Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas E. B. (toliau – pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–6), kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. gegužės 15 d. Sąlygos, kuriomis pareiškėjas buvo laikomas šioje įstaigoje, žemina žmogaus orumą, sukelia asmeninį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, o tai lemia sveikatos sutrikimus, kas gali būti prilyginama kankinimui. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (21 str. 2, 3 d.). Pristačius į Šiaulių TI, jis pateko į rūsio patalpas, kur buvo iki paskirstant į gyvenamąsias kameras. Rūsio patalpos nedidelės, trūksta oro, tačiau jose laikoma daug žmonių. Iš šių patalpų buvo perkeliamas į tiesioginio paskirstymo rūsio kameras, kurios nesiskiria nuo anksčiau paminėtų patalpų, tik didesnės. Pereinant iš vienų patalpų į kitas turėjo neštis savo turimus daiktus, patalynę, čiužinį ir viską vienu metu. Gyvenamosiose patalpose langas užmūrytas iki pusės, nėra ventiliacijos, dienos metu teko naudoti dirbtinį apšvietimą. Dirbtinis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų. Nakties metu taip pat buvo naktinis apšvietimas, kurio intensyvumas beveik prilygsta dieniniam apšvietimui, o tai skatina ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Sanitarinis mazgas, nors dalyje kamerų atitvertas sienelėmis, tačiau neturi ventiliacijos, o kadangi sanitarinio mazgo patalpa be lubų, visas kvapas sklinda į kamerą. Nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo vietoje visą laikotarpį buvo nežmoniškos ir pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Šios gyvenimo sąlygos sukėlė pareiškėjui dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą, t. y. sukėlė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 42–48) su juo nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas periodiškai nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. birželio 10 d. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies ir 1.134 straipsnio 1 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 pateiktu išaiškinimu, prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos.Dėl kamerų ploto pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiškėju asmenų sąrašus, nėra galimybės. Pabrėžė, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto normą (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) 1.3 p.), bet tokia situacija nėra nuolatinė ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Atkreipė dėmesį į tai, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje), todėl tai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros metu, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.Dėl kamerų įrengimo atitikties higienos reikalavimams pažymėjo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir / ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI pastatas yra įrengtas iki Taisyklių ir Higienos normos įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos šių teisės aktų nuostatos ir reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Taigi negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėjo, kad kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo Higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, todėl pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje ir dėl trumpalaikių bei paskirstymo kamerų sąlygų nurodė, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144, 145 punktus suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu (patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-157), rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas bei suimtieji ir nuteistieji iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, į kurias rėžiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas pareiškėjas ir kiek asmenų buvo patalpinti kartu su juo. Sanitariniai mazgai laikino (trumpalaikio) sulaikymo kamerose bei rėžiminiame korpuse esančiose kamerose neatitverti. Yra šalto vandens tiekimo sistema. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. Higienos norma nereglamentuoja stalų ir kėdžių buvimo kameroje. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo kameros ir rėžiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Trumpalaikės ir paskirstymo kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl šių kamerų neatitikimo Higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, todėl pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.Dėl asmeninių daiktų nešimo nurodė, kad, vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 109 punktu, suimtųjų visų turimų daiktų svoris neturi viršyti 30 kilogramų. Pareiškėjas nesikreipė su prašymu (raštišku ar žodiniu) dėl daiktų susinešimo per kelis kartus.Dėl suimtųjų ir nuteistųjų laikymo kamerose nurodė, kad kiekvienu atveju Šiaulių TI pareigūnai, skirdami suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras, laikosi teisės aktų nustatytų atskiro laikymo reikalavimų, o ne pagal pačių suimtųjų (nuteistųjų) išreikštus pageidavimus būti kalinamiems su jų pačių pokalbių metu nurodytais konkrečiais asmenimis ar konkrečioje kameroje. Įgyvendinant vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, tuo pačiu mažinant autoagresijos atvejus tarp įkalintų asmenų, įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos gyvenamosios kameros į kitą, griežtai vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimais. Suimtojo (nuteistojo) perkėlimas iš vienos kameros į kitą nėra traktuojamas kaip kalinimo sąlygų bloginimas.Pažymėjo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat prašė teismo atsižvelgti į galimybę nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais bei į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą (b. l. 55–57, 61–63), kuriame nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kuri taikoma turtinės žalos atvejams, netaikoma neturtinės žalos atlyginimui. Todėl šiuo atveju taikytinas tik bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Be to, pagal Konvenciją ginamoms teisėms (šiuo atveju 3 str.) nenumatytas ieškinio senaties terminas. Teigė, kad jo gyvenamojo ploto trūkumas sudarė daugiau nei 1,5 kv. m. Be to gyvenamąjį plotą mažino asmeninių drabužių džiovinimas, baldai, sanitarinis mazgas, maisto atsargų laikymas, papildomi asmeniniai daiktai, neteisėtai įrengti pertekliniai baldai (metaliniai gultai) kamerose. Tai sukėlė pareiškėjui nepatogumus (triukšmas, nepakankamas vėdinimas). Tokiu būdu pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiant bendruosius sveikatos saugos reikalavimus – sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje.

Pareiškėjas E. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79–80), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, minėta CK 1.125 straipsnio 8 dalis taikomas materialinei – prekinei žalos sąvokai ir sužalojimo kompensacijai. Pagal CK 6.250 straipsnį apibrėžiama neturtinė žala negali būti prilyginama materialiajai – prekinei žalos sąvokai. Taigi neturtinei žalai gali būti taikomas tik bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų.Savo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo pareiškėjas grindė ne tik nacionaline teise, tačiau ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, o kadangi šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tai senaties termino nacionalinė teisė negali numatyti.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 83–84) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių. Kadangi asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tai pareiškėjas, praleidęs ieškinio senaties terminą, į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių išgyvenimų, objektyviai pagrįstų nusiskundimų, kurie leistų nustatyti buvus neigiamą poveikį, lėmusį neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjo nusiskundimai dėl nepatogumų, suvaržymų nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais atsakovo veiksmais, be to, šių išgyvenimų kilmė negali būti sutapatinama vien tik su kalinimu įstaigoje. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, negalima teigti, kad asmens teisės iš tikrųjų buvo pažeistos. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012). Vien tik statistiniai duomenys apie kameroje laikytų asmenų skaičių nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta. Apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir reiškiamais siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties.