Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-445/2016 pagal ieškovų N. K. ir I. K. ieškinį atsakovei L. B. dėl nekilnojamojo turto nuosavybės dalių pakeitimo ir pasikeitusių dalių įregistravimo po atliktos pastato rekonstrukcijos, tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai N. K. ir I. K. kreipėsi į teismą prašydami pakeisti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), plane žymimo 1A1m(p), esančio (duomenys neskelbtini); nustačius, kad N. K. ir I. K. priklauso 13615/20657, o atsakovei L. B. – 7042/20657 šio pastato dalys, leisti įregistruoti pasikeitusias dalis be atsakovės L. B. sutikimo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė L. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai atlikdami pastato rekonstrukciją nesilaikė statybos – rekonstrukcijos projekto ir statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų, todėl ji patyrė nuostolių dėl atsakovei priklausančios namo dalies išorinės sienos sugadinimų. Ieškovai, vykdydami savo pastato rekonstrukciją, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad nebūtų pabloginta atsakovei priklausančio pastato dalis. Ieškovai nesiima priemonių pašalinti savavališkos statybos padarinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto 1A1m(p), esančio (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nustatė, kad ieškovams priklauso 13615/20657, o atsakovei 7042/20657 šio pastato dalys; priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 6079/13124, o atsakovei 1/2 ir 483/13124 dalys gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė notariškai patvirtino, kad kaimyniniame žemės sklype esantis gyvenamasis namas (jo dalis), priklausantis N. K. ir I. K., būtų rekonstruojamas. Teismo vertinimu, faktą, kad ieškovai pagal atsakovės duotą leidimą užbaigė namo dalies rekonstrukciją, patvirtina pažyma apie statinio atitiktį projektui, techninio statybos prižiūrėtojo J. V. patvirtinimas, kad atlikti darbai atitinka pastato rekonstravimo projekto sprendinius, ieškovo N. K. pateikta 2015 m. vasario 25 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, nurodant, kad užbaigtas dviejų butų, gyvenamojo namo, neypatingo statinio, rekonstravimas. Taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patvirtinimas pagal N. K. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Teismo vertinimu, esanti byloje 2015 m. balandžio 21 d. pažyma apie statinio atitiktį projektui patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija visiškai atlikta, atitinka projektą ir tinka eksploatacijai. Teismo manymu, šių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovė, kuri pripažįsta, kad buvo davusi sutikimą ieškovams atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, atliekant rekonstrukcijos darbus nebuvo nustatyti jokie ieškovų savavališki veiksmai, jai priklausančios nuosavybės dalys po ieškovų atliktos rekonstrukcijos nepasikeitė, o savo atsikirtimus grindžia tik tuo teiginiu, jog atliekant rekonstrukciją buvo padaryta žala jos turtui. Teismas sprendime akcentavo, kad dėl atsakovei galimai padarytos žalos yra iškelta atskira civilinė byla Nr. 2-44-308/2016 Varėnos rajono apylinkės teisme ir teismas ginčo dėl žalos šioje civilinėje byloje nesprendžia. Teismas nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovas N. K. raštu įsipareigojo pašalinti statybos metu padarytą žalą atsakovei, nėra susiję su bendraturčių nuosavybės teisės dalių pasikeitimu. Atsakovė pati pripažino, kad jai priklausanti turto dalis nepakito (nesumažėjo ir nepadidėjo). Iš ieškovų pateiktų įrodymų – antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo akto, šalių susirašinėjimo, teismas nustatė, kad ieškovai siekė gauti atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimą nuosavybės teisės dalių pasikeitimui ne teismine tvarka. Teismas, tenkindamas ieškinį, atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, į tai, kad iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 131,24 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, po rekonstrukcijos šis plotas padidėjo 75,33 kv. m, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), LR Konstitucijos 23 straipsniu, taikydamas CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pakeitimo taisyklę, konstatavo, kad ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealioji dalis padidėjo atitinkamai visu padidėjusiu plotu po rekonstrukcijos, t. y. 75,33 kv. m. Todėl remiantis tuo, ginčo šalių turimos gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys pasikeitė, ieškovams lygiomis dalimis nustatė 13615/20657 dalis, o atsakovei paliekant 7042/20657 dalis (CK 4.77 str. 1 d.). Patenkinęs ieškinio reikalavimus teismas priteisė ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 31,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 84,00 Eur už antstolės paslaugas dėl faktinių aplinkybių nustatymo akto surašymo, 416,00 Eur už advokato pagalbą nagrinėjant bylą. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės 9,20 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė L. B. prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais: Teismas nevertino reikšmingų bylai aplinkybių ir atsakovės pateiktų įrodymų, kad ieškovai, vykdydami savo pastato dalies rekonstrukciją, nesiėmė įstatymuose numatytų pareigų, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad atsakovei priklausanti pastato dalis dėl jų vykdomos rekonstrukcijos nebūtų pabloginta, taip pažeidė ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir atsakovės kaip bendraturtės interesus. Atsakovė teikė įrodymus byloje, kad tarp nuardytos atsakovei priklausančios pastato dalies sienos ir ieškovo pastatytos namo dalies liko tarpas, kuris paliktas nesilaikant namo projekto ir statybos norminių aktų reikalavimų, pažeidžiant atsakovės kaip bendraturtės interesus, nes buvo pakeistos esminės atsakovės gyvenimo sąlygos buvusios iki rekonstrukcijos. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės atsikirtimų byloje, nepagrįstai rėmėsi vien 2015 m. balandžio 21 d. statybos techninio prižiūrėtojo J. V. pažyma apie statinio atitiktį projektui, kuri yra nepagrįsta, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. balandžio 15 nustatė, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 44/325293 duomenys užfiksuoti 2014 m. spalio 1 d., pirmo aukšto planas yra nubraižytas galimai neteisingai. Inspekcija 2016 m. balandžio 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-3510-(14.29) statytoją N. K. iki 2015 m. spalio 15 d. įpareigojo ištaisyti trūkumus, užsandarinti tarpą tarp rekonstruoto pastato atitvaro ir esamo pastato dalies atitvaro. Nustačius, kad atlikti pastato kadastriniai matavimai nėra tikslūs, sudaryti galimai neteisingai, jų registruoti negalima, atsakovės atsisakymas pasirašyti susitarimą laikytinas pagrįstu ir protingu. Ieškovams įvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimus, pašalinus padarytą žalą ir naujai atlikus kadastrinius matavimus, galimas susitarimas dėl padidėjusių dalių registravimo ir neteismine tvarka.

Apeliantė taip pat prašė prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus: 2016 m. balandžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Nr. 2D-5186-(14.7)-2 L ir privalomąjį nurodymą Nr. PN-350-(14.29)-3 L, nes jie gauti jau po civilinės bylos išnagrinėjimo ir patvirtina apeliantės atsisakymo pasirašyti susitarimą, nustatantį pastato dalis, pagrįstumą.Atsiliepime į atsakovės L. B. apeliacinį skundą ieškovai N. K. ir I. K. nurodė, kad su skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai pateikė 9 fotonuotraukas, kurias prašė prijunti prie bylos. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog visi ieškovams priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbai buvo atlikti teisėtai, turint tam visus reikiamus leidimus bei suderinimus, tuo pačiu ir atsakovės rašytinį sutikimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo R. D. pasirašytame 2016 m. balandžio 15 d. rašte nurodoma, jog statytojas N. K. statybos darbus vykdė vadovaudamasis techninio projekto sprendiniais, esminių nukrypimų nuo statinio techninio projekto nenustatyta. Atlikus apeliantės skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą taip pat nustatyta, jog deklaracija apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, buvo patikrinta ir patvirtinta vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento nuostatomis. Privalomajame nurodyme esantis reikalavimas užsandarinti tarpą tarp rekonstruoto pastato atitvaros ir esamo pastato dalies atitvaros taip, kad dviejų butų gyvenamasis namas atitiktų esminį statinio reikalavimą – statinio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimą, ieškovų, buvo įvykdytas vos baigus rekonstrukcijos darbus tiek, kiek leido pati atsakovė. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad rekonstrukcijos darbų metu jai padaryta žala. Ieškovai bandė taikiai išspręsti ginčą, siekė gauti atsakovės, kaip bendraturtės sutikimą nuosavybės teisės dalių pasikeitimui ne teismine tvarka, tačiau su tuo visiškai nepagrįstai nesutiko atsakovė. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė L. B. ir ieškovai kartu su apeliacinės instancijos teismui skirtais procesiniais dokumentais pateikė naujus įrodymus. Atsakovė pateikė 2016 m. balandžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Nr. 2D-5186-(14.7) ir privalomąjį nurodymą Nr. PN-350-(14.29), ieškovai – 9 fotonuotraukas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su procesiniais dokumentais (su kuriais jie ir pateikti) buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų naujai pateiktus dokumentus, priima ir vertina nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl bendraturčių turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimo, atlikus namo rekonstrukciją.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad ieškovai N. ir I. K. ir atsakovė L. B. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 6079/13124, o atsakovei 483/13124 dalys gyvenamojo namo. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos šios faktinės aplinkybės:

