03-30 jis buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas ir tada davė išsamius ir teisingus paaiškinimus. Papildė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2022-02-28 traktorininku-mašinistu, iki 2022-06-18, kai iš darbo išėjo savo noru. Iš darbo išėjo, nes jam buvo sunku dirbti po to įvykio. Prieš pradedant dirbti (duomenys neskelbtini), jis dirbo (duomenys neskelbtini), kuri buvo tose pačiose patalpose ir jis dirbo tą patį darbą, tik su kitu krautuvu. Jam įsidarbinus (duomenys neskelbtini) su darbų sauga supažindino kažkokia atvykusi moteris, pravedė instruktažą ir jis pasirašė į tokį didelį sąsiuvinį. Tuo pačiu instruktažu jis buvo instruktuotas ir kaip traktorininkas-mašinistas. Po 2022-03-15 nelaimingo atsitikimo darbe buvo pravestas toks pat instruktažas, ir taip pat pasirašė sąsiuvinyje, jį pravedė ta pati moteris. Instruktažo metu, jis nebuvo instruktuotas apie tai, kaip turi judėti vairuojamas krautuvas, krautuvui nebuvo draudžiama dirbti toje pačioje aplinkoje, sandėlyje, kur vaikščiojo darbininkai, tame sandėlyje nebuvo pažymėtų ribų kur turi važinėti krautuvas. Kiek jam yra žinoma, tai darbininkai turėjo laikytis nuo krautuvo tam tikro atstumo ir vaikščioti tam tikrose zonose (jie turi vaikščioti pagal sienas). Konkrečiai tame sandėlyje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, jokių darbuotojų zonų nebuvo pažymėta ir apie tai nebuvo kalbėta jokiame instruktaže. Jis tai žinojo iš ankstesnio darbo, kai dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ten sandėlyje ir lauke buvo subraižytos juostos, kur yra pėsčiųjų darbininkų zona, į ją krautuvui įvažiuoti buvo griežtai draudžiama. Jam pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) (tos patalpos vėliau perėjo į (duomenys neskelbtini)), jis teiravosi, kodėl nėra subraižyto zonų, bet jokio atsakymo negavo. Kai tęsė darbą (duomenys neskelbtini) apie tie nieko nesiteiravo. Po įvykio, po 2022-03-15 (duomenys neskelbtini), sandėlyje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas atsirado vienas metalo gabalas, prie BRT plėšytuvo, kuris skyrė pėsčiųjų ir krautuvo zonas ir pakabino lapelį, „Kol juda technikas stovėti čia“. Po įvykio, zonų atskirumo ir lapelio pakabinimo, buvo instruktažas, apie tai kalbos nebuvo. Operatorius M. Š. jam ir darbuotojams sakė, kad kol juda traktorius darbuotojai, turi stovėti prie sienos už to metalo gabalo, bet jokio instruktažo jis nevedė. Iš darbo išėjo, nes jam buvo per sunku dirbti toje pačioje aplinkoje. Apie patį įvykį patikslino, kad 2022-03-15 jo pamaina prasidėjo 8.00 val. Dirbti pradeda, kai operatorius per raciją duoda signalą. Operatorius pajungia liniją. Taip buvo ir 2022-03-15, po operatoriaus signalo jis pradėjo skleisti šiukšles. Tada operatorius per raciją jam nurodė su kitu teleskopiniu krautuvu „JCP“ nuvažiuoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir krauti šiferį. Savo krautuvą, su kuriuo dirbo rūšiavimo angare, paliko ir nuėjo dirbti su „JCP“ krautuvu. Grįžo atgal gal apie 9.30 val. ir pradėjo toliau skleisti šiukšles rūšiavimo angare. Gal po kokių 10 min, kai pradėjo dirbti, su kitu krautuvu sandėlyje, atsitiko nelaimingas įvykis. Vienu metu jis sklaidydamas šiukšles įsijungė atbulinę pavarą ir pieš pradėdamas važiuoti pasižiūrėjo į šoninius veidrodėlius, vienas yra kairėje, kitas dešinėje. Įsitikino, kad niekas už jo vairuojamo teleskopinio krautuvo „Kramer“ nestovi ir negreitai pradėjo važiuoti atbuline eiga. Prieš pradėdamas važiuoti jis matė, kad jo dešinėje arčiau sienos stovi A. ir matė nueinančią N.. Tada pradėjo važiuoti atbuline eiga ir pajuto, kad kažką pervažiavo, nes krautuvo galinis ratas pakilo, tada pagalvojo, kad šiukšlių maišą. Tuo metu prie jo kabinos pribėgo A., jo pavardės nežino, ir rankomis pradėjo mosikuoti, kad jis nevažiuotų. Jis sustojo ir išlipo iš krautuvo, tada pamatė, kad M. pats niekieno nepadedamas išlenda iš po keltuvo. Jis priėjo prie jo ir pasiteiravo kas jam skauda, jis atsakė, kad skauda krūtinę. Tada jis per raciją pranešė, kad kviestų greitąją, nes pervažiavo žmogų. Kas iškvietė pagalbą nežino, ne jis visą laiką stovėjo prie M. Jis galvoja, kad taip iš dalies įvyko dėl paties M. neatsargumo. Prieš važiuodamas jis dar kartą pasižiūrėjo į veidrodėlius. Paprastai jis važiuodamas atbuline eiga atsisukęs dar pasižiūri per galinį langą, bet šiuo atveju nežiūrėjo, nes jį buvo užstojusi iškelta galinė strėle. Teleskopinis krautuvas „Kramer“ yra techniškai tvarkingas, visi veidrodėliai yra, važiuojant atbuline eiga degė galinės lempos ir buvo garsinis signalas. Jis galėjo važiuoti daugiausiai 2-5 km/h. Atėjęs į darbą kiekvieną rytą jis apsižiūri krautuvo techninę būklę, lempas garsinį signalą patikrina, tą rytą viską apžiūrėjo, viskas buvo gerai. Jo ir žuvusio M. santykiai buvo geri. Jis pareiškė, kad savo kaltę, dėl to, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė ir pervažiavo M., pilnai pripažįsta. Nuoširdžiai gailisi, norėtų M. artimųjų atsiprašyti ir su jais susitaikyti (7 tomas, b. l. 130–134). Įrodymų vertinimas ir motyvai 43. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (dviem ar daugiau žmonių), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą), padarinius (įvykį, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. BK 132 straipsnio 3 dalies formuluotė rodo, kad straipsnio dalyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei BK teisės normoje, nei kituose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto normose. Pagal teismų praktiką, specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017). 44. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla tik už tuos teisės aktų nustatytus specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šioje normoje nustatytais padariniais. Tokiu atveju priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333-693/2018, 2K-206-303/2019). 45. BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo darydamas nusikalstamą veiką nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės – profesinė ir gyvenimiška patirtis bei kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333-693/2018, 2K-7-628/2020). 46. Baudžiamasis kodeksas nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018, 2K-333-693/2018 ir kt.). 47. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. U. kaltu pagal patikslintą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, neprisipažino. Nurodė, jog įvykio dieną jis buvo išsiųstas dirbti į kitą vietą. Kai grįžo, jis apsikeitė vietomis kitu traktorininku. Jiems pradėjus dirbti, visi įrenginiai sugedo ir juos išjungė. Jis per raciją girdėjo, kad M. V. išsiuntė atlikti kažkokius darbus į kitą darbo vietą. Jis pradėjo stumdyti šiukšles, nes turėjo atlaisvinti vietą atvykstančioms šiukšlinėms. Jis ištiesė strėlę į viršų sukelti šiukšlėms ir reikėjo atsitraukti nuo krūvos, kad galėtų strėlę suskleisti. Žinodamas, kad už jo yra siena ir dar išskleista strėlė, per dešinės pusės langą ir veidrodėlį nieko nematė. Sukdamas į kairę pusę net nematė kaip M. V. atsidūrė už jo traktoriaus galo. Iš vaizdo įrašo matė, kad M. atėjo iš lauko pusės įvažiavimo, o jis sukosi į priešingą pusę ir jo negalėjo matyti. Visi žmonės buvę sandėlyje buvo prie sienos ir jis juos matė. Atsakydamas į klausimus patikslino, jog mechaniniame biologiniame apdorojimo įrenginyje dirbo 4 darbuotojai. Jis krautuvu turėdavo paskleisti šiukšles nuo krūvos, o tie 4 darbuotojai turėdavo išrinkti metalus, negabaritines atliekas ir visas šiukšles, kurios negali įkristi į plėšytuvą. Jis krautuvu šiukšles sugrėbdavo ir sumesdavo į plėšytuvą. Be jo ir be tų 4 asmenų, kitų dirbančių asmenų nebebūdavo. 