Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-23 · Administracinė byla Nr. eI1-4959-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
eI1-4959-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03003-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė atstovaujama Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI1-4959-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03003-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,dalyvaujant pareiškėjui R. B., jo atstovei advokatei D. I. V,atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) solidariai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-08-28 iki 2019-08-20 pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje (ginčo laikotarpiu – Kybartų PN). Nuo 2020-08-20 pareiškėjas perkeltas atlikinėti laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės PN.

Pareiškėjas teigia, kad 2015-11-09 ir 2016-07-22 Kybartų PN planinės kratos atlikimui buvo pakviesti LR VRM Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Šių planinių kratų metu, ypač antrosios kratos metu buvo suniokoti pareiškėjo ir kitų nuteistųjų asmeniniai daiktai. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai purškė pareiškėjui į akis dujas, nors pasak pareiškėjo jis jokio pavojaus nekėlė, nesipriešino. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai koridoriuje pradėjo pareiškėją mušti, spardyti, daužyti guminėmis lazdomis ir tyčiotis. Nuo gaunamų smūgių pareiškėjas prarado pusiausvyrą, nugriuvo ant žemės. Pareigūnai toliau spardė pareiškėją į krūtinę ir galvą. Po tokių smurtinių veiksmų pareiškėjas buvo išleistas į lauką, kur jo laukė kiti pareigūnai. Pastarieji taip pat mušė pareiškėją. Pareiškėjas nukrito ant žemės, kur ir liko gulėti šalia kitų gulinčių sumuštų nuteistųjų. Pareiškėjas teigia, kad dar gulėdamas ant žemės pajuto, kad nuo patirto smurto yra išjudinti jo dantys ir lūžę šonkauliai. Pareiškėjas kentė didelį fizinį skausmą, baimę ir neviltį. Taip pareiškėjas gulėjo iki ryto. Apie 4 val. 30 min. ryto Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai liepė jam eiti į patalpas. Sekančią dieną po kratos pareiškėjas nuėjo į Kybartų PN med. punktą dėl medicinos pagalbos suteikimo, nes labai blogai jautėsi, skaudėjo galvą, burnos dantų sritį bei šonkaulius. 2016-07-24 pareiškėjo sveikatos būklei negerėjant, jis buvo išvežtas į Vilkaviškio ligoninę, kur buvo nustatyti ir užfiksuoti visi jo patirti sužalojimai, šonkaulių lūžiai. Šio sumušimo pasekmes pareiškėjas jaučia iki šiol: pasikartojantys skausmai krūtinės srityje, pasunkėjęs ir kartais skausmingas kvėpavimas, slogi nuotaika, šiurpūs prisiminimai.

Pareiškėjas teigia, kad sunku yra įkainoti ne tik jo patirtą neturtinę žalą, bet ir turtinę. Išjudinti dantys vienas po kito iškrito (5 vienetai), dar 4 dantys kliba. Dantų implantaciją pareiškėjui daryti vilkinama, dėl ko siaurėja žandikaulio kaulas, ir gali reikėti kaulo implanto. 2019-03-15 Kalėjimų departamento rašte Nr. 2S-1132 buvo nurodyta, kad valstybė dantų tvarkymo nekompensuos, todėl pareiškėjas pats turės susimokėti. 2019-04-26 pareiškėjas raštu kreipėsi į Marijampolės PN Kybartų sektorių, prašydamas jį skubos tvarka nuvežti į Vilkaviškio odontologijos kliniką tam, kad įvertinti jo dantų būklę bei jų gydymo ir implantacijos kainas, netgi prašydamas tai padaryti jo sąskaita, tačiau pareiškime įrašyta rezoliucija, kurioje teigiama, kad pareiškėjas tik gali būti įrašytas į įkainojimo eilę protezavimo paslaugoms. Todėl pareiškėjas negali įvardinti jam padarytos turtinės žalos dydžio, nors pati žala dėl patirto sužalojimo akivaizdi.

Dėl minėto sumušimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: jis kentė didelį fizinį skausmą, fizinį ir dvasinį diskomfortą, jį kankino depresinės nuotaikos. Dėl nuolatinės blogos savijautos pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Pareiškėjas prašo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš abiejų atsakovų solidariai, kadangi jie abu vienodai kalti dėl pareiškėjo sumušimo, vienas be kito nebūtų įvykdę prieš pareiškėją smurtinių veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Visų pirma, teigia, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senatį reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos 2015-11-09 ir 2016-07-22, atlyginimo pareikšti. Pasak atsakovės atstovo, jeigu pareiškėjas jautė tokius reikšmingus išgyvenimus, jis turėjo ir galėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Pareiškėjas jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar dvasinei/psichinei sveikatai turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo savalaikiai realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Taigi, Viešojo saugumo tarnyba prašo pareiškėjo reikalavimams iki 2017-09-10 taikyti ieškinio senaties terminą.

2016-07-22 Kybartų PN 3-iame ir 4-iame nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Kybartų PN 2016-07-22 bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268 atliko bendrąją planinę kratą, o Viešojo saugumo tarnybos ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai bendrosios kratos metu užtikrino viešąją tvarką ir Kybartų PN pareigūnų bei turto saugumą. 2016-07-22 Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, vienas nuteistasis buvo sulaikytas įtarus vartojus ar turint narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau tikrintis atsisakė. Nuteistajam buvo nurodyta nueiti į šalį, tačiau tuomet tarp nuteistųjų kilo neramumai, dalis nuteistųjų ėmė kurstyti kitus priešintis pareigūnams, naudojo necenzūrinius žodžius. Apie 20-30 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų išsiveržė pro duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame buvo viešojo saugumo tarnybos ir Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai, vėliau prie minėtų nuteistųjų prisijungė likusi lokalinio sektoriaus nuteistųjų dalis, kuri bandė jėga prasiveržti, buvo panaudotos ašarinės dujos. Nuteistieji atsitraukė, įbėgo į gyvenamąjį korpusą ir jame užsidarė, neleido patekti į jį pareigūnams. Kalėjimų departamento atstovas davė žodinį nurodymą išvesti nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams pakilus į trečią gyvenamojo korpuso aukštą, jame stovėjo agresyviai nusiteikę nuteistieji, kurie vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti. Nuteistiesiems buvo nurodyta grįžti į gyvenamąsias patalpas, panaudotos dujos ir dujų generatoriai. Nuteistieji užsidarė gyvenamosiose patalpose, neleido pareigūnams įeiti, pareigūnams patekus į gyvenamąsias patalpas, jų teisėtų reikalavimų nevykdė, todėl gyvenamosiose patalpose buvo panaudotos ašarinės dujos ir dujų generatoriai. Nuraminus nuteistuosius ir jiems įvykdžius reikalavimus atsigulti ant grindų, nuteistieji buvo išvesdinti į kiemą, kai kurie aktyviais veiksmai priešinosi, jų atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir guminės lazdos. Išvedus visus nuteistuosius į kiemą jie buvo suguldyti ant žemės. Atstačius viešąją tvarką nuteistiesiems liepta sustoti prie sienos. Kalėjimų departamento Prevencinės grupės ir Kybartų PN pareigūnai atrinko 15 įtariamų organizatorių, kurie buvo atskirti ir konvojuoti į Kauno tardymo izoliatorių. Taigi, atsakovės atstovas nurodo, kad atsižvelgiant į 2016-07-22 susidariusią ypatingą situaciją dėl nuteistųjų pasipriešinimo pareigūnams, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmai buvo būtini ir teisėti.

Viešojo saugumo tarnyba nurodo, kad pareiškėjas, manydamas, kad pažeidžiamos jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo pateikti skundus Viešojo saugumo tarnybai ar Kybartų PN administracijai, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybės objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines įvykio aplinkybes, o nustačius pažeidimus – imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises.

Viešojo saugumo tarnyba pažymi, kad pareiškėjo nurodytos skunde aplinkybės dėl pretenzijų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams dėl netinkamo pareigūnų elgesio yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė, konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. konkrečiai kada ir ką, kokio įvykio metu patyrė, kokiam pareigūnui ir dėl ko reiškė pretenzijas, pareiškėjas skunde nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytų galimai teisių pažeidimų pobūdį bei jam galimai sukeltas pasekmes, teigtina, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises nuo pat skunde nurodyto įvykio.

Teigia, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikia jokių duomenų, liudijančių apie galimai patirtus sužalojimus 2016-07-22, jų pobūdį, šaltinį bei kilmę, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį.

