- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1546-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13821-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. J. (V. J.) (toliau – pareiškėjo tėvas) įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad iš Vilniaus apskrities archyvo 2013 m. gegužės 14 d. pažymos matyti, jog pareiškėjo tėvas nupirko ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame po jo mirties toliau gyveno pareiškėjo motina D. J.. Dokumentų, apie nupirktą ½ dalį gyvenamojo namo, neišlikę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia nustatyti, jog ½ dalis gyvenamojo namo pareiškėjo tėvui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Tačiau pareiškėjo tėvai 1959 m. balandžio 5 d. sudarė santuoką. Pareiškėjas nenurodė, kada pareiškėjo tėvas nupirko gyvenamojo namo dalį – iki ar po santuokos sudarymo. Todėl teismas negalėjo nustatyti, ar pareiškėjas siekia paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
5. Teismas nurodė, kad kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, juridinis faktas negali būti nustatinėjamas. Tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neteisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, vadovavosi netinkama kasacinio teismo praktika. Teismo nurodomoje nutartyje nagrinėti paveldėjimo santykiai ir paveldėjimo liudijimų panaikinimo klausimas. Tuo tarpu pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes notarinių dokumentų apie namo pirkimą neišliko, tačiau kiti dokumentai (archyvo pažymos) nurodo, kad toks faktas buvo įvykęs.
6.2. Teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, ar ginčo namo dalis įgyta iki santuokos ar po jos, tačiau tai yra trūkumų šalinimo instituto dalykas. Teismas turėjo priimti nutartį trūkumams šalinti, jeigu trūko dokumentų bylai nagrinėti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.
6.3. Juridinio fakto nustatymas turės teisinių pasekmių, nes tą namo dalį pareiškėjas kaip palikėjo sūnus galės paveldėti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Dėl pareiškimo priėmimo
9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.
10. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
11. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 sprendė dėl pastatų priklausymo nuosavybės teise fakto nustatymo, pasisakė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo instituto taikymo, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės turinys. Atsižvelgiat į tapatų nagrinėjamos bylos dalyką, kasacinio teismo išaiškinimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo. Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybe, kad pareiškėjo tėvas buvo nupirkęs ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame po jo mirties toliau gyveno pareiškėjo motina. Pareiškėjo tėvo palikimo įstatymo nustatytais terminai niekas nepriėmė. Mirus pareiškėjo motinai, jos palikimą priėmė pareiškėjas. Dokumentų, apie nupirktą gyvenamojo namo dalį, neišlikę.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į daiktą ir koks šios teisės turinys, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su daiktais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl daiktinių teisių į turtą, t. y. prašydamas pripažinti gyvenamojo namo dalį palikėjo nuosavybe, į teismą turėjo kreiptis ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisena (ypatingąja teisena, reglamentuota CPK 444–448 straipsniuose), o ginčo teisenos tvarka.
15. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka yra nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, jog pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė dėl pareiškimo atsisakymo priimti. Minėta, kad pareiškėjo reikalavimas teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas, tačiau kita nei pareiškėjo prašoma teisena. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti jo pareiškimą. Tokios teismų praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai (Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-454-775/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-972-855/2025).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Tuo vadovaujantis, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.