2022 m. kovo 15 dieną įrenginyje dirbo jis, M., A., N. Jie atrinkinėjo jo paskleistas šiukšles. Jų darbui vadovavo M. Š. Įvykio dieną jam nurodė „tvarkytis“, nes sugedo plėšytuvas. Pagalbiniai darbuotojai nebeatrinkinėjo negabaritinių šiukšlių iš krūvos. A. su N stovėjo jo dešinėje pusėje ir ėjo link patalpų, kur jie turėjo tvarkytis, M. buvo išsiųstas tvarkytis visai į kitą vietą. Iki įvykio jis „tvarkėsi“ apie 10 minučių. Jis sustūmė šiukšles, jas sukėlė kiek įmanoma aukščiau. Atsitraukdamas nuo krūvos pradėjo skleisti strėlę, nes prie pat šiukšlių krūvos negali to padaryti. Jis pradėjo suktis į kairę pusę ir su lig strėle iš galo ėjo M. V. Krautuvo strėlė yra per krautuvo vidurį ir su ja keliamas krovinys, stumiama į viršų ir žemyn. Jis judėjo atbulomis traukdamas strėlę į save ir sukosi į kairę. Judėjo sandėlio viduryje. Stebėjo akląsias zonas, žiūrėjo per veidrodėlius ir per galinį langą. Esant iškeltai strėlei per langus nieko nesimato. Jis važiavo labai lėtai, nes žinojo, kad nemato „aklųjų“ zonų. Važiuojant atbuline eiga veikė krautuvo garsinės sirenos ir švietė lempos. Vėliau kaltinamasis taip pat patikslino, jog atbuline eiga jam reikėjo pajudėti, nes turėjo atsitraukti nuo šiukšlių krūvos, apsisukti ir stumti į priekį šiukšles. Neatsitraukus nuo krūvos, pastumti šiukšlių neįmanoma. Jis turėjo stumti šiukšles į krūvą, t. y. turėjo apsisukti į kairę pusę, pradėti važiuoti tiesiai, vėl suktis į kairę ir tada jas kelti į viršų. Jis mano, jog, kai jis pradėjo judėti atbuline eiga ir pradėjo po truputį sukti vairą į kairę, tuomet kliudė nukentėjusįjį. Kaltinamasis nurodė, jog žmogui turėjo būti aišku, kad transporto priemonė juda atgal ir jis turi pasitraukti. Jis važiavo krautuvu nuo 2 iki 5 km/h greičiu. Vėliau taip pat patikslino, jog pagal jo skaičiavimus ir tai matė spidometre, jis važiavo 5-6 km/h greičiu („užmetęs akį“ į prietaisų skydelį matė degantį skaičių 5). Nurodė, jog nukentėjusysis buvo „aklojoje“ zonoje, nes jis ėjo lygiai su strėlės viduriu, ir jo matyti jis tikrai negalėjo. Nukentėjusiajam iš lauko įėjus į įrenginį, jis pradėjo važiuoti atbulomis, o jis pradėjo eiti link sandėlio vidurio. Tuo metu jis sukosi ir leido strėlę, nukentėjusysis ėjo tuo pačiu spinduliu, kaip jis sukosi ir jo matyti tikrai negalėjo. Kaltinamasis nurodė, jog neįsivaizduoja, kur ėjo nukentėjusysis. Kaip jis suprato iš A. L. paaiškinimų, M. V. ėjo iki šiukšlių krūvos, kur šiukšles jis jau buvo sustumdęs, nes pamatė kažkokį aliuminį ir norėjo jį pasiimti. A. sušuko M., kad parvažiuoja traktorius. M. atsisuko į jį ir nepamatė atvažiuojančio krautuvo ir jis užvažiavo. Kaltinamasis paaiškino, jog nukentėjusysis negalėjo eiti atrinkti šiukšlių, nes iš tokios krūvos niekas šiukšlių neatrinkinėja. M. V. buvo aišku, kad jis (kaltinamasis) tvarko šiukšles, o jų neskleidžia, kad įrenginys (plėšytuvas) sugedęs ir jis tvarkosi. Kaltinamasis nurodė, jog darbą (duomenys neskelbtini) pradėjo 2022 m. vasario mėnesio pabaigoje, vykdė traktorininko mašinisto pareigas, jo darbo pobūdis buvo stumdyti (skleisti) šiukšles, po to kai darbuotojai šiukšles atrinkdavo, jas krauti į plėšytuvą, pervažiavus į kitas patalpas, šiukšles sukrauti į sunkvežimį. Koks asmuo jį priėmė į darbą, neprisimena. Jis buvo atsakingas už saugumą darbo vietoje. Jis jam išrašė „medicininę“, jis (kaltinamasis) pasirašė saugos žurnalus, darbo sutartį ir jį išsiuntė dirbti. Sutarė, kad jis dirbs teleskopiniu krautuvu Kramer, kuris yra nurodytas kaltinime, tai tas pats krautuvas, kuriuo važiavo įvykio metu. Jis turi kategoriją, kuri tinka teleskopiniam krautuvui. Ją įgijo (duomenys neskelbtini) vairavimo mokykloje 2021 metais. Iki pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), neturėjo patirties vairuoti teleskopinį krautuvą, tačiau teleskopiniu krautuvu naudotis mokėjo, nes pačią pirmą dieną jam parodė kaip juo naudotis ir pirmą dieną leido dirbti. Kaip naudotis parodė darbuotojas M., kuris anksčiau dirbo su tuo krautuvu. Kaltinamasis nurodė, jog minėto teleskopinio krautuvo instrukciją jis pamatė tik po įvykio, nes jam ją paskaityti atnešė M. Š. 2022 m. balandžio 5 d. jie buvo darbo vietoje, kur sėdi įrenginio operatoriai ir valdo visą įrangą, ir jam pateikė tą instrukciją. Tuomet jį apklausai jau kvietė tyrėja. Ant Instrukcijos yra nupieštas teleskopinis krautuvas su žalia juosta, tai buvo 500 puslapių knyga. Taip greitai visos knygos neperskaitė, bet jam atvertė perskaityti kaip dirbti su krautuvu uždaroje ir atviroje patalpoje, kokie turi būti atstumai nuo traktoriaus, kai šalia dirba kiti žmonės. Iš vieno lapo jam liepė perskaityti pagrindinį vieną punktą. Pagrindas buvo pagrindiniai atstumai nuo traktoriaus ir kaip dirbti uždaroje patalpoje. Jis perskaitė, kad, jei traktorius dirba užvestu varikliu, tai žmogus nuo jo turi būti mažiausiai 2 metrų atstumu. Jei traktorius dirba, žmonės turi arba išeiti iš patalpos, arba traktorininkas turi apsitverti teritoriją, arba užgesinęs variklį išlipti. Po įvykio susipažinęs su Instrukcija, jos nepasirašė, tačiau pasirašė tik kai buvo įdarbintas. Iki įvykio jis dirbo kuo atsargiau, bet ne taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Iki įvykio jis kartu su visais darbuotojais, taip pat ir M. V., buvo instruktuotas vieną kartą, kuomet į darbo vietą buvo atvykusi moteris iš „darbų saugos“, jos duomenų nežino, instruktuotas jis pasirašė. Tačiau instruktažo metu apie traktorių neinstruktavo, tvarkos pagal Instrukciją žodžiu jam niekas neaiškino, jiems buvo paaiškinta, kaip pėstiesiems reikia judėti, jei dirba technika. Buvo aiškinta, jog pėstieji turi judėti palei sienas ir jie negali išeiti į atvirą zoną, kur juda transporto priemonė. Jam buvo paaiškinta, kad judėdamas jis turi žvalgytis, stebėti „akląsias“ zonas, laikytis tam tikrų greičių. Daugiausia instrukcijų buvo pagalbiniams darbuotojams. Jam buvo pasakyta, jog dėl „aklųjų“ zonų turi būti žvalgomasi per petį ir žiūrima į veidrodėlius, o dėl greičių įmonė turi nustatyti ribojimus. Prieš pat įvykį apie greičius nebuvo kalbėta, ženklai pastatyti tik po įvykio, taip pat ta pati darbuotoja instruktavo antrą kartą. Kaltinamasis nurodė, jog jis pripažįsta, kad galbūt nesilaikė taisyklės, kad jei žmogus dirba sandėlyje, turi užgesinti traktorių ir išlipti iš jo, kad pažeidė Kramer naudojimosi instrukcijos 3.4.3 punkto reikalavimus, kad esant asmenims įrenginyje, nenutraukė darbo. Tačiau jis neturi teisinių žinių ir neturi daugiau ką pasakyti apie pažeistas taisykles. Kaltinamasis nurodė, jog pažeidė taisykles, nes buvo „aklųjų“ zonų, kurių galėjo nematyti, nes dirbo su iškelta strėle. Pažymėjo, jog M. V. į sandėlį atėjo ir ėjo tiesiai prie šiukšlių krūvos, todėl jis jo ir nematė ir važiuodamas atbulomis ant jo užvažiavo. Kaltinamasis nurodė, jog jis nenumatė, kad jo atliekamas darbas gali sukelti pavojų, nes visi darbuotojai buvo įspėti, kad turi saugotis ir laikytis atstumo. Darbuotojams buvo pasakyta, kad, kai sandėlyje dirba krautuvas, jie turi laikytis bent 2 metrų atstumo nuo jo. Jiems tai pasakė M. Š., sakė ir jis. Kaltinamasis nurodė, jog pripažįsta, kad jis turėjo laikytis kaltinime nurodytų taisyklių, tačiau jis neturėjo realios galimybės matyti nukentėjusiojo, nes buvo į viršų iškelta strėlė, todėl mano, jog iš dalies pažeidė punktus, kad dirbdamas su krautuvu turėjo sustoti, išlipti ir apsižvalgyti. Nurodė, jog iki įvykio važiuodamas atbulomis nesustodavo ir neišlipdavo, o važiuodavo iš lėto ir žvalgydavosi. Įvykio metu pavojaus zonoje esančių asmenų nematė, dėl ko būtų turėjęs nutraukti darbą. Nukentėjusiojo negalėjo matyti. Pagal instrukciją jis turėjo žiūrėti, o darbuotojai taip pat turėjo nesimaišyti laikydamiesi saugaus atstumo. Nesutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaltinamasis nurodė, jog M. V. nesilaikė darbo saugos taisyklių. Po šio įvykio darbdavys darbo vietoje sužymėjo judėjimo vietas. Po įvykio su metalo strypu pažymėjo vietą, kur žmonės turi vaikščioti. Tą vietą jis matė, nes tuo metu dar dirbo. M. Š. nurodė, kad ta vieta žymi žmonių judėjimo vietą, kad būtų galima atskirti pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą. Nuo sienos maždaug už 2 metrų buvo padėtas metalo strypas ir iki jo turėjo judėti pėstieji. Kaltinamasis nurodė, jog M. V. pervažiavo kažkur už 3 metrų nuo pažymėtos vietos. Nukentėjusįjį pervažiavo ne vėliau pažymėtoje pėsčiųjų judėjimo vietoje, o toje vietoje, kur juda transporto priemonė ir pėstieji negali vaikščioti. 48. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. U. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl galimai jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Apklausiamas nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai, nes važiuodamas atbuline eiga kliudė ir pervažiavo M., tačiau paaiškino, manantis, kad įvykis iš dalies įvyko ir dėl paties M. V. neatsargumo. 49. Teismo vertinimu, kaltinamasis G. U. apklausiamas viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, juos papildydamas aplinkybėmis, atsižvelgus į jo procesinį statusą, jam inkriminuotas faktines aplinkybes, tai yra, teismo nuomone, kaltinamasis nuo pat pradžių teigė, jog įvykio metu prieš pradėdamas važiuoti ir važiuodamas atbuline eiga jis nematė pagalbinio darbuotojo – žuvusiojo M. V., o taip pat jo ir negalėjo matyti dėl susidariusio nematymo lauko. 50. Matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, kaltinamasis G. U. teigė, jog vienu metu jis sklaidydamas šiukšles įsijungė atbulinę pavarą ir pieš pradėdamas važiuoti pasižiūrėjo į šoninius veidrodėlius, vienas yra kairėje, kitas dešinėje. Įsitikino, kad niekas už jo vairuojamo teleskopinio krautuvo Kramer nestovi ir negreitai pradėjo važiuoti atbuline eiga. Prieš pradėdamas važiuoti jis matė, kad jo dešinėje arčiau sienos stovi A. ir matė nueinančią N. Tada pradėjo važiuoti atbuline eiga ir pajuto, kad kažką pervažiavo, nes krautuvo galinis ratas pakilo, tada pagalvojo, kad šiukšlių maišą. Nurodė, jog prieš važiuodamas jis dar kartą pasižiūrėjo į veidrodėlius. Paprastai jis važiuodamas atbuline eiga atsisukęs dar pasižiūri per galinį langą, bet šiuo atveju nežiūrėjo, nes jį buvo užstojusi iškelta galinė strėle. Teleskopinis krautuvas Kramer yra techniškai tvarkingas, visi veidrodėliai yra, važiuojant atbuline eiga degė galinės lempos ir buvo garsinis signalas. Jis galėjo važiuoti 2-5 km/h greičiu. 51. Iš 2022 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta tyrimui pateikta Body cam medžiaga, matyti, jog įvykio vietoje kaltinamasis G. U. policijos pareigūnei į klausimą, kaip čia viskas atsitiko, nurodė, jog „nieko, aš atsisėdau, norėjau pradėti važiuoti, aš jo ne nemačiau, per veidrodėlius iš viso nieko (žodis nesuprantamas). Su šituo traktoriu, jis stovėjo man grynai už strėlės, kiek man pasakojo, aš tik įjungiau atbulinį, pradėjo man atbulinis pypsėt ir aš pradėjau važiuoti ir jis pradėjo eiti ir aš nemačiau net kaip aš pervažiavau, nieko.“. Einat link įvykio vietos, teleskopinio krautuvo, G. U. nurodė ir parodė, jog „sakau, aš jo net nemačiau, jis man stovėjo va grynai ten už strėlės, o ta strėlė yra „akloji“ zona, aš jos net nematau. Taip viskas ir buvo, tik mes jį ištraukėme iš po ratų, kad nebevažiuot (neaiškiai suprantamas žodis)“. Nurodo, jog pervažiavo su galiniu ratu. G. U., stovėdamas už teleskopinio krautuvo galo, aiškiai vieta vaizdo įraše nematyti, nurodė, jog „Yra kameros, galėsite atsisukti. Va čia jis man stovėjo, va už tos vietos va, yra gi va, visur yra po du metrus atstumas parašytas. Ir aš kai pradėjau važiuoti, jis pradėjo eiti ir aš jį per šoną.“. G. U. 10.39.44 val. nurodė, jog „aš per veidrodėlius abudu pažiūrėjau, nieko nebuvo“. 52. Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis G. U. taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, kuomet jam nebuvo inkriminuotas teisės aktais nustatytų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimas, nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su saugos darbe reikalavimų nustatymu, tai yra kaltinamasis G. U. teigė, jog darbo metu darbininkai turėjo laikytis nuo krautuvo 2 metrų atstumo ir vaikščioti pagal sienas, neišeiti į atvirą zoną, kur juda teleskopinis krautuvas. Tuo tarpu jis važiuodamas teleskopiniu krautuvu privalėjo žvalgytis, stebėti „akląsias“ zonas, judėti saugiu greičio, tačiau jiems (teleskopiniam krautuvui ir pagalbiniams darbuotojams) nebuvo draudžiama vienu metu dirbti toje pačioje vietoje. G. U. teigė, jog jam įsidarbinus (duomenys neskelbtini) su darbų sauga supažindino kažkokia atvykusi moteris, pravedė instruktažą ir jis pasirašė į tokį didelį sąsiuvinį. Tuo pačiu instruktažu jis buvo instruktuotas ir kaip traktorininkas-mašinistas. Po 2022-03-15 nelaimingo atsitikimo darbe buvo pravestas toks pat instruktažas, ir taip pat pasirašė sąsiuvinyje, jį pravedė ta pati moteris. Instruktažo metu, jis nebuvo instruktuotas apie tai, kaip turi judėti vairuojamas krautuvas, krautuvui nebuvo draudžiama dirbti toje pačioje aplinkoje, sandėlyje, kur vaikščiojo darbininkai, tame sandėlyje nebuvo pažymėtų ribų, kur turi važinėti krautuvas. Kiek jam yra žinoma, tai darbininkai turėjo laikytis nuo krautuvo tam tikro atstumo ir vaikščioti tam tikrose zonose (jie turi vaikščioti pagal sienas). Konkrečiai tame sandėlyje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, jokių darbuotojų zonų nebuvo pažymėta ir apie tai nebuvo kalbėta jokiame instruktaže. Jis tai žinojo iš ankstesnio darbo, kai dirbo Klaipėdoje Vakarų laivų gamykloje, ten sandėlyje ir lauke buvo subraižytos juostos, kur yra pėsčiųjų darbininkų zona, į ją krautuvui įvažiuoti buvo griežtai draudžiama. Jam pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) (tos patalpos vėliau perėjo į (duomenys neskelbtini)), jis teiravosi, kodėl nėra subraižyta zonų, bet jokio atsakymo negavo. Kai tęsė darbą (duomenys neskelbtini) apie tie nieko nesiteiravo. Po įvykio, po 2022-03-15, (duomenys neskelbtini) sandėlyje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado vienas metalo gabalas, prie BRT plėšytuvo, kuris skyrė pėsčiųjų ir krautuvo zonas ir pakabino lapelį – „Kol juda technika stovėti čia“. Po įvykio, zonų atskirumo ir lapelio pakabinimo, buvo instruktažas, apie tai kalbos nebuvo. Operatorius M. Š. jam ir darbuotojams sakė, kad kol juda traktorius, darbuotojai turi stovėti prie sienos už to metalo gabalo, bet jokio instruktažo jis nevedė. 53. Iš bylos medžiagos matyti, jog pagal 2022 m. vasario 25 d. darbo sutartį, kaltinamasis G. U. (duomenys neskelbtini) atliekų apdorojimo skyriuje traktorininko mašinisto pareigose pradėjo dirbti nuo 2022 m. vasario 28 d. (1 tomas, b. l. 163–164). 2022 m. vasario 29 d. G. U. supažindintas su (duomenys neskelbtini) atliekų apdorojimo skyriaus Traktorininko – mašinisto pareiginiais nuostatais, patvirtintais (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-28 (1 tomas, b. l. 165–167), kurių 14 punkte numatyta, kad traktorininkas – mašinistas turi laikytis darbų saugos, gaisrinės saugos bei civilinės saugos reikalavimų; 32 punkte – laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos bei civilinės saugos reikalavimų, mokėti saugiai dirbti ir netrukdyti kitiems, neužsiimti pašaliniais darbais (32 p.). Iš (duomenys neskelbtini) Darbuotojų saugos ir sveikatos ir gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esančių duomenų matyti, jog G. U. darbo vietoje pasirašytinai instruktuotas 2022 m. vasario 28 d., instrukcijomis Nr. 2, 5, 10, 19, 29, GS1 (šešiomis) (2 tomas, b. l. 15–16). Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų sąrašą, instrukcija Nr. 2 yra Darbuotojo, vairuojančio lengvąjį automobilį darbo reikalais saugos ir sveikatos instrukcija; Nr. 5 – Darbuotojo, dirbančio su biuro įranga saugos ir sveikatos instrukcija; Nr. 10 – Dirbant kompiuteriu saugos ir sveikatos instrukcija; Nr. 19 – Neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija; Nr. 29 – Pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiajam instrukcija (4 tomas, b. l. 24–25). Minėto Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų sąrašo 31 punkte numatyta Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcija, su kuria, kaip pažymėta ir 2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius pateikė nelaimingo atsitikimo darbe, kaltinamasis G. U. pasirašytinai neinstruktuotas. 