Pareiškėjo neva patirtų sužalojimų pobūdis ir jų nustatymo aplinkybės, galimo sužalojimo pasekmių dokumentavimas, priežastinio ryšio nebuvimas neatskleidžia bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad viešojo saugumo tarnybos pareigūnai prieš pareiškėją naudojo spec. priemones ir pareigūnų neteisėtų veiksmų pasekoje pareiškėjas patyrė nagrinėjamą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2016-07-22 nuo 20.00 val. iki 22.00 val. Kybartų pataisos namuose (po reorganizacijos –Marijampolės PN) 3-ame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje bendrą kratą atliko Kybartų pataisos namų pareigūnai. Krata atlikta vadovaujantis Kybartų pataisos namų 2016-07-22 bendrosios kratos planu. Nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų į lokalinio sektoriaus kiemą išvedė ir tvarką lokaliniame sektoriuje palaikė viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų pataisos namų pareigūnai į nuteistųjų lokalinio sektoriaus kiemą įėjo tik tada, kai iš gyvenamųjų patalpų buvo išvesti visi nuteistieji. Kybartų pataisos namų pareigūnai atlikinėjo kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, taip pat atlikinėjo asmens kratas į gyvenamąsias patalpas grįžtantiems nuteistiesiems. Tvarką bendrosios kratos metu užtikrino viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prevencinės grupės pareigūnai. Atsižvelgiant į bendrosios kratos planą, 22.00 val. nuteistųjų gyvenamosiose patalpose turėjo baigtis krata, tačiau nuteistieji pradėjo pasipriešinimą pareigūnams. Malšinant nuteistųjų riaušes dalyvavo Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Marijampolės PN atkreipia dėmesį, kad Kybartų pataisos namų pareigūnai dalyvavo tik vykdant kratas, todėl niekaip negalėjo prisidėti prie pareiškėjo teigimu patirtų sužalojimų. Atstovas nurodo, kad po kratos atkūrus viešąją tvarką Kybartų pataisos namuose, visi nuteistieji iš Nr. 3 ir Nr. 4 būrių buvo apžiūrėti Kybartų pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos specialistų.

Teigia, kad pareiškėjas apie 2015-11-09 kratą pasisakė tik deklaratyviai, nedetalizuodamas jo teisės pažeidimų. Savo skundą pareiškėjas teikia dėl 2016-07-22 kratos. Atsakovės atstovas nurodo, kad Kybartų pataisos namų pareigūnai jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.

Pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl dantų protezavimo. Pareiškėjui buvo raštiškai atsakyta ir paaiškinta, kad dantų protezavimas atliekamas vadovaujantis „Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašu“, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šis aprašas nurodo asmenis, kurie turi teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepatenka į šį sąrašą todėl už protezavimo paslaugas turi susimokėti pats. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad pageidaujant protezuoti dantis ir turint protezavimui reikalingų lėšų, jis gali raštu kreiptis į įstaigos administraciją. Pataisos namai dantų protezavimo paslaugų neteikia, tačiau sudaro galimybę gydytis artimiausiose rajono esančiose įstaigose, kurios teikia dantų protezavimo paslaugas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė atnaujinti senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę dėl žalos atlyginimo, buvo aktyvus, tačiau jam nepavyko. Nurodė, kad pareiškėjas nepraleisdamas ieškinio senaties termino 2019 metų birželio mėnesį kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau jo skundą buvo atsisakyta priimti. Vėliau jis kreipėsi dėl advokato suteikimo. Pirminis advokatas jam buvo suteiktas 2019-08-08. 2020-01-13 advokatas buvo pakeistas ir ji paskirta pareiškėjo advokate, tačiau prasidėjo karantinas ir skundo negalėjo pateikti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Viešojo saugumo tarnybos atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Prašė taikyti senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė sužalojimus ir Kybartų PN administracijos, kuri neužkirto kelio Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmams ir nepranešė prokuratūrai apie pareigūnų elgesį pareiškėjo atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kilusią 2015-11-09 ir 2016-07-22. Atsakovės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

Dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi, šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismą (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, ir jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78); EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94)). Prie tokių nustatytų ribojimų gali būti priskirta ir ieškinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93)).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; LVAT 2017 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-332-146/2017; LVAT 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2104-575/2017).

Minėta, jog pareiškėjas neturtinę žalą patyrė dėl 2015-11-09 ir 2016-07-22 neteisėtų pareigūnų veiksmų, skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas pateikė tik 2020 m. rugsėjo 9 d., taigi praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009; LVAT 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2082-502/2017). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis. Taip pat pareiškėjas nenurodė objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje pateikė prašymą atnaujinti senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais siekė realizuoti teisę į žalos atlyginimą, tačiau jam nesisekė. Teismo vertinimu, pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo galimybę kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo ex officio (lot. pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomo teisės pažeidimo pobūdį, t. y. galimą jo sužalojimą 2015-11-09 ir 2016-07-22 planinių kratų atlikimo metu, yra akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu, pareiškėjui teisinė pagalba buvo suteikta jau 2019-08-08, advokatas pakeistas 2020-01-13, tačiau skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2020-09-10, kai tuo tarpu ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra pasibaigęs jau 2019-07-22. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis dėl ko praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymu pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo 2016-07-22. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikoma ieškinio senatis pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ir teismas ieškinį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė