Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-728-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
2A-728-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07378-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
BAB banko „Snoras“
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-728-653/2014Proceso Nr. 2-02-3-07378-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.4.; (S) 35.5.; 36.1.; 42.9.; 42.10.; 45.2.; 63.3.; 121.14
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BAB banko „Snoras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10649-811/2013 pagal ieškovo BAB banko „Snoras“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8.858,81 Lt skolą, 4030,39 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad su atsakovu 2005-11-21 sudaryta naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. SL051113K9900114, kuri 2008-01-05 buvo pratęsta ir jai suteiktas kitas Nr. SL071206K991032. Atsakovui pagal Sutartį buvo išduota Maesto/Snoro lizingas kreditinė kortelė su 10000 Lt kredito limitu. Panaudoto kredito sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos mokėdamas 500 Lt dydžio įmokas, taip pat vykdyti kitus mokėjimus. Pagal sutartį Nr. SL071206K991032 nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t.y. laikotarpyje nuo 2005-11-21 iki 2010-09-20 atsakovas pasinaudojo 28 538,81 Lt sutiektu kreditu. Panaudoto kredito sumą sudaro ne tik atsakovo faktiškai panaudoti pinigai, bet ir banko mokesčiai už pinigų išgryninimą bankomatuose ar banko skyriuose, banko priskaičiuotos palūkanos. Iš šios sumos atsakovas yra grąžinęs 19680 Lt, todėl liko negrąžinta 8 858,81 Lt suma. Nurodo, kad nuo 2009-08-01 delspinigių norma buvo pakeista nuo 0,1 iki 0,25 procento už kiekvieną uždelstą dieną, apie delspinigių normos pakeitimą buvo pranešta 2009-06-30. Pagal Sutarties 10.1 punktą, CK 1.125 str. ir 1.127 str. 5 d. ieškovas reikalauja delspinigių už 182 dienas, t.y. 4 030,39 Lt. Nurodo, kad atsakovui buvo siųstos raštiškos pretenzijos, pranešimai apie nesumokėtą skolą trumposiomis žinutėmis, bandyta susisiekti su atsakovu visais įmanomais ieškovui žinomais atsakovo kontaktiniais duomenimis, tačiau taikios derybos rezultatų nedavė, atsakovas gera valia neatsiskaito.

