Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2283/2026Bylos Nr. BIK-520/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08882-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą kruopščiai patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma prokurorės apeliaciniu skundu, kadangi neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo taikymo. Teismas tik deklaratyviai pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.Teismas nepagrįstai susiaurino neatsargios kaltės turinį (BK 16 straipsnio 1 dalis), nevertinant nusikalstamam nerūpestingumui, kaip neatsargios kaltės formai, taikomų kriterijų (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl to buvo netinkamai aiškinti teisiniam kazusui konstatuoti keliami reikalavimai, BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektui taikomi elgesio reikalavimai ir priežastinio ryšio tarp asmens veiksmų bei sukeltų padarinių turinys. Taip pat nebuvo pateikti įrodymų vertinimo motyvai dėl priežastinio ryšio tarp išteisintojo G. U. veiksmų ir nukentėjusiojo M. V. mirties. Teismas vertino ne visus įrodymus, o atskirus įrodymus vertino išskirdamas tik tam tikras jų turinio dalis, kurios teisina G. U. Taip pat klaidingai aprašyta ir vertinta vaizdo įraše užfiksuota įvykio informacija.G. U. pozicija dėl kaltės proceso metu kito – ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, pirmosios instancijos teisme prisipažino kaltu, tačiau vėliau patikslino, jog kaltės nepripažįsta, o apeliacinės instancijos teisme nurodė su kaltinimu nesutinkantis ir kaltės nepripažįstantis. Žemesnės instancijos teismai procesiniuose sprendimuose akcentavo tik kokius netinkamus veiksmus atliko žuvęs M. V., tačiau teismai išsamiai neanalizavo ir netyrė duomenų, kurie patvirtintų ir (ar) paneigtų, ar G. U. tinkamai valdė didesnio pavojaus šaltinį – krautuvą. Ne G. U. klysta įvardindamas įvykio vietoje buvusius asmenis, bet teismai padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kad išteisintasis nukentėjusįjį klaidingai įvardija „A.“, kuris prieš jam pajudant atgal stovėjo prie sienos dešinėje. Tokia grubi teismo klaida iškraipė įvykio eigą, neleido nustatyti įvykio vietoje buvusių asmenų tikslių buvimo vietų, ir padaryti teisingų bei pagrįstų išvadų. Šis tiriamo įvykio momentas yra esminis, sprendžiant ar G. U. veiksmuose yra kazusas ar veikimas nusikalstamai nerūpestingai.Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje apklaustų liudytojų M. Š., A. K., A. L. parodymų apie įmonėje nusistovėjusią darbo funkcijų atlikimo tvarką, tame tarpe ir saugaus transporto priemonės (krautuvo) vairavimo reikalavimus. Taip pat šis teismas ypatingą reikšmę suteikė žuvusiojo M. V. saugos taisyklių pažeidimams, tačiau G. U. pažeidimus sušvelnino ir jų neakcentavo. Teismai, vertindami ekspertizės akto išvadas, kreipė dėmesį išimtinai tik į tą išvadų dalį, kurioje aptariamas priežastinis ryšys tarp žuvusiojo M. V. veiksmų ir įvykusio įvykio, o priežastinio ryšio tarp G. U. veiksmų ir M. V. žūties nevertino ir neanalizavo.Šioje byloje nagrinėjama G. U. veika negali būti laikoma kazusu, t. y. atsitiktine veika be kaltės. Nors G. U. nenumatė, kad dėl jo neveikimo – prieš pradedant judėti atbuline eiga krautuvu, neįsitikinimo, kad pavojaus zonoje nėra žmonių – kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, kvalifikaciją, įgytą patirtį dirbant su tokio pobūdžio technika (krautuvu), taip pat įvertinus saugos taisyklių ir teleskopinio krautuvo naudojimo instrukcijų keliamus reikalavimus, turėjo numatyti, kad dėl jo nerūpestingų veiksmų kitiems asmenims gali kilti neigiami padariniai, t. y. G. U. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.