2021 m. kovo 17 d. G. U. įgijo kompetenciją - Valdyti autokrautuvą su specialiais krovinių paėmimo, krovimo įtaisais. Saugiai pakrauti ir iškrauti krovinius autokrautuvu (1 tomas, b. l. 170). 54. Pažymėtina, jog 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Bendruoju atveju darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai (minėto įstatymo 2 str. 13 p.), darbui naudojamų įrenginių (tiriamuoju atveju – teleskopinio krautuvo KRAMER) gamintojo parengti saugaus įrenginio eksploatavimo dokumentai (pagal minėto įstatymo 16 str. 3 p.) ir įmonėje parengti vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai ir norminiai dokumentai (pagal minėto įstatymo 20 str. 2 d.). Teleskopinio krautuvo KRAMER saugaus naudojimo nereglamentuoja galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. 55. Taigi, spęstina, jog nagrinėjamu atveju, teleskopinio krautuvo KRAMER KT 457, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugaus naudojimo reikalavimai numatyti Teleskopinio krautuvo KRAMER KT 457 eksploatavimo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija), su kuria, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) dokumento kopijos, G. U. pasirašytinai supažindintas 2022 m. vasario 28 d. (pirmą darbo dieną) (1 tomas, b. l. 175). Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. U. nurodė, jog teleskopinio krautuvo instrukciją – 500 puslapių knygą, jis pamatė tik po įvykio – 2022-04-05, kuomet darbo vietoje ją paskaityti jam atnešė M. Š. Tuomet jam atvertė perskaityti kaip dirbti su krautuvu uždaroje ir atviroje patalpoje, kokie turi būti atstumai nuo traktoriaus, kai šalia dirba kiti žmonės. Iš vieno lapo jam liepė perskaityti pagrindinį vieną punktą. Pagrindas buvo pagrindiniai atstumai nuo traktoriaus ir kaip dirbti uždaroje patalpoje. Jis perskaitė, kad, jei traktorius dirba užvestu varikliu, tai žmogus nuo jo turi būti mažiausiai 2 metrų atstumu. Jei traktorius dirba, žmonės turi arba išeiti iš patalpos, arba traktorininkas turi apsitverti teritoriją, arba užgesinęs variklį išlipti. Taigi, kaltinamasis teigė, jog iki įvykio visos ar dalies Instrukcijos neskaitė, su ja nebuvo supažindintas instruktavimo metu, nes pagal perskaitytus reikalavimus, nedirbo. Kaltinamasis negalėjo tiksliai pasakyti, ar kokiame nors dokumente pasirašė dėl jo supažindinimo su Instrukcija, tačiau teigė, kad galėjo pasirašyti (neperskaitęs) ir įsidarbindamas. 56. Pažymėtina, jog susipažinimo su Instrukcija lape (1 tomas, b. l. 175) įrašyti trijų darbuotojų supažindinimo su Instrukcija duomenys, pirmojoje eilutėje įrašyti duomenys apie traktorininko M. V. supažindinimą su Instrukcija 2021-10-28, antroje - traktorininko E. P. supažindinimą su Instrukcija 2022-03-21 ir trečioje eilutėje įrašytas kaltinamojo G. U. supažindinimas 2022-02-28. Taigi, surašant šiuos faktus pagal supažindinimo datą, teismui kyla abejonių, ar G. U. supažindinimo su Instrukcija lape iš tikrųjų pasirašė 2022-02-28, o ne vėliau po įvykio – po 2022-03-21, ir tai, teismo nuomone, patvirtina G. U. parodymus, jog iki įvykio jis nebuvo tinkamai susipažindintas su Instrukcija, tai yra realiai ją perskaitęs, dėl ko byloje negalima daryti pagrįstos išvados, jog G. U. įvykio dieną žinojo ir privalėjo laikytis krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcijos 3.4.3 p. reikalavimų, kuriame numatyta, kad pavojaus zonoje (srityje, kurioje asmenims dėl transporto priemonės, pakabinamų darbo padargų arba krovinio judėjimo kyla pavojus), esant asmenų, nedelsiant nutraukti darbą, 3.4.7. p. reikalavimų, kuriame numatyta, kad važiuojant atbuline eiga didėja rizika, transporto priemonės neapžvelgiamoje zonoje gali būti asmenų, kurių operatorius nemato, prieš keičiant kryptį kaskart reikia įsitikinti, kad pavojaus zonoje nieko nėra. 57. Pagal 2022 m. vasario 25 d. darbo sutartį M. V. nuo 2022 m. vasario 28 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) atliekų apdorojimo skyriuje pagalbiniu darbininku (3 tomas, b. l. 159–160). Su (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-028 patvirtintais Pagalbinio darbininko pareiginiais nuostatais buvo supažindintas 2022 m. vasario 25 d., pagal kurių 10-11 punktus, jis privalėjo iš mišrių komunalinių atliekų atskirti ir ardyti didžiąsias atliekas; surinkti atliekas, kurios atsiranda po vėjų gūsių arba atliekų vežėjų išpilta ne tam skirtose vietose ir 15 punktą, pagalbinius darbus vykdyti laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų (3 tomas, b. l. 167–168). Iš (duomenys neskelbtini) Darbuotojų saugos ir sveikatos ir gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esančių duomenų matyti, jog M. V. darbo vietoje pasirašytinai instruktuotas 2022 m. vasario 28 d., instrukcijomis Nr. 6 (Darbuotojo, dirbančio su kilnojamaisiais elektriniais įrankiais ir prietaisais, saugos ir sveikatos instrukcija), 8 (Darbuotojo, dirbančio vejos pjovimo ir gyvatvorių formavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcija), 17 (Dirbant pasilypėjus ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukcija), 19 (Neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 25 (Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcija), 27 (Dirbant nešiojamu grandininiu pjūklu saugos ir sveikatos instrukcija), 29 (Pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiajam instrukcija), 34 (Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija), 36 (Krovos darbų rankomis saugos ir sveikatos instrukcija), G31 (dešimčia) (2 tomas,15–16, 4 tomas, b. l. 24–25). Byloje nėra duomenų apie M. V. mokymą ir kvalifikaciją saugos darbe srityje. Bylos duomenimis, M. V. sveikata buvo tikrinama periodiškai, gautos gydytojų išvados – dirbti gali (1 tomas, b. l. 182–184). 58. 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta išvada Nr. 6, jog saugų darbą Atliekų rūšiavimo angare reglamentavo Teleskopinio krautuvo KRAMER KT 457 eksploatavimo instrukcija, o pagalbinio darbininko darbą Angare reglamentuojančio dokumento tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra. Ekspertizės akto tyrimo aprašomojoje dalyje, be kita ko, nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias buvo instruktuoti darbo vietoje G. U. ir M. V., ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra. Dėl šios priežasties negalima nustatyti, kokie saugos darbe reikalavimai keliami darbuotojams, dirbantiems (duomenys neskelbtini) ir kokios konkrečios priemonės numatytos, kad apsaugoti darbuotojus nuo jų darbo vietoje veikiančių pavojingų veiksnių (tame tarpe – ir nuo judančių mechanizmų) poveikio, ir ar darbuotojų instruktavimo aplinkybės atitinka įmonėje 2017-08-03 nustatytą tvarką. 59. Pažymėtina, jog po ekspertizės akto gavimo, (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas teismui pateikė dešimt instrukcijų, pagal kurias 2022 m. vasario 28 d. buvo instruktuotas M. V. (14 tomas, b. l. 1–60). Teismas, susipažinęs ir teisiamajame posėdyje ištyręs (duomenys neskelbtini) instrukcijas Nr. 6 (Darbuotojo, dirbančio su kilnojamaisiais elektriniais įrankiais ir prietaisais, saugos ir sveikatos instrukcija), 8 (Darbuotojo, dirbančio vejos pjovimo ir gyvatvorių formavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcija), 17 (Dirbant pasilypėjus ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukcija), 19 (Neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 25 (Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcija), 27 (Dirbant nešiojamu grandininiu pjūklu saugos ir sveikatos instrukcija), 29 (Pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiajam instrukcija), 34 (Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija), 36 (Krovos darbų rankomis saugos ir sveikatos instrukcija), sutinka su 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta išvadomis, jog 2022-03-15 (duomenys neskelbtini) mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), lokaliniais teisės aktais nebuvo nustatyta aiški teleskopinio krautuvo KRAMER ir pagalbinių darbuotojų judėjimo tvarka, dėl ko MBA negalėjo būti organizuotas ir užtikrintas/garantuotas darbuotojų saugus darbas, ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui (Nr. 1, 10). 60. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodyta ekspertizės akte, dar 2019 m. spalio mėn. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas objekte (duomenys neskelbtini), ir buvo identifikuotas pavojus, kai vienu metu vienoje vietoje dirba mechanizmai ir darbuotojai (žr. 2 t., 135, 141, 142, 150, 151, 170 b. 1. ir kt.), tačiau (duomenys neskelbtini) esančioms pagalbinio darbininko ir traktorininko- mašinisto darbo vietoms profesinė rizika minėto vertinimo metu nebuvo vertinta, nors Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 punkte nurodyta, kad rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę. Tai buvo atlikta tik 2022 m. gegužės mėnesį, po tiriamojo nelaimingo atitikimo darbe. 61. Tačiau, teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) instrukcijose Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 25, Krovos darbų rankomis saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 36, Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 34, kuriomis buvo instruktuotas M. V., buvo nustatyti saugos darbe reikalavimai pagalbiniams darbuotojams, vykdantiems krovos darbus, bei darbo vietoje susiduriantiems su judančiais mechanizmais. Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 25, patvirtintoje (duomenys neskelbtini) direktoriaus 20008-01-02 įsakymu Nr. 1-1 (14 tomas, b. l. 42–45) II skyriaus „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 16.10, ir 16.11. papunkčiuose, be kita ko, numatyti pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, galintys pasireikšti transportuojant, sandėliuojant, pakraunant ir iškraunant atliekas, medžiagas ir gaminius: eismo avarijos, transporto priemonės, kėlimo mechanizmai. 27, 29 punktuose nustatyti krovėjo veiksmai darbo metu, jog krovėjas darbo metu turi būti dėmesingas, atidus, atsargus, nesikalbėti su pašaliniais, netrukdyti dirbti kitiems. Pakraunant, iškraunant konteinerius, transporto priemones būtina laikytis šių reikalavimų: būti ypatingai atsargiems, kai atliekant pakrovimo-iškrovimo darbus, automobiliui reikia manevruoti (pav.: įvažiuojant į aikšteles, patalpas, į siaurus pravažiavimus). Saugotis, kad manevruojantis automobilis, važiuodamas atbulas nesužeistų, neprispaustų. 31 punkte nurodoma, jog iškraunant konteinerius draudžiama: landžioti į kitą pakeltos konteinerio pusę pro jo apačią; būti krautuvo darbo įrankio (kaušo, greiferio) veikimo zonoje. 10 punkte numatyta, jog darbuotojas privalo vykdyti (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių reikalavimus; mokėti saugiai dirbti, netrukdyti saugiau dirbti kitiems. Krovos darbų rankomis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 36, patvirtintos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-08-03 įsakymu, 16 punkte numatyta, jog darbuotojas darbo metu turi būti dėmesingas, atidus, atsargus, nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems, nevaikščioti atbulomis nešant krovinį ar be jo. 28 punkte numatyta, jog iš krovinių transportavimo rankomis ruožų turi būti pašalinti trukdantys daiktai. Jei tokios galimybės nėra, turi būti įrengiami saugūs apėjimai ar keliai. Šiuose keliuose neturi kilti pavojaus paslysti, kristi, užkliūti, atsitrenkti ir pan., tačiau 32 punkte nurodyta, jog nešant krovinį rankomis, turi būti pasirinktas laisvas, be kliūčių, lygus ir trumpiausias kelias. 50 punkte numatyta, jog draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo (14 tomas, b. l. 24–28). 62. Iš 2022 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros metu darytų įvykio vietos, teleskopinio krautuvo Kramer nuotraukų, esančių prie įvykio vietos protokolo (1 tomas, b. l. 67–80), bei nuotraukų, esančių skaitmeninėje laikmenoje, Pakete Nr. 1, o būtent, nuotraukos Nr. DSC_0123.JPG, DSC_0117.JPG, DSC_0116.JPG, matyti, jog ant teleskopinio krautuvo Kramer KT 457, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo dešinės ir kairės pusės, bei galo įvykio metu buvo uždėti Saugos lipdukai: Laikytis saugaus atstumo iki transporto priemonės! Atsargiai. Pavojus susižaloti transporto priemonės darbo zonoje. Eksploatavimo metu transporto priemonės pavojaus zonoje negali būti žmonių (Instrukcijos 4.4. p., 10 tomas, b. l. 148); ant kėbulo dešinės ir kairės pusės uždėtas Nurodomasis lipdukas: Didžiausias greitis – 40. Šiame lipduke nurodomas transporto priemonės tipo priklausantis didžiausias greitis (10 tomas, b. l. 155). Nuo krautuvo dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešinės sienos yra apie 13,28 m atstumas, nuo priekinės įvažiavimo sienos – 7,71 m. Įvykio vietoje nustatyta, jog teleskopinio krautuvo garsinis ir šviesos signalai veikė (buvo techniškai tvarkingi). 63. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. nurodė, jog 2022-02-28 ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir instruktavo darbuotojus ir pirmą kartą pamatė tas patalpas. Instruktuojant darbuotojus ji akcentavo, kad jie negali vaikščioti zonoje, kur juda transporto priemonė, vairuotojui sakė, kad atbuline eiga važiuodamas turi įsitikinti, kad už jo nėra žmonių, nurodė, kad transporto priemonė negali judėti daugiau kaip 10 km/h greičiu, jie buvo supažindinti su eismo taisyklėmis įmonės teritorijoje. Šios taisyklės buvo parengtos (duomenys neskelbtini) ir jų pasitvirtintos. Ar tose patalpose buvo lipdukai, kas žymėtų saugią zoną, ji dabar neatsimena. Bet patalpoje buvo labai nešvaru, viskas apnešta purvu. Tuo metu buvo saugi darbuotojų atsitraukimo zona-salelė, bet ji buvo apsinešusi ir ar ji buvo pažymėta lipduku, neatsimena. 64. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi. Nurodė, jog pagal atstovavimo sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ji dirbo darbų ir saugos sveikatos specialiste (duomenys neskelbtini). Bendravo su darbuotojais, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) įrenginyje, nes ji juos instruktavo. Instruktavimas vyko sąvartyne, administracinėse patalpose, salėje. Yra įsitikinusi, kad kaltinamasis ir žuvusysis buvo instruktuoti, nes ji prisimena. Buvo pildomi žurnalai, kuriuose jie pasirašė. Buvo pateikti susipažinimui neblaivumo tvarka, incidentų tvarka, darbo tvarkos taisyklės, gaisrinės saugos instrukcija. Darbuotojai buvo instruktuoti apie įrenginius, nes yra gamyklinės instrukcijos ir jie supažindinami. Darbo tvarkos taisyklės buvo pateiktos tiek kaltinamajam, tiek M. V.. Profesinės rizikos vertinimas buvo organizuojamas, bet dar nebuvo atliktas. Liudytoja nurodė mananti, jog pagalbinis darbuotojas negalėjo vaikščioti zonoje, kur juda transportas. Darbuotojai apie tai buvo instruktuoti, tai prisimena. Kai juda transportas, darbuotojai vaikščioti negali. Paprastai turi būti nubraižyta geltona juosta, bet tas įrenginys purvinas, greitai viskas apsineša purvu, ten negalima nieko nubraižyti, todėl instruktavime buvo nurodyta, kad, kai juda transporto priemonės, darbuotojai turi pasitraukti į saugią zoną. Tikrai buvo kalbėta, kad turi sužymėti, bet ji nepamena, ar tuo momentu buvo sužymėta, ar ne. Buvo aptarta zona prie vienos sienos, kur neįvažiuoja technika. Darbuotojai suprato, į kokią vietą jie turi pasitraukti. Krautuvas juda ten, kur jam reikia, prie atliekų. Buvo apibrėžta zona, kur turėtų pasitraukti darbuotojai, bet nebuvo pažymėta. Instrukcijų yra daug ir negali pasakyti, su kokiomis instrukcijomis buvo supažindintas krautuvo vairuotojas. Pažymėjo, kad visi turi laikytis saugumo ir būti atidžiais, ne tik darbuotojai, bet ir vairuotojas. Jis turėjo saugiau važiuoti vykdant darbo funkcijas, atidžiau važiuoti atbuline eiga. Negali prisiminti, ar vairuotojas buvo supažindintas su traktoriaus instrukcija, bet jai atrodo, kad kažkas iš vadovų supažindino. Liudytoja nurodė mananti, jog vairuotojas nepažeidė taisyklių. Jos manymu, pagalbinis darbuotojas ėjo nesaugiai. Ji vaizdo įrašo ar paties įvykio nematė, bet iš pasakojimų suprato šias aplinkybes. Liudytoja nurodė, jog pagalbinis darbininkas dirbo savo darbą, bet neturėjo būti toje vietoje, nes judėjo transporto priemonė. Liudytoja nurodė, jog visos instrukcijos buvo įformintos ir pasirašytos, išskyrus tai, kad transporto priemonės judėjimas ir pagalbinių darbininkų saugi zona nebuvo aprašyta, bet visa tai buvo aptarta žodžiu. 65. Teismas, įvertinęs liudytojos R. K. parodymus, kurie taip pat patvirtina, jog įvykio metu įstaigoje vietiniu teisės aktu, su kuriuo buvo supažindinti darbuotojai, nebuvo nustatyta teleskopinio krautuvo ir pagalbinių darbuotojų judėjimo tvarka, nebuvo įrengtos saugos zonos, kuriose darbuotojai turi būti tuomet, kai juda transportas; 2022 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) įgaliotojo atstovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, 2022-05-27 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu patvirtintą (duomenys neskelbtini) Darbų vykdymo transporto ir kitų savaeigių mechanizmų judėjimo zonoje tvarką; teleskopinio krautuvo KRAMER KT 457 eksploatavimo instrukcijos turinį, ant teleskopinio krautuvo buvusius saugos ir nurodomuosius lipdukus, kaltinamojo G. U. parodymus, anksčiau nurodytus (duomenys neskelbtini) vietinius teisės aktus - instrukcijas, pagal kurias 2022 m. vasario 28 d. buvo instruktuotas M. V., sprendžia, jog įvykio metu (duomenys neskelbtini) teleskopiniam krautuvui ir pagalbiniam darbininkui nebuvo draudžiama dirbti vienu metu toje pačioje vietoje, tačiau pagalbiniam darbininkui buvo nustatyta pareiga saugotis dirbančio/judančio mechanizmo – nestovėti arti jo, laikytis mažiausiai 2 metrų atstumo, nebūti krautuvo darbo įrankio (kaušo) veikimo zonoje, nejudėti tuo pačiu keliu kaip judantis mechanizmas, nepatekti/neįeiti į judančio krautuvo judėjimo trajektoriją, akcentuota pareiga saugotis atbuline eiga judančio mechanizmo. Teismo vertinimu, šios saugos darbo taisyklės žuvusiajam pagalbiniu darbininkui M. V. buvo žinomos, nes pagal jas jis buvo tinkamai instruktuotas. Bylos duomenys patvirtina, jog pagalbiniu darbininkui M. V. buvo žinoma, jog teleskopiniam krautuvui dirbant ir judant, ypač atbuline eiga, vairuotojui atsiranda nematymo zonos. 66. Byloje kylant abejonių, ar kaltinamasis G. U. iki įvykio buvo tinkamai supažindintas su jam inkriminuotais krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcijos reikalavimais, remiantis liudytojos R. K. parodymais, paties kaltinamojo parodymais bei teleskopinio krautuvo žymėjimu saugos ir nurodomaisiais lipdukais, darytina išvada, jog G. U. buvo instruktuotas dirbti vadovaujantis iš esmės panašiomis saugos darbo taisyklėmis, tai yra teleskopiniu krautuvu važiuoti saugiai, važiuojant atbuline eiga, esant nematymo zonoms, įsitikinti, kad pavojaus zonoje nėra žmonių, jiems esant, nutraukti darbą; važiuoti saugiu greičiu, ne didesniu kaip 10 km/h. 67. Pažymėtina, jog 2022 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo T. B. pateiktame vaizdo stebėjimo kamerų įraše, kuris įrašytas į DVD-R diską, voke su užrašu – „2022-03-15 (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas ilgas“, 2 failuose, pavadinimu MBA VIDUS-ch2-20220315.avi, modifikavimo data 2022-03-17 11.01, MBA VIDUS-ch7-20220315.avi, modifikavimo data 2022-03-22 09.51 (DVD-R diskai yra Pakete Nr. 1), matyti MBA sandėlyje vykdomas atliekų rūšiavimas iki įvykio (nuo 10.34 val. iki 10.59 val. sisteminis laikas). Matyti, jog sandėlyje vienu metu dirba 3-4 pagalbiniai darbininkai ir teleskopinis krautuvas. Teleskopinis krautuvas iš atliekų krūvos paskleidžia atliekas, iš kurių pagalbiniai darbininkai rankiniu būdu išrenka atliekas netinkančias tolimesniam perdirbimui. Kol pagalbiniai darbininkai atrenka atliekas (vyksta rankinis rūšiavimas), tuo pačiu metu teleskopinis krautuvas susemia jau išrūšiuotos atliekos ir supila į bunkerį/transporterį (plėšytuvą), kuriuo juos išskirstomos į perdirbimui paruoštus konteinerius. Vaizdo įraše matyti, jog teleskopinis krautuvas sandėlyje manevruoja pirmyn ir atgal, į šonus, įvairiomis kryptimis, važiuodamas link plėšytuvo juda sandėlio viduriu. Vairuotojas žvalgosi, stebi kelią važiuodamas atbuline eiga. Matyti, jog teleskopiniam krautuvui judant, pagalbiniai darbuotojai laikosi nuo jo saugaus atstumo, lipa ant atliekų, jas išrenka, tačiau vaikšto krautuvo dešinėje arba ir kairėje pusėje. Pagalbiniai darbuotojai nevaikšto už krautuvo galo, jam judant atbuline eiga laikosi atstumo arba stovi prie sienų. 68. Teismo nuomone, minėtame vaizdo įraše užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina teismo anksčiau padarytas išvadas (65, 66 punktai) dėl iki įvykio MBA įrenginyje nustatytos darbo tvarkos ir saugos taisyklių. Iš jo akivaizdu, jog teleskopiniam krautuvui ir pagalbiniams darbininkams nebuvo draudžiama dirbti vienu metu toje pačioje vietoje, tačiau pagalbiniai darbininkai saugojosi judančio krautuvo – laikėsi atstumo, dažniau stovėjo jo kairėje ir dešinėje, vairuotojui geriausiai matomoje zonoje, nejudėjo tuo pačiu keliu, kaip krautuvas, saugojosi jo važiuojančio atbuline eiga, stovėdavo prie sienų, tuo tarpu teleskopinio krautuvo vairuotojas važiuodavo saugiu greičiu, važiuodamas atbuline eiga, žvalgėsi. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – pagalbinis darbininkas A. L. nurodė, jog traktoriui važiuojant atbuline eiga mirksėjo lempa, buvo uždėti užrašai, veikė signalai ir visiems buvo pasakyta, kad nelįsti, visi saugojosi, žiūrėjo. Liudytojas patvirtino, jog pagalbiniai darbininkai išrinkdavo šiukšles ir parodydavo traktorininkui, kad gali važiuoti ir jas vežti. Jie išnešdavo šiukšles ir laukdavo, parodydavo traktorininkui į duris, kad gali važiuoti. Būdavo pasakyta, kad pagalbiniai darbuotojai traukiasi į šalį. Darbininkai susitardavo tarpusavyje, kad traukiasi. Jis prisimena, kad įvykio metu jie atsitraukė prie sienos, o M. V. ėjo prie traktoriaus. Tačiau, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina liudytojo M. Š. (įvykio metu dirbusio (duomenys neskelbtini) atliekų apdorojimo skyriaus operatoriaus pareigose) parodymus ir jais nesiremia, jog pagalbiniams darbuotojams buvo nurodyta, kad kol traktorius juda, jie turi stovėti tik prie sienos, traktoriui nuvažiavus į kitą vietą ir sustojus, tik tada pagalbiniai gali eiti prie traktoriaus išstumdytų šiukšlių; jog tą žinojo tiek traktorininkas, tiek pagalbiniai, jie žinojo, kad reikia stovėti būtinai prie sienos, priėmimo zonoje; kiekvieną rytą visi susirinkdavo, aptardavo kaip reikia elgtis, jis primindavo kur reikia stovėti, kad nesimaišytų aplink tą traktorių ir pradėdavo darbus, visi žinodavo savo darbus, traktorius paskleisdavo atliekas, pagalbiniai rinkdavo, po to pasitraukdavo į šoną, traktorius paimdavo, pakraudavo, nuvažiuodavo į kitą galą sklaidyti, o pagalbiniai darbininkai prie sienos laukdavo. 69. Taigi, teismas sutinka su 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta išvada Nr. 1, jog aplinkybė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) iki tiriamo įvykio nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas ir (duomenys neskelbtini) dokumentuose nebuvo reglamentuota, kaip užtikrinti (duomenys neskelbtini) dirbančių pagalbinių darbininkų saugą, kai tuo pat metu angare dirba/juda darbuotojai ir teleskopinis krautuvas, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, be to, sprendžia, jog ir teismo nustatyta ir aptarta darbo tvarka nebuvo tinkama/pakankama užtikrinti (duomenys neskelbtini) dirbančių pagalbinių darbininkų saugą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje teismas sprendžia ne darbdavio ((duomenys neskelbtini)) teisinės atsakomybės klausimą, o darbuotojo G. U., todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar tiriamo įvykio metu kaltinamasis G. U. pažeidė jam inkriminuotas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ar žuvusysis M. V. laikėsi jam nustatytų saugumo taisyklių, kurio asmens pažeidimai susieti priežastiniu ryšiu su nustatytais padariniais, ar kaltininko veiksmuose yra kaltė. 70. Šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 30 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nutrauktas, prokurorui sprendžiant, jog darbdavys nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 217 straipsnio nuostatomis, prokuroras savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių skundus gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Pripažįstama, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Paminėtina, jog šioje byloje buvo gauti ir ištirti nauji duomenys, atliktas ekspertinis tyrimas, kurio išvados, teismo nuomone, neatitinka prokuroro nutarime padarytas išvadas, todėl praneša prokurorui, jog nagrinėjamu atveju prokuroras savo iniciatyva turėtų spręsti klausimą ar nėra pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą darbdavio atžvilgiu. 71. (duomenys neskelbtini) pateiktuose vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose matyti, jog 2022 m. kovo 15 d., nuo apytiksliai sisteminio laiko 10:55:00 val. įrenginyje plėšytuvas nebeveikia, teleskopinis krautuvas stumia paskleistas atliekas į krūvą, netoli jo įrenginyje dirba du pagalbiniai darbininkai – A. L. ir M. V., kurie renka negabaritines atliekas ir jas neša prie sienos (netoli plėšytuvo), apie 10:59:00 val. teleskopinis krautuvas sustoja, į įrenginį (sandėlį) ateina kaltinamasis G. U., kuris pakeičia iki tol krautuvu dirbusį traktorininką, pastarieji pasikalba, G. U. apie 11:00:00 val. atsisėda į krautuvą. Tuo tarpu įrenginyje matyti, jog prie plėšytuvo dirbęs - šiukšles šlavęs trečiasis pagalbinis darbininkas išeina iš įrenginio ir iki įvykio į jį nebegrįžta, A. L. stovi ties siena prie plėšytuvo, į įrenginį įeina pagalbinis darbuotojas – moteris, tikėtina N. A., M. V. vaikšto ant atliekų krūvos, priešais stovinį teleskopinį krautuvą, renka negabaritines atliekas, jas neša prie sienos, esančios ties krautuvo dešine puse. Apie 11:02:00 val. matyti, kaip A. L. išeina iš įrenginio, ties krautuvo dešine puse vaikšto pagalbinė darbuotoja, tikėtina N. A., M. V. vaikšto ant atliekų krūvos ties krautuvo priekiu, laikosi labiau dešinės pusės. Apie 11:02:00 val. G. U. pakėlęs strėlę į viršų, važiuoja pirmyn link atliekų krūvos, darbuotoja, tikėtina N. A., ir M. V. pasitraukia link sienos esančios teleskopiniam krautuvui dešinėje pusėje, ten stovėdami kalbasi, krautuvas iki apie 11:02:55 važiuoja atbuline eiga skleisdamas atliekas, tuo tarpu matyti kaip prie įrenginio įėjimo sugrįžta A. L. Apie 11:02:55 val. teleskopinis krautuvas pakėlęs strėlę į viršų juda pirmyn link atliekų krūvos, tuo metu M. V. su darbuotoja, tikėtina N. A., juda kelis metrus pagal sieną link išėjimo, moteris nusisuka į sieną ir sustoja, tuo tarpu M. V. pasisuka į dešinę ir šonu į teleskopinį krautuvą ir apie 11:02:59 val. pradeda eiti sandėlio viduriu, tiesiai link teleskopinio krautuvo judėjimo trajektorijos, iki 11:03:02 val. M. V. eina ta pačia kryptimi pro teleskopinio krautuvo galą kelių metrų atstumu iki jo, žiūri į judantį krautuvą. Apie 11:03:02 val. krautuvas pradeda judėti atbuline eiga, kai tuo pačiu metu M. V. nusisuka nuo atvažiuojančio krautuvo link išėjimo iš sandėlio – A. L., ir nusisukęs nuo teleskopinio krautuvo kelis metrus eina tiesiai, ties atbuline eiga atvažiuojančio teleskopinio krautuvo viduriu, iki jis 11:03:04 val. partrenkiamas atbuline eiga važiuojančio krautuvo. 72. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pagalbinė darbuotoja, tikėtina N. A., įvykio nematė, nes stovėjo nusisukusi į sieną, įvykį matė pagalbinis darbuotojas A. L., kuris vaizdo įraše matyti, įėjo į įrenginį ir ėjo link dešinės pusės sienos, ten stovinčios darbuotojos, tikėtina N. A.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – pagalbinis darbininkas A. L. nurodė, jog įvykio metu traktorius išsklaidė šiukšles ir, jo nuomone, baigęs darbą važiavo atbulas link plėšytuvo ištiesinti traktorių ir išvažiuoti į kiemą. Jis stovėjo prie sienos, kai pamatė, kad M. eina link važiuojančio traktoriaus, jis jį pašaukė, M. V. atsisuko ir užkliuvo už traktoriaus rato ir buvo pervažiuotas. Jis vairuotojui pasakė sustoti. Traktoriaus vairuotojas iki įvykio negalėjo matyti einančio M., nes, jei M. būtų ėjęs kairiau, vairuotojas būtų jį matęs, o jis ėjo per traktoriaus vidurį, kur jo nesimatė. Liudytojas nurodė, jog M. V. taisykles žinojo, jie turėjo saugotis, negalėjo eiti, kai traktorius juda. M. V. turėjo girdėti traktoriaus garsinį signalą, nes, kai jis jį pašaukė, jį išgirdo, bet jis nežino ar girdėjo. Kiek teko su juo dirbti, jis stovėdavo prie sienos, viskas būdavo tvarkoje, tačiau nežino kas tą dieną nutiko, gal jis buvo pagiringas, M. V. buvo išsiblaškęs. Jis nežino kur ėjo M. V., gal ėjo šiukšlių paimti. Liudytojas nurodė, jog traktorius važiavo gal 5 km/h greičiu, tiksliai nežino. Jo nuomone, važiavo saugiu greičiu. Iki įvykio traktorius nuvažiavo 5 m atstumą, nedaugiau. Jei M. būtų ėjęs priekiu, jis būtų matęs traktorių ir būtų spėjęs pasitraukti. Jis nežino, gal M. garso negirdėjo, tačiau jokio triukšmo nebuvo, jis garsą girdėjo. Plėšytuvas tuo metu neveikė. Jis sušuko M., jis jį išgirdo. 73. Aptarti vaizdo įrašai, liudytojo A. L., kaltinamojo G. U. parodymai, patvirtina, jog prieš įvykį įrenginyje sugedus plėšytuvui, kaltinamojo G. U. vairuojamas teleskopinis krautuvas paskleidė atliekas ne jų rūšiavimui, o jų sustūmimui į vieną krūvą, tai yra, kaip nurodė kaltinamasis, įrenginyje jis tvarkė šiukšles. Kadangi atliekos nebuvo skleidžiamos jų rūšiavimui ir krovimui į plėšytuvą, pagalbiniai darbuotojai iš jų neatrinkinėjo negabaritinių atliekų, todėl A. L. išėjo iš įrenginio į lauką, M. V. ir N. A. nuėjo link dešinės pusės sienos ir ten stovėdami kalbėjosi. Po ko, G. U. pradėjus važiuoti pirmyn link atliekų krūvos antrąjį kartą arčiau dešinės pusės sienos, M. V. ir N. A. pradėjo eiti pagal dešinės pusės sieną link išėjimo, todėl, kaip teisingai nurodė kaltinamasis G. U., prieš pradėdamas važiuoti jis matė, kad jo dešinėje arčiau sienos stovi pagalbinis darbininkas ir matė nueinančią N.. Tačiau, kaip nustatyta, paėjus kelis žingsnius, M. V. ir N. A. sustojo, N. A. nusisuko į sieną ir liko prie jos stovėti, o M. V. staiga pasisuko į dešinę pusę ir pradėjo eiti link plėšytuvo sandėlio viduriu (kokiu tikslu, byloje nenustatyta). Eidamas kelias sekundes M. V. stebėjo jo dešinėje pusėje į priekį judantį krautuvą, todėl teismas daro išvadą, jog M. V. žinojo teleskopinio krautuvo judėjimą, jo atliekamą darbą, jog jis skleidžia atliekas, jog nuvažiavęs į priekį, važiuos atbuline eiga, ir suprato, jog patenka į jo pavojaus zoną, kerta jo judėjimo trajektoriją. Tačiau, kaip matyti, apie 11:03:02 val. krautuvui su pakelta strėle į viršų pradėjus judėti atbuline eiga, tuo pačiu metu M. V., tikėtina sušukus A. L., nusisuko nuo judančio krautuvo ir, eidamas kelis metrus tiesiai, jo nebestebėjo, todėl kelias sekundes jis nematė, jog teleskopinis krautuvas važiuoja atbuline eiga link jo, o jam užkliuvus atbuline eiga už krautuvo rato, nebesugebėjo išvengti kontakto, dėl ko buvo krautuvo pervažiuotas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. V. buvo neatsargus ir nedėmesingas, šiais veiksmais pažeidė Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 25 27, 29, 31 punktuose, Krovos darbų rankomis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 36 16, 28, 32 punktuose nustatytus darbų saugos ir darbuotojo sveikatos reikalavimus: darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, nesikalbėti su pašaliniais, netrukdyti dirbti kitiems, tačiau taip pat buvo ypatingai neatsargus, nes nėjo laisvu, jam saugiu keliu - pagal sienas; įėjo į teleskopinio krautuvo judėjimo, pavojingą (nematymo) zoną; kai teleskopinis krautuvas važiavo atbuline eiga, jo nestebėjo, dėl ko buvo kliudytas, partrenktas ir pervažiuotas, bei mirtinai sužalotas. 