Sutarties 9.11 punkte šalys susitarė, kad atsakovas nuo kreipimosi į teismą dienos mokės 6 procentų dydžio metines palūkanas. Savo prievolės atsakovas tinkamai nevykdė, paskutinę įmoką sumokėjo 2011-10-27, nuo ieškinio pateikimo jokių sumų ieškovui nesumokėjo. Mano, kad atsakovo prašymas išdėstyti skolos mokėjimą yra nepagrįstas, nes jis yra nekonkretus, atsakovas ir jo sutuoktinė dirba, gauna pajamas, o aplinkybės, kad privalo išlaikyti sutuoktinės motiną neįrodė.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. atsiliepime nurodė su ieškiniu dėl skolos priteisimo sutinkantis, nesutinka su 6 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-17 nutartyje nurodyta 5 procentų dydžio palūkanų suma. Teigė šiuo metu negalintis sumokėti vienu mokėjimu visos sumos, nes jo turtinė padėtis yra sunki. Gyvena su žmona V. B.. Visi nesklandumai prasidėjo susirgus žmonos mamai K. M. psichikos liga, todėl ją apgyvendino pas save. Prasidėjus krizei, buvo sumažinti atlyginimai, uošvienei pensija, be to mirus tėveliui privalo padėti motinai po 200 Lt kas mėnesį. Nurodė, kreipęsis į UAB „Snoro lizingas“ supratęs, kad negali mokėti po 500 Lt, todėl įvyko pirmas teismas. Prašė atsižvelgti į situaciją, žino, kad skolą reikia grąžinti. Teigė, kad kortelė buvo atsiųsta į namus, o jis kaip tik privatizavo 1920 m. statybos name butą, kuriame visada gyveno, pakeitė vamzdyną, elektros instaliaciją, langus ir t.t., ir, būdami darbingi, manė, kad paskolą grąžins laiku. 2010-07-30 netikėtai susirgo sūnus, kuris mirė 2011-09-11, visas lėšas ir sūnaus nedarbingumo pašalpą skyrė vaistams, slaugai. Nurodo turintis tik skolas, kurias po truputį moka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu priėmė atsakovo A. B. ieškinio pripažinimą dalyje dėl 8.858,81 Lt skolos priteisimo. Ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. B. 8.858,81 Lt skolą, 322,46 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9181,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo paliko nenagrinėtu. Išaiškino atsakovui, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių jo prašymas buvo paliktas nenagrinėtu, jis gali su tokiu pačiu prašymu kreiptis į teismą bendra tvarka. Priteisė iš atsakovo A. B. į valstybės biudžetą 292,86 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2005-11-21 sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. SL051113K9900114, kuri 2008-01-05 buvo pratęsta ir jai suteiktas kitas Nr. SL071206K991032. Atsakovui pagal Sutartį buvo išduota Maesto/Snoro lizingas kreditinė kortelė su 10000 Lt kredito limitu. Panaudoto kredito sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos mokėdamas 500 Lt dydžio įmokas, taip pat vykdyti kitus mokėjimus. Pagal sutartį Nr. SL071206K991032 nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t.y. laikotarpyje nuo 2005-11-21 iki 2010-09-20 atsakovas pasinaudojo 28538,81 Lt sutiektu kreditu, grąžino ieškovui 19680 Lt, todėl liko negrąžinta 8858,81 Lt suma. Ieškovas atsakovui siuntė raštiškas pretenzijas, raginimus, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo, atsakovas gera valia neatsiskaito.

Teismas konstatavo, kad atsakovo pripažinimas ieškinio dalyje dėl 8858,81 Lt skolos priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl priėmė (CPK 42 str. 2 d., 268 str. 5 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4030,39 Lt delspinigių. Nurodo, kad nuo 2009-08-01 delspinigių norma buvo pakeista nuo 0,1 iki 0,25 procento už kiekvieną uždelstą dieną, apie delspinigių normos pakeitimą buvo pranešta 2009-06-30. Pagal Sutarties 10.1 punktą, CK 1.125 str. ir 1.127 str. 5 d. ieškovas reikalauja delspinigių už 182 dienas, t.y. 4030,39 Lt. Nors atsakovas nurodė pripažįstantis visą ieškovo prašomą priteisti sumą, t.y. ir 4030,39 Lt delspinigius, atsakovo skolos šioje dalyje pripažinimą atsisakė priimti (CPK 42 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog ginčas kilo iš vartojimo sandorio, todėl taikė vartojimą reglamentuojančios teisės normos, specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai, tarp jų teismo pareiga ex officio vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), ir tai vertinama kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Teismo pareigą kontroliuoti netesybų dydį įtvirtina ir teismų praktika. Teismas jam suteikiama teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes - prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą palyginus su delspinigių suma ir kitus kriterijus. Pagal teismų praktiką priteistų delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir grąžinti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje minimaliais nuostoliais yra pripažintini 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, ir nors konstatuota, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, teismas parinkdamas konkretų netesybų dydį atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu, taigi jo galimybės tartis dėl sutarties sąlygų, nustatančių netesybų dydį buvo ribotos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos lygios beveik pusei prašomos priteisti sumos, todėl konstatavo, kad toks delspinigių dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei suteikia galimybę ieškovui nepelnytai praturtėti. Atsižvelgęs į minėtus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, teismas netesybų dydį mažintino iki 0,02 procento, kas sudaro 322,46 Lt delspinigių už 182 dienas.