ieškovas N. K., kaip statytojas 2011 m. rugsėjo mėn. parengė dviejų butų namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą; atsakovė L. B. 2011 m. spalio 28 d. sutiko, jog ieškovai vykdytų gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus; sutikimas patvirtintas notaro. Kaimyninio žemės sklypo savininkas J. S. 2011 m. rugpjūčio 24 d. taip pat sutiko, kad gyvenamasis namas (jo dalis) priklausanti N. K. ir I. K. būtų rekonstruojamas; sutikimas taip pat patvirtintas notaro;Varėnos savivaldybės administracija 2012 m. vasario 3 d. ieškovams išdavė statybos leidimą Nr. LNS-15-120203-00010, leidžiantį ieškovams pagal parengtą statinio projektą atlikti pastato rekonstravimo darbus;2015 m. vasario 25 d. pažyma apie statinio atitiktį projektui N. K. patvirtino, kad statinys pastatytas pagal Statybos užbaigimo komisijai pateikto projekto sprendimus ir pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, nurodant, kad užbaigtas dviejų butų, gyvenamojo namo, neypatingo statinio, rekonstravimas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. kovo 3 d. patvirtino N. K. deklaraciją apie statybos užbaigimą, o techninis statybos prižiūrėtojas J. V. 2015 m. balandžio 21 d. Pažyma apie statinio atitiktį projektui patvirtino, kad atlikti darbai atitinka pastato rekonstravimo projekto sprendinius;Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2D-5186-(14.7) informavo atsakovę, kad esminių nukrypimų nuo statinio techninio projekto sprendinių nenustatyta, deklaracija patvirtinta teisėtai, ir taip pat informavo, kad pagal 2016 m. balandžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-350-(14.29) statytojas buvo įpareigotas ištaisyti trūkumus – užsandarinti tarpą tarp rekonstruoto pastato atitvaros ir esamo pastato dalies taip, jog dviejų butų gyvenamasis namas atitiktų statinio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendime konstatavo, jog nurodytas pažeidimas buvo pašalintas iki 2016 m. birželio 1 d. (civilinė byla Nr. 2A-1824-658/2017).

Apeliantė skunde teigia, kad byloje svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo bendro ploto padidėjimo / pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso ieškovės ir atsakovų, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pasikeitimas.Įstatymas reglamentuoja, kad bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), bet šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia apimties teisių padidėjimą. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jeigu bendras daiktas padidinamas laikantis tokių taisyklių: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo dalies vertės negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra pagrindas pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovai pradėdami gyvenamojo namo rekonstravimą turėjo atsakovės L. B., gyvenamojo namo bendraturtės, sutikimą namo dalies rekonstrukcijai, patvirtintą notaro. Apeliantė jokių kitų susitarimų su ieškovais dėl namo dalies rekonstrukcijos į bylą nepateikė, taip pat byloje nėra nustatyta, jog minėtas sutikimas yra pripažintas negaliojančiu ar panaikintas (CPK 178 str., 185 str.). Sutikimą taip pat davė ir kaimyninio žemės sklypo savininkas J. S.. Byloje nėra ginčo dėl to, jog namo dalies rekonstrukcija buvo atlikta išimtinai ieškovų lėšomis, o atsakovė niekada rekonstruojama dalimi nesinaudojo. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti, ar namo dalies rekonstrukcija, dėl kurios padidėjo bendraturčių dalis, buvo atlikta laikantis įstatymų reikalavimų. Kaip jau minėta šios nutarties 15 punkte pirmosios instancijos teismas nustatė, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta turint leidimą statybai, atlikti statybos darbai atitinka pastato rekonstravimo projekto sprendinius, esminių nukrypimų nuo statinio techninio projekto sprendinių nenustatyta, deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinta teisėtai, statybos darbų trūkumai (tarpo tarp namo dalių užsandarinimo darbai) užbaigti iki 2016 m. birželio 1 d. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą ar jo vertę pagrįsta, jei pageidaujamas daikto pagerinimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui, todėl nesutikimas turi būti motyvuotas (CPK 178 str.). Atsakovė to nepadarė ir byloje nėra pateikusi jokių priešingų įrodymų, pagrindžiančių, jog namo dalies rekonstrukcija atlikta nesilaikant Statybos įstatymo reikalavimų, atlikta kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Byloje taip pat teismas nenustatė, jog dėl atliktos namo dalies rekonstrukcijos ir dalių perskaičiavimo atsakovės gyvenimo ar veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstrukcijos, nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, kurio bendras plotas buvo 131,24 kv. m. Po rekonstrukcijos šis plotas padidėjo 75,33 kv. m. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealioji dalis padidėjo atitinkamai visu padidėjusiu plotu po rekonstrukcijos, t. y. 75,33 kv. m, todėl yra pagrindas pakeisti bendraturčiams tenkančias dalis – nustatant, kad ieškovams lygiomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso 13615/20657 dalys, o atsakovei – 7042/20657 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (CK 4.77 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrą daiktą, tai jo reikalavimu dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi būti atitinkamai pakeičiama, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Nustatyta, kad ieškovas N. K. turėjo 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (2015-03-20 įsigaliojusi redakcija), nurodytos maksimalios sumos, todėl pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, ieškovui iš atsakovės priteistina 300,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.