Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškovo reikalavimus palaikė iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais, taip pat pažymėjo, kad ieškovas įspėjimus apie susidariusį įsiskolinimą siunčia tiesiogiai į butus, todėl ne visais atvejais gali pateikti įrodymus, ne visada žino, kad yra buto savininkas ir elektros energijos vartotojas. Paaiškino, kad butai, S. g. 120-159, ir B. g. 9-51, Vilniuje, skolos susidarymo laikotarpiu atskirų skaitiklių neturėjo. Su pastatų administratoriais pasirašo dvejopo tipo sutartis, t.y. vienas, kai administratorius pats renka mokesčius, kitas, kai administratorius nurašo rodmenis, o ieškovas suformuoja sąskaitas. Taip pat nurodė, kad prie visų problemų prisidėjo savivaldybės paskirtas administratorius, kai buvo nutraukta sutartis ir metus nebuvo renkami mokesčiai iš gyventojų (b.l.44).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra butų Vilniuje, esančių G. V. g. 11-30, S. g. 120-159, B. g. 9-51, savininkas (b.l. 7-8, 11, 15). Laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2008-09-23 už butui, esančiam G. V. g. 11-30, tiektą elektros energiją susidarė 589,86 Lt skola (elektros skaitiklio rodmuo pagal 2007-02-13 mokėjimą buvo 2320 kWh, pagal 2008-09-23 nuomos sutartį įkeldintas gyventojas mokėjo nuo rodmenų 4354 kWh, b.l. 8). Laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2007-07-01 butui, esančiam S. g. 120-159, Vilniuje, buvo tiekiama elektros energija bendrosioms namo reikmėms, už kurią nebuvo pilnai atsiskaityta, susidarė 559,34 Lt įsiskolinimas (b.l. 12). Laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2004-12-31 butui, esančiam B. g. 5-51, Vilniuje, buvo tiekiama elektros energija bendrosioms namo reikmėms, už kurią nebuvo pilnai atsiskaityta, susidarė 377,24 Lt įsiskolinimas (b.l. 16). Iš byloje esančių duomenų ir ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad butams, esantiems S. g. 120-159, Vilniuje, B. g. 9-51, Vilniuje, sunaudotos elektros energijos paskaičiavimai atlikti pagal daugiabučio bendrabutinio gyvenamojo namo įvade įrengtą bendrą elektros energijos apskaitą ir pagal kiekvienam butui tenkančią valdomo ploto dalį, kaip numato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtinta įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika (b.l. 12, 16). Bendrą 1 526,44 Lt skolą ieškovas AB LESTO, kuris yra visų AB Rytų skirstomųjų tinklų materialinių ir procesinių teisių perėmėjas (b.l. 4), prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kaip nurodytų butų savininko. Į bylą nėra pateikta duomenų apie skolos susidarymo laikotarpiu šiuose butuose gyvenusius asmenis (b.l. 10, 14), kas yra pastatų G. V. g. 11, S. g. 120, B. g. 9, Vilniuje, kuriuose yra minimi butai, administratorius bei kokia apimtimi jam pavesta vykdyti administravimo funkcijas, rašytinių sutarčių dėl butų, esančių G. V. g. 11-30, S. g. 120-159, B. g. 9-51, Vilniuje, elektros energijos tiekimo sudarymą, nuomos sutarčių su asmenimis skolos susidarymo laikotarpiu sudarymą ir jų įregistravimą įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kas turi mokėti ieškovui už elektros energiją, patiektą savivaldybei, t. y. viešajam juridiniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančioms patalpoms ir ar ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą.

Dėl buto G. V. g. 11-30, Vilniuje.

