Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Laimos Barcienės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-308/2017 pagal ieškovės Laimos Barcienės ieškinį atsakovams Nerijui Kitkovskiui ir Ingai Kitkovskienei dėl turtinės žalos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl bendraturčių civilinės atsakomybės už kito bendraturčio turto daliai padarytą žalą ir dėl šios žalos dydžio nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl neteisėtų veiksmų ir įrodymų vetinimo

Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš šių sąlygų deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovų buto sienos nupjovimo ir tarp šalių butų sienų esančio tarpo įvyko ieškovės sienos skilimas ir tinko pakenkimai. Teismui kilo abejonės, kad šie pakenkimai ir žala galėjo atsirasti būtent dėl atsakovų veiksmų ir tarp šalių butų esamo tarpo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Dėl to ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (-ų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtina jų kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovai (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti tris būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovų deliktinei atsakomybei kilti reikiamų sąlygų buvimo. Ieškovė teigia, jog žala jos buto sienoms padaryta atsakovams nuardžius pastato konstrukcijas ribojusias jos ir atsakovų pastato dalis ir ilgą laiką ieškovei priklausančios sienos dalies neužsandarinus. Siekdama pagrįsti šiuos teiginius, ieškovė rėmėsi į bylą pateiktais dokumentais, fotonuotraukomis, UAB „Termas“ termonuotraukų analize, savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Tuo tarpu atsakovai, savo teiginiams, jog nuardytą ieškovės namo sieną hermetizavo specialia apsaugine plėvele ir apkalė dailylentėmis, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Todėl vertinant įrodymus pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotas taisykles, spręstina, jog ieškovės pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindimą.

Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Tai reiškia, jog atsakovai, vykdydami namo rekonstrukciją ir iš savo pusės nuardę sienų konstrukcijas, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. savo veiksmais nepabloginti ieškovei priklausančio pastato dalies būklės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė davė sutikimą atsakovams vykdyti namo rekonstrukciją (2 t., b. l. 8). Ieškovės namo patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-6 ir atsakovų namo patalpas 2-1, 2-2, 2-4, 2-6, 2-7 prieš rekonstrukciją jungė bendra (vidinė) siena (2 t., b. l. 61). Po atsakovų namo rekonstrukcijos, tarp buvusios bendros ieškovės ir atsakovų namų sienos liko apie 20 cm tarpas. Ši aplinkybė yra nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, kuris 2016 m. balandžio 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-350-(14.29) atsakovui N. Kitkovskiui nurodė tarpą tarp rekonstruotos gyvenamojo namo dalies ir esamo gyvenamojo namo dalies atitvarų užsandarinti taip, kad dviejų butų namas atitiktų statinio taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimą, nepažeistų Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas taip, kad statybos metu trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybų pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir norminių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (1 t., b. l. 159-160). Šis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nurodytas pažeidimas buvo pašalintas iki 2016 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 19-21).

Atsakovai savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jų namo griovimo darbai buvo atlikti dar 2011 metais, o ieškovės namo siena, nuo atsakovų namo dalies nugriovimo iki jos hermetizavimo, buvo pilnai sutvarkyta per savaitę laiko (1 t., b. l. 67). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį teiginį paneigia paties atsakovo N. Kitkovskio pasirašytas 2014 m. gegužės 7 d. pasižadėjimas iki 2014 m. liepos 1 d. sutvarkyti bendrą sieną ribojančią namo, esančio Gedimino g. 13, 1 ir 2 butus (1 t., b. l. 42). Atsakovas neneigė, kad tokį pasižadėjimą jis yra pasirašęs. Iš nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovai laiku nesiėmė veiksmų užsandarinti ieškovės sieną, o tokie atsakovų veiksmai vertintini kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, t. y. kaip neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl priežastinio ryšio

