Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Š. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Š. 2019 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu pareiškėjo R. K. skundo netenkino ir persiuntė jį teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0110/19/07079. Patvarkyme nurodė, kad jis vykdo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1906-836, išduotą 2019 m. liepos 9 d. dėl automobilio konfiskavimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2019 m. liepos 17 d. automobilis buvo areštuotas ir turto arešto aktas kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Antstolis, vykdydamas turto konfiskavimą, automobilio nerealizuoja ir jokių lėšų negauna. Tai atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri apskaito gautas lėšas. Dėl šios priežasties vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo R. K. skundas dėl antstolio A. Š. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio A. Š. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/19/07079 pagal 2019 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1906-836 dėl automobilio konfiskavimo iš skolininko R. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis A. Š. 2019 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktu areštavo transporto priemonę AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 18 d. turto apžiūros aktu buvo apžiūrėta, aprašyta ir nustatyta preliminari valstybei perduotino turto (transporto priemonės) vertė – 145 Eur, o 2019 m. liepos 18 d. priėmimo–perdavimo aktu antstolis A. Š. perdavė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konfiskuotą transporto priemonę AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 5, 10-11, 12, 13). Be to, antstolis A. Š. 2019 m. rugpjūčio 7 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, surašė pasiūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, o 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 15-18).

10. Pareiškėjas R. K. tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde antstolio A. Š. veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad gautos lėšos už parduotą konfiskuotą automobilį atitenka Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl iš gautų piniginių lėšų antstolis gali reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo, be to, po teismo sprendimo įsiteisėjimo jis neliko automobilio savininku, todėl iš jo negali būti reikalaujama atlyginti antstolio vykdymo išlaidas.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui (BPK 342 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pareiškėjui R. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota transporto priemonė AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini), nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 5 d. ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 9 d. patvarkymu buvo išsiųstas antstoliui A. Š. vykdymui.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija) (toliau – Instrukcija) 28 punkte nustatyta, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4.1 ir 4.2 papunkčiuose arba 157 punkte nurodytai institucijai.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 692 straipsnį teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

16. Taigi tiek BPK, tiek CPK, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai perduoda antstolis, tačiau antstolis nėra atsakingas už konfiskuoto turto realizavimą. Teismo konfiskuotą turtą realizuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaiga, kuri ir apskaito už turtą gautas pinigines lėšas. Be to, kaip jau minėta, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto paėmimas valstybės nuosavybėn, taigi iš realizuoto konfiskuoto turto nėra dengiamos su turto konfiskavimu susijusios antstolio turėtos vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo R. K. atskirojo skundo argumentas, kad antstolio vykdymo išlaidos turėtų būti padengtos iš gautų už parduotą automobilį lėšų, laikytinas nepagrįstu.

17. Pareiškėjo R. K. atskirojo skundo argumentas, kad jis po teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo automobilio savininku taip pat neturi teisinės reikšmės, sprendžiant antstolio vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą. Nepaisant to, kad pareiškėjas R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus ir perdavus jo vykdymą antstoliui, buvo praradęs nuosavybės teisę į konfiskuotą transporto priemonę, pažymėtina, kad konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, buvo skirtas būtent pareiškėjo atžvilgiu, todėl vykdymo veiksmai pagrįstai nukreipti į pareiškėją, kaip į skolininką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios priimtas nuosprendis, kai skiriant baudžiamojo poveikio priemonę taikomas turto konfiskavimas, turi prisiimti iš šio nuosprendžio vykdymo kilusias pasekmes – sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas už teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymą. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-626-267/2015).

18. Pagal Instrukcijos 33 punktą visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis A. Š. 2019 m. rugpjūčio 7 d. apskaičiavo 86,17 Eur vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/07079 ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė patvarkymą šias išlaidas išieškoti iš skolininko R. K.. Nenustačius, kad antstolis būtų neteisėtai ir nepagrįstai priėmęs vykdomąjį dokumentą – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį – vykdyti ir atlikęs priverstinio vykdymo veiksmus, nėra pagrindo pripažinti, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos ir išieškomos iš skolininko nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas R. K. neginčija pačių vykdymo išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmetus, iš jo valstybei priteistinos 4,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.