Byloje nustatyta, jog minėtam butui buvo tiekiama elektros energija, nors rašytinė sutartis dėl elektros energijos nebuvo sudaryta. Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, 2 punktas numato, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija (CK 6.384 straipsnio 1 dalies atvejis), jų tarpusavio santykiams yra taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarties sąlygos, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, ir kitų teisės aktų nuostatos. Ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 18 punkte numatyta, kad tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti elektros pirkimo-pardavimo sutartį ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 punkte). Pagal taisyklių nuostatas, elektros energijos vartotojas - asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Vadinasi, elektros energijos standartinės pirkimo pardavimo sutarties šalimis laikytinos elektros energijos tiekėjas ir patalpos, kurioms, tiekiama elektros energija, savininkas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad buto elektros energijos įrenginiai buvo prijungti prie ieškovo elektros energijos tiekimo tinklų, laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros butui tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.). LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punktas nustato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punkte). Kadangi atsakovui priklausančiame bute esantys įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, byloje nėra duomenų apie asmenis gyvenusius bute skolos susidarymo laikotarpiu, rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo butui sudarymo, darytina išvada, kad elektros energijos vartotojas yra buto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ieškovo paskaičiavimus apie butui G. V. g. 11-30, Vilniuje, patiektą elektros energijos kiekį laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2008-09-23, todėl ieškovo paskaičiuotas elektros energijos kiekis pagal elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis laikytinas pagrįstu ir teisingu (b.l. 9, CK 6.388 str.).

Pažymėtina, kad LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 yra nurodęs, kad tuo atveju kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus mieto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas. Be to, teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli, jos nuostatos išdėstytos ir kitose LAT priimtose nutartyse (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2009). Taigi, sprendžiant ginčą, kilusį dėl to, kas – nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją butams, teismas privalo vadovautis LAT teisės normų išaiškinimais civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra tapačios ar iš esmės panašios (Vilniaus apygardos teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-240-577/2012).

Dėl butų S. g. 120-159, B. g. 9-51, Vilniuje.

Byloje nustatyta, kad butams, esantiems S. g. 120-159, Vilniuje, B. g. 9-51, Vilniuje, sunaudotos elektros energijos paskaičiavimai atlikti pagal daugiabučio bendrabutinio gyvenamojo namo įvade įrengtą bendrą elektros energijos apskaitą ir pagal kiekvienam butui tenkančią valdomo ploto dalį. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės: turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.) bei, kad asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas, kaip tai nurodo LAT 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Tačiau teismas nelaiko, kad nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės yra tapačios su atsakovo nurodytos bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose minėtuose butuose gyvenusius asmenis skolos susidarymo metu (realius paslaugų naudotojus), sudarytų rašytinių sutarčių dėl energijos tiekimo, šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, todėl teismas daro išvadą, kad už butams tiektą elektros energiją bendrosios namo reikmėms, taisyklių 96 punkto pagrindu (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punkte) turi sumokėti butų savininkas, t.y. atsakovas. Ieškovas yra elektros energijos tiekėjas, kuriam aukščiau minėti teisės aktai (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės) suteikia teisę reikalauti iš turto savininkų atsiskaitymo už tiekiamą elektros energiją. Todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo ieškovo yra nepagrįsti.

Dėl atsakomybės subjekto

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atmestini atsakovo argumentai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, patikėjimo teise valdantis nurodytus butus, turi pareigą atsakyti už suvartotą elektros energiją, kadangi patikėjimo teise šalis gali perduoti kitai šaliai patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti (LR CK 4.106 str. 1 d.), tačiau nuosavybės teisė, kurios pagrindu kyla prievolė išlaikyti savo turtą, išlieka patalpų savininkui. Be to, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ būstas atsakovo yra įgaliotas atstovauti teismuose Vilniaus miesto savivaldybės interesams dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdomoms patalpoms pagal energijos tiekėjų ieškinius, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veikia Vilniaus miesto savivaldybės vardu, t.y. pati savivaldybė gali pasirinkti dalyvauti byloje pati ar vesti bylą per įgaliotą savivaldybei tokioje byloje atstovauti atstovą - SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Taip pat pažymėtina, kad įgalioto atstovo dalyvavimas byloje Vilniaus miesto savivaldybės, kaip atsakovo, procesinės padėties nekeičia.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir paminėtomis teisės normomis, atsakovui, kaip butų G. V. g. 11-30, S. g. 120-159, B. g. 9-51, Vilniuje, savininkui kyla pareiga atsiskaityti už šiems butams tiektą elektros energiją pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 526,44 Lt skola.

Teismui pripažinus atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktą elektros energiją, atsakovas, sutinkamai su LR CK 6.37 straipsnio normomis, turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 79 str., 88 str. 1 d. 8 p., ieškovui iš atsakovo priteistina 71,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 22) ir 9,00 Lt ieškovo turėtų išlaidų už Nekilnojamojo turto registro išrašą, viso 80,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, 1 526,44 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt šešis litus, 44 centus) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB LESTO, j.a.k. 302577612, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.