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė patyrė žalą. Tačiau atsakovai byloje ginčija priežastinį ryšį tarp jų atliktų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nurodydami, kad ieškovei žala atsirado dėl jos pačios veiksmų.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog po atsakovų gyvenamojo namo dalies nugriovimo dėl lietaus poveikio buvo užlietos ieškovės sienos ir dėl to jos peršlapo, o po to suskilo ir nukrito tinkas. Taip pat nurodė, kad sienų įtrūkimai galėjo atsirasti dėl netinkamo namo šildymo ir pradėtų buto remonto darbų, t. y. išdaužytų plytų sienų dalių virš langų ir įdedamų sąramų, išgriautos vidinės sienos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsiradusios žalos kalta pati ieškovė. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad žala atsirado dėl ieškovės buto remonto darbų rėmėsi tik prielaidomis, kurios nėra paremtos jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovės gyvenamosios patalpos yra apšildomos krosniniu šildymu (1 t., b. l. 32), o tai, kad vienos patalpos sušyla daugiau, o kitos mažiau nesudaro pagrindo daryti prielaidą, jog dėl to gali suskilti namo sienos. Kaip matyti iš namo plano, ieškovės tvarkyti langai nesiriboja su siena, kuriai padaryta žala (1 t., b. l. 101). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad langų remonto darbai turėjo įtakos atsiradusiai žalai. Be to, sutiktina su ieškove, kad vidinė siena nėra pagrindinė namo konstrukcija ir mažai tikėtina, kad jos griovimas galėjo sukelti įtrūkimus kitoje namo vietoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai svarių įrodymų, leidžiančių spręsti jog žala kilo dėl kitų veiksnių ar pačios ieškovės veiksmų (neveikimo).

Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – ieškovei tikėtinai nebūtų atsiradusi žala, jeigu atsakovai būtų laiku ėmęsi veiksmų tinkamai užsandarinti ieškovės namo sieną. Kaip minėta, atsakovai tokiais savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. jie turėjo numatyti, kad dėl tokio neveikimo ieškovei gali būti padaryta žala. Šiuo atveju yra įrodyta, kad tarp nuardytos ieškovės pastato dalies sienos ir atsakovų pastatytos namo dalies liko tarpas, kuris paliktas, nukrypus nuo projekto ir statybos norminių aktų reikalavimų, nes naujai pastatytas butas (namo dalis) turėjo būti priblokuotas prie ieškovės namo sienos, o ne mūrijama antra siena, paliekant tarpą tarp dviejų butų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, fotonuotraukas, rodančias sienos būklę atsakovams išardžius konstrukcijas, liudytojų parodymus apie vykusius rekonstrukcijos darbus, darytina išvada, kad įvykį lėmė ne ieškovės, o atsakovų veiksmai – savalaikiai nesiėmus ieškovės namo sienos užsandarinimo darbų, siena liko neapsaugota nuo išorės veiksnių (lietaus, šalčio), todėl pradėjo skilinėti. Taigi atsakovai, vykdydami savo pastato dalies rekonstrukciją, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad ieškovei priklausanti pastato dalis dėl jų vykdomos rekonstrukcijos nebūtų pabloginta, taip padarydami jai žalos. Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovės patirta žala atsirado dėl kitokių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja teisinio priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

Dar viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra asmens, dėl kurio veiksmų atsirado žala, kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje – tai asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įrodžius atsakovų neteisėtus veiksmus, daroma išvada, jog atsakovai dėl kilusios žalos yra kalti. Kaltės žemiausia riba – minimalaus atsargumo nebuvimas ar nepakankamumas. Teisėjų kolegijos nuomone, savo kaltės už netinkamą namo rekonstrukcijos darbų atlikimą, nesavalaikį ieškovės namo sienos užsandarinimą, atsakovai nenuginčijo, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovų nepakankamo veikimo bei atsiradusių pasekmių, kaip tai nustato CK 6.247 straipsnis, atsakovams atsirado pareiga atlyginti žalą.

Dėl neteisėtų veiksmų atliekant šulinio rekonstrukciją

Byloje taip pat kilęs ginčas dėl neteisėtos bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio šulinio rekonstrukcijos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šulinys nėra sunaikintas, jis priklauso ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau šuliniu faktiškai gali naudotis tik atsakovai, nes jis yra atsakovų žemės sklype ir atitvertas nuo ieškovės medine tvora. Atsakovai neginčija, kad atliko šulinio remonto darbus. Tačiau nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų davusi rašytinį sutikimą šulinio rekonstrukcijai. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad šulinys, kaip teigia atsakovai, buvo avarinės būklės ir buvo būtina atlikti skubų jo remontą. Tuo buvo pažeista įstatymu garantuota ieškovės, kaip bendraturtės, teisė valdyti ir naudotis savo turtu (CK 4.75 straipsnis).

Ieškinyje ieškovė nurodė, jog dėl neteisėto šulinio nugriovimo ir negalėjimo juo naudotis pagal buvusią jo paskirtį prašo jai padarytą žalą priteisti pinigine kompensacija. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę prašyti jai padarytą žalą atlyginti pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl padarytos konkrečios turtinės žalos. Ieškovė jai padarytą žalą įrodinėja pateikta lokaline sąmata. Nežiūrint to, kad šulinys po jo nugriovimo nėra atstatytas ir ieškovė kol kas dėl to neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, o lokalinė sąmata yra laikytina tinkamu įrodymu vertinant padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovų (kaip statytojų) neteisėtus veiksmu nugriaunant/ pertvarkant šulinį, ko pasėkoje turi teisę prašyti priteisti žalą pagal lokalinę sąmatą, kuri laikytina tinkama įrodinėjimo priemone nustatant žalos dydį.

Dėl žalos dydžio

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti patirtą žalą dėl sienų pažeidimų (2 962,14 Eur) ir šulinio nugriovimo (1 131,60 Eur), kurią įrodinėja lokalinėmis sąmatomis. Teisėjų kolegijai pasisakius, jog tokia įrodinėjimo priemonė yra tinkama, toliau pasisakoma dėl žalos dydžio apskaičiavimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis nustatomas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

Kaip minėta, byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovei dėl atsakovų veiksmų yra padaryta žala. Ieškovė pasirinktu savo teisių gynimo būdu pati siekia atlikti darbus ir pateikė, jos vertinimu, šių darbų apimtį patvirtinantį rašytinį įrodymą. Byloje pateiktomis lokalinėmis sąmatomis ieškovė įrodinėja, kiek kainuoja darbai ir medžiagos, reikalingi pilnai atkurti statinius. Byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad statinio atkūrimui yra reikalinga sutvarkyti namo sienas ir atstatyti šulinį. Ieškovė įrodinėja, jog iki statinių buvusios būklės atkūrimo reikia atlikti darbus, nurodytus G. Budėno sudarytose lokalinėse sąmatoje, kuriose pagal 2014 m. kovo mėnesio ir 2015 m. kovo mėnesio kainas detaliai išvardinti reikalingi statinių atstatymo darbai ir medžiagos. Kadangi statiniai šiuo metu nėra atkurti, todėl yra būtinybė ateityje atlikti statinių atkūrimo darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, lokalinėse sąmatose nurodžius medžiagas, darbus, jų kainas reikalingas atkurti statiniams, atsakovai, nesutikdami su ieškovės teiktose įrodinėjimo priemonėje pateiktais duomenimis, turėjo atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis pareigą paneigti, kad sąmatose nurodyti darbai nėra susiję su statinių atstatymu ar, kad kaina nėra reali (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovai nepateikė jokio šių galimų nuostolių dydžio įvertinimo, nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktose sąmatose nurodytų darbų ir jų kainų pagrindimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktose G. Budėno sudarytose lokalinėse sąmatose nurodyti darbai atitinka byloje esančiuose įrodymuose nurodytų ieškovės sienos pažeidimo ir šulinio nugriovimo metu statiniams padarytų nuostolių atstatymą į pradinę padėtį, t, y. susiję su tinko nudaužymu, metalo profilių tvirtinimu, sienų šiltinamosios izoliacijos įrengimu, šachtinių šulinių grunte įrengimu.

