Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio T. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis T. U. 2015 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S035006 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą antstolis nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, o vykdomoji byla Nr. 0136/14/01320/1 pradėta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-803-471/2014 pagrindu. Antstolis pažymėjo, jog administracinio pažeidimo padarymo metu transporto priemonė buvo paimta iš pažeidėjo kaip pažeidimo padarymo įrankis, tačiau automobilio pašalinimas iš eismo nėra traktuojamas kaip konfiskavimas. Administracinė sankcija – transporto priemonės konfiskavimas – paskirta Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu, kurį įvykdyti vėliau ir pavesta antstoliui. Antstolis nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus, patiriamos vykdymo išlaidos, kurios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610–611 straipsnių pagrindu išieškomos iš skolininko. Antstolis paaiškino, jog kol nebuvo įvykdyta konfiskacija ir automobilio savo apskaiton nebuvo perėmusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, transporto priemonė nuosavybės teisė priklausė pareiškėjui A. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 586 str. 1 d., vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomoji byla Nr. 0136/14/01320/1 pradėta 2014-11-04 Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimo adm. byloje Nr. A2.6.-803-471/2014 pagrindu. Administracinė sankcija – transporto priemonės konfiskavimas – paskirta minėta Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, kurią įvykdyti vėliau ir pavesta antstoliui. Atliekant vykdymo veiksmus, patiriamos vykdymo išlaidos, kurios CPK 610–611 str. pagrindu išieškomos iš skolininko. Šiuo atveju 2015-03-23 priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. 2-1212-772/2015 suformuluojama praktika, kuri prieštarauja minėtoms vykdymo proceso normoms, t. y. CPK 586 str. 1 dalyje įtvirtintai normai, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas bei CPK 610 str. 1 d. nuostatai, jog vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.Apelianto teigimu, CPK 692 straipsnyje vienareikšmiškai nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Todėl skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamos bylos kontekste antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/01320/1 jau nereikėjo pradėti jokių vykdymo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Vadovaujantis šia skundžiamos nutarties logika, atitinkamos institucijos negali pateikti antstoliui vykdyti teismų nutarčių dėl konfiskacijos, o antstoliai tokių vykdomųjų dokumentų pagrindu neturi teisės pradėti vykdymo veiksmų, nors CPK 587 str. 6 p. tai numato. Apeliantas taip pat nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas pats sau prieštarauja prieidamos kitos išvados, jog antstoliui už jo atliktus procesinius veiksmus ar suteiktas paslaugas perduodant teismo konfiskuotą turtą realizacijai iš vienos valstybės institucijos kitai, šias išlaidas privalo atlyginti Valstybinė mokesčių inspekcija. Tokia prieštaringa teismo pozicija apeliantui kelia abejonių dėl 2015-03-23 nutarties pagrįstumo.Apeliantas pažymi, kad teisės aktai (CPK 587 str. 6 p.. CPK 692 str., ir kt.) įpareigoja antstolį atlikti konfiskuoto turto suradimo, aprašymo ir perdavimo konfiskuoto objekto įgijėjui procedūrą. Tačiau skundžiama teismo nutartis paneigia antstolio, kaip kompetentingo pareigūno, vykdančio įsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą, dalyvavimą įforminant konfiskaciją. Be to, antstolio manymu, tai, kad asmens, kurio turtas konfiskuojamas, nuosavybės teisė antstoliui perėmus turtą yra jau pasibaigusi ir perėjusi valstybei nuo administracinės sankcijos paskyrimo įsiteisėjimo momento, neturėtų paneigti ir savaime nepaneigia administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pareigos apmokėti su konfiskacijos įforminimu susijusių vykdymo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, susijusių su vykdymo išlaidų išieškojimu vykdomojoje byloje, kurioje priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškant iš skolininko konfiskuotą turtą. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgus į tai, kad konfiskuota transporto priemonė pareiškėjui nuosavybės teise nebepriklausė, dėl konfiskuoto turto perdavimo susidariusių vykdymo išlaidų jis neprivalo atlyginti. Pirmosios instancijos teismas su tokiais pareiškėjos argumentais iš esmės sutiko ir panaikino antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. J.. Antstolis su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teisės aktai įpareigoja antstolį atlikti konfiskuoto turto suradimo, aprašymo ir perdavimo procedūras ir tokia teismo nutartis nepagrįstai paneigia nuostatą, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir antstolio atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su apelianto atskirojo skundo motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis T. U. 2014-12-17 priėmė patvarkymą Nr. K011656 vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/01320/1 priimti vykdyti vykdytiną dokumentą – Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-803-471/2014 dėl automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo iš pareiškėjo A. J. išieškotojai valstybei. 2014-12-18 antstolis surašė teismo nutarimu konfiskuoto automobilio arešto aktą ir kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pranešimu perimti konfiskuotą automobilį. 2014-12-19 antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. K011715 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo apskaičiavo 97,60 Eur (337 Lt) dydžio vykdymo išlaidas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš antstolio konfiskuotą automobilį perėmė į apskaitą 2015-01-20 pagal turto perėmimo – perdavimo aktą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnyje numatyta, kad už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriama administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas, o 22 straipsnyje numatyta, kad daikto konfiskavimas gali būti skiriamas kaip pagrindinė ir kaip papildoma administracinė nuobauda. To paties kodekso 26 straipsnyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Pagal CK 4.47 straipsnio 10 punktą nuosavybės teisė gali būti įgyjama konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 str. 1 p, nurodoma, kad nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdo antstoliai – padarius šio kodekso, be kita ko, 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą. CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi tiek ATPK, tiek CPK, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai perduoda būtent antstolis, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog antstoliui jau nebereikėjo pradėti jokių vykdymo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu dėl jam anksčiau nuosavybės teise priklausiusio turto konfiskavimo. Nepaisant to, kad pareiškėjas buvo praradęs nuosavybės teisę į konfiskuotą transporto priemonę, pažymėtina, kad konfiskavimas buvo skirtas būtent pareiškėjo atžvilgiu, kaip administracinė nuobauda, todėl vykdymo veiksmai pagrįstai buvo nukreipti į pareiškėją, kaip į skolininką. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidas turto konfiskavimo valstybės naudai atveju privalo sumokėti pati valstybė, kaip išieškotoja, yra niekuo nepagrįsta ir prieštaraujanti, kaip teisingai nurodo antstolis, CPK 610 str. nuostatai. Kaip jau minėta, nors asmens, kurio turtas konfiskuojamas, nuosavybės teisė, antstoliui perėmus turtą, yra jau pasibaigusi ir perėjusi valstybei, tačiau asmuo, padaręs administracinį pažeidimą, dėl kurio priimtas nutarimas, kai skiriant nuobaudą taikomas turto konfiskavimas, turi prisiimti iš šio nutarimo vykdymo kilusias pasekmes – sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas už teismo nutarimo administracinėje byloje vykdymą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos – turto konfiskavimo, vykdymą, dėl ko nepagrįstai panaikino iš esmės teisėtą antstolio patvarkymą. Be to, kaip matyti iš antstolio 2014-12-19 Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. K011714, antstolio apskaičiuotos 97,60 Eur vykdymo išlaidos, pagal tuo metu galiojusią Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją, neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 lentelėje nurodytų būtinųjų išlaidų ir antstolio atlyginimo dydžių dėl turto konfiskavimo vykdymo ir 3 lentelėje nurodytų papildomų išlaidų dydžių, išlaidos pagrįstai indeksuotos, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas antstolio T. U. atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-23 nutartį dėl antstolio veiksmų panaikinti, o klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.