Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4353-803/2016, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl vykdymo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, sudarytos ieškovo A. T. (A. T.) ir atsakovo A. E., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. T. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį patikslinęs, prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 820 076 Eur, 310 500 JAV dolerių USD ir 150 600 Didžiosios Britanijos svarų bei 15 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. už laiku nesumokėtus 765 076 Eur, 310 500 JAV dolerių USD, 150 600 Didžiosios Britanijos svarų pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį išieškojimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo taikos sutarties – laiku neatlieka sutartų mokėjimų. Jis iki šiol dar nėra gavęs iš atsakovo jokių pinginių lėšų. Susisiekęs su banku, į kurį atsakovas privalėjo atlikti mokėjimus, ieškovas buvo informuotas, jog atsakovo atliktas 200 000 Eur pavedimas neatitiko tam tikrų tarptautinių mokėjimo pavedimo taisyklių, dėl to ieškovo bankas negalėjo priimti atsakovo pavedimo. Atsakovas A. E., nesutikdamas su ieškovo prašymu, nurodė, kad ieškovui kreipiantis dėl vykdomojo rašto išdavimo (2016 m. rugsėjo 28 d.) dar nėra suėjęs terminas sumokėti taikos sutarties 7.2 punkte numatytas sumas, todėl nuo šių sumų negali būti skaičiuojamos palūkanos. Jeigu teismas išduotų ieškovui vykdomąjį raštą, atsakovas prašo pakeisti sudarytos taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nustatant, jog: 1) taikos sutarties 9 punkte numatyta 55 000 Eur bauda mažintina iki 27 500 Eur; 2) taikos sutarties 7.1 ir 7.2. punktuose numatytas sumas atsakovas turi sumokėti ieškovui iki 2016 m. lapkričio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą.Teismas nustatė, kad iš skolos mokėjimo grafiko matyti, jog atsakovas 755 000 Eur ir 250 000 JAV dolerių USD sumas įsipareigojo pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą iki 2016 m. rugsėjo 15 d. (7.1 punktas), o likusią dalį, t. y. 150 600 Didžiosios Britanijos svarų, 60 500 JAV dolerių USD bei 10 076,76 Eur ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas įsipareigojo pervesti bankiniais pavedimais ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (7.2. punktas). Byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas įvykdė taikos sutartį, pervesdamas sulygtas sumas taikos sutarties 7.1 ir 7.2 punkte nustatytais terminais ir tvarka (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad ieškovas pirminiame prašyme nurodė, jog atsakovas sumokėjo 200 000 Eur, tačiau vėliau prašymą patikslino, nurodydamas, jog atsakovo padarytas pavedimas buvo atmestas. Aplinkybę, jog į ieškovo sąskaitą pervedama 200 000 Eur suma buvo grąžinta atsakovui, patvirtina ieškovo banko išrašas (CPK 178 straipsnis). Minėta suma buvo pervedama nesilaikant taikos sutarties 7.1 punkte numatytos mokėjimo tvarkos, t. y. vėluojant beveik mėnesį (iš banko išrašo matyti, jog pavedimas padarytas 2016 m. spalio 7 d.). Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo grąžintas jo padarytas pavedimas, nėra teisiškai reikšmingos, kadangi atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti, jog taikos sutarties sąlygos būtų vykdomos ir pasidomėti, ar pavedimas atliktas tinkamai. Kita vertus, jei atsakovui trūko atitinkamų duomenų ar ieškovas nepatvirtino gaunamos sumos pobūdžio, atsakovas turėjo teisę pasinaudoti ir kitais materialinės teisės normose įtvirtintais būdais prievolei įvykdyti, pvz. sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnis). Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų pervedamos ieškovui taikos sutarties 7.2 punkte nurodytos sumos (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti 7.2 punkte nurodytų sumų, kadangi nesuėjęs prievolės įvykdymo terminas, tačiau nutarties priėmimo dieną toks atsakovo argumentas nėra teisiškai pagrįstas, kadangi nuo prievolės įvykdymo termino praėjo beveik du mėnesiai, o duomenų apie tai, kad ir minėta prievolė įvykdyta, byloje nėra. Kadangi atsakovas nepaneigė ieškovo įrodinėjamų aplinkybių dėl taikos sutarties nevykdymo, teismas vertino, jog yra pagrindas konstatuoti taikos sutarties nevykdymo aplinkybę.Nors atsakovas nurodė, jog palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo nesumokėtos sumos, todėl nepagrįstai skaičiuojamos nuo fiksuotų sumų, tačiau teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovui sumokėtas sumas, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas kitaip nei sulygta dėl jų skaičiavimo taikos sutartyje. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys taikos sutartyje laisva valia nustatė atitinkamą baudos dydį, jo nemažino.Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas, nustatyti taikos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose numatytų sumų sumokėjimo terminą iki 2016 m. lapkričio 1 d., negali būti tenkinamas dėl to, jog prašomas terminas yra jau pasibaigęs, o argumentas, kad ieškovas yra turtingas asmuo, nėra teisiškai reikšmingas tam, jog prievolės įvykdymo terminas būtų perkeltas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bylos negrąžinimo atveju – ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Aplinkybės, susijusios su ginču, dėl kieno kaltės atsakovui buvo grąžinta sumokėta suma, reikšmingos vertinimui, ar taikos sutartis buvo neįvykdyta tik dėl atsakovo kaltės bei lemia palūkanų ir baudų skaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas paprašė į teismo posėdį iškviesti liudyti AB SEB banko darbuotoją, kuris, atsakovui buvo nurodęs, kad 200 000,00 Eur grįžo, nes ieškovas savo bankui nepateikė pinigų kilmės dokumentų. Tačiau teismas atmetė šį prašymą dėl liudytojo iškvietimo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Ieškovas A. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Paskirti atsakovui 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovo naudai. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Po pirminio prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo paaiškėjo, kad atsakovo ieškovui sumokėti 200 000 Eur taip ir nepasiekė adresato, kadangi atsakovo atliktas pavedimas neatitiko tam tikrų tarptautinių mokėjimo pavedimų taisyklių. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ieškovo kartu su patikslintu prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktas išrašas iš ieškovui priklausančios banko sąskaitos.Tuo atveju, jei atsakovas iš tiesų būtų siekęs įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, per laikotarpį nuo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo (2016 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo posėdžio (2016 m. lapkričio 21 d.), t. y. beveik per 2 mėnesius, jis būtų mėginęs pakartotinai atlikti mokėjimą ieškovui. 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovas atsakovui pateikė dar vienos jam priklausančios banko sąskaitos numerį. Nepaisant to, nei iki 2016 m. lapkričio 21 d. paskirto posėdžio, nei apskritai iki šiol atsakovas savo įsipareigojimų ieškovui nevykdo.Teismas posėdį dėl ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą paskyrė 2016 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po to, kai atsakovas privalėjo įvykdyti savo iš taikos sutarties kylančius įsipareigojimus. Pateikdamas savo atsiliepimą į ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą atsakovas tuo pačiu reikalavo, kad teismas iki 2016 m. lapkričio 1 d. pratęstų jo įsipareigojimų ieškovui vykdymo terminą. Tuo tarpu teismas iš esmės ne tik pratęsė terminą iki 2016 m. lapkričio 1 d., tačiau atsakovui suteikė papildomų 20 dienų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo pakankamai laiko geranoriškai įvykdyti savo įsipareigojimams ieškovui dar iki nutarties priėmimo.Iš pateiktų atsakovo reikalavimų matyti, kad tik paskutiniu reikalavimu pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą, atsakovas siekė pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką. Tuo tarpu pirmaisiais dviem reikalavimais atsakovas iš tiesų siekė pakeisti taikos sutartimi sulygtas sąlygas.Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. akivaizdžiai nepagrįsto skundo padavimą, kuriuo siekiama kuo labiau vilkinti taikos sutartyje numatytų sumų išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai, skirti maksimalią CPK numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo A. T. pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Dėl ginčo esmės

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 4 punktas). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalys bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu baigė civilinės bylos nagrinėjimą pasirašydamos ir pateikdamos teismui patvirtinti taikos sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nei ieškovas, nei atsakovas atskirojo skundo nepateikė. Tai reiškia, kad nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi ir taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys), kurio pagrindu teismas, esant taikos sutartyje nustatytoms sąlygoms, turi teisę spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinis teismas pažymi, jog taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos šalies teises ir pareigas. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti joms priimtinas ir jų galimybes atitinkančias prievolių vykdymo formas ir tvarką. Šalių taikos sutartimi priimtas įsipareigojimas jas saisto taip pat, kaip ir bendrieji sutarčių sudarymo ir vykdymo principai (CK 6.189, 6.200 ir kt. straipsniai). Kaip minėta pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šio straipsnio pagrindu ieškovas pateikė prašymą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Prašyme nurodė, kad atsakovas neįvykdė taikos sutarties 7.1 ir 7.2 punktų, nepervesdamas juose nurodytais terminais ir tvarka numatytų sumų. Iš teismo nutartimi patvirtinto skolos mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovas 755 000 Eur ir 250 000 JAV dolerių USD sumas įsipareigojo pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą iki 2016 m. rugsėjo 15 d. (7.1 punktas), o likusią dalį, t. y. 150 600 Didžiosios Britanijos svarų, 60 500 JAV dolerių USD bei 10 076,76 Eur ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas įsipareigojo pervesti bankiniais pavedimais ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (7.2. punktas). Nors ieškovas pirminiame prašyme nurodė, kad atsakovas sumokėjo 200 000 Eur, tačiau vėliau prašymą patikslino, nurodydamas, jog atsakovo padarytas pavedimas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į tai, jog taikos sutartimi šalys derybų ir kompromiso būdu susitarė joms priimtinomis sąlygomis dėl skolos sumos mokėjimo dalimis bei palūkanų dydžio ir baudos prievolės neįvykdymo atveju, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės sprendė, kad yra pagrindas tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad tenkinti ieškovo prašymą bei išduoti vykdomąjį raštą nėra pagrindo, kadangi ne dėl atsakovo kaltės nebuvo galimybių įvykdyti taikos sutartį, o aplinkybės, susijusios su ginču, dėl kieno kaltės atsakovui buvo grąžinta sumokėta suma, taip pat lemia palūkanų ir baudų skaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas paprašė į teismo posėdį iškviesti liudyti AB SEB banko darbuotoją, tačiau teismas atmetė šį prašymą nesudarydamas galimybės atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.Bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme, ir praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo taikos sutartyje sulygtų prievolių įvykdymo terminų, teismui nepateikti jokie įrodymai apie tai, jog atsakovas įvykdė taikos sutartį ar jos dalį (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybę, jog į ieškovo sąskaitą pervedama 200 000 Eur suma buvo grąžinta ieškovui, patvirtina ieškovo banko išrašas (CPK 178 straipsnis). Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje 2016 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovui buvo nurodyta galimybė pateikti pažymą iš AB SEB banko, kuri patvirtintų priežastis, dėl kurių atgal į atsakovo sąskaitą grįžo 200 000 Eur suma, tačiau atsakovas nei pirmosios instancijos teismui nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė minėtos pažymos, todėl nesant kitų įrodymų, apelianto argumentas, kad teismas neiškvietė liudyti AB SEB banko darbuotojo ir tokiu būdu nebuvo atskleista bylos esmė, atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi atsakovas nepaneigė ieškovo įrodinėjamų aplinkybių dėl taikos sutarties nevykdymo, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl taikos sutarties nevykdymo fakto.Apeliantas taipogi nurodė, kad teismas nepagrįstai nesumažino šalių taikos sutartimi susitartų palūkanų bei numatytos baudos dydžio. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Spręsdamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, teismas yra saistomas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje išdėstyto tenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai, sumos, baudų ir palūkanų dydžiai, todėl kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą. Todėl taikos sutarties sąlygos dėl baudos skaičiavimo, jos sumažinimo ar mažesnių palūkanų priteisimo, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, o teismas pagal įstatymą gali pakeisti tik šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad CK 6.983 straipsnio 1 dalis reglamentuoja taikos sutarties sudarymo galimybę ir vykdymo proceso metu, kai tarp bylos šalių pasiekiamas kompromisinis susitarimas.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsiliepime į skundą ieškovas prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant atskirąjį skundą atsakovui skirti 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovo naudai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, o, teikdamas teismui nepagrįstą skundą, tik piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovo argumentus, nemato pagrindo konstatuoti, jog A. E. pateikdamas apeliacinei instancijai atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises ir interesus (kartu naudotis teisę į apeliaciją), todėl ieškovo prašymas atsakovui skirti baudą atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą pagal nutartimi patvirtintą taikos sutartį jos priverstiniam vykdymui ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės / argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.