- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1025-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Vilniaus 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8654-545/2010 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2010-05-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. T. 11946,98 Lt skolos, 24 proc. dydžio sutartyje nustatytas metines palūkanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito sumos, t.y. nuo 9995,43 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2005-06-28 sudarė sutartį dėl MasterCard kredito kortelės su nustatytu kredito limitu išdavimo. Panaudojęs nustatytą kredito limitą, atsakovas jo negrąžino. Ieškovas atsakovui ne kartą siuntė pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą ir pareigą jį padengti, tačiau atsakovas į tai nereagavo. 2009-11-06 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo jis buvo informuotas, kad nuo 2009-11-21 sutartis bus nutraukta. Bendra atsakovo skola sudaro 11946,98 Lt, t.y. 9995,43 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 1939,45 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 12,10 Lt skolos išieškojimo sąnaudų. Ieškovas teigia, jog skolą buvo bandoma išieškoti per skolų išieškojimo bendrovę UAB „Intrum Justitia“, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo, taip pat neatlygino ieškovo patirtų skolos išieškojimo išlaidų (LR CK 6.37 str., 6.205 str., 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą prieš sutarties nutraukimą ir bandė abipusių šalių susitarimu išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovas pasiūlė ieškovui nesumokėto kredito grąžinimo tvarką, tačiau ieškovas užuot pateikęs atsakymą į pasiūlymą, nieko nepranešęs atsakovui, nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą. Bankas pažeidė savo pareigas, pasinaudojo atsakovo, kaip silpnesniosios šalies - fizinio asmens padėtimi ir yra kaltas dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, kurias bandoma perkelti atsakovui. Atsakovui nėra aiškus pačios sutarties nutraukimo teisinis pagrindas. Ieškovo prašomas priteisti palūkanų dydis, t.y. 24 proc. beveik 5 kartus viršija įprastą metinių palūkanų normą, kuri sudaro 5 proc. Ieškovas tokio palūkanų dydžio nemotyvuoja, nepagrindžia, todėl atsakovas prašo teismo, nusprendus ieškinį tenkinti, šį dydį sumažinti iki LR CK 6.210 str. 1 d. nustatytos normos, t.y. 5 proc. Atsakovas mano, jog nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti jo turėtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Teisės aktai tokio reikalavimo patenkinimo nenumato, be to, išlaidos nebuvo pagrįstos (LR CK 6.210 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-10-08 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė :
1) Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iš atsakovo R. T. 10410,09 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito, t.y. nuo 9995,43 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1132,57 Lt bylinėjimosi išlaidų;
2) Likusioje dalyje ieškinį atmesti;
3) Priteisti valstybei iš atsakovo R. T. 11,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą;
4) Priteisti valstybei iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 1,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Teismas nustatė, kad 2005-06-28 tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl MasterCard kredito kortelės su nustatytu kredito limitu išdavimo (b. l. 5, 6 – 13, 14). Atsakovas, pasinaudojęs suteiktu kreditu, jo negrąžino. Tai, kad atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, patvirtina ieškovo siųstas pranešimas atsakovui, pagal kurį ieškovas informavo atsakovą, kad nepadengus įsiskolinimo, šalių sudaryta sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2009-11-21 (b. l. 17). Ieškovas bandė išieškoti skolą iš atsakovo per skolų išieškojimo įmonę UAB „Intrum Justitia“ (b. l. 18). Kadangi atsakovas ieškovui prisiimtų įsipareigojimų ir toliau nevykdė, remdamasis tarp šalių sudarytos sutarties 8.7.1. punktu, ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovas ieškovui yra skolingas 9995,43 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 1939,45 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 12,10 Lt skolos išieškojimo sąnaudų (b. l. 15, 16). Teismas pažymėjo, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos yra nepagrįstai didelės, beveik penkis kartus viršijančios įprastą CPK nustatytą palūkanų dydį, todėl pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis protingumo, teisingumo principais, palūkanos mažintinos iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų (9995,43 Lt x 5 proc.=499,77 Lt / 365 d.=1,369 Lt per dieną x 294d.=402,56 Lt). Taigi priskaičiuotos palūkanos mažintinos iki 402,56 Lt. Bendra atsakovo skola ieškovui sudaro 10410,09 Lt. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų pilnai atsiskaitęs. CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, su ieškovu neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 10410,09 Lt skola (CK 6.63, 6.200, 6.873, 6.881 straipsniai). Ieškovas, remdamasis tarp šalių sudarytos sutarties 4.4. punktu, prašo priteisti iš atsakovo 24 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito, t.y. nuo 9995,43 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 24 proc. dydžio procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal šią įstatymo nuostatą iš skolininko priteisiamos palūkanos vadinamos procesinėmis ir jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas atsiranda ne šalių sutarties pagrindu – tai yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to buvo priverstas kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų kaip atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą, ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinių palūkanų dydžiai yra nurodyti CK 6.210 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Teismas konstatavo, jog procesinių palūkanų dydį reglamentuoja Civilinis kodeksas, o ne šalių susitarimai ar sutartys. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, todėl sutinkamai su CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo panaudoto ir negrąžinto kredito, t.y. nuo 9995,43 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.873 str., 6.881 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-10-08 sprendimo už akių dalies dėl palūkanų priteisimo, prašydamas ieškinį dalyse, kuriose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas jį atmetė, tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo R. T. priskaičiuotas 1939,45 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, 24 proc. dydžio sutartyje nustatytas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito sumos, t.y. nuo 9995,43 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovo naudai bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal paskirtį yra 2 rūšių palūkanos, t.y. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos. Ieškovas ginčija priteistų kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų dydį, kurį sumažino teismas. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Lietuvos Aukščiausias Teismas (2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003) yra nurodęs, jog įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tuomet netaikomos LR CK 6.210 str. nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygų privatiems klientams 4.4 p. buvo aiškiai numatyta, jog tuo atveju, jei lėšų banko sąskaitoje nepakanka ar atsiranda neleistinas banko sąskaitos kreditas, yra skaičiuojamos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Ieškovas pažymi, kad ieškovas ir atsakovas susitarė tokiu susitarimu pakeisdami LR CK 6.210 str. 1 d. numatyta palūkanų dydį, kad nuo visų atsakovo ieškovui nesumokėtų sumų yra skaičiuojamas 24 proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo panaudoto ir negrąžinto kredito sumos iki faktinio minėtų sumų sumokėjimo ieškovui dienos. Vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d., atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis ir skatina skolininką kuo greičiau sumokėti skolą kreditoriui. Pirmosios instancijos teismo nuorodos į LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanų dydis yra taikomas tik tada, kai įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo teismo priteisti ne įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, o palūkanas, dėl kurių dydžio ieškovas ir atsakovas susitarė sutartimi, t.y. 24 proc. dydžio palūkanas (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2006).
Atsakovas R. T. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tiek Europos Sąjungos (1993-05-05 Europos Bendrijų Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse), tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.
LR CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata pateikta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje.
Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008) ar net visai visuomenei (2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003-09-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2006 išaiškinimai netaikytini nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo, kaip fizinio asmens, sudarytos sutarties dėl MasterCard kredito kortelės su nustatytu kredito limitu išdavimo tikslas - patenkinti fizinio asmens asmeninius poreikius, todėl tokiam fiziniam asmeniui taikytinas specialusis vartotojo teisių apsaugos mechanizmas (CK 6.193 straipsnis).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad banko su fiziniu asmeniu sudaryta sutartis dėl MasterCard kredito kortelės su nustatytu kredito limitu išdavimo gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nes ji atitinka bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus ir yra skirta fizinio asmens asmeniniams poreikiams tenkinti.
Ieškovo nustatyta standartinės sutarties, prie kurios prisijungė vartotojas, sąlyga dėl metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos už neleistiną banko sąskaitos kreditą 24 procentų dydžiu neatitinka teisėtų vartotojo interesų, todėl teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo sandorio vykdymo, yra aktyvus ir turi pats savo iniciatyva ginti vartotojo interesus.
Šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį, susijusį su vartotojo teisėmis ir ginčas kyla iš vartojimo sandorio, todėl vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai, tarp jų teismo pareiga ex officio vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, šiuo atveju taikytini.
Ta aplinkybė, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją bei kompensavimo funkciją, savaime nereiškia, kad vartotojui sudarius vartojimo sutartį prisijungimo būdu, galima priteisti 24 metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už neleistiną banko sąskaitos kreditą, nes tokio dydžio palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgiant į šalių padėtį vartojimo teisiniuose santykiuose, kuriuose gali būti nepaisoma sutarties laisvės principo.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad būtina priteisti sutartines 24 procentų dydžio metines palūkanas, kurios yra skaičiuojamos nuo panaudoto ir negrąžinto kredito sumos iki faktinio minėtų sumų sumokėjimo ieškovui dienos, nes teisiškai reikšminga aplinkybe pripažintinas faktas, kad buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Įstatymas draudžia paslaugos tiekėjui naudotis išimtine teise aiškinti vartojimo sutartį (CK 6.188 str. 2 d. 14 p.). Šalių sudarytoje sutartyje nurodytas 24 metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už neleistiną banko sąskaitos kreditą dydis laikytinas neatitinkančiu kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningas. Tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant jo padėtį neproporcingai, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. 24 metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už neleistiną banko sąskaitos kreditą dydis yra pernelyg didelis, nustatantis neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Ta aplinkybė, kad atsakovas, kaip vartotojas, nėra aktyvus teisinių santykių dalyvis, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, nes tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ginti vartotojų teises ir yra svarbus didelei visuomenės daliai.
Socialinių ekonominių procesų pasekmių šalyje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti visas priskaičiuotas 1939,45 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, 24 proc. dydžio sutartyje nustatytas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito sumos, t.y. nuo 9995,43 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nes pirmosios instancijos teismo priteistas 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydis yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo proceso šalių teisės įgyvendinti savo procesines teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.39 str. 1 d., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., 6.261 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas neįgijo pareigos atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio (CPK 80 str., 88 str., 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą už akių nepakeistą.