Teismui konstatavus aplinkybę, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra susijęs su vartotojo teisėmis ir ginčas kyla iš vartojimo sandorio, todėl teismo pareiga yra ex officio vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams ir vartojimą reglamentuojančios teisės normoms bei taikyti specialius vartotojo teisių apsaugos mechanizmus. Aplinkybė, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją bei kompensavimo funkciją, savaime nereiškia, kad vartotojui sudarius vartojimo sutartį prisijungimo būdu, galima priteisti 6 procentų metines palūkanas dydį už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokio dydžio palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgiant į šalių padėtį vartojimo teisiniuose santykiuose, kuriuose gali būti nepaisoma sutarties laisvės principo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1025-567/2011). Be to, tokio dydžio palūkanos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, pažeistų atsakovo interesus, neproporcingai apsunkintų jo padėtį, būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį ir nustatytų neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Atsižvelgęs į tai, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 9181,27 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė dėl sunkios turtinės padėties negalintis sumokėti visos ieškovo reikalaujamos skolos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas, per kurį jis įpareigotas pateikti įrodymus apie šiuo metu esančią jo turtinę padėtį, tačiau duomenų apie jo šeimai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą atsakovas nepateikė. Atsakovo pateiktų dokumentų – antstolio V. Z. patvarkymo dėl skolos išieškojimo, paskolos sutarties, V. B. mirties liudijimo, draudimo, santuokos liudijimų, vartojimo kredito sutarties Nr. 10-059889-VA kopijos neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų. Atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, nebuvo galimybės išsiaiškinti tikrosios jo valios dėl skolos išdėstymo, nes atsiliepime jis konkretaus prašymo nesuformulavo, į teismo posėdį neatvyko. Siekiant užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu (CPK 7 str. 1 d.), teismas sprendė, kad atsakovui nepašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nutartyje nurodytų trūkumų, jo prašymas paliktinas nenagrinėtu tam, kad atsakovas, ištaisęs trūkumus, galėtų šia tvarka pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.91-94), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo apelianto sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nurodo, jog atsakovas turėjo teisę pats prieštarauti dėl ieškinio reikalavimų, tačiau sutiko su prašoma priteisti likusių mokėjimų ir delspinigių suma. Teismas neturėjo teisės ginti atsakovo, nes tai prieštarauja CPK įtvirtintiems principams, taip pat teismas privalo likti nešališkas. Ieškovas paskaičiavo už 6 mėnesius 4030,39 Lt delspinigių. Teismas, vadovaudamasis CK 6.73 str. sumažino delspinigių normą, nurodydamas, kad atsakovas yra vartotojas. Nėra aišku, kaip teismas paskaičiavo, kad būtent 0,002 proc. dydžio delspinigiai yra tinkamas ieškovo nuostolių atlyginimas. Pažymi, kad atsakovas nuo sutarties nutraukimo nebemoka sutartyje numatytų palūkanų už naudojimąsi kreditu. Preliminariais paskaičiavimais, atsakovas kiekvieną mėnesį būtų sumokėjęs apie 91,00 Lt palūkanų už likusią panaudoto kredito sumą, tai sudarytų apie 2450,00 Lt. Atsakovas vengia mokėti tiek palūkanas tiek netesybas, tai pažeidžia ieškovo interesus. Sumažinus delspinigius iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nėra padengiami ieškovo minimalūs nuostoliai, o atsakovas nevykdydamas sutarties atsiduria palankesnėje situacijoje, nei ją vykdydamas. Atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, aiškinant CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas. Sutarties laisvės principas leidžia laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų, nedraudžia sutartyje numatyti ir delspinigių dydžio.

Šalys sutarties 9.11 p. susitarė, kad bet kuriai šaliai kreipusis į teismą dėl pagal sutartį mokėtinos sumos, procesinių palūkanų dydis yra 6 proc. Taigi, atsakovui kreipusis į teismą, ieškovas būtų turėjęs mokėti tokį patį palūkanų dydį. Atsižvelgia į CK 6.210 str. 1 d., kurioje numatyta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Remiantis sutarties 9.11 p., CK 6.37, 6.210 str. 1 d., ieškovas pagrįstai prašė priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l.99-102). Nurodo, jog sutikimo dėl delspinigių priteisimo nėra, nes pripažino tik skolą. Bankas yra juridinis asmuo, jo pajamos, skolos grąžinimo galimybės nelygintini su atsakovo fizinio asmens galimybėmis ir skolos dydžiu. Nurodo, jog yra silpnesnioji sandorio šalis. Teigia, jog išmokėtų skolą, jei būtų išdėstytas skolos grąžinimas per tris metus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus.

CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės (LAT 2010-10-05 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-386/2010)

Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2013; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.).

Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013). Dėl to atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ginti atsakovo, nes tai prieštarauja CPK įtvirtintiems principams, be to teismas privalėjo likti nešališkas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo reikalavimai atsakovui yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, t. y. atsakovas buvo silpnesnioji šios sutarties šalis (vartotojas). Pažymėtina, kad kontroliuoti netesybų dydį yra ypač svarbu, kai jų dydis yra nustatytas vartojimo sutartyse. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-541/2009). Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pagrindas sumažinti delspinigių normos dydį iki 0,02 % už kiekvieną pradelstą dieną, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo kredito santykiai, o siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, t. y. vartotojo, interesus mokėjimo palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Apeliantai buvo sumokėję dalį skolos (negrąžinta vartojimo kredito dalis 8.858,81 Lt), apeliantų turtinė padėtis itin sudėtinga. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės insntacijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 4030,39 Lt delspinigių suma yra neprotingai didelė, todėl pagrįstai buvo sumažinta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-578/2012). Pažymėtina ir tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti maksimalias netesybas. Atsižvelgdamas į aukščiau minėtus išaiškinimus, taip pat, į tai, kad ieškovo prašomų priteisti 4030,39 Lt delspinigių dydis yra maksimalus, kad ieškovas neįrodė patyręs didesnių nei minimalūs nuostoliai, taip pat į tai, kad viena iš šalių yra vartotojas, kad dalis paskolos yra sumokėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas sumažinti delspinigių dydį iki 322,46 Lt sumos, kuri, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus minimalius kreditoriaus nuostolius teisiniuose santykiuose, yra sąžininga, protinga ir proporcinga neįvykdytai sutartinei prievolei (CPK 185 str., 178 str.).

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tais argumentais, jog Šalys sutarties 9.11 p. susitarė, kad bet kuriai šaliai kreipusis į teismą dėl pagal sutartį mokėtinos sumos, procesinių palūkanų dydis yra 6 proc. o CK 6.210 str. 1 d. nedraudžia susitarti dėl tokio procesinių palūkanų dydžio.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 str., kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis.

Ieškovas prašė priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, vadovaudamasis šalių sutarties 9.11 p. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties 9.11 punktu šalys susitarė, kad bet kuriai šaliai kreipusis į teismą dėl pagal sutartį mokėtinos sumos, procesinių palūkanų dydis yra 6 proc., taigi sutartyje yra aiškiai šalių aptarta sąlyga dėl metinių procesinių palūkanų dydžio ir atsakovas jos neginčijo (b.l.4-5). Sutarties sąlygos turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių įrodymų nėra,- vadovaujantis protingumo nurodymais (CK 6.38 str.1 d.). Atsakovas nereiškė ieškinio (priešieškinio) dėl sutarties sąlygų sąžiningumo ar sutarties modifikavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias palūkanų mokėjimą. Tačiau, kadangi šis reikalavimas sudaro nežymią byloje pareikštų reikalavimų dalį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų dydžio, t.y. ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., CPK 185 str.).

Ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. l d. 8 p.), apeliacinis skundas tenkintas dalyje tik dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistinas žyminis mokestis.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje priteistos palūkanos, ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BAB banko „Snoras“ naudai 8858,81 Lt skolą, 322,46 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 181,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėja Jelena Šiškina