74. 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodytos išvados, kad teleskopinio krautuvo vidutinis judėjimo greitis prieš partrenkimą buvo 5,7 km/h. Vidutinis krautuvo judėjimo greitis atkarpoje, kurioje buvo partrenktas žmogus - 6,8 km/h. Anksčiau teismas sprendė, jog kaltinamasis G. U. iki įvykio buvo instruktuotas važiuoti saugiu greičiu, ne didesniu kaip 10 km/h, todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti G. U. važiavus didesniu greičiu, nei jam buvo leidžiama. Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar G. U. buvo atsargus važiuodamas atbuline eiga, ar prieš pradėdamas įsitikino, kad krautuvo pavojaus zonoje nėra žmonių. Ekspertizės akte nurodoma, jog prieš važiuodamas atbuline eiga iki partrenkimo vietos krautuvas stovėjo apytiksliai 0,45 s, kas, remiantis teisiamajame posėdyje apklausto eksperto R. M. paaiškinimais, teismo nuomone yra pakankamas laiko tarpas žmogui priimti sprendimą, jog važiuoti atbuline eiga yra saugu. Taip pat matyti, jog dar ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, kaltinamasis G. U. teigė, jog jis įsijungė atbulinę pavarą ir pieš pradėdamas važiuoti pasižiūrėjo į šoninius veidrodėlius kairėje ir dešinėje, įsitikino, kad niekas už jo vairuojamo teleskopinio krautuvo Kramer nestovi ir negreitai pradėjo važiuoti atbuline eiga. Prieš pradėdamas važiuoti jis matė, kad jo dešinėje arčiau sienos stovi A. ir matė nueinančią N. Tada pradėjo važiuoti atbuline eiga ir pajuto, kad kažką pervažiavo, nes krautuvo galinis ratas pakilo, tada pagalvojo, kad šiukšlių maišą. Nurodė, jog paprastai jis važiuodamas atbuline eiga atsisukęs dar pasižiūri per galinį langą, bet šiuo atveju nežiūrėjo, nes jį buvo užstojusi iškelta galinė strėle. Šiuos parodymus kaltinamasis G. U. kaip teisingus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai teigdamas, jog įvykio metu prieš pradėdamas važiuoti ir važiuodamas atbuline eiga jis nematė pagalbinio darbuotojo – žuvusiojo M. V., o taip pat jo ir negalėjo matyti dėl susidariusio nematymo lauko. 75. Pažymėtina, jog nurodyti kaltinamojo G. U. parodymai pasitvirtino, kuomet bylą nagrinėjant teisme atlikus matomumo nustatymo eksperimentą, buvo nustatyta, kad matomumą į dešinę ir atgal apsunkina ar daro jį visiškai negalimu dešinėje pusėje esanti pakelta teleskopinė strėlė, jos šarnyrinis mechanizmas, kuris jungia krautuvo kėbulą su strėle bei kabinos statramsčiai. Sulyginus vizualaus matomumo nustatymo duomenis su vizualizacija, gauta iš 3D skenerio nustatyta, kad kaltinamajam G. U. esama strėlės padėtis pilnai užstojo vairuotojo matomumą iš krautuvo kabinos, žiūrint pro dešinės pusės galinio matymo veidrodėlius, dešinįjį ir galinį stiklus, todėl krautuvo vairuotojas negalėjo matyti nukentėjusiojo ir jo ėjimo krypties (14 tomas, b. l. 158–197). Teismas, sugretinęs eksperimento metu nustatytą bendrą nematymo zonų išsidėstymą, paveikslėlis Nr. 54 (14 tomas, b. l. 190) ir vaizdo įraše užfiksuotą pagalbinio darbuotojo ir teleskopinio krautuvo judėjimą įvykio metu, sprendžia, jog kaltinamasis negalėjo matyti pagalbinio darbuotojo tuomet, kai jis pasisukęs į dešinę pusę, nuo sienos pradėjo eiti sandėlio viduriu link judančio krautuvo iki susidūrimo. 76. Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes, daro išvadą, jog kaltinamasis G. U., žinodamas, jog įrenginyje yra du pagalbiniai darbininkai, įvykio metu važiuodamas į priekį ir ruošdamasis važiuoti atbuline eiga prie sienos dešinėje pusėje matydamas stovintį pagalbinį darbininką M. V., kurį klaidingai įvardija A., ir pagal sieną nueinančią pagalbinę darbininkę N. A., įsitikino, jog krautuvu važiuoti atbuline eiga yra saugu, nes krautuvo pavojingoje zonoje (jam iš dešinės), krautuvo nematymo zonoje, nėra kitų pagalbinių darbininkų, kurių sveikatai galėtų kilti grėsmė, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, bei važiuodamas atbuline eiga nenumatė tokių padarinių, o taip pat kaltinamasis ir negalėjo to numatyti dėl byloje nustatytų krautuvo nematymo zonų ir dėl to, jog jis negalėjo numatyti, kad prie sienos stovėjęs pagalbinis darbuotojas M. V., jam (kaltinamajam) tvarkant atliekas, negalėjęs vykdyti savo tiesioginio darbo įrenginyje - iš mišrių komunalinių atliekų atskirti ir ardyti didžiąsias atliekas, pažeisdamas jam nustatytus darbų saugos ir darbuotojo sveikatos reikalavimus, krautuvui judant atbuline eiga, staiga įeis į dirbančio krautuvo pavojingą zoną (judės pro krautuvo galą), jo nesisaugos ir nesilaikys saugaus atstumo, dėl ko bus kliudytas, partrenktas ir pervažiuotas, bei mirtinai sužalotas. Teismo vertinimu, kaltinamasis neturėjo realios galimybės pastebėti ar numanyti šias pavojų keliančias aplinkybes. 77. Teismo vertinimu, toks nustatytas kaltinamojo G. U. psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas, kaip veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Todėl esant šioms aplinkybėms G. U. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl civilinių ieškinių ir kt. 78. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. U. kardomoji priemonė nepaskirta. 79. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji L. F., M. V., P. V., A. V., E. V. pareiškė civilinius ieškinius, kuriuos vėliau patikslino, civiliniams atsakovams (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui, (duomenys neskelbtini) filialui Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), kaltinamajam (9 tomas, b. l. 75). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad G. U. išteisinamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. 80. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji L. F. pateikė prašymą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už įgaliotojo atstovo advokato jai teiktą teisinę pagalbą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Šiuo nuosprendžiu G. U. yra išteisinamas, todėl minėtas prašymas priteisti nukentėjusiosios turėtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas. 81. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - 6 vnt. skaitmeninės laikmenos, esančios Pakete Nr. 1, paliktinos saugoti byloje; - 2022-11-23 nutarimu – žiebtuvėlis, peilis, peiliukų pakuotė, atsuktuvas, grandinėlė, kaklo pakabukas, grąžinti nukentėjusiajai L. F., paliktini neribotai jos nuosavybei; - cigarečių pakelis perduotas saugoti Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklai, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas; - teleskopinis krautuvas, grąžintas (duomenys neskelbtini), paliktinas neribotai savininko nuosavybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 313 straipsniu, nusprendžia : G. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. F., M. V., P. V., A. V., E. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. F. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - 6 vnt. skaitmenines laikmenas, esančias Pakete Nr. 1, palikti saugoti byloje; - 2022-11-23 nutarimu – žiebtuvėlį, peilį, peiliukų pakuotę, atsuktuvę, grandinėlę, kaklo pakabuką, grąžintus nukentėjusiajai L. F., palikti neribotai jos nuosavybei; - cigarečių pakelį, perduotą saugoti Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklai, sunaikinti; - teleskopinį krautuvą, grąžintą (duomenys neskelbtini), palikti neribotai savininko nuosavybei. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą. Teisėja Daiva Domeikienė