- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-972-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00081-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- T. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, M. K., O. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. C. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, M. K. (M. K.), O. K. (O. K.) A. A. A dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – turto pripažinimo asmenine nuosavybe nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. C. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, M. K., O. K. A. A. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – turto pripažinimo asmenine T. C. nuosavybe nustatymo. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - pripažinti, kad T. C. ir jos buvusio sutuoktinio V. K. (V. K.), kuris mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas pagal 1993 m. vasario 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, Notarinio registro Nr. 2-0471, nekilnojamas turtas – 3-jų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos T. C. asmeninė nuosavybė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismas Zarasų rūmai 2025 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos T. C. pareiškimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu - suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
4. Teismas, įvertinęs pareiškimo pagrindą ir dalyką, sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas – pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokoje, tačiau liko nepadalintas nutraukus santuoką, o buvęs sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), asmenine pareiškėjos nuosavybe - negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kadangi pareiškėjos nurodomos aplinkybės, siekiant paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, turi būti įrodinėjamos, todėl šis reikalavimas nagrinėtinas ne ypatingosios, o ginčo teisenos tvarka.
5. Antra, teismas nurodė, jog kadangi ši byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikiant ieškinį, ieškovė viena arba kartu su suinteresuotais asmenimis (kurie byloje trauktini atsakovais) turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Šiuo atveju pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nepasinaudojimo ikiteisminės mediacijos institutu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) T. C. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 4 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo siūlymo – klausimą dėl buto, kurį pareiškėja įsigyjo santuokos su V. K. metu, pripažinimo asmenine pareiškėjos T. C. nuosavybe, spręsti ginčo teisenos tvarka - pareiškėja T. C. neturi galimybės realizuoti, kadangi jos buvęs sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini).
6.2. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai gauti faktą patvirtinančius dokumentus dėl buto asmeninės nuosavybės teise priklausomybės pareiškėjai nėra galimybės, kadangi jos buvęs sutuoktinis miręs, o dokumentų dėl pareiškėjos T. C. ir V. K. bendro turto padalijimo nėra.
6.3. Pareiškėja T. C. įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kaip asmeninę nuosavybę asmeniniam naudojimui už savo asmenines lėšas; nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad V. K. būtų dalyvavęs šio buto įgijime ar valdant butą; Nekilnojamojo turto registre nurodytas butas nuosavybės teise įregistruotas pareiškėjos T. C. vardu; nuo buto įgijimo datos iki šiol pareiškėja gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir jos gyvenamosios vietos adresas deklaruotas šiame bute; pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo, naudoja, prižiūri ir rūpinasi šiuo turtu, moka nustatytus mokesčius už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas; pareiškėja yra įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šį butą; per visą laiką niekas nereiškė pareiškėjai jokių reikalavimų dėl šio įgyto buto priklausomybės ar padalinimo; nei pareiškėjos T. C. ir V. K. santuokos metu, nei jų santuokos nutraukimo metu teisme, nei po santuokos nutraukimo ir jų ištuokos įregistravimo Lietuvos civilinėje metrikacijoje tarp šių fizinių asmenų buto padalijimo ar atsidalijimo klausimas nebuvo išspręstas; nurodytas nekilnojamas turtas tarp jų nebuvo padalintas. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini); po mirties testamento nepaliko ir jo palikimą niekas nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – turto pripažinimo asmenine nuosavybe nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
10. Byloje pareiškėja T. C. pareiškė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje su V. K. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)), yra pareiškėjos T. C. asmeninė nuosavybė.
11. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamos teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.
12. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į daiktą ir koks šios teisės turinys, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su daiktais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.
13. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja T. C., reikšdama reikalavimą dėl daiktinių teisių į turtą, t. y. prašydama pripažinti Butą, įgytą santuokoje, jos asmenine nuosavybe, į teismą turėjo kreiptis ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisena (ypatingąja teisena, reglamentuota CPK V dalies 444 – 448 straipsniuose), tačiau ginčo teisenos tvarka, pripažintina teisiškai pagrįsta.
14. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši byla, kuomet pareiškėja T. C. siekia, kad ginčo turtas, kuris buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir liko nepadalintas nutraukus santuoką, būtų pripažintas asmenine pareiškėjos nuosavybe, priskirtina šeimos bylų kategorijai, todėl prieš pateikiant ieškinį, ieškovė (viena arba kartu su suinteresuotais asmenimis, kurie byloje trauktini atsakovais) turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos, yra neteisėta ir nepagrįsta.
15. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).
16. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnyje nustatyti privalomosios mediacijos atvejai, t. y. privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus: šeimos ginčus (1 dalies 1 punktas) ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (1 dalies 2 punktas). Paminėtina, kad prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. C. pareiškė reikalavimą dėl fakto, kad ji turtą – Butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė asmenine nuosavybės teise nustatymo, t. y. ginčas nagrinėjamu atveju dėl turto priklausymo/valdymo gali kilti tarp pareiškėjos ir kitų galimų palikėjo (mirusio pareiškėjos buvusio sutuoktinio) įstatyminių įpėdinių. Taigi, teismo nustatytini faktai turės reikšmę būtent paveldėjimo procese susiklosčiusiems šalių (įpėdinių) santykiams. Tuo tarpu įstatymai nenumato privalomosios mediacijos prieš kreipiantis į teismą dėl turto priklausymo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe nustatymo.
18. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino ir taikė MĮ 20 straipsnio 1 punktą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apeliantės atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio / pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į šios nutarties 12-13 punktuose nurodytas aplinkybes, siekiant proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, įgyvendinant bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti pareiškėjai terminą pareiškimo, pateikto ypatingosios teisenos tvarka, trūkumams pašalinti, pasiūlydamas pateikti ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka, atitinkantį CPK 111, 135 ir kitų civilinio proceso teisės normų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (pareiškėjos) T. C. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo / ieškinio priėmimo klausimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.