Vis dėlto pažymėtina, kad prašomos priteisti lokalinėse sąmatose nurodytos medžiagų išlaidos yra apskaičiuotos už naujas medžiagas. Kadangi atkūrimo kaštai turi apimti išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti, ieškovės prašoma priteisti ir lokalinėse sąmatose nurodyta suma mažintina proporcingai gyvenamojo namo ir šulinio fizinio nusidėvėjimo procentui. Nusidėvėjimų dydžių procentams nesant nurodytiems lokalinėse sąmatose, juos teismas, atlikdamas skaičiavimus ima iš Registrų centro cejtrinio duomenų banko išrašo: 57% namo nusidėvėjimas ir 70% šulinio nusidėvėjimas (1 t. b. l. 32, 35). Tačiau nusidėvėjimo procentas netaikomas darbų atlikimui. Todėl ieškovei priteisiama visa suma už darbus remontuojant sienas – 1 683,97 Eur ir atstatant šulinį – 645,25 Eur, taip pat 43 procentai už medžiagas reikalingas sienų remontui – 549,61 Eur (1 278,17 Eur x 0,43) ir 30 procentų už medžiagas reikalingas šulinio atstatymui – 145,90 Eur (3 358,49 Lt / 2 x 0,3 / 3,4528). Iš viso atsakovei priteistina 3 024,73 Eur žalos atlyginimo.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: termovizinio tyrimo – 100 Eur (2 t., b. l. 37-40, 60), žyminio mokesčio – 123 Eur (1 t., b. l. 7-8), teisinės pagalbos – 670 Eur (1 t. , b. l. 60-61, 97-98), iš viso 893 Eur. Tuo tarpu atsakovai turėjo 1 570 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 77, 2 t., b. l. 81-83).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės ieškinys buvo tenkintas 73,89 procentais. Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), todėl ieškovės naudai iš atsakovų priteistina 659,84 Eur (893 Eur x 0,7389) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme. Atmestų reikalavimų dalis šiuo atveju sudaro 26,11 procentus. Atsakovų prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovų naudai iš ieškovės priteistina 409,93 Eur (1 570 Eur x 0,2611) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme ieškovės naudai sudaro 249,91 Eur (659,84 Eur – 409,93 Eur).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė yra sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 102), 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 112), iš viso 300 Eur. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 73,89 procentais, jai iš atsakovų priteistina 221,67 Eur (300 Eur x 0,7389) bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovai turėjo 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 125). Atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl apeliacinio skundo reikalavimus atmetus 26,11 procentais, atsakovų naudai iš ieškovės priteistina 130,55 Eur (500 Eur x 0,2611) teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi šie šalių priešpriešiniai reikalavimai taip pat yra vienarūšiai, taikant įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai sudaro 91,12 Eur (221,67 Eur – 130,55 Eur).

Kadangi ieškovė Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi atleista nuo 73 Eur žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovų priteistina po 26,97 Eur (73 Eur x 0,7389 / 2) žyminio mokesčio valstybei už paduotą apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 9,24 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 5,33 Eur, iš viso 14,57 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos proporcingai patenkintiems reikalavimams, t. y. iš ieškovės 3,80 Eur (14,57 x 0,2611), o iš atsakovų po 5,39 Eur (14,57 x 0,7389 / 2). Iš viso iš atsakovų valstybei priteistina po 32,36 Eur (26,97 Eur + 5,39 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų Nerijaus Kitkovskio (asmens kodas 37901281124) ir Ingos Kitkovskienės (asmens kodas 48111170363) solidariai ieškovei Laimai Barcienei (asmens kodas 46704030938) 3 024,73 Eur (tris tūkstančius dvidešimt keturis eurus 73 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų Nerijaus Kitkovskio (asmens kodas 37901281124) ir Ingos Kitkovskienės (asmens kodas 48111170363) lygiomis dalimis ieškovei Laimai Barcienei (asmens kodas 46704030938) 249,91 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 91,12 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 12 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Laimos Barcienės (asmens kodas 46704030938) valstybei 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų Nerijaus Kitkovskio (asmens kodas 37901281124) ir Ingos Kitkovskienės (asmens kodas 48111170363) po 32,36 Eur (trisdešimt du eurus